PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2023/1-372
Data 2023-05-23
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė/Milda Vainiūtė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėja), kurios interesams atstovauja advokatas E. K. (toliau – Pareiškėjos atstovas), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir citatose – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą ir 2023-03-09 prašymą.

 

  1. Pareiškėjos atstovas skunde nurodo:

2.1. „[…] Vilniaus apygardos administracinio teismo [toliau ir citatose – VAAT] 2018-11-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1844-1047/2018 […] [toliau ir citatose – 2018-11-27 Sprendimas], įsiteisėjusiu 2020-04-29 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-985-415/2020 […]), nuspręsta įpareigoti NŽT išnagrinėti Pareiškėjos […] 2018-05-22 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą […], tačiau iki šios dienos Pareiškėja nėra sulaukusi jokio NŽT sprendimo, kuris būtų priimtas pagal minėtą įsiteisėjusį teismo Sprendimą, ir kt., tuo pažeidžiant Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.“

2.2. Pareiškėjos atstovas 2022-10-19 NŽT pateikė skundą, kuriame, be kita ko, nurodė: „[…] VAAT 2018-11-27 Sprendimu […] nuspręsta įpareigoti NŽT […] išnagrinėti Pareiškėjos […] 2018 m. gegužės 22 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kt., tačiau iki šios dienos Pareiškėja […] nėra sulaukusi jokio NŽT sprendimo, kurs būtų priimtas pagal minėtą teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, […] prašome nurodyti, kada jis pateiktas Pareiškėjai ir kas per visą tą laiką Jūsų, t. y. NŽT, buvo daroma, siekiant, kad įsiteisėjęs VAAT 2018-11-27 Sprendimas būtų tinkamai įvykdytas.“

NŽT atsakymą pateikė 2022-12-02 raštu Nr. 1SS-1744-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau ir citatose – 2022-12-02 Raštas), kuriame nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius (toliau ir citatose – Vilniaus miesto skyrius): 2022-10-24 pakartotinai atliko žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) faktinių duomenų patikrinimą; bendrosios kompetencijos teismui rengia ieškinį dėl Panaudos sutarties nutraukimo teismo sprendimu; teismine tvarka panaikinus Panaudos sutartį, bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

„[…] daugiau jokios informacijos apie visa tai nebuvo pateikta.“

2.3. Pareiškėjos atstovas 2023-03-09 NŽT pateikė prašymą, kuriame prašė informuoti: „[…] ar jau yra parengtas ir teismui pateiktas 2022-12-02 Rašte nurodytas ieškinys ir, jeigu jau pateiktas, prašome mums tuo pačiu pateikti tuo susijusius duomenis, t. y. nurodyti teismo pavadinimą ir bylos Nr. / teisminio proceso Nr., kad galėtume sekti su tuo susijusius procesu; o jeigu dar neparengtas / nepateiktas teismui, prašome paaiškinti, dėl kokių konkrečiai priežasčių ir kas už tai yra atsakingas, taip pat nurodyti, kada tiksliai jis bus pateiktas teismui.“

„[…] tačiau iki pat šios dienos apskritai jokio NŽT atsakymo dėl to nėra gauta.“

 

  1. Pareiškėjos atstovas Seimo kontrolierės prašo:

3.1. „įpareigoti NŽT atsakingus asmenis nedelsiant priimti visus reikiamus sprendimus / atlikti visus reikiamus veiksmus dėl įsiteisėjusio 2018-11-27 Sprendimo […] tinkamo įvykdymo, apie tai raštu informuojant Pareiškėją, siekiant, kad tokiu būdu būtų užtikrintas teisės aktų tinkamas vykdymas ir kad toliau nebūtų pažeidžiamos Pareiškėjos teisės ir teisėti interesai viešojo administravimo srityje“;

3.2. „ištirti dėl kokių konkrečiai priežasčių ir dėl kokių konkrečiai valstybės tarnautojų ir/ar darbuotojų veiksmų (neveikimo) vis dar nėra priimta NŽT sprendimo(-ų), kuris būtų priimtas pagal minėtą įsiteisėjusį teismo 2018-11-27 Sprendimą, kt. […] ir apie tai raštu informuoti Pareiškėją“;

3.3. „ištirti ar NŽT valstybės tarnautojai (darbuotojai), susiję su ginčo situacija, neatliko galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčo atveju bei apie tai raštu informuoti Pareiškėją“;

3.4. „spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už įsiteisėjusio teismo 2018-11-27 Sprendimo […] tinkamą nevykdymą / delsimą jį tinkamai įvykdyti už tai atsakingiems asmenims“;

3.5. „atlikti kitus reikiamus veiksmus, siekiant, kad Pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, susiję su šiame skunde nurodytomis aplinkybėmis, realiai būtų apsaugoti ir apginti.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT.

 

  1. NŽT Seimo kontrolierei nurodė:

5.1. Pareiškėja NŽT pateikė 2018-05-22 skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. <…>, <….>, Vilniuje, ir kadastro Nr. <…>, Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau ir citatose  –    2018-03-20 Sprendimas).

NŽT 2018-06-14 raštu Nr. 1SS-1160-(8.5) „Dėl skundo“ (toliau ir citatose – 2018-06-14 Sprendimas) atsisakė nagrinėti iš esmės Pareiškėjos 2018-05-22 skundą, nes 2018-03-20 Sprendimu naujai suformuotas 0,9241 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) yra išnuomotas, todėl Pareiškėja turi teisę 2018-03-20 Sprendimą, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skųsti teismui.

5.2. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), kuriame, be kita ko, prašė:

5.2.1. „panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie <…>, žemės sklypo kadastro Nr. <…> ir žemės sklypo kadastro Nr. <…>“ (toliau ir citatose – 2018-01-05 Sprendimas);

5.2.2. „panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie <…>, žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, ir žemės sklypo, kadastro Nr. <…>“ (toliau ir citatose – 2017-12-13 Sprendimas);

5.2.3. panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-20 Sprendimą;

5.2.4. panaikinti NŽT 2018-06-14 Sprendimą;

5.2.5. „įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. <…>, esančiame Vilniaus mieste, dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį“;

5.2.6. „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane […] suprojektuoto 750 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio tarp buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, šiaurinės kraštinės ir <…> gatvės, kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus NŽT bei įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų gavimo dienos suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei grąžinant žemės sklypą natūra.“

5.3. VAAT 2018-11-27 Sprendimu:

5.3.1. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
2017-12-13 Sprendimo dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas;

5.3.2. panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2018-01-05 Sprendimo dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas bei nustatoma, kad šioje dalyje tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais;

5.3.3. įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto skyriaus 2016-02-08 rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;

5.3.4. įpareigojo NŽT per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;

5.3.5. reikalavimą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-20 Sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtu;

5.3.6. panaikino NŽT 2018-06-14 Sprendimą;

5.3.7. įpareigojo NŽT išnagrinėti Pareiškėjos 2018-05-22 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;

5.3.8. kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-985-415/2020) (toliau – 2020-04-29 Nutartis) paliko galioti VAAT 2018-11-27 Sprendimą.

5.4. NŽT, atsakydama į Pareiškėjos 2018-05-22 skundą ir Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą, 2022-12-02 Rašte nurodė:

„Dėl Pareiškėjos 2018-05-22 skundo išnagrinėjimo.

Įvertinus 0,9241 ha ploto žemės sklypo […] (kadastro Nr. <…>), esančio <…>, Vilniuje (toliau – Žemės sklypas-1), dokumentus, nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1992-07-30 potvarkio Nr. 1488V „Dėl sklypų nuomos ir leidimo statybai įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ 1.6 papunkčiu UAB „A“ buvo skirtas 0,94 ha ploto žemės sklypas Pašilaičių komunalinėje zonoje, <…>., ūkinei–gamybinei bazei statyti. Pagal šį potvarkį parengtame Žemės sklypo-1 plane buvo pažymėtos žemės sklypo ribos […] ir 9275 kv. m plotas (įskaitant šiaurinę žemės sklypo dalį iki pravažiavimo bei rytinę žemės sklypo dalį (šiuo metu <…> g.)).

Pirminis 0,8849 ha ploto Žemės sklypas-1, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo suformuotas pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1992 V „Dėl sklypo <…> ribų ir dydžio nustatymo“ (toliau – Valdybos sprendimas). Valdybos sprendimo 1 punktu buvo nustatyta, kad sandėlių statinių <…> sklypas yra 8849 kv. m dydžio. Miesto plėtros departamento gamybinė grupė parengė 0,8849 ha ploto Žemės sklypo-1 planą M 1:1000, pažymėtą posūkio taškais Nr. 1-11 (toliau – planas 1).

Vilniaus miesto taryba 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – detalusis planas) patvirtino detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniuose yra suprojektuotas 9167 kv. m ploto žemės sklypas Nr. <…>.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į detalųjį planą ir kadastrinius matavimus, 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 30-1334 „Dėl sklypo <…> duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti (nuomoti) papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ (toliau – Administracijos direktoriaus sprendimas), nustatė naujus detaliuoju planu suformuoto Žemės sklypo-1 duomenis, t. y. 9232 kv. m plotą ir ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano M 1:2000 (toliau – planas 2), pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-11, įskaitant papildomai priskirtą 383 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, plane 2 pažymėtą 1-3, 13 prie 8849 kv. m nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies, plane 2 pažymėtos 3-13.

Įvertinus plane 1 ir plane 2 pažymėto 0,8849 ha ploto Žemės sklypo-1 ribas, matyti, kad nors ir plotas sutampa, tačiau skiriasi Žemės sklypo-1 ribos (konfigūracija). Manytina, kad plane 1 rytinėje pusėje esanti Žemės sklypo-1 dalis, pažymėta taškais 7, 8, 9, buvo atidalina ir prijungta šiaurinėje dalyje (plane 2 tarp taškų 12, 13, 3). Taip pat prie šio 0,8849 ha ploto Žemės sklypo-1 papildomai prijungtas 0,0383 ha ploto žemės sklypas ir tokiu būdu buvo gautas esamas 0,9241 ha ploto Žemės sklypas-1.

Šį faktą taip pat patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017-12-13 Sprendimas […],  kuriame nurodyta, kad „<…> Sklypas <…> buvo suprojektuotas Vilniaus miesto tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu (toliau – detalusis planas). Šio detaliojo plano sprendiniais be kita ko buvo suformuotas gatvių tinklas, todėl į gatvių raudonąsias linijas patenkanti iki detaliojo plano patvirtinimo buvusio sklypo dalis (apie 340 kv. m, esanti rytinėje pusėje) buvo atidalyta nuo sklypo, kompensuojant šią dalį priskiriant šiaurės pusėje esančią valstybinę žemę <…>“.

Vilniaus miesto skyriaus […] vedėjas […] priėmė 2018-03-20 Sprendimą […], kuriuo, atsižvelgdamas į detalųjį planą, pertvarkė 0,8849 ha ploto Žemės sklypą-1 (kadastro Nr. <…>) ir 0,0383 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (suformuotą pagal Administracijos direktoriaus sprendimą), sujungimo būdu ir suformavo 0,9241 ha ploto Žemės sklypą-1 (kadastro Nr. <…>).

Pažymėtina, kad detaliojo plano patvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001-05-09 iki 2003-05-01) 17 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo reglamentuojama, kad žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas bent vienas iš šių veiksmų ar veikų: žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas (2 punktas). Administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo metu galiojo Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-10­16 iki 2006-10-16) 22 straipsnio 1 dalis, kurioje buvo reglamentuojama, kad detalieji planai rengiami, kai: žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalinti dalimis neleidžiama) ar sujungiami (5 punktas); kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas (6 punktas).

Šios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos leido pertvarkyti Žemės sklypą-1 taip kaip buvo suplanuota detaliajame plane.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad detalusis planas nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl yra galiojantis. Šiuo metu suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypas-1 yra tokių ribų, kaip yra suplanuotas detaliajame plane.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Taisyklės.

Taisyklių 11 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018-02-24) buvo nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Nustatyta, kad UAB ,,B“ matininkas […] 2017-03-28 atliko Žemės sklypo-1 ženklinimo darbus ir 2017-04-12 parengė Žemės sklypo-1 planą M 1:1000 (toliau – Žemės sklypo-1 planas).

Žemės sklypo-1 kadastro duomenų formoje […] nurodyta, kad Žemės sklypo-1 kadastriniai matavimai atlikti ,,vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324“, t. y. patvirtintu detaliuoju planu.

Žemės sklypo-1 plane nurodytos Žemės sklypo-1 ribos ir konfigūracija atitinka detaliojo plano sprendinius.

Pažymėtina, kad NŽT […] išsamiai išnagrinėjo situaciją dėl detaliajame plane suprojektuoto Žemės sklypo-1 (projektinis Nr. 33) ribų ir Žemės sklypo-1 kadastrinių matavimų, bei savo poziciją šiuo klausimu išdėstė NŽT 2017-12-21 rašte Nr. 1SS-2990-(10.5.) ,,Dėl prašymo ir skundų nagrinėjimo“ (toliau – Raštas 2).

[…].

AB ,,C“ 2018-01-05 kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių prašydami patvirtinti matininko […] 2017-09-07 nustatytus Žemės sklypo-1 kadastro duomenis.

Vilniaus mesto skyriaus specialistė, patikrinusi Žemės sklypo-1 kadastro duomenų bylą,    2018-01-19 užpildė Žemės sklypo-1 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 49 KAM-4901. Žemės sklypo-1 kadastro duomenys nuo 2018-04-03 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Vilniaus miesto skyrius priėmė teisingą       2018-03-20 Sprendimą pertvarkyti žemės sklypus (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>) sujungimo būdu ir patvirtinti Žemės sklypo-1 kadastro duomenis, kurie atitinka detaliojo plano sprendinius.

Įvertinus Žemės sklypo-1 teritorijos ortofotografinius žemėlapius (laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2019 m.) matyti, kad visą šį laikotarpį visa Žemės sklypo-1 teritorija (įskaitant šiaurinę Žemės sklypo-1 dalį iki pravažiavimo) buvo naudojama numatytai veiklai vykdyti.

[…] 2017-12-13 Sprendime […] Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nurodė, kad „<…> Pašilaičių komunalinės zonos detaliame plane šioje zonoje yra numatytos visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorijos, kurios yra skirtos visuomenės poreikių tenkinimui bei gamybos ir verslo plėtrai. Žemės sklypai, kuriuos pretendentai šiuo metu pageidauja susigrąžinti natūra – teritorija tarp sklypų <…> (kadastro Nr. <…>) ir sklypo (kadastro Nr. <…>) – kaip tik ir numatyta minėtų poreikių tenkinimui. <…> Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepritariame minėtų sklypų prie <…>, sklypo kadastro Nr. <…>, ir sklypo kadastro Nr. <…>) grąžinimui natūra ir siūlome atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus spręsti kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais“.

Pažymėtina, kad ir VAAT 2018-11-27 Sprendime […] konstatavo, kad „<…> Vilniaus miesto skyrius ir Savivaldybė pagrįstai Pareiškėjai atsisakė atkurti nuosavybės teises natūra į Žemės sklypą   1 ir Žemės sklypą 2. Taigi naikinti skundžiamus sprendimus šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo“.

Atsižvelgiant į tai, kas šiame rašte išdėstyta, konstatuotina, kad Žemės sklypas-1, nuo pat jo skyrimo (Vilniaus miesto valdybos 1992-07-30 potvarkiu Nr. 1488V „Dėl sklypų nuomos ir leidimo statybai įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ 1.6 papunkčiu UAB „A“ buvo skirtas 0,94 ha ploto žemės sklypas Pašilaičių komunalinėje zonoje, <…>., ūkinei-gamybinei bazei statyti) buvo naudojamas numatytai veiklai vykdyti.

Dėl žemės sklypo kadastro Nr. <…>.

Informuojame, kad VAAT 2018-11-27 Sprendimo 3, 4 ir 5 punktai šiuo metu yra vykdomi.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto skyrius tik 2022-03-29 (reg. Nr. 49GD-641) gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021-09-30 raštą Nr. A51-93513/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl kadastrinių matavimų“, pakartotinai pateikė kitos paskirties visuomeninio naudojimo būdo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) (toliau –  Žemės sklypas-2) prie <…> gatvės planą su nurodytomis Žemės sklypo-2 dalimis, t. y. dalį, į kurią patenka buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėto sklypo dalis. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus miesto skyrius 2022-06-06 raštu Nr. 49SD-5855-(14.49.104.) „Dėl panaudos sutarties nutraukimo (kadastro Nr. <…> Vilnius)“ [toliau ir citatose  –              2022-06-06 Raštas] […] informavo Vilniaus <…>bažnyčią apie įsiteisėjusį Teismo sprendimą, bei apie tai, kad 2010 m. birželio 2 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. K01/2010-35 [toliau ir citatose – Panaudos sutartis] […] bus nutraukta prieš terminą praėjus vienam mėnesiui nuo šio rašto įteikimo dienos ir 0,4982 ha ploto Žemės sklypo-2 dalis bus grąžinta buvusio savininko pretendentams.

[…] NŽT, negavusi atsakymo į 2022-06-06 Raštą, bei remdamasi bendrosiomis Civilinio kodekso sutarčių teisės normomis, siekdama nutraukti valstybinės žemės Panaudotos sutartį, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Panaudos sutarties nutraukimo, Vilniaus miesto skyrius 2022-10-24 pakartotinai atliko Žemės sklypo-2 faktinių duomenų patikrinimą ir faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 49FD-3962-(14.49.140.) konstatavo, kad Žemės sklypas–2 yra nenaudojamas, t. y. neužstatytas, dalis Žemės sklypo-2 apaugusi medžiais ir krūmais. Vilniaus miesto skyrius, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vykdydamas įsiteisėjusius Teismų sprendimus, šiuo metu bendrosios kompetencijos teismui rengia ieškinį dėl Panaudos sutarties nutraukimo teismo sprendimu.

[…] teismine tvarka panaikinus Panaudos sutartį, bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėto Žemės sklypo-2 tenkančią dalį.

Jeigu nesutinkate su NŽT atsakymu, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos turite teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas: Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas: Žygimantų g. 2, Vilnius).“

5.5. Vilniaus miesto skyrius 2016-12-16 raštu Nr. 49SDP-205-(14.49.23.) (toliau ir citatose – 2016-12-16 Raštas) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją informuodamas, kad „Vilniaus miesto skyrius, remdamasis 1932 m. Pašilaičių kaimo parceliavimo planu su to meto sklypų ribomis, 2016 m. vasario 3 d. patikslino buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos (sklypo Nr. <..>) aplinkinės ribas 2003 m. liepos 16 d. akto Nr. 31/03/15-119 priede-plane […]“ ir, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarko 1061 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašė: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

5.6. „[…] vykdydamas įsiteisėjusius teismų sprendimus SĮ „D“ matininkas […] kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su 2020-05-28 prašymu suderinti 6805 kv. m Žemės sklypo-2 […]  naudojimosi tvarkos planą, parengtą pagal VAAT 2018-11-27 Sprendimą.

Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs SĮ „D“ matininko […] pateiktą 6805 kv. m Žemės sklypo-2 […] planą, 2021-03-29 raštu Nr. 49SD-3007-(14.49.136 E.) [toliau ir citatose –   2021-03-29 Raštas] informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Pareiškėjos atstovą […] apie tai, kad buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos ribos 2016-12-15 buvo patikslintos. Vilniaus miesto skyrius 2016-12-16 Raštu […] patikslintą buvusio savininko iki 1940 metų valdytos žemės valdos ribų planą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydamas pagal jai priskirtą kompetenciją pakartotinai įvertinti (patikslinti), kokia 6805 kv. m Žemės sklypo-2 […]  dalis patenka į buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos ribas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius    2021-09-30 raštu Nr. A51-93513/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl kadastrinių matavimų“ [toliau ir citatose – 2021-09-30 Raštas] (Vilniaus miesto skyriuje gautas tik 2022-03-29) pakartotinai pateikė kitos paskirties visuomeninio naudojimo būdo 6805 kv. m Žemės sklypo-2 […] planą su nurodytomis sklypo dalimis, t. y. dalį, į kurią patenka buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėto sklypo dalis.“

„[…] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prievolė įspėti panaudos gavėją dėl potencialios panaudos sutarties nutraukimo prieš vieną mėnesį. Teisės aktai nenumato šio įspėjimo galiojimo laikotarpio, tačiau valstybinės žemės patikėtinis, atsižvelgdamas į tam tikrus paaiškinimus, kitas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spęsti, ar suėjus vieno mėnesio laikotarpiui panaudos sutartis yra nutrauktina.

Atsižvelgdamas į tai, kad 6805 kv. m ginčo Žemės sklypas-2 […] Panaudos sutartimi […] devyniasdešimt devyneriems metams buvo suteiktas naudotis Vilniaus <…> bažnyčiai, Vilniaus miesto skyrius 2022-06-06 Raštu informavo Vilniaus <…> bažnyčią apie įsiteisėjusį VAAT 2018-11-27 Sprendimą  […] ir apie tai, kad Panaudos sutartis […] bus nutraukta prieš terminą praėjus vienam mėnesiui nuo šio rašto įteikimo dienos ir 0,4982 ha ploto žemės sklypo dalis bus grąžinta buvusio savininko pretendentams.“

„Prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Panaudos sutarties […] nutraukimo, Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai atlikti 6805 kv. m Žemės sklypo-2 […] faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Vilniaus miesto skyrius atliko 6805 kv. m Žemės sklypo-2 […]  patikrinimą ir 2022-10-27 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą
Nr. 49FD-3962-(14.49.140.) [toliau ir citatose – Patikrinimo aktas] nurodydamas, kad dalis Žemės sklypo-2  yra prižiūrima, dalis sklypo apaugusi krūmynais ir medžiais, žemės sklypas neužstatytas.“

5.7. Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas įsiteisėjusius teismų sprendimus, 2023-04-24 raštu Nr. 49PD-244-(14.49.137 E.) ,,Dėl procesinio dokumento pateikimo“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Panaudos sutarties, pagal kurią Vilniaus <…> bažnyčiai suteiktas naudotis 6805 kv. m ploto Žemės sklypas-2, nutraukimo prieš terminą.

„Teismine tvarka panaikinus Panaudos sutartį […] bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Pareiškėjai tenkančią Žemės sklypo-2 dalį.“

5.8. Vilniaus miesto skyrius 2023-04-06 raštu Nr. 49SD-3892-(14.49.136 E.) „Dėl termino prašymui nagrinėti pratęsimo“ (toliau – 2023-04-06 Raštas) Pareiškėjos atstovui nurodė: Vilniaus miesto skyrius gavo NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento 2023-03-15  tarnybiniu raštu Nr. TR-1287-(5.34 E.) persiustą Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą; „[…] siekiant įvertinti Rašte nurodytoms aplinkybėms ir nurodytai informacijai surinkti, bei į tai, kad dėl šiuo metu Vilniaus miesto skyriaus specialistams, dėl specialistų trūkumo, tenkančio didelio darbo krūvio reikalingas papildomas laiko terminas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, informuojame, kad dokumentų nagrinėjimo terminas pratęsiamas 10 darbo dienų, t. y. iki 2023-04-21.“

Vilniaus miesto skyrius į Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą atsakė 2023-04-24 raštu Nr. 49SD-4566-(14.49.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – 2023-04-24 Raštas),  nurodydamas: „[…] Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49PD-244-(14.49.137 E.) „Dėl procesinio dokumento pateikimo“ Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl Panaudos sutarties […], pagal kurią Vilniaus <…> bažnyčiai suteiktas naudotis 6805 kv. m ploto Žemės sklypas–2 […], nutraukimo prieš terminą.

Atsiprašome, kad dėl šiuo metu Vilniaus miesto skyriaus specialistams tenkančio didelio
darbo krūvio, prašymo nagrinėjimas užtruko.“

 

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

6.2. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.“

6.3. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnis – „2. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise […], išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.“

 

  1. Kiti teisės aktai

7.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

7.1.1. 32 punktas – „Prašymai […] turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

7.1.2. 47 punktas – „Atsakyme į prašymą […] asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo […] apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

7.2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tarka), 1061 punktas – „Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka.

[…].

Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus […]; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos […].

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. […].

Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą:

suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis);

nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą;

raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

8.1. 2014 m. kovo 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-552- 385/2014) LVAT yra konstatavęs:

„[…] valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.“

8.2. Praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuojama:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas ([…] 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų ([…] 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Pareiškėjos atstovo skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys:

9.1. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą.

9.2. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą.

9.3. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą.

 

Tyrimas atliekamas ir tyrimo išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai.

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą

 

  1. Atsižvelgiant į Pareiškėjos atstovo skundo turinį, jame nurodytas aplinkybes, pažymos 6 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką (pažymos 8 punktas), susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą, konstatuotina:

10.1. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 6.1 papunktis).

10.2. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Minėto straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (pažymos 6.2 papunktis).

10.3. Pareiškėjos atstovas NŽT pateiktame 2022-10-19 skunde nurodė, jog VAAT              2018-11-27 Sprendimu, įsigaliojusiu 2020-04-29, NŽT buvo įpareigota išnagrinėti Pareiškėjos   2018-05-22 skundą dėl žemės sklypų sujungimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, tačiau iki šiol (iki 2022-10-19 skundo pateikimo NŽT dienos) Pareiškėja nėra gavusi jokio NŽT sprendimo, priimto vykdant VAAT 2018-11-27 Sprendimą, bei prašė informuoti, kokius veiksmus yra atlikusi NŽT, kad VAAT 2018-11-27 Sprendimas būtų tinkamai įvykdytas (pažymos 2.2 papunktis).

10.4. NŽT, vykdydama VAAT 2018-11-27 Sprendime pateiktą įpareigojimą – išnagrinėti Pareiškėjos 2018-05-22 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, išnagrinėjo Pareiškėjos 2018-05-22 skundą ir atsakymą pateikė 2022-12-02 Raštu. Pažymėtina, kad NŽT       2022-12-02 Raštu taip pat atsakė ir į Pareiškėjos atstovo 2010-10-19 skundą.

NŽT 2022-12-02 Rašte (pažymos 5.4 papunktis):

10.4.1. pagrįsdama teisės aktų nuostatomis: pateikė informaciją, susijusią su Žemės sklypo-1 suformavimu, kadastriniais matavimais bei pertvarkymu (sujungimu), bei nurodė, jog nėra teisinio  pagrindo naikinti Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-20 Sprendimo;

10.4.2. nurodė, jog Vilniaus miesto skyrius tik 2022-03-29 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021-09-30 Raštą, kuriuo pakartotinai buvo pateiktas Žemės sklypo-2 planas su nurodytomis minėto žemės sklypo dalimis, t. y. dalimi, į kurią patenka buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėto sklypo dalis; Vilniaus miesto skyrius 2022-06-06 Raštu  informavo Vilniaus <…> bažnyčią apie įsiteisėjusį VAAT 2018-11-27 Sprendimą bei apie tai, kad Panaudos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus vienam mėnesiui nuo 2022-06-06 Rašto įteikimo dienos; negavęs atsakymo į 2022-06-06 Raštą bei remdamasis bendrosiomis Civilinio kodekso sutarčių teisės normomis, Vilniaus miesto skyrius, siekdamas nutraukti Panaudotos sutartį, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą; prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Panaudos sutarties nutraukimo, Vilniaus miesto skyrius 2022-10-24 pakartotinai atliko Žemės sklypo-2 faktinių duomenų patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad Žemės sklypo-2 dalis yra nenaudojama, neužstatyta,  apaugusi medžiais ir krūmais; Vilniaus miesto skyrius šiuo metu bendrosios kompetencijos teismui rengia ieškinį dėl Panaudos sutarties nutraukimo teismo sprendimu; teismine tvarka panaikinus Panaudos sutartį, bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto Žemės sklypo-2 tenkančią dalį;

10.4.3. nurodė, jog NŽT atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (nurodė adresą) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nurodė adresą).

 

  1. Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados:

11.1. NŽT Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad skundas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo, nes atsakymą NŽT pateikė 2022-12-02 Raštu (pažymos 10.4 papunktis), t. y.  ilgiau nei per 20 darbo dienų nuo Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundo gavimo NŽT. Pažymėtina ir tai, kad skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei nebuvo suteikta informacija, įrodanti, kad Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundo nagrinėjimo terminas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo pratęstas (pažymos 10.3, 10.4 papunkčiai).

11.2. NŽT 2022-12-02 Rašte pateikė išsamią (pagrįsdama teisės aktų nuostatomis) informaciją, susijusią su Žemės sklypo-1 suformavimu, kadastriniais matavimais bei pertvarkymu (sujungimu), priėmė sprendimą, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-20 Sprendimo (pažymos 10.4.1 papunktis).

11.3. NŽT 2022-12-02 Rašte suteikė informaciją apie tai, kada, kokius veiksmus Vilniaus miesto skyrius yra atlikęs (atliks), vykdydamas VAAT 2018-11-27 Sprendimą (kiek tai susiję su Žemės sklypu-2) bei spręsdamas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo Pareiškėjai klausimą (pažymos 10.4.2 papunktis).

11.4. NŽT, kaip tai reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas, 2022-12-02 Rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarką (pažymos 10.4.3 papunktis).

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT atsakymą į Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą 2022-12-02 Raštu pateikė nesivadovaudama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytu 20 darbo dienų skundo nagrinėjimo terminu (pažymos 11.1 papunktis), skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą pripažintina pagrįsta.

 

  1. Kaip jau buvo pirmiau minėta, NŽT, vykdydama VAAT 2018-11-27 Sprendime pateiktą įpareigojimą – išnagrinėti Pareiškėjos 2018-05-22 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, Pareiškėjos 2018-05-22 skundą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2022-12-02, t. y. praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo VAAT 2018-11-27 Sprendimo įsigaliojimo ir tik Pareiškėjos atstovui šiuo klausimu kreipusis į NŽT (pažymos 2.2, 5.3.7, 5.4 papunkčiai).

Seimo kontrolierė atkreipia NŽT dėmesį į tai, kad tokie NŽT pareigūnų veiksmai, kai atsakymas, vykdant teismo sprendimą, pareiškėjui yra pateikiamas praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo, nedera su atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principu, nes valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis ne tik fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, bet ir atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principu, kuris išvedamas iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, įtvirtinančių, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 8.1, 8.2 papunkčiai).

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą

 

  1. Atsižvelgiant į Pareiškėjos atstovo skundo turinį, jame nurodytas aplinkybes, pažymos 6–7 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą, konstatuotina:

14.1. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punktas nustato, kad prašymai turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (pažymos 7.1.1 papunktis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo turi priimti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų apie tai informuojant asmenį, pateikusį prašymą, bei nurodant prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis (pažymos 6.2 papunktis). Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punktas nustato, kad atsakyme į prašymą asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant konkrečios institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas (pažymos 7.1.2 papunktis).

14.2. Pareiškėjos atstovas NŽT pateikė 2023-03-09 prašymą, kuriame prašė informuoti, ar Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į teismą dėl Panaudos sutarties panaikinimo; jeigu taip, prašė nurodyti teismo pavadinimą ir bylos Nr. / teisminio proceso Nr.; jeigu ne, paaiškinti, dėl kokių konkrečiai priežasčių, ir kas už tai yra atsakingas, taip pat nurodyti, kada tiksliai jis bus pateiktas teismui (pažymos 2.3 papunktis).

NŽT 2023-03-15 tarnybiniu raštu Nr. TR-1287-(5.34 E.) Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto skyriui. Vilniaus miesto skyrius 2023-04-06 Raštu informavo Pareiškėjos atstovą, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 2023-03-09 prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas 10 darbo dienų, t. y. iki 2023-04-21 (pažymos 5.8 papunktis).

Vilniaus miesto skyrius 2023-04-24 Raštu Pareiškėjos atstovą informavo, kad Vilniaus miesto skyrius 2023-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Panaudos sutarties, pagal kurią Vilniaus <…,> bažnyčiai suteiktas naudotis Žemės sklypas-2, nutraukimo prieš terminą (pažymos 5.8 papunktis).

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados:

15.1. Vilniaus miesto skyrius atsakymą į Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą pateikė   2023-04-24 Raštu (2023-03-09 prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2023-04-21), t. y. praleidęs terminą 1 darbo diena (pažymos 14.2 papunktis). Pažymėtina, kad toks Vilniaus miesto skyriaus nustatyto termino pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių Pareiškėjai.

15.2. Vilniaus miesto skyrius 2023-04-24 Raštu suteikė informaciją, kurios buvo prašoma Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašyme (pažymos 14.2 papunktis).

15.3. Vilniaus miesto skyrius, teikdamas atsakymą į Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą, nesivadovavo Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punktu, nustatančiu, kad pateiktame atsakyme turi būti nurodyta pateikto atsakymo apskundimo tvarka, nes 2023-04-24 Rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto skyrius, teikdamas atsakymą į Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą, nesivadovavo Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punktu ir 2023-04-24 Rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos, skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą pripažintina pagrįsta.

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos  pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą

 

  1. Atsižvelgiant į Pareiškėjos atstovo skundo turinį, jame nurodytas aplinkybes, pažymos 6–7 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą, konstatuotina:

17.1. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (pažymos 6.3 papunktis).

VAAT 2018-11-27 Sprendimu: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017-12-13 Sprendimo dalį, kuria Žemės sklypas-2 priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas; panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2018-01-05 Sprendimo dalį, kuria Žemės sklypas-2 priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas bei nustatoma, kad šioje dalyje tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto skyriaus 2016-02-08 rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną Žemės sklypą-2, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; įpareigojo NŽT per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (pažymos 5.3.1–5.3.4 papunkčiai).

VAAT 2018-11-27 Sprendimas įsigaliojo 2020-04-29 (pažymos 5.3 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės sklypas-2, į kurio dalį Pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, Panaudos sutartimi suteiktas naudotis Vilniaus <…> bažnyčiai. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus <…> bažnyčia neatsakė į Vilniaus miesto skyriaus 2022-06-06 Raštą, klausimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo spręstinas tik teisme (pažymos 5.6 papunktis).

17.2. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktas nustato tvarką, kuria vadovaujantis atkuriamos nuosavybės teises į miesto žemę natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, t. y.:

– žemėtvarkos skyrius, kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių prašydamas: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus; patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą;

– savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, imasi veiksmų dėl natūra gražinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimo; organizuoja parengto natūra grąžinamo žemės sklypo kadastrinius matavimus; tvirtina žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą; savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui;

– žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus; raštu pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis).

Taigi, NŽT, spręsdama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą, yra saistoma miestų (rajonų) savivaldybių administracijų priimtais sprendimais, nes vadovaujantis pirmiau minėtomis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatomis, savivaldybės administracijos kompetencijai yra priskirta rengti ir tvirtinti natūra grąžinamų žemės sklypų planus, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

17.3. Vilniaus miesto skyrius 2020-05-28 (t. y. praėjus 1 mėnesiui nuo VAAT 2018-11-27 Sprendimo įsigaliojimo) gavo SĮ „D“ matininko prašymą suderinti Žemės sklypo-2 naudojimosi tvarkos planą, parengtą pagal VAAT 2018-11-27 Sprendimą (pažymos 5.6 papunktis).

Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs SĮ „D“ matininko pateiktą Žemės sklypo-2 planą, 2021-03-29 Raštu (t. y. praėjus 10 mėnesių nuo SĮ „D“ matininko prašymo gavimo) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Pareiškėjos atstovą, kad buvusio savininko I.P. turėtos žemės valdos ribos patikslintos 2016-12-15, kad Vilniaus miesto skyrius 2016-12-16 Raštu patikslintą buvusio savininko iki 1940 metų valdytos žemės valdos ribų planą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydamas pagal jai priskirtą kompetenciją pakartotinai įvertinti (patikslinti), kokia Žemės sklypo-2 dalis patenka į buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos ribas.

17.4. Vilniaus miesto skyrius 2022-03-29 (t. y. praėjus vieneriems metams nuo Vilniaus miesto skyriaus 2021-03-29 Rašto pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021-09-30 Raštą, kuriuo buvo pateiktas Žemės sklypo-2 planas su nurodytomis Žemės sklypo-2 dalimis.

Vilniaus miesto skyrius 2022-06-06 Raštu (t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus             2021-09-30 Rašto gavimo) Vilniaus  <…> bažnyčią informavo apie tai, kad Panaudos sutartis bus nutraukta praėjus vienam mėnesiui nuo 2022-06-06 įteikimo dienos. Vilniaus <…> bažnyčia nepateikė atsakymo į NŽT 2022-06-06 Raštą, todėl NŽT priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl Panaudos sutarties nutraukimo (pažymos 5.6 papunktis).

Vilniaus miesto skyrius, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Panaudos sutarties nutraukimo, 2022-10-24 (t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo Vilniaus miesto skyriaus 2022-06-06 Rašto pateikimo Vilniaus <…> bažnyčiai) pakartotinai atliko Žemės sklypo-2 faktinių duomenų patikrinimą ir 2023-04-24 (t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo Žemės sklypo-2 patikrinimo atlikimo) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Panaudos sutarties, pagal kurią Vilniaus <…> bažnyčiai suteiktas naudotis Žemės sklypas-2, nutraukimo prieš terminą (pažymos 5.6, 5.7 papunkčiai).

 

  1. Atsižvelgiant į pažymos 17.2 papunktyje cituotų teisės aktų nuostatas, pažymėtina, kad NŽT, spręsdama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą, yra saistoma miestų (rajonų) savivaldybių administracijų priimtais sprendimais, nes vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu, būtent savivaldybės administracijos kompetencijai yra priskirta rengti ir tvirtinti natūra grąžinamų žemės sklypų planus, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Pabrėžtina, kad VAAT 2018-11-27 Sprendimas, kuriuo tiek Vilniaus miesto skyrius, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigotos pagal nustatytą kompetenciją atlikti veiksmus, t. y. spręsti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą Pareiškėjai, įsigaliojo   2020-04-19 (pažymos 17.1 papunktis), o NŽT ieškinį dėl Panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2023-04-04 (pažymos 17 4 papunktis), t. y. praėjus 3 metams nuo VAAT 2018-11-27 Sprendimo įsigaliojimo.

Nors Vilniaus miesto skyrius, spręsdamas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą Pareiškėjai, yra (buvo) saistomas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, Seimo kontrolierė pažymi, kad Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų veiksmai, kai atsakymas į SĮ „D“ matininko prašymą pateikiamas praėjus 10 mėnesių nuo minėto prašymo gavimo, kai ieškinys teismui yra įteikiamas praėjus 6 mėnesiams nuo žemės sklypo patikrinimo atlikimo, nedera su atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principu, todėl skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą pripažintina pagrįsta.

 

  1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjos atstovas skunde, pateiktame Seimo kontrolierei, neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą Pareiškėjai, todėl Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, tirianti pareiškėjų skundus dėl savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų (neveikimo), nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą. Tačiau Seimo kontrolierė, įgyvendindama Seimo kontrolierių veiklos tikslą – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, atkreipia Vilniaus miesto savivaldybės dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik 2022-03-29, t. y. praėjus vieneriems metams nuo Vilniaus miesto skyriaus 2021-03-29 Rašto, kuriuo buvo prašoma patikslinti, kokia Žemės sklypo-2 dalis patenka į buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos ribas, gavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Vilniaus miesto skyriui pateikė Žemės sklypo-2 planą su nurodytomis Žemės sklypo-2 dalimis (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021-09-30 Raštas) (pažymos 5.6 papunktis). Seimo kontrolierė pažymi, kad tokie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), nedera su atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principu (pažymos 8.1, 8.2 papunkčiai).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundą pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymą pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimą pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos rekomenduoja:

23.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pareigūnai Pareiškėjos atstovo 2022-10-19 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytu 20 darbo dienų skundo nagrinėjimo terminu (pažymos 11.1 papunktis, 12 punktas), Pareiškėjos atstovo 2023-03-09 prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 47 punkto nuostatomis, nes 2023-04-24 Rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos (pažymos 15.3 papunktis, 16 punktas);

23.2. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų veiksmai, kai atsakymas, vykdant teismo sprendimą, pateikiamas praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo teismo priimto sprendimo įsigaliojimo, kai atsakymai į institucijų prašymus pateikiami po 10 mėnesių ir kt. (pažymos 13, 18 punktai), nedera su atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principu;

23.3. imtis veiksmų, kad pirmiau paminėti pažeidimai nepasikartotų, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, nagrinėdami asmenų prašymus (skundus), spręsdami juose keliamus klausimus, vadovautųsi ir atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principu bei užtikrintų asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą;

23.4. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą (sprendimui įsiteisėjus), užtikrinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nevilkintų sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę priėmimo Pareiškėjai.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduoja:

24.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai Žemės sklypo–2 planą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė praėjus metams nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021-03-29 Rašto, kuriuo buvo prašoma patikslinti, kokia Žemės sklypo-2 dalis patenka į buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos ribas, gavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje (pažymos 19 punktas).

24.2. imtis veiksmų, kad ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolierei pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                               Erika Leonaitė

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Milda Vainiutė