PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ TEISMŲ ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. vasario 17 d. gavo X (toliau citatose ir tekste – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės teismų administracijos (toliau citatose ir tekste – NTA) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2022-10-07 prašymą („Pareiškimas. Užuojauta“; toliau citatose ir tekste – Prašymas).

2. Pareiškėjo skunde, be kita ko, nurodyta:

2.1. „Iš NTA 2023-02 rašto Nr. 4R-(1.13) [2023-02-01 raštas Nr. 4R-204-(1.25E); toliau citatose ir tekste – Atsakymas] matyti, kad NTA mano raštą (Pareiškimas. Užuojauta. 2022-10-07) permodeliuoja į kitą terminą (Prašymas) arba (Dėl Jūsų prašymo) tekste“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). Pareiškėjo teigimu, jis jokio prašymo NTA neteikė.

2.2. Atsakyme „nėra […] išsamiai, skaidriai, motyvuotai ir tinkamai nurodytos priežastys, kodėl ši institucija laiku (savalaikiškai) išsamiai ir kokybiškai neatsakė“ į Prašymą ir negebėjo Prašymo „tinkamai įregistruoti registracijos numeriu Prašymo spaude“.

3. Pareiškėjas, be kita ko, prašo Seimo kontrolierės patikrinti „Ar tinkamai, laiku (savalaikiškai), teisės aktų spektre, kokybiškai atsakė raštu“ į Prašymą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pareiškėjo Prašyme (kuriame yra NTA žyma „GAUTA.2022-10-07 Nr. (parašas)“), be kita ko, nurodyta:

„Lietuvos teisinė ir teismų sistema šiai dienai neatitinka EŽTT teisingo teismo normų ir principinės teisingumo koncepcijos žmogaus teisėse.

Lietuvos piliečiai savo bylose neradę tiesos ir teisingumo Lietuvos Respublikos teismuose, bylas perkelia su teisėjų verdiktais įvertinti į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ir nemažu spektru Lietuvos pilietis EŽTT yra pripažįstamas teisus, nes teismo teisėjas (arba teisėjų kolegija) bylą išnagrinėja šališkai ir neįvertina visų faktinių motyvų, bei svarbių aplinkybių, nes teisėjas vadovavosi „savo vidiniu įsitikinimu“ ir kitaip. […]. Tačiau, ar dar neatėjo laikas Lietuvoje (etapais) pradėti Lietuvos teismų sistemai valytis ne tik nuo girtaujančių ar korumpuotų teisėjų, bet ir valytis nuo KGB sistemos klapčiukų – teisėjų? […]. Malonu būtų žinoti […], kas Lietuvoje trukdo imtis realiai iniciatyvos liustracijos įstatymui priimti ir iš Lietuvos teismų (teisėtvarkos) sistemos išeliminuoti teismo teisėjus su KGB rusų spec. tarnybos šleifu, bei paviešinant jų vardą, pavardę, pareigas ir kitus duomenis? […]. Atsakymas lauktinas raštu […].“

5. Seimo kontrolierė, gavusi ankstesnį Pareiškėjo skundą, kad jis negauna atsakymo į Prašymą, 2022-12-01 raštu Nr. 4D-2022/1-1358/3D-2603 („Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“) rekomendavo NTA „įvertinti Skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti jam motyvuotą atsakymą, taip pat paaiškinti, ar NTA gavo Prašymą, ar pateikė atsakymą į jį, jeigu ne – paaiškinti, kodėl, ir pateikti atsakymą.“ […]“ (kartotinai kreipėsi į NTA 2023-01-27 raštu 4D-2022/1-1358/3D-220).

6. Atsakyme nurodyta:

„NTA gautas Jūsų raštas („Pareiškimas. Užuojauta“), kuriame išsakote priekaištus Lietuvos teisinei sistemai, taip pat keliate klausimą dėl teisėjų, tariamai turinčių santykių su KGB šleifą, eliminavimą iš Lietuvos teismų (teisėtvarkos) sistemos.

Atsakydami į Prašymą, atkreipiame dėmesį, kad NTA ne kartą Jums yra teikusi atsakymus dėl jos kompetencijos ir galimybių nagrinėti Jūsų keliamus klausimus (2021-03-24 Nr. 4R- 425-(1.13.), 2021-07-15 Nr. 4R-912-(L 13.), 2022-12-16 Nr. 4R-1822 (1.13.)).

Informuojame, kad NTA yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga, kurios paskirtis yra užtikrinti sklandų teismų savivaldos institucijų darbą, padėti teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti pavestas funkcijas, organizuoti ir užtikrinti centralizuotą teismų materialinį-techninį aprūpinimą bei užtikrinti teismų ir teisėjų savivaldos nepriklausomumą.

Pakartotinai paaiškiname, jog 1998 m. liepos 16 d. buvo priimtas ir 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS Valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) (toliau – VSK) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ (toliau – SSRS kadrinių darbuotojų darbinės veiklos įstatymas), kurio 2 straipsnis numatė, kad buvę minėtų struktūrų kadriniai darbuotojai nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali dirbti Lietuvos Respublikoje valstybės pareigūnais arba tarnautojais tam tikrose įstaigose, pareigose, tarp jų ir teismuose. Šio apribojimo numatyta netaikyti tiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams, kurie, dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990 m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat tiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams, kurie ir po 1990 m. kovo 11 d. dirbo VSK jau Lietuvos Respublikos valdžios institucijų pavedimu, šioms institucijoms suteikė visą turimą vertingą informaciją apie VSK veiklą ir kitokiu jų patvirtintu būdu veikė Lietuvos Respublikos labui (3 straipsnis).

SSRS kadrinių darbuotojų darbinės veiklos įstatymo įgyvendinimo mechanizmą nustatė specialus jo įgyvendinimo įstatymas: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS Valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-859, priimtas 1998 m. liepos 16 d. ir įsigaliojęs 1999 m. sausio 1 d. (toliau – Įgyvendinimo įstatymas). Jame buvo numatyta VSK kadrinių darbuotojų pareiga ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įstatymo įsigaliojimo pranešti darbdaviui, kad jie buvo kadriniais darbuotojais (1 straipsnio 1 dalis), o buvę VSK kadriniai darbuotojai, prieš sudarydami darbo sutartį, privalėjo pranešti darbdaviui apie tai, kad jie buvo VSK kadriniais darbuotojais (1 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinimo įstatymas taip pat numatė asmens, nuslėpusio savo darbą VSK kadriniu darbuotoju, atleidimą iš darbo ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai tai paaiškėja. Darbdaviui tokią informaciją galėjo pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ar kitos valstybės institucijos, o darbdavys, tokią informaciją gavęs ne iš paties darbuotojo, privalėjo perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybės saugumo departamentui, kad jie atliktų tyrimą ir pateiktų išvadą. Pateikus išvadą, kad asmuo negali dirbti SSRS kadrinių darbuotojų darbinės veiklos įstatyme numatytose institucijose, jis turėjo būti atleidžiamas.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, į Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus skirti ir atleisti apylinkių, apygardų, specializuotų (administracinių) teismų teisėjus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įsigaliojusios 1992 m. lapkričio 2d., 112 straipsnis), į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigą dėl teisėjų atleidimo kreiptis į specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją – Teisėjų tarybą, būtent Lietuvos Respublikos Prezidentas turi įgaliojimus inicijuoti teisėjo atleidimą ir po Teisėjų tarybos patarimo atleisti jį iš pareigų, jei turi informacijos apie teisėjo darbą VSK kadriniu darbuotoju ir yra gavęs Genocido ir rezistencijos centro bei Valstybės saugumo departamento išvadą, kad šis asmuo negali dirbti teisėju.

Dėkojame, kad kreipėtės į NTA, ir tikimės, kad šiuo raštu pateikta informacija Jums bus naudinga.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos įstatymai

7.1. Nacionalinės teismų administracijos įstatymo (toliau – NTA įstatymas) 2 straipsnis – „Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama Teismų įstatyme nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas: […] 30) nagrinėja Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai priskirtinus asmenų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus ir imasi priemonių išspręsti juose keliamus klausimus; […].“

7.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

2 straipsnis – „10. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. […].“

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų […] veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. […].“

8. Kiti teisės aktai

8.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […] 45.4.  į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

8.2. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019-08-30 Nr. VE-41 redakcija) patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 30 punktas – „Dokumento gavimo duomenys užfiksuojami gautame dokumente, nurodant dokumentą gavusios įstaigos pavadinimą (gali būti sutrumpintas), dokumento gavimo datą ir gauto dokumento registracijos numerį. […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

2012-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012 – „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. […].“

2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų. […].“

Tyrimo išvados

10. Apibendrinus Pareiškėjo skunde aprašytas aplinkybes (pažymos 2 punktas) konstatuotina, kad Pareiškėjas iš esmės skundžiasi tuo, kad NTA ne laiku pateikė Atsakymą (taip pat, kad Prašymo gavimo žymoje nenurodė jo registravimo numerio).

11. Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką (pažymos 7–9 punktai), konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis:

11.1. NTA įstatymu (pažymos 7.1 papunktis), VAĮ (pažymos 7.2 papunktis) ir Taisyklėmis (pažymos 8.1 papunktis):

11.1.1. prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus;

11.1.2. NTA turėjo išnagrinėti Prašymą pagal institucijos kompetenciją, Prašymo turinį, laikydamasi išsamumo principo reikalavimų;

11.1.3. NTA turėjo pateikti atsakymą į Prašymą per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos (šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų);

11.2. teismų praktika (9 punktas):

11.2.1. NTA praleidus VAĮ nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą;

11.2.2. jeigu NTA pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų;

11.3. Dokumentų rengimo taisyklėmis (pažymos 8.2 papunktis) – NTA turėjo Prašymo  gavimo duomenis užfiksuoti gautame Prašyme, nurodydama ne tik dokumento gavimo datą, bet ir gauto dokumento registracijos numerį.

12. Nagrinėjamu atveju konstatuotina:

12.1. NTA pagrįstai, pagal VAĮ reikalavimus, Pareiškėjo raštą pavadino Prašymu, nes Pareiškėjo rašto turinys nebuvo susijęs su konkrečiais jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimais ir buvo prašoma atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, t. y. pateikti atsakymą (pažymos 4 punktas);

12.2. NTA pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui išsamų Atsakymą pagal Prašymo turinį (tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų);

12.3. NTA nepagrįstai pateikė Atsakymą, nesilaikydama VAĮ nustatytų atsakymų pateikimo terminų (pateikė beveik po 4 mėnesių: 2022-10-07 – 2023-02-01);

12.4. NTA nepagrįstai, nesilaikydama Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, Prašymo gavimo žymoje nenurodė Prašymo registracijos numerio.

13. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu pagal pažymos 12.3 ir 12.4 papunkčių išvadas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Nacionalinės teismų administracijos pareigūnų veiklos (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinės teismų administracijos direktoriui rekomenduoja informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje nagrinėjant asmenų prašymus būtų laikomasi nustatytų jų nagrinėjimo terminų, o gauto dokumento žymoje būtų nurodytas to dokumento registracijos numeris.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašom pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                           Erika Leonaitė