PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2022/2-809 |
---|---|
Data | 2023-03-21 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) tarnautojų galimo neveikimo, kai nesiimama reikiamų veiksmų dėl įvažiavimo (nuovažos) į Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) suprojektavimo ir įrengimo bei galimo vilkinimo atliekant minėtuosius veiksmus.
- Pareiškėja skunde Seimo kontrolierei, be kita ko, nurodė:
2.1. „2015 metais įsigijome 30 arų žemės sklypą Mažeikiuose, <…>. Tačiau dėl neteisėtų Mažeikių rajono savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų šiandien turime tik 15 arų.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta)
2.2. „[…] Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. eI-630-621/2017, kuriuo panaikino administracinius aktus, taikė restituciją – grąžino Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,15 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,3000 ha žemės sklypą unikalus Nr. <…>, kadastro Nr. <…>, esantį <…>, Mažeikių m. 2019 m. Vyriausiasis administracinis teismas šios sprendimo dalies nepakeitė. Po teismo sprendimo negalime naudotis savo žemės sklypu, kadangi nebėra privažiavimo prie mūsų sklypo. Dėl įvažiavimo teikėme prašymus tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek Mažeikių rajono savivaldybei, tačiau jokie veiksmai nėra atliekami.“
2.3. „[…] 2020-10-25 buvo gautas Mažeikių r. savivaldybės administracijos raštas Nr. R5-1244, kuriame nurodyta, jog „žemės sklypo adresu <…>, Mažeikiai, dokumentai šiuo metu yra tvarkomi: žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dėl žemės sklypo padalinimo (atidalinant mišką) parengtas ir patvirtintas 2020-07-03. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu rengiami žemės sklypo kadastriniai matavimai (žemės sklypų planai), kurie pagal susitarimą su paslaugos teikėju turėtų būti baigti (sklypai įregistruoti) iki 2021-02-01. […]“
2.4. „[…] 2021-09-16 teikėme prašymą Mažeikių rajono savivaldybei įrengti įvažiavimą, nes negalime naudotis savo nuosavybe dėl valstybės institucijų priimtų neteisėtų administracinių aktų, tačiau įvažiavimas iki šiol nėra įrengtas, medžiai nėra iškirsti ir jokios informacijos apie įvažiavimo įrengimą nesame gavę.“
2.5. „[…] 2021-05-20 Nacionalinė žemės tarnyba el. paštu informavo, kad „Mažeikių rajono savivaldybės administracija yra patikslinusi vietovės lygmens bendrąjį planą bei priėmusi sprendimą minėtoje teritorijoje (įvažiavimuose į sklypus) miško žemę paversti kitomis naudmenomis – inžinerinės infrastruktūros teritorijomis, apimančiomis komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas. Pagal Miško pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 16 punktą prašymą išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius Valstybinei miškų tarnybai teikia Pareiškėjai (Pareiškėjai – asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, šiuo atveju – Mažeikių rajono savivaldybės administracija).“ Klausimais dėl miško kirtimo ir įvažiavimo įrengimo nurodoma kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją.
Buvo kreiptasi į Savivaldybę jau ne kartą telefonu ir el. paštu į Architektūros skyrių, bet konkrečios informacijos, kas yra atsakingas už kelio įrengimą, ar jis bus įrengtas, kada bus atliekami medžių kirtimai negavome.“
2.6. „[…] Mums buvo siūloma teikti prašymą Savivaldybei išsikirsti medžius patiems, o pasikreipus, gavome atsakymą, jog leidimo negavome. Dėl 2021-09-16 pateikto Savivaldybei prašymo išnagrinėjimo ne sykį kreipėmės el. paštu (2021-11-16, 2021-01-29, 2022-04-26), tačiau jokios konkrečios informacijos apie medžių iškirtimą ir įvažiavimo įrengimą negavome.“
2.7. „[…] 2022-02-03 gavome savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. Š. [duomenys neskelbtini] pranešimą, jog yra sutarta dėl kirtimų su miškininkais, anksčiau nepavyko rasti riboženklio, bet vėliau išsiaiškinta, tai aptirpus sniegui miškininkai teritoriją išvalys. Dėl nuovažos ir įvažiavimo buvome informuoti, jog apie mūsų prašymą bus priminta Vietinio ūkio skyriui ir sužinojus detalesnę informaciją, būsime informuoti. Vis dar nesulaukiame iš Savivaldybės jokios informacijos dėl įvažiavimo įrengimo. Nei medžių kirtimo, nei kelio tiesimo darbai nėra atlikti. Pakartotinai prašymą teikėme 2022-05-03, tačiau savivaldybė jokio atsakymo iki šiol nepateikė, darbai taip pat nebuvo atlikti. Šiuose įstaigos veiksmuose, o tiksliau neveikime, įžvelgiame daug biurokratijos ir paprasto žmogaus teisių pažeidimų.“
- Pareiškėja skunde Seimo kontrolierės prašo:
3.1. „[…] išnagrinėti šį skundą, ar Mažeikių rajono savivaldybės administracija atlieka visus reikiamus veiksmus, kad būtų įgyvendinti mūsų prašymai, ar jos neveikimas organizuojant įvažiavimo įrengimą nėra biurokratinis nusižengimas, kuris įtakoja mūsų konstitucinių teisių pažeidimus (naudotis savo nuosavybe), ar informacijos neteikimas mums ir prašymų nenagrinėjimas nėra pažeidimas“;
3.2. „[…] imtis veiksmų, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija, nedelsiant imtųsi veiksmų ir įrengtų įvažiavimą […] į mūsų nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. <…>, kadastro Nr. <…>, esantį <…>, Mažeikių m.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Pareiškėjos skundo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad:
4.1. remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu Nr. 44/2609143, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (toliau – Žemės sklypas), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2021 m. vasario 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [pastaba: nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos] (toliau vadinama – Tarnyba) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 35SK-163-(14.35.110 E.), patikėjimo teise valdo Tarnyba, o šiam Žemės sklypui (64 kv. m. plotui) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis);
4.2. remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu Nr. 44/2611307, Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui Y. [duomenys neskelbtini] priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. <…>, Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 35SK-163-(14.35.110 E.) nustatytas 127 kv. m. ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis).
- Dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė su paklausimais kreipėsi:
5.1. į Savivaldybės administraciją, be kita ko, skundžiamos institucijos prašydama: nurodyti, kokiam Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui (-iams) ir (ar) konkrečiam (-iems) tarnautojui (-ams) buvo pavesta užtikrinti Pareiškėjai aktualaus privažiuojamojo kelio per Žemės sklypą įrengimo įgyvendinimo klausimus bei koks Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ar tarnautojas buvo atsakingas už šios užduoties įgyvendinimo kontrolę; patvirtinti ar paneigti Pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę, jog Savivaldybės administracija yra priėmusi sprendimą Žemės sklype miško žemę paversti kitomis naudmenomis – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančiomis komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas; jei taip – nurodyti, kokių veiksmų jau buvo imtasi ir kokių ketinama imtis šio Savivaldybės administracijos priimto sprendimo įgyvendinimui; informuoti, ar apie Savivaldybės administracijos priimtą sprendimą dėl Žemės sklype esančios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvo informuota Pareiškėja; jei Pareiškėja nebuvo informuota – nurodyti to priežastis; nurodyti, dėl kokių priežasčių teritorijos, reikalingos įvažiuojamajam keliui Žemės sklype, išskyrimo klausimas, nors ir buvo Pareiškėjai žadėta, nebuvo išspręstas iki Žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos skunde nurodytą informaciją, jog Pareiškėjai buvo pasiūlyta, tačiau taip ir nebuvo leista, savo pastangomis ir lėšomis Žemės sklype atlikti medžių kirtimo darbus; jei taip – nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis toks leidimas Pareiškėjai nebuvo duotas; nurodyti, koks subjektas, jei tai ne Savivaldybės administracija, atsakingas už medžių, trukdančių įrengti privažiuojamąjį kelią, Žemės sklype iškirtimą; jei, Savivaldybės administracijos nuomone, už šio klausimo sprendimą atsakinga ne Savivaldybės administracija, pateikti dokumentus, kada ir kur Savivaldybės administracija kreipėsi dėl šio klausimo išsprendimo; informuoti, ar, Savivaldybės administracijos žiniomis, šiuo metu Pareiškėja gali, o jei gali – tai per kokį (-ius) žemės sklypą (-us), patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>); informuoti, kokia šiuo metu yra klausimo dėl Pareiškėjai aktualaus įvažiavimo (nuovažos) į jai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) iš Lietuvos Respublikai priklausančio Žemės sklypo įgyvendinimo stadija, nurodant, kokie konkrečiai Savivaldybės administracijos veiksmai (darbai) yra atlikti, iki kada ir kokie veiksmai (darbai) yra planuojami atlikti;
5.2. į Tarnybą, be kita ko, institucijos prašydama: pateikti Tarnybos turimą informaciją ir dokumentus, susijusius su Tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. el. laiške Pareiškėjai nurodyta informacija apie Savivaldybės administracijos priimtą sprendimą Žemės sklype miško žemę paversti kitomis naudmenomis; informuoti, ar Savivaldybės administracija buvo (yra) kreipusis į Tarnybą dėl tam tikrų sprendimų ar veiksmų atlikimo, susijusių su privažiuojamojo kelio Žemės sklype įrengimu ar kitais su Žemės sklypu susijusiais klausimais; nurodyti, ar Savivaldybės administracija prieš imdamasi medžių kirtimo ir (ar) įvažiuojamojo kelio tiesimo Žemės sklype darbų, privalo su Tarnyba, kaip Žemės sklypo patikėtine, atlikti tam tikrus derinimo veiksmus.
- Atsakydama į Seimo kontrolierės paklausime iškeltus klausimus Savivaldybės administracija pateikė paaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodė:
6.1. „[…] Savivaldybės administracija nėra įsipareigojusi įrengti Pareiškėjai privažiuojamojo kelio per žemės sklypą kad. Nr. <…>. Savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 16 d. rašte Nr. R5-503 įsipareigojo įrengti nuovažą nuo <…> gatvės iki sklypo kad. Nr. <…>. Už nuovažos įrengimą atsakingas Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius.“
6.2. „[…] minimi darbai dėl žemės pavertimo kitomis naudmenomis (įvažiavimui įrengti) yra atlikti.“
6.3. „[…] Savivaldybės administracijos darbuotojai su Pareiškėja dažnai bendravo (teikė informaciją) elektroniniu paštu ir telefonu. Pateikti tai patvirtinančių dokumentų negalime, kadangi neregistruoti elektroniniai laiškai nėra išsaugoti. Vadovaujantis […] 2022 m. gegužės 16 d. rašte Nr. R5-503 pateikta informacija, darytina išvada, kad Pareiškėja visą reikiamą informaciją žinojo.“
6.4. „[…] 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. R5-1244 pateikta informacija, kad „kartu su miško valdytojais nagrinėjame klausimą dėl teisėto teritorijos išskyrimo įvažiavimui“. Deja, darbo eigoje išaiškėjo, kad vykdyti kirtimų darbus įregistruoto servituto nepakanka, būtina išspręsti papildomą klausimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.“
6.5. „[…] Savivaldybės administracija jokiais pagrindais nevaldo miško žemės sklypo kad. Nr. <…> ir pagal savo kompetenciją negali išduoti leidimo vykdyti kirtimų darbus. Pareiškėjai buvo rekomenduota kreiptis į Miškų tarnybos atstovą Mažeikių rajone dėl leidimo kirtimo darbams, tačiau toks leidimas nebuvo duotas, kadangi Pareiškėja taip pat jokiais teisiniais pagrindais nevaldo šio sklypo. Tačiau vėliau, po ilgų diskusijų, klausimas buvo išspręstas, leidimas kirtimui išduotas. Tokius kirtimus paprastai vykdo asmenys neatlygintinai (už darbus pasiima medieną), tačiau šioje teritorijoje nėra jokių vertingų medynų, todėl niekas nesutiko kirtimų atlikti. Apie tai Pareiškėja buvo informuota telefonu, buvo pasakyta, kad leidimas išduotas ir darbus gali vykdyti pati (savarankiškai). Tokia pati informacija buvo pateikta ir Savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 16 d. rašte Nr. R5-503.“
6.6. „[…] Savivaldybės administracija nebuvo oficialiai įsipareigojusi atlikti kirtimų darbų, kadangi […] nevaldo miško sklypo jokiais teisiniais pagrindais. Sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau ši institucija pagal savo kompetenciją nevykdo kirtimų darbų. Savivaldybės administracija stengėsi Pareiškėjai padėti šioje situacijoje, t. y. pavyko gauti leidimą miško kirtimų darbams, tačiau nepavyko rasti suinteresuotų asmenų šiuos darbus atlikti.“
6.7. „[…] Savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 16 d. rašte Nr. R5-503 Pareiškėjai pateikta visa reikiama informacija. Rašte pažymėta, kad „leidimas miško kirtimui servitutinio kelio zonoje yra išduotas 2022-03-04 ir galioja iki 2022-12-31. Leidimas kirtimui nereglamentuoja, kas atliks kirtimo darbus, t. y. Pareiškėja gali atlikti kirtimų darbus savarankiškai.“
6.8. „[…] Savivaldybės administracija yra įsipareigojusi įrengti nuovažą nuo <…> gatvės iki miško žemės sklypo kad. Nr. <…>. Nuovaža yra įrengta […]. Įvažiavimo per miško žemę (kad. Nr. <…>) į žemės sklypą kad. Nr. <…> Savivaldybės administracija nėra įsipareigojusi įrengti (ši informacija pateikta Pareiškėjai 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R5-503 „Dėl pakartotinio prašymo“). Dėl aukščiau išvardintų priežasčių (nevertingos medienos) niekas nesutinka atlikti kirtimų teritorijoje, […]. Pareiškėja yra informuota, kad šiuos darbus gali atlikti savarankiškai. Teisės aktai neįpareigoja Savivaldybės administracijos vykdyti įvažiavimo įrengimo darbų. Visi procedūriniai dokumentai dėl šių darbų vykdymo yra sutvarkyti (užbaigti).“
- Iš dokumentų, pateiktų kartu su Savivaldybės administracijos paaiškinimais, taip pat nustatyta:
7.1. Savivaldybės administracija 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. R5-1244 Pareiškėjai, be kita ko, buvo nurodžiusi, jog „[…] Tuo pačiu kartu su miško valdytojais nagrinėjame klausimą dėl teisėto teritorijos išskyrimo įvažiavimui, kuris iki sklypų įregistravimo bus išspręstas.“;
7.2. Savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 26 d. sprendime Nr. T1-86 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“, kuriuo dalis Žemės sklypo buvo paversta kitomis naudmenomis, buvo nurodyta, kad Savivaldybės taryba nusprendžia „[…] pritarti, kad kitomis naudmenomis (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms) įvažiavimams į sklypus įrengti būtų paversta miško žemė (pridedama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauka):
1.1. Mažeikių urėdija Mažeikių girininkija Kv. 219 skl. 38, plotas – 0,0114 ha;
1.2. Mažeikių urėdija Mažeikių girininkija Kv. 219 skl. 39, plotas – 0,0127 ha;
1.3. Mažeikių urėdija Mažeikių girininkija Kv. 219 skl. 38, plotas – 0,0038 ha;
1.4. Mažeikių urėdija Mažeikių girininkija Kv. 219 skl. 113, plotas – 0,0057 ha.“
7.3. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Savivaldybės administracijos komisija „Dėl prašymo įrengti privažiavimą ir nuovažą į žemės sklypą <…>, Mažeikių m.“ 2022 m. gegužės 11 d. posėdyje (protokolas Nr. B2-34/2022-05-13) svarstė klausimą pagal Pareiškėjos 2022 m. gegužės 3 d. gautą prašymą ir nusprendė, jog:
„[…] 1. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo įrengti privažiavimo kelią per žemės sklypą (servitutinis kelias), kurio nuosavybės teise nevaldo.
- Artimiausiu metu organizuoti ir įrengti nuovažą nuo <…> gatvės iki naujai suformuoto servitutinio kelio.
- Informuoti X, kad leidimas miško kirtimui yra išduotas.“
Apie minėtosios Savivaldybės administracijos komisijos sprendimą Pareiškėja buvo informuota Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R5-503;
7.4. pastebėtina, kad Savivaldybės administracijos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. posėdyje dalyvavo Tarnybos Mažeikių skyriaus atstovas Z. Š. [asmens duomenys neskelbtini], tačiau minėtosios komisijos 2022 m. gegužės 11 d. posėdžio protokole Nr. B2-34/2022-05-13 Tarnybos Mažeikių skyriaus atstovo Z. Š. pastabos ar pozicija sprendžiau klausimu nenurodyta;
7.5. Savivaldybės administracijos pateiktoje <…> gatvės dalies, kurioje yra Žemės sklypas, nuotraukoje matyti, kad nuo <…> gatvės į Žemės sklypą yra įrengta nuovaža.
- Teikdama atsakymą į Seimo kontrolierės paklausimą Tarnyba, be kita ko, paaiškino:
8.1. „[…] Informuojame, kad 2021 m. gegužės 18 d. interneto svetainėje www.nzt.lt buvo gautas X (toliau – Pareiškėja) paklausimas „Dėl kelio tiesimo ir teisės naudotis savo nuosavybe“. Pareiškėjai buvo atsakyta 2021 m. gegužės 25 d. el. laišku, nurodant, kad „[…] Mažeikių rajono savivaldybės administracija yra patikslinusi vietovės lygmens bendrąjį planą bei priėmusi sprendimą Jūsų minėtoje teritorijoje (įvažiavimuose į sklypus) miško žemę paversti kitomis naudmenomis – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas. Pagal Miško pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija) (toliau – Aprašas), 16 punktą prašymą išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius Valstybinei miškų tarnybai teikia Pareiškėjai (Pareiškėjai – asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, šiuo atveju – Mažeikių rajono savivaldybės administracija). Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju nėra Pareiškėja, todėl klausimais dėl miško kirtimo ir įvažiavimo įrengimo prašome kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją“.
8.2. „[…] Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) raštu nesikreipė į Skyrių dėl privažiuojamojo kelio ir kitais klausimais dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>).“
8.3. „[…] Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/2609143 (kadastro Nr. <…>) duomenyse kaip daiktinė teisė yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kurio įregistravimo pagrindas Skyriaus vedėjo 2021-02-23 sprendimas Nr. 35SK-163-(14.35.110 E.) ,,Sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…> ir unikalus Nr. <…>), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, <…>, pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).
Sprendime taip pat nurodyta, kad „[…] nustatau: žemės sklypui unikalus Nr. <…>, kodas 115 – kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas) 127 kv. m., žemės sklypo plane M 1:500, esančiame elektroninėje žemės sklypo kadastro duomenų byloje […]“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/2611307 (kadastro Nr. <…>) matyti, kad kaip daiktinė teisė yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), kurio įregistravimo pagrindas yra Sprendimas (toliau – Servitutas). Iš žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) plano M 1:500 matyti, kad yra nurodytas privažiuojamasis kelias, 4 metrų Servitutas per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>).
CK 4.119 straipsnis reglamentuoja, kad servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jeigu toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis Servitutas nesuteikia žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkams teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (statyti ar kitaip įrengti kelią) žemės sklype (kadastro Nr. <…>). Vadovaujantis CK 4.123 straipsniu, šiems darbams nustatomi kiti servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 ir 32 punktuose nustatyta, kad teritorijų planavimas bei savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra priskirta savarankiškoms savivaldybės funkcijoms.
Taip pat informuojame, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, be kita ko, turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius), kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyti išimties atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti neprivaloma žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, yra išvardyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 4 priede, kurio 1.3 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo (teritorijos) neprivaloma valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius.
Reglamento 50 punkte įtvirtinta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, norint Servituto zonoje įrengti kelią (statinį), Savivaldybė ar suinteresuoti asmenys turėtų gauti pritarimą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip teisėtos valstybinės žemės patikėtinės.“
8.4. „[…] Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad medžiai, augantys įvažiavimo / keliuko, kuriuo patenkama į kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), esantį <…>, Mažeikiuose (toliau – Žemės sklypas), vietoje, patenka ne į taksacinius miško sklypus, o yra priskirtini želdynams, todėl jų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatos.
Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą; atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą.
Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 11 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja želdinių priežiūrą vietinės reikšmės viešųjų kelių juostose, sanitarinės apsaugos zonose, išskyrus sanitarinės apsaugos zonas, nustatytas privačioje žemėje, urbanizuotų teritorijų elektros tinklų apsaugos zonose; išduoda leidimus ir priima sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius; konsultuoja želdinių savininkus ar valdytojus dėl želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 dalį kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas yra priskiriama prie savarankiškųjų savivaldybės funkcijų.
Kaip anksčiau šiame rašte jau buvo minėta, kadangi Savivaldybė yra patikslinusi vietovės lygmens bendrąjį planą bei priėmusi sprendimą […] minėtoje teritorijoje (įvažiavimuose į sklypus) miško žemę paversti kitomis naudmenomis – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, Skyrius 2021-10-12 Raštu informavo Savivaldybę, kad pagal Aprašo nuostatas, prašymą išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius Valstybinei miškų tarnybai teikia Pareiškėjai (Pareiškėjai – asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, šiuo atveju – Savivaldybė), o Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju nėra Pareiškėja.
Pagal Aprašo 17 punktą sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba atskirai, jeigu toks dokumentas buvo patvirtintas iki Aprašo įsigaliojimo.
Pagal Aprašo 18 ir 19 punktus miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatančiame detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente turi būti nurodytas plotas, kuriame miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis; sprendime paversti miško žemę kitomis naudmenomis nurodoma: žemės sklypo savininkas arba valstybinės miško žemės patikėtinis; žemės sklypo plotas ir kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas; žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis; miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos, įskaitant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo būdą (atsižvelgiant į būdą – mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miško žemėje įveisiamą miško plotą), ir kitos įstatymų ir kitų teisės aktų nurodytos sąlygos.
Aprašo 21 punkte reglamentuojama, kad Pareiškėjai arba privačios miško žemės savininkai kartu su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal detaliojo arba specialiojo plano sprendinius Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai pateikia: detaliojo arba specialiojo plano kopiją; sprendimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis kopiją.
Atsižvelgdami į tai, kad Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog medžiai, augantys įvažiavimo / keliuko, kuriuo patenkama į kitos paskirties Žemės sklypą, vietoje, patenka ne į taksacinius miško sklypus, o yra priskirtini želdynams, informuojame, kad pagal Želdynų įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatas Savivaldybės vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą, o sprendimą […] minėtoje teritorijoje (įvažiavimuose į sklypus) miško žemę paversti kitomis naudmenomis taip pat inicijavo Savivaldybė.“
- Kartu su Tarnybos pateiktu paaiškinimu Seimo kontrolierei taip pat buvo gauti dokumentai, iš kurių nustatyta ir (ar) patvirtinta:
9.1. Tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 35SK-163-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…> ir unikalus Nr. <…>), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, <…>. pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo pertvarkyti (atidalinti) Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. <…>) ir Lietuvos Respublikai priklausantis Žemės sklypas (unikalus Nr. <…>) bei minėtiesiems žemės sklypams nustatyti žemės servitutai:
„[…] žemės sklypui unikalus Nr. <…>, kodas 115 – kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas) 127 kv. m., žemės sklypo plane M 1:500, esančiame elektroninėje žemės sklypo kadastro duomenų byloje;
žemės sklypui unikalus Nr. <…>, kodas 215 – kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 64 kv. m., žemės sklypo plane M 1:500, esančiame elektroninėje žemės sklypo kadastro duomenų byloje; […]“
9.2. Tarnybos Mažeikių skyriaus 2021 m. spalio 12 d. rašte Nr. 35SD-3638-(14.35.104 E.) Pareiškėjai dėl jos 2021 m. rugsėjo 16 d. minėtajai institucijai pateikto prašymo įrengti privažiavimą ir nuovažą į Pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, be kita ko, buvo nurodyta:
„[…] Šiuo atveju Pareiškėjas [pastaba: asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis] yra Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri ir inicijavo valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, todėl ji ir turi kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį padalinį su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais.
Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybės institucijai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais nepriskirta pareiga atlikti kelių ar įvažiavimų tiesimo organizavimo funkcijas.“
- Pareiškėjos skundo tyrimo metu taip pat buvo gauta informacija, kuria remiantis nustatyta:
10.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019 pagal Pareiškėjos ir jos sutuoktinio Y, Tarnybos ir Tarnybos Mažeikių skyriaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, R. L., V. D., G. D., G. G., T. Č., I. Č. (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija), be kita ko, buvo nurodyta:
„[…] Atsakovai Y ir X. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – dėl praleisto senaties termino kreiptis į teismą, administracinę bylą nutraukti. Jeigu teismas nepritaikys senaties, atsakovai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisti ir moralinę žalą, kurią patyrė dėl institucijų neteisėtų veiksmų, aplaidaus neveikimo, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, nustatyti kelio servitutą ir įpareigoti institucijas atlyginti išlaidas, susijusias su kelio nutiesimu iki žemės sklypo.
[…] Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovai Y ir X pirmosios instancijos teisme būtų kėlę reikalavimus priteisti moralinę žalą, nustatyti kelio servitutą ir įpareigoti institucijas atlyginti išlaidas, susijusias su kelio nutiesimu iki žemės sklypo, todėl šie atsakovų apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies pagrindu paliekami nenagrinėti.“
10.2. siekiant įvykdyti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-630-621/2017, kuriuo, be kita ko, buvo taikyta restitucija – grąžintas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,15 ha valstybinės reikšmės miško plotas, patekęs į 0,3000 ha žemės sklypą unikalus Nr. <…>, Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A1-213 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu: Mažeikių r. sav., Mažeikių m., <…> bei pavedė Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, atidalijant valstybinės žemės sklypą ir privačios žemės sklypą, adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., <…>;
10.3. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. 71093, kuriuo buvo projektuojamas žemės sklypo, adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., <…>, atidalijimas, 2020 m. gegužės 4 d. aiškinamajame rašte, be kita ko, buvo nurodyta:
– žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas vadovaujantis Savivaldybės prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. AU-12/RR-41;
– žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendiniuose dėl susisiekimo sistemos buvo nurodyta, jog: „[…] Į suprojektuotą sklypą Nr. 1 [pastaba: Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas] patenkama iš <…> g. siūlomu servitutu per projektuojamą sklypą Nr. 2 [pastaba: valstybinės žemės sklypas] ir projektuojamu siūlomu servitutu adresu <…>, kad. Nr. <…>, kuriam taip pat atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (paslaugos Nr. 71149) bei numatomas tarnaujantis servitutas 0,0063 ha. Bendras servitutų <…> ir <…> plotis yra 4.0 m. Šie servitutai numatyti privažiuoti prie <…> Proj. Nr. 1 ir prie <…> Proj. Nr. 1; Sklypas Nr. 2 turi privažiavimą iš <…> g. Šiuo metu siūlomų servitutų plotas pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaitytas miško žeme. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, 0,0127 ha. (Servitutas <…>– 0,0063 ha ir Servitutas <…> – 0,0064 ha.) plotą siūlome paversti kitomis naudmenomis šiam keliui įrengti. Servitutas gali būti registruojamas tik tada, kai ši teritorija bus išimta iš miško naudmenų.
Privažiavimo keliai prie naujai formuojamų sklypų projektuojami ir įrengiami pertvarkymo projekto iniciatoriaus ar sklypų savininkų lėšomis.“
10.4. Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-1539 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. eI-630-621/2017 pertvarkyti žemės sklypą (kad. Nr. <…>), atidalijant valstybinės žemės sklypą ir privačios žemės sklypą adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., <…>.
Minėtame Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodyta, kad projekto planavimo organizatorius – Savivaldybės administracijos direktorius, projekto rengimo iniciatorius – Savivaldybė.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai
11.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
„3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai
Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […]“
11.2. Viešojo administravimo įstatymo:
„3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]“
11.3. Civilinio kodekso:
„4.111 straipsnis. Servituto sąvoka
- Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. […]
4.114 straipsnis. Servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą
- Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
- Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. […]
6.271 straipsnis. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. […]
- Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
- Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“
11.4. Žemės įstatymo:
„22 straipsnis. Žemės servitutai
- Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.“
11.5. Miškų įstatymo:
„4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai […]
- Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: […]
2) miestų miškai; […]“
- Kiti teisės aktai
12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2021 m. kovo 27 d.) patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių:
„3. Šių Taisyklių 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 ir 2,7 papunkčiuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, projektuoja šiuos servitutus:
3.1. kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti;
3.2. kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku;
3.3. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis;
3.4. kelio servitutą, suteikiantį teisę varyti galvijus;
3.5. kelio servitutą, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
3.6. servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinius (inžinierinės infrastruktūros) tinklus (Taisyklių 2.1, 2.2, 2.5 papunkčių atveju – centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinierinius (inžinerinės infrastruktūros) tinklus), požemines ir antžemines komunikacijas, kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
3.7. statinio servitutą, suteikiantį teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo ir (arba) draudžiantį tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį;
3.8. kitus servitutus, kuriuos numato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. […]
- Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas.“
12.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių:
„12. Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – organizatorius).
- Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai (toliau – iniciatoriai): […]
- Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. […]
- Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. […]
- […] Esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
- Teismų praktika
13.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-247-261/2018:
„[…] Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad tais atvejais, kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07)).“
13.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021:
„[…] Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia gero valdymo principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas; žr., pvz., 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41248/06)). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), 73 p.). […] Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik reikšti pareigą valdžios institucijoms veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., sprendimą byloje Moskal, 69 p.), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. sprendimą byloje Pincov ir Pinc, 53 p.; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Toşcuţă ir kiti prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 36900/03), 38 p.).“
13.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017:
„[…] LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjo nurodytas teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir / ar veiksmai (administraciniai aktai) (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje A492-1711/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016; 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016).“
Tyrimo išvados
- Įvertinusi Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir tyrimo metu gautą informaciją, Seimo kontrolierė nustatė, jog esminiu susidariusios situacijos, kai Pareiškėja po teismo sprendimu taikytos restitucijos neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, aspektu yra Savivaldybės administracijos pozicija, jog galiojančių teisės aktų pagrindu Savivaldybės administracija neturi pareigos Žemės sklype įrengti privažiuojamąjį kelią (kelio servitutą), kuris užtikrintų Pareiškėjos galimybes naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. <…>). Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė, remdamasi Pareiškėjos skunde nurodyta ir tyrimo metu surinkta medžiaga (pažymos 2, 4, 6, 7-10 punktai) bei teisiniu reglamentavimu, pacituotu šios pažymos 11–12 punktuose, šio tyrimo metu vertina Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus (neveikimą) nagrinėjant Pareiškėjai aktualų klausimą ir tinkamai vykdant įstatymų bei kitų teisės aktų, taikytinų nagrinėjamu Pareiškėjos atveju, nuostatas.
- Analizuodama pagrindines susidariusios situacijos priežastis, Seimo kontrolierė pastebi, kad viena iš galimų priežasčių, kodėl Savivaldybės administracija laikosi nuostatos, jog ji neturi teisinio pagrindo Žemės sklype įrengti kelią, Seimo kontrolierės nuomone, yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kurį Savivaldybės administracija galėjo (turėjo) pasitelkti nagrinėjant Pareiškėjos atvejį, trūkumas. Nors tyrimo metu gauti dokumentai patvirtina skundžiamą instituciją dėjus pastangas ieškoti Pareiškėjai aktualaus klausimo sprendimo (pažymos 6.5, 7.2 punktai), tačiau, Savivaldybės administracijai Seimo kontrolierei nepateikus to paneigiančių įrodymų, kartu yra akivaizdžios ir tos faktinės aplinkybės, jog Pareiškėjai aktuali problema buvo nagrinėjama tik remiantis pačios Savivaldybės administracijos tam tikrų struktūrinių padalinių tarnautojų išvadomis, o dėl kitų kompetentingų institucijų nuomonės (išaiškinimų) gavimo oficialiai nei į VĮ Valstybinę miškų urėdiją, nei į Tarnybą kreiptasi nebuvo (pažymos 8.2 punktas). Seimo kontrolierės nuomone, galimai tai ir lėmė Savivaldybės administracijoje nagrinėto Pareiškėjos klausimo dėl privažiavimo kelio įrengimo netinkamą sprendimą.
- Remiantis Pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais (pažymos 2.4 punktas) ir įvertinus aplinkybes, kurių pagrindu ir atsirado Pareiškėjai aktuali problema dėl privažiuojamojo kelio prie jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) nebuvimo, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu taikyta restitucija (pažymos 2.2, 10.2 punktai), akivaizdu, kad Pareiškėja Savivaldybės administracijos (ir galimai Tarnybos) atsakomybės dėl susidariusios situacijos klausimą vertina vienareikšmiškai ir laiko skundžiamą instituciją turint pareigą susidariusią situaciją išspręsti bei įrengti privažiuojamąjį kelią.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad, nors dėl valstybinės žemės restitucijos vykusio teisminio proceso metu Pareiškėja ir jos sutuoktinis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pareiškę reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo bei institucijų įpareigojimo atlyginti išlaidas, susijusias su kelio per Žemės sklypą nutiesimu (pažymos 10.1 punktas), tačiau vėlesni Savivaldybės administracijos atlikti veiksmai ir priimti sprendimai vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-630-621/2017, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (pažymos 13.3 punktas), manytina, lėmė Pareiškėjai, kaip sąžiningai žemės sklypo įgijėjai, teisėtų lūkesčių atsiradimą, jog jai dėl neteisėtų viešojo administravimo institucijų kaltės atsiradusi problema yra pradėta spręsti ir tik ieškoma jos išsprendimui tinkamiausių priemonių (pažymos 2.7, 7.1, 7.2, 7.5, 9.1, 10.2. punktai). Tačiau, kaip patvirtina šio tyrimo metu gauta medžiaga (pažymos 6.8, 7.3 punktai), Savivaldybės administracija tolimesnių veiksmų Pareiškėjos problemai spręsti nebeketina imtis.
Iš Savivaldybės administracijos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodyto teiginio, jog skundžiama institucija nebuvo įsipareigojusi įrengti pareiškėjai privažiuojamąjį kelią (pažymos 6.1 punktas), taip pat seka išvada, kad Savivaldybės administracija nemano turėjusi pareigą miško žemę paversti kitomis naudmenomis ar privalanti imtis papildomų veiksmų, kad Pareiškėjos galimybė patekti į jai priklausantį žemės sklypą per Žemės sklype įrengtą privažiuojamąjį kelią pagaliau būtų realizuota.
Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad viešasis administravimas, be kita ko, grindžiamas ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu atsakomybės už viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų pagrindu sukeltus padarinius (pažymos 11.2 punktas). Iš šio principo seka ir tai, kad viešojo administravimo institucija, priimdama bet kokius sprendimus, negali atsakomybės už šių sprendimų neteisėtumą perkelti asmeniui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas.
Be to, Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje yra apibrėžta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (pažymos 11.3 punktas), kuri pagal nukentėjusio asmens reikalavimą vertinama ir nustatoma teisme. Remiantis šios Civilinio kodekso nuostatos turiniu, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems viešojo administravimo institucijos veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, kas nagrinėjamu Pareiškėjos atveju ir galėtų būti įrodinėjama teisme Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendime konstatuotų faktų pagrindu.
Šios paminėtų įstatymų nuostatos nagrinėjamu atveju svarbios tuo, jog, Seimo kontrolierės įsitikinimu, viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ar neteisėtų veiksmų pagrindu kilę padariniai gali būti panaikinami ne tik teismo nustatytos ir priteistos žalos atlyginimo (pinigine) forma, tačiau ir institucijos naujai įgyvendinamomis priemonėmis (priimant reikiamus sprendimus ar atliekant būtinus veiksmus) padarytoms klaidoms pašalinti. Taip teigtina remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje akcentuojama, jog gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms operatyviai taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (pažymos 13.2 punktas).
Kaip jau minėta, Savivaldybės administracija, nagrinėdama Pareiškėjos situaciją dėl privažiuojamo kelio įrengimo, nemanė turinti pareigą ir teisinį pagrindą ištaisyti Savivaldybės tarybos bei Tarnybos neteisėtais sprendimais padarytas klaidas bei pašalinti Pareiškėjai atsiradusius padarinius, nors privažiavimo prie Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nebuvimas yra minėtųjų institucijų padarytų klaidų atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. <…>) pasekmė. Seimo kontrolierė pabrėžia, kad tyrimo metu surinktos medžiagos ir su tuo susijusių teisės aktų analizė leidžia teigti, jog Savivaldybės administracija ne tik gali, bet ir privalo imtis veiksmų Pareiškėjai aktualaus klausimo dėl privažiuojamojo kelio per Žemės sklypą suprojektavimo ir įrengimo įgyvendinimui, nes dabar dėl Savivaldybės administracijos ir Tarnybos priimtų sprendimų (pažymos 9.1, 10.3, 10.4 punktai) susiklosčiusios faktinės aplinkybės eliminuoja Pareiškėjos galimybes savo pastangomis ir lėšomis suprojektuoti bei įrengti Žemės sklype privažiuojamąjį kelią.
- Pažymėtina, jog Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, kurių nuostatos taikytinos nagrinėjamu atveju, įtvirtina tam tikras administraciniu aktu nustatomų servitutų rūšis (pažymos 12.1 punktas). Remiantis tyrimo medžiaga (pažymos 4.1, 4.2, 8.3 punktai), Pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis). Kaip teigtina remiantis Tarnybos, institucijos, kurios vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas ir priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą, Seimo kontrolierei pateikta nuomone, žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) nustatytas servitutas nesuteikia Pareiškėjai, kaip šio žemės sklypo savininkei, teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (statyti ar kitaip įrengti kelią) Žemės sklype, nes šiems darbams nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (pažymos 8.3 punktas). Tai patvirtina tą faktą, jog nors ir siekdama savo pastangomis ar lėšomis Žemės sklype projektuoti bei įrengti privažiuojamąjį kelią, Pareiškėja to negalėtų padaryti, nes neturi tam teisinio pagrindo.
Pastebėtina, kad Tarnybos Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose (pažymos 8.3 punktas) taip pat buvo paneigtas Savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 16 d. rašte Pareiškėjai nurodytas teiginys, jog Savivaldybė neturi teisinio pagrindo įrengti privažiavimo kelią per žemės sklypą (servitutinis kelias), kurio nuosavybės teise nevaldo.
Akcentuotina tai, kad servituto nustatymo tikslas yra siejamas su egzistuojančia realia ir užtikrinta galimybe tinkamai naudoti viešpataujančiu tampantį daiktą. Būtent to nagrinėjamu atveju ir buvo siekiama, kai, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių reikalavimais (pažymos 12.2 punktas), Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pagrindu buvo rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (pažymos 10.2, 103 punktai). Tačiau akivaizdu, jog dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. 71093 metu galimai padarytos klaidos (numatant Pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui ne tos rūšies servitutą) Pareiškėja šiuo metu ne dėl savo kaltės yra netekusi galimybės tinkamai naudotis savo nuosavybe.
- Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta bendrinė servituto sąvoka (pažymos 11.3 punktas), o Žemės įstatyme numatyti administraciniu aktu nustatomų žemės servitutų pagrindai (pažymos 11.4 punktas), kas būtent ir aktualu nagrinėjamu Pareiškėjos atveju. Ir nors Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (pažymos 12.1 punktas) nuostatos aiškiai įtvirtina servitutų nustatymo, atlyginimo už naudojimąsi jais ir jų išlaikymo pagrindus, tačiau pabrėžtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime nėra apibrėžtos administraciniu aktu nustatyto servituto įrengimo sąlygos ir numatyta, kuriam konkrečiam subjektui priskirta teisė ar pareiga savo lėšomis jį įrengti. Seimo kontrolierės nuomone, tokiu būdu įstatymo leidėjas paliko laisvę servituto turėtojams ir tarnaujančio daikto savininkams susitarimo būdu nuspręsti dėl su servituto įrengimu susijusių išlaidų padengimo ar pasiskirstymo.
Nagrinėjamu atveju tai svarbu tuo, nes, kaip patvirtina tyrimo metu surinkta informacija, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. 71093 sprendiniuose buvo numatyta, jog privažiavimo keliai prie naujai formuojamų sklypų (dabartinio Žemės sklypo, Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ir žemės sklypo, esančio adresu <…>, Mažeikiai) projektuojami ir įrengiami pertvarkymo projekto iniciatoriaus, t. y. Savivaldybės, ar sklypų savininkų lėšomis (pažymos 10.3 punktas). Akcentuotina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. 71093 buvo rengiamas remiantis paties Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais, todėl neabejotinai Savivaldybei, kaip projekto rengimo iniciatoriui, turėjo būti ir turi būti žinoma pirmiau paminėta sąlyga dėl privažiavimo kelių įrengimo išlaidų šaltinio. Tai tik patvirtina, kad Savivaldybės administracija nepagrįstai ir vienpusiškai siekė išvengti Žemės sklype būtino įrengti privažiuojamojo kelio suprojektavimo ir įrengimo išlaidų.
- Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį, kad, remiantis pažymos 7.2 ir 10.3 punktuose nurodyta informacija, matyti, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis buvo ne tik Žemės sklype, kuris susijęs su Pareiškėjos skundo aplinkybėmis, tačiau ir kitose gretimuose valstybinės žemės miško paskirties sklypuose, siekiant sudaryti galimybę pakeitus žemės naudmenas tose sklypų dalyse įrengti įvažiavimus. Iš to seka, kad Pareiškėjos nurodytas atvejis nėra vienintelis ir Savivaldybės administracijai neigiant turint pareigą įrengti privažiavimo kelius galimai yra pažeidžiamos ir kitų asmenų teisės. Todėl Pareiškėjos atvejo tinkamas išnagrinėjimas ir aiškaus bei teisiškai pagrįsto Savivaldybės administracijos sprendimo dėl privažiuojamojo kelio Žemės sklype įrengimo priėmimas yra susijęs su gero viešojo administravimo principo įgyvendinimu.
- Dar vienas svarbus nagrinėjamo Pareiškėjo atvejo aspektas yra susijęs su Savivaldybės administracijos, ar, kaip teigia Savivaldybės administracija, pačios Pareiškėjos įgyvendintinais veiksmais siekiant Žemės sklype įrengti privažiuojamąjį kelią, t. y. medžių, esančių kelio servituto pažymėtoje zonoje, iškirtimu.
Pažymėtina, kad dėl medžių kirtimo Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog šiuos darbus turi (gali) atlikti pati Pareiškėja, nes, anot Savivaldybės administracijos, ji jokiais pagrindais nevaldo miško Žemė sklypo ir neturi pagrindo bei pareigos vykdyti kirtimus (pažymos 6.5, 6.6 punktai). Tuo metu Tarnyba Seimo kontrolierei išdėstė savo nuomonę dėl galimai Žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas 64 kv. m. kelio servitutas ir miško žemė paversta kitomis naudmenomis, esančių medžių priskyrimo želdynams, o ne miškui (pažymos 8.4 punktas), nors kiek anksčiau pačios Tarnybos 2021 m. spalio 12 d. rašte Pareiškėjai buvo akcentuota Savivaldybės administracijos pareiga kreiptis būtent dėl miško medžių kirtimo (pažymos 9.2 punktas).
Įvertinus tai, Seimo kontrolierė pastebi, kad nors daugelio savivaldybių teritorijose, kaip ir nagrinėjamu atveju, esantys miesto miškai patikėjimo teise nėra perduoti savivaldybėms, tačiau remiantis Miškų įstatymo nuostatomis (pažymos 11.5 punktas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje teiktais išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-308-525/2016, 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3491-502/2018), miestų teritorijose esančių miškų apsauga, tvarkymas, priežiūra yra priskiriama savivaldybių kompetencijai ir nepriklausomai nuo to, kokiomis naudmenomis yra paversta dalis miesto miško, jomis rūpintis privalo savivaldybės.
Atsižvelgus į tai, kas paminėta, ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių veiklos tikslu (pažymos 11.1 punktas), Seimo kontrolierė mano, kad šio klausimo pagrindu iškilusioms abejonėms pašalinti yra tikslinga kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, prašant (pagal institucijos kompetenciją) pateikti išvadas pirmiau paminėtu aspektu.
- Seimo kontrolierė akcentuoja, jog, nepriklausomai nuo to, kokiame lygmenyje (valstybinio administravimo subjektų ir (ar) savivaldybių administravimo subjektų) yra įgyvendinamas viešasis administravimas, viešojo administravimo subjektų sistemoje negalimi atvejai, kai viešojo administravimo institucijos neranda bendro pareiškėjui aktualios problemos sprendimo būdo, palikdamos pareiškėjo problemą neišspręstą. Esant tokiai situacijai yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas.
Be to, ypač svarbu, jog tais atvejais, kaip ir nurodytu Pareiškėjos skunde, kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, nebūtų sukuriama nauja neproporcinga žala, o asmenys, kurie sąžiningai įgijo nuosavybę, nepatirtų valstybei tenkančios, tačiau asmenims nepagrįstai perkeliamos, naštos (pažymos 13.1 punktas).
Remdamasi aukščiau išdėstytu, Seimo kontrolierė daro išvadą, jog Pareiškėjos ir jos sutuoktinio, buvusių sąžiningų žemės sklypo (un. Nr. <…>) įgijėjų, turėjusių teisėtą lūkestį žemės sklypą naudoti be apribojimų ir su turimu prie jo privažiavimu, teisės į turimą nuosavybę dėl viešojo administravimo institucijų neveikimo yra nepagrįstai apribotos. Todėl Seimo kontrolierė konstatuoja, kad Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai (neveikimas) sprendžiant privažiuojamojo kelio prie Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) suformavimo ir įrengimo klausimą laikytini netinkamais, nes pažeidžia Pareiškėjos teisėtus lūkesčius į jai aktualaus klausimo operatyvų ir tinkamą išsprendimą. Tuo pagrindu Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tarnautojų galimo neveikimo pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 6, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:
23.1. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui:
23.1.1. atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytą ir pažymoje konstatuotą Pareiškėjos teisių į gerą viešąjį administravimą ir nuosavybės teisių pažeidimo atvejį bei jį aptarti su atsakingais (Pareiškėjos kreipimusis nagrinėjusiais) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tarnautojais;
23.1.2. siekiant nustatyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos būtinų priimti sprendimų ir (ar) būtinų atlikti veiksmų dėl Pareiškėjai aktualaus privažiuojamojo kelio per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) suprojektavimo ir įrengimo eiliškumą, inicijuoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio bei (esant poreikiui) kitų atsakingų institucijų atstovų susitikimą, darbo grupę ar komisiją ir nedelsiant imtis veiksmų tarpinstitucinio bendradarbiavimo principo pagrindu priteitų išvadų ir (ar) priimto (-ų) sprendimo (-ų) įgyvendinimui;
23.1.3. įpareigoti atsakingus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tarnautojus sudaryti galimybę Pareiškėjai dalyvauti sudarytos darbo grupės ar komisijos posėdžiuose nagrinėjant jai aktualų klausimą dėl privažiuojamojo kelio įrengimo, o apie šiuo klausimu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimtą (-us) sprendimą (-us) informuoti Pareiškėją raštu;
23.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui:
23.2.1. įpareigoti atsakingus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus tarnautojus išnagrinėti šioje pažymoje aptartą Pareiškėjai aktualią situaciją nustatyto kelio servituto aspektu ir spręsti klausimą dėl poreikio (galimybių) esamiems nustatytiems kelio servitutams pakeisti;
23.2.2. pavesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus tarnautojams dalyvauti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos inicijuotame susitikime, darbo grupėje ar komisijoje sprendžiant klausimą dėl privažiuojamojo kelio per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) projektavimo ir įrengimo bei po Mažeikių rajono savivaldybės administracijos inicijuoto susitikimo (-ų), darbo grupės ar komisijos posėdžio (-ių) pateikti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos oficialią (raštu) poziciją dėl susidariusios situacijos ir jos galimų sprendimo būdų, šias išvadas taip pat pateikiant ir Seimo kontrolierei;
23.3. Valstybinės miškų tarnybos direktoriui – įvertinti šios pažymos 8.4 punkte Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) dalyje, kurioje yra nustatytas 64 kv. m. kelio servitutas ir miško žemė paversta kitomis naudmenomis, esančių medžių priskyrimo želdynams ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos turimos pareigos šiuos želdynus prižiūrėti bei tvarkyti, ir pagal institucijai priskirtą kompetenciją pateikti Valstybinės miškų tarnybos išvadas šiuo klausimu, apie jas informuojant Seimo kontrolierę, Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir Pareiškėją.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė