PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2021/1-661 |
---|---|
Data | 2021-06-15 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJĄ |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – LRV, Kanceliarija) pareigūnų veiklos (neveikimo) galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo 2021-04-16 prašymą (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-2).
2. Skunde Pareškėjas nurodo:
2.1. jis Prašymu-2 kreipėsi į LRV („Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad Prašyme-2 keliami LRV klausimai labai svarbus ir jautrūs Pareiškėjui ir Pareiškėjo šeimai“). Prašyme-2 buvo nurodyta, „kad 2020 m. kreipėsi į LRV ir prašė paaiškinti ir pasisakyti: kokios valstybės įstaigos kompetencijoje nustatyti nenustatytus netinkamai veikusius (neveikusius) asmenis pagal prašyme išdėstytas aplinkybes ir persiusti prašymą pagal kompetenciją, kad prašymas būtų tinkamai išnagrinėtas, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų ir priemonių ir įgyvendinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir vienodas veiksmingas galimybes pristatyti savo bylą teisme“. Prašyme-2 Pareiškėjas taip pat prašė LRV: „Ištirti Pareiškėjui artimo giminaičio, Pareiškėjo senelio J. G. mirtį, mirties aplinkybes.“
LRV 2021-05-03 raštu (Nr. PSA-896) pateikė atsakymą į Prašymą-2 (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas);
2.2. „Ginčas kilo dėl to, kad LRV neišnagrinėjo Prašyme-2 naujai pateiktų klausimų (reikalavimų) ir nepersiuntė Prašymo-2 institucijoms pagal kompetenciją“:
2.2.1. „Pavyzdžiui, liko neatsakytas klausimas (reikalavimas): kokiu teisiniu pagrindu remiantis Jurdaičių kaimo kapinėse atsirado kapinių statinys ant kurio parašyta: „Y 1920–1993“?
2.2.2. „Akivaizdu, kad Prašyme-2, LRV buvo pateikti nauji, be kita ko, aiškiai suformuluoti ir konkretūs klausimai (reikalavimai), kurie liko neišnagrinėti ir į kuriuos (į klausimus / reikalavimus) LRV nepateikė nei konkrečių atsakymų nei apibendrinančio atsakymo, nei kitų institucijų (raštų) atsakymų kopijų“;
2.2.3. „LRV tarnautojai neatidūs ir neskyrė pakankamai dėmesio, kad į Prašyme-2 keliamus klausimus (reikalavimus) būtų atsakyta pagal klausimų (reikalavimų) prasmę“;
2.2.4. „Prašymo-2 nagrinėjimo organizavimas LRV neatitiko ir netenkino teisės aktuose keliamų reikalavimų – Prašymas-2, su naujais klausimais (reikalavimais) nebuvo persiųstas įstaigoms pagal kompetenciją. Pavyzdžiui reikalavimas ištirti J. G. mirtį, nebuvo persiųstas ikiteisminį tyrimą organizuojančiai ir įgyvendinančiai įstaigai“:
2.2.4.1. „Fizinis asmuo, norintis gauti leidimą (ekshumuoti žmogaus palaikus), Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui turi pateikti: palaidojimo vietų ir laikų ([…] kapo numeris ir data) patvirtinančių dokumentų kopijas […] (prašytina žiūrėti viešai paskelbtas „Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisykles“ ir jų 7.4 papunktį).“ „Viešojo administravimo subjektų darbuotojai, kuriems yra pavesta atlikti Viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ] 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi užtikrinti tinkamą jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą. Vadinasi, Kanceliarijos darbuotojai turėjo vadovautis VAĮ ir persiųsti Prašymą-2 (ikiteisminio tyrimo) institucijai pagal kompetenciją“ (VAĮ 11 straipsnio 4 dalis). „[…] neaišku ar LRV persiuntė Prašymą-2 visoms, reikiamoms valstybinėms institucijoms, kurių kompetencijoje žmogaus mirties (nagrinėjimu atveju J. G.) aplinkybių tyrimo organizavimas ir įgyvendinimas?“
„Atsakyme, Atviros grupės vyriausybės vadovė … biurokratiškai laikosi „neveikimo“ pozicijos, ir iš esmės valiniais veiksmais, atsisako persiusti Prašymą-2, t. y.
2021-05-03 administraciniu aktu Nr. PSA- 896 [Atsakymas] Atviros grupės vyriausybės vadovė nusprendžia nepersiusti Prašymo-2“;
2.2.4.2. „Prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. […]. Jeigu prašymo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra teisės pažeidimų požymių, institucija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia tokio prašymo kopiją ir pridėjo […] dokumentų kopijas institucijoms, kompetentingoms tirti šiuos teisės pažeidimus. […] (prašytina žiūrėti viešai paskelbtų, prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 28, 29, 30 punktus [Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės; toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės])“.
„Pareiškėjas su Prašymu-2 pridėjo visus dokumentus, kurių turinyje yra teisės pažeidimų požymių, tačiau LRV tikriausiai pridėtų dokumentų net neįvertino, dėl elementaraus žmogiško rūpestingumo stokos (prašytina žiūrėti priedus: […]; Fotografija 2016-10-30 […]).“ „[…] lieka neaišku: kokiu teisiniu pagrindu remiantis LRV ir Kanceliarijoje dirbantys tarnautojai nepersiunčia Prašymo-2 pagal kompetenciją kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai atsižvelgiant į tokios insitucijos veiklos tikslus (tokius kaip pavyzdžiui žmogaus mirties ikiteisminis tyrimas)“;
2.2.4.3. „Suprantama, kad nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, nei Šiaulių miesto savivaldybės administracija [toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė], nei Jurdaičių socialinės globos namai (kuriems LRV persiuntė Pareiškėjo prašymą 2020 m. [toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-1]) pagal minėtų institucijų veiklos tikslus nėra įgaliotos tirti žmogaus (nagrinėjamu atveju J. G.) mirtį.
Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį ir ištirti aplinkybę ir priežastis: kodėl LRV nepateikė Pareiškėjui institucijų atsakymų kopijų, atsižvelgiant į tai, kad pačios Kanceliarijos pareigūnai teigia: „Kanceliarijos žiniomis, šios institucijos ir įstaigos išnagrinėjo Jūsų keliamus klausimus ir pateikė atsakymus […]“. Gi pagal taisykles: […] prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. […]. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas.
Akivaizdu, kad kartu su Atsakymu, LRV nepateikė Pareiškėjui gautų institucijų raštų kopijų.“
„Atsižvelgiant į išdėstytą, būtina ištirti kokiomis priemonėmis LRV sužinojo, kad „institucijos ir įstaigos išnagrinėjo Pareiškėjo keliamus klausimus ir pateikė atsakymus“? Ar LRV nagrinėjamu atveju taikė telefoninę ar kokią nors kitą neoficialią teisę, ar gavo iš „institucijų ir įstaigų“ raštiškus (dokumentuotus) paaiškinimus, o jeigu gavo, kodėl, atsakydama Pareiškėjui nepateikė gautų institucijų raštų kopijų?“
„Atsakyme nurodoma: „[…] todėl pakartotinai Jūsų kreipimasis joms nebus siunčiamas. […]“ tačiau, kas susiję su Prašymo-2 nepersiuntimo aspektu, akivaizdu, jog LRV nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio suprasti motyvą ir teisinę priežastį, kodėl „pakartotinai“, Pareiškėjo kreipimasis nebus siunčiamas. Kokiais teisiniais kriterijais remiantis, LRV, Prašymą-2 vertino (kvalifikavo) kaip „pakartonį“?“
2.3. „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai nuo 2019 metų Pareiškėjui nepateikia J. G. tikslios palaidojimo vietos, palaidojimo laiką ir kapo numerį patvirtinančių dokumentų kopijų.“ „Gi akivaizdu ir teisiškai neabejotina, kad Pareiškėjo teisė gauti J. G. tikslios palaidojimo vietos duomenis, palaidojimo laiką ir kapo numerį patvirtinančių dokumentų kopijų yra apribota ir suvaržyta neproporcingai ilgai ir nepagrįstai. Pareiškėjo reikalas vilkinamas Vyriausybiniame lygmenyje, ne tik todėl, kad Lietuvos Respublika nevedė ir neišsaugojo Laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos, taip, kaip laidojimų ir kapų statinių registravimo knyga suprantama Kapinių tvarkymo taisyklių Nr. 359 (1990-11-26 LRV nutarimas) 12 punkte, kuriame numatyta, kad, Kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas). Nurodytosios knygos saugomos neterminuotai. Be pirmiau nurodytų reikalaujamų duomenų (dokumentų kopijų) Pareiškėjas neturi galimybės, teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti prašymo, kad gautų leidimą ekshumuoti J. G. palaikus. Be leidimo, Pareiškėjas negali senelio J. G. palaikus palaidoti pagarbiai kartu su močiutėlės J. G. palaikais, bendrame šeimos kapelyje.“
„Pareiškėjui nepagristai apribojama teisė į ikiteisminį tyrimą, kurio metu būtų nustatyti ir pagal teisės aktus apklausti, be kita ko, baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys atsakingi už nusižengimus arba nusikaltimus.“ „Pareiškėjas laiko, kad J. G. atvežimas ir patalpinimas į valstybines gydymo institucijas nepagrįstas teisiškai, atvežimo ir patalpinimo aplinkybės neaiškios ir keliančios įtarimą. Dar daugiau, nėra aišku kur ir kaip mirė J. G. (Valstybė neišsaugojo J. G. medicininio mirties liudijimo, nors toks liudijimas turi būti saugomas valstybiniame archyve).“
„Valstybinės institucijos ir valstybės pareigūnai neįregistravo J. G. mirties taip, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, teisės aktuose ir LRV taisyklėse, todėl ikiteisminio tyrimo metu turi būti ištirta, kokie fiziniai asmenys, valstybės tarnautojai ar kiti subjektai yra atsakingi už taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus.“ „Pareiškėjas, be kita ko, konkrečiai ir aiškiai reikalauja ištirti J. G. mirtį. Minėtas reikalavimas aiškiai suformuluotas, būtent šiuo reikalavimu Pareiškėjas apibrėžia Prašymo-2 ribas (Prašymo-2 reikalavimas Nr. 5). Pareiškėjas negali ikiteisminio tyrimo atlikti pats, savo iniciatyva, todėl kad neturi įgaliojimų.“
3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „Įvertinti viešojo administravimo subjekto LRV, valstybės tarnautojų […] (veiksmus ar neveikimą) ir Atsakymo turinį“; „Visapusiškai ir objektyviai ištirti ir nustatyti skundui svarbias faktines aplinkybes: (i) ar […] Atsakyme pateikė Pareiškėjui konkretų teisinį pagrindą, leidžiantį suprasti Prašymo-2 nepersiuntimo motyvą ir teisinę priežastį […]; (ii) ar LRV privalėjo persiųsti Prašymą-2 įstaigai pagal veiklos pobūdį (kompetenciją), pavyzdžiui, ikiteisminį tyrimą organizuojančiai ir ikiteisminį tyrimą įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos institucijai; (iii) Kokiais faktais, dokumentais ar kitais įrodymais remiantis LRV teigia turinti žinių, kad institucijos ir įstaigos išnagrinėjo Pareiškėjo keliamus klausimus ir pateikė atsakymus; (iv) dėl kokių teisinių ir faktinių priežasčių LRV nepateikė Pareiškėjui apibendrinto atsakymo, pridėdama gautų institucijų raštu kopijas, taip, kaip nustatyta LRV taisyklėse reglamentuojančiuose asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką?“; ‚Jeigu bus nustatyti LRV darbuotojų pažeidimai rekomenduoti LRV kanclerei atlikti vidinį tyrimą dėl galimų pareigūnų darbo drausmės ir pareigų nevykdymo, įstatymų ir kitų teisės aktų normų pažeidimų“ ir kt.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Iš kartu su skundu pateiktų duomenų nustatyta:
4.1. Pareiškėjo 2020-03-01 Prašyme-1 „dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimą,
dėl vienodų galimybių pristatyti savo bylą Teisme“, be kita ko, nurodyta:
4.1.1. Pareiškėjo senelis J. G. „Nenustatytų asmenų nurodymu 1971-08-27 […] patalpintas į Jurdaičių psichokronikų-invalidų, psichoneurologinį internatą (toliau – Globos namai)“, „1993 m. sausio 14 d. 20:30, nenustatytoje Globos namų patalpoje, nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo rado, kaip manoma J. G. kūną. Įrašą apie mirtį padaręs asmuo ant medicininių dokumentų nepasirašė. Mirusio J. G. asmenybė nenustatyta. […]. Mirusio žmogaus kūnas atpažintas nebuvo. Policija į įvykio vietą iškviesta nebuvo. Kūnas apžiūrėtas nebuvo. Nenustatyto asmens nurodymu buvo konstatuotas J. G. mirties faktas“ („medicinos ekspertai nedalyvavo“). […]. Globos namai nedisponavo ir nedisponuoja nei vienu J. G. asmens tapatybę liudijančiu dokumentu […].“
„Nenustatytų asmenų valia, nenustatytų asmenų nurodymu ar užsakymu, nenustatytu pagrindu remiantis, nenustatyta kada, nenustatyti asmenys, nenustatytoje Jurdaičių kaimo kapinių vietoje vykdė neatpažinto J. G. asmens žmogaus palaikų laidojimo ritualą. Apie [J. G.] žmogaus palaikų laidojimo ritualą, apeigų vietą ir laiką Globos namai Pareiškėjo neinformavo. […] neatpažintus žmogaus palaikus, nenustatyti asmenys pakasė kartu su toje pačioje kapinių vietoje esančiais
37 žmonių palaikais.“ „Medicininis mirties liudijimas Nr. …, išduotas … Joniškio savivaldybės administracijoje (toliau – Administracija) nėra saugomas, nes perduotas Lietuvos Respublikos teisingumo Ministerijai (toliau – Ministerija)“, „Ministerija iki šiol blokuoja Pareiškėją.“
„Registruojant J. G. mirtį, asmens tapatybę įrodantis dokumentas (pasas) Administracijai nebuvo pateiktas“; „1991 m. Globos namai kreipėsi į Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyrių, kurio prašoma atsiųsti J. G. gimimo liudijimą, kad jis gautų, pasą ir jam galėtų būti sutvarkyti dokumentai pensijai gauti“; „Savivaldybė iki šiol nepaaiškina ir nepasisako: kokių veiksmų buvo imtasi, kad elektrošoku trankyto II grupės invalido J. G. konstitucinės teisės laiku gauti pilietybę ir atitinkamą socialinę paramą būtų įgyvendintos? Valstybės valdžios institucijos taip pat nepaaiškina ir nepasisako: kodėl užkirto J. G. konstitucinę teisę sukurti šeimą, teisę į mokslą Vilniaus Pedagoginiame institute? Nepaaiškina ir nepasisako: kodėl užkirto teisę pasikeisti J. G. vardą pavardę į H. H.? Valstybės valdžios institucijos ir Sveikatos apsaugos ministerija [toliau citatose ir tekste vadinama – SAM] nepaaiškina ir nepasisako: kodėl ant slaptos SAM pažymos Nr. …, kuri liudija ir įrodo visus aukščiau išdėstytus J. G. reikalavimus nepagrįstai nurodyta: […] „daryti nuorašus ir perduoti į rankas neleistina […]“.
„Nenustatytų asmenų valia, nenustatytų asmenų nurodymu ar užsakymu, nenustatytu pagrindu remiantis, nenustatytoje vietoje, nenustatyta kada, nenustatyti asmenys pagamino kapinių statinį
„J. G. 1920–1993“ („apie pastatytą kapinių statinį Pareiškėjo neinformavo“);
4.1.2. „Kas nustatys žalingą valią reiškusius ir neteisėtus nurodymus duodančius asmenis? […]. Kadangi nei Seimo kontrolierius, nei Globos namai, nei savivaldybė, nei teismas nenustatė visų svarbių bylos aplinkybių, nesurinko visų įrodymų, neapklausė visų liudytojų, kad nenustatyti valstybės ar savivaldybės valdžios pareigūnai ar tarnautojai būtų nustatyti, kadangi Ministerija iki šiol blokuoja Pareiškėją, LRV p r a š y t i n a paaiškinti ir pasisakyti: kokios valstybės valdžios įstaigos kompetencijoje nustatyti nenustatytus netinkamai veikusius (neveikusius) asmenis pagal šiame prašyme išdėstytas aplinkybes ir persiųsti šį prašymą pagal kompetenciją, kad prašymas būtų tinkamai išnagrinėtas, būtų imtasi tinkamų veiksmų ir priemonių ir įgyvendinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir vienodas veiksmingas galimybes pristatyti savo bylą teisme.“
4.2. Kanceliarijos atsakymas į Prašymą-1 (2020-03-09 raštas Nr. PSA-284) kartu su skundu Seimo kontrolieriui nepateiktas.
4.3. Pareiškėjo 2021-04-16 Prašyme-2 („Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo taip pat dėl prašomų nustatyti duomenų ir išsamaus tyrimo, inicijavimo“), be kita ko, pažymėta:
/…duomenys neskelbtini…/
4.3. 2021-05-03 Kanceliarijos Atsakyme į Prašymą-2 pažymėta:
4.3.1. „Susipažinome su Kanceliarijoje gautu Prašymu-2. Šiame kreipimesi reikalaujate informacijos, dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su Jūsų kreipimesi nurodyto asmens sveikata, gydymusi, mirties aplinkybėmis, pajamomis ir kita.
Suprantame Jūsų norą daugiau žinoti apie galimus giminaičius, tačiau turime paaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą [toliau citatose ir tekste vadinama – TGIĮ] asmenims teikiama vieša ir privati informacija, kuria disponuoja valstybės ar savivaldybių įstaigos ir kurią šio įstatymo nustatyta tvarka asmuo turi teisę gauti. Kanceliarija nedisponuoja Jūsų reikalaujama informacija, taip pat neturi įgaliojimų atlikti Jūsų prašomus veiksmus, pvz., tirti asmenų mirties aplinkybes ir pan.“;
4.3.2. „Primename, kad Kanceliarija 2020-03-01 Jūsų Prašymą-1 perdavė pagal kompetenciją šioms institucijoms ir įstaigoms: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai [toliau vadinama – SADM], Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai [toliau vadinama – AT], Savivaldybei, Globos namams ir kt. Kanceliarijos žiniomis, šios institucijos ir įstaigos išnagrinėjo Jūsų keliamus klausimus ir pateikė atsakymus, todėl pakartotinai Jūsų kreipimasis joms nebus siunčiamas.
Jeigu Jūsų netenkina gauti atsakymai, juos galite apskųsti įstatymų nustatyta tvarka – VAĮ įtvirtinta [14 straipsnis], kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Tikimės, kad glaudžiai ir konstruktyviai bendraudami su kompetentingomis įstaigomis ar institucijomis rasite daugiau informacijos apie Jus dominantį asmenį.“
5. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis konstituciniu principu „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ bei Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi („Skundo tyrimas nutraukiamas, jei […] tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia“), pasiūlė Kanceliarijai, atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus (tarp jų, ir į Prašymų nagrinėjimo taisyklių 28 punkto nuostatas), imtis priemonių išsamiai išnagrinėti Prašymą-2, pvz., persiųsti Prašymą-2 vienai iš kompetentingų institucijų (ministerijai), kuri organizuotų Pareiškėjo Prašymo-2 11-os prašymų (klausimų) nagrinėjimą, pateiktų Pareiškėjui apibendrintą atsakymą į visus jo prašymus (pvz., atsakytų į klausimus pagal kompetenciją bei nurodytų, kuri kita kompetentinga institucija į kurį Pareiškėjo klausimą pateikė atsakymą, pridėdama prie apibendrinto atsakymo kitų kompetentingų institucijų raštų kopijas, pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti Pareiškėjo keliamas problemas, jeigu jos, jų dalis nebūtų išspręstos organizuojant Prašymo-2 nagrinėjimą nustatyta tvarka) (prašytume Seimo kontrolieriui pateikti tokio Kanceliarijos rašto vienai iš kompetentingų institucijų kopiją).
6. Iš Kanceliarijos Seimo kontrolieriui šio tyrimo metu pateiktos informacijos nustatyta:
6.1. Kanceliarija 2021-06-10 raštu Nr. PSA-1095 (toliau vadinama – Kanceliarijos raštas-1) persiuntė Prašymą-2 SADM ir SAM, nurodydama:
„Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021-05-27 rašte
Nr. 4D-2021/1-661/3D-1377 pasiūlytą tarpininkavimą, siunčiame Kanceliarijoje gautą 2021-04-16 Pareiškėjo kreipimąsi ,,Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, taip pat prašomų nustatyti duomenų ir išsamaus tyrimo inicijavimo“ [Prašymas-2], kuriame reikalaujama informacijos, dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su Pareiškėjo kreipimesi nurodyto asmens sveikata, gydymusi, mirties aplinkybėmis, pajamomis ir pan.
Prašytume kartu (prireikus – su atsakingomis institucijomis bei įstaigomis) išsamiai išnagrinėti Pareiškėjo keliamus klausimus. SADM prašytume apibendrinti visus gautus kompetentingų institucijų ir įstaigų atsakymus, pateikti Pareiškėjui apibendrintą atsakymą, pridedant institucijų ir įstaigų raštų kopijas [Prašymų nagrinėjimo taisyklių 28 punktas], pasiūlymus, kaip spręsti neišspręstas Pareiškėjo problemas (atsakymo kopiją pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui ir Kanceliarijai).“
6.2. Kanceliarija 2021-06-10 raštu Nr. PSA-1103 (toliau vadinama – Kanceliarijos raštas-2) informavo Pareiškėją apie prašymą SADM organizuoti jo Prašymo-2 nagrinėjimą Prašymų nagrinėjimo taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka.
Tyrimui reikšmingos įstatymų ir teisės aktų nuostatos
7. Įstatymai
7.1. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nustatyta:
7.1.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu; 13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens“;
7.1.2. 11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal LRV patvirtintas taisykles. […]. 4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“
7.2. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (TGIĮ) 6 straipsnyje nustatyta: „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; […].“
7.3. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama – SKĮ) 22 straipsnyje nustatyta: „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei […] tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia […].“
8. Kiti teisės aktai
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-08-11 nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento [toliau vadinama – Reglamentas] 116 punkte nustatyta: „LRV ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis VAĮ, TGIĮ, […] LRV tvirtinamomis prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis […].
LRV ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai, jeigu prašymo ar skundo nagrinėjimas nepriskirtinas jų kompetencijai, LRV kanclerio ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu persiunčiami kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešama prašymą ar skundą pateikusiam asmeniui.“
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta:
8.2.1. „28. Prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas“;
8.2.2. „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika:
9.1. 2012-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1350-12 (3-61-3-00514-2011-7) – „Pažymėtina, jog kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […] Įvertinus bylą faktiniu ir juridiniu aspektu darytina vienareikšmiška išvada, jog […] netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos […] prašymą, t. y. […] nepadėjo jai realiai įgyvendinti šių teisių – asmens prašymo nustatyta tvarka nepersiuntė nagrinėti pagal kompetenciją […]. Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių, kad su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyvu „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ nesuderinamas atsakovo atstovo elgesys sumažino pareiškėjos pasitikėjimą viešojo administravimo sistema, tuo sukeldamas jai nusivylimo, liūdesio ir bejėgiškumo jausmą. […].“
9.2. LVAT biuletenis Nr. 30. (2015 m. liepa–gruodis) – „33. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio […] punkte įtvirtintas subsidiarumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reiškia, kad šių subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. 33.1. Pažymėtina, kad subsidiarumo principu Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje paprastai yra grindžiamas gautų asmenų prašymų persiuntimas kompetentingai institucijai (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2015-05-12 nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1291-624/2015). […]. 9. Prašymo perdavimas (persiuntimas) spręsti kompetentingam subjektui. […]. Aiškindamas šį punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Prašymų nagrinėjimo taisyklių 10 punktas reglamentuoja situacijas, kai asmuo kreipiasi į subjektą, neturintį atitinkamų viešojo administravimo funkcijų (žr. 2015-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-502/2015). […] numatyta pareiga perduoti pareiškėjo prašymą kompetentingam jį nagrinėti subjektui yra vienas iš gero administravimo principo komponentų (šiuo aspektu žr., 2012-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2714/2012). Iš LVAT praktikos matyti, kad gautų prašymų persiuntimas kitai institucijai vertinamas, atsižvelgiant į subsidiarumo principą […], institucijos, kuriai yra persiunčiamas prašymas, veiklos tikslus (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2015-05-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1291-624/2015). […].
10. Reikalavimai viešojo administravimo subjekto atsakymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė dėl reikalavimų, kuriuos turi atitikti pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių […] punktą priimami viešojo administravimo subjektų atsakymai. […].“
Tyrimo išvados
10. Apibendrinus Pareiškėjo Seimo kontrolieriui nurodytas aplinkybes (pažymos 2 ir
3 paragrafai) konstatuotina, jog Pareiškėjas skundžiasi Seimo kontrolieriui tuo, kad Kanceriarija netinkamai nagrinėjo jo Prašymą-2 (atsakyta ne į visus klausimus arba į klausimus neatsakyta išsamiai, „Prašymas-2, su naujais klausimais (reikalavimais) nebuvo persiųstas įstaigoms pagal kompetenciją. Pavyzdžiui reikalavimas ištirti J. G. mirtį, nebuvo persiųstas ikiteisminį tyrimą organizuojančiai ir įgyvendinančiai įstaigai“, nepagrįstai netaikyti Prašymų nagrinėjimo taisyklių
28 punkto reikalavimai dėl Prašymo-2 nagrinėjimo organizavimo, kompetentingų institucijų atsakymų pateikimo ir kt.).
11. Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytą pažymos 7–9 paragrafuose, vadovaujantis / remiantis:
11.1. VAĮ (pažymos 7.1 punktas), TGIĮ (pažymos 7.2 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 8.2 punktas), Reglamentu (pažymos 8.1 punktas) bei teismų praktika (pažymos 9 paragrafas):
11.1.1. vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tinkamas šio Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimas sudaro prielaidas asmenims pasitikėti viešojo dministravimo sistema. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“,
11.1.2. viešojo administravimo subjektai, nagrinėdami asmenų prašymus, turi vadovautis įstatymo viršenybės, išsamumo, subsidiarumo (viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi), vieno langelio ir kitų principų reikalavimais (pvz., asmeniui informacija suteikiama, prašymas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas). Viešojo administravimo subjekto pareiga perduoti asmens prašymą kompetentingam jį nagrinėti subjektui yra vienas iš gero administravimo principo komponentų, gautų prašymų persiuntimas kitai institucijai vertinamas, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, t. y., insitucijos, kuriai yra persiunčiamas prašymas, veiklos tikslus;
11.1.3. asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal LRV patvirtintas taisykles, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.
Prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas.
Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, t. y., į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją TGIĮ nustatyta tvarka (pvz., asmeniui teikiama pagalba gauti dokumentus, jam turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai, kuriais disponuoja institucijos) arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, 3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
11.2. SKĮ (pažymos 7.3 punktas) – skundo tyrimas nutraukiamas, jei tarpininkaujant Seimo kontrolieriui skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia.
12. Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–6 paragrafai), konstatuotina, kad Kanceliarija šio tyrimo metu ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti konstitucinę valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms nuostatą, subsidiarumo, „vieno langelio“ ir kitus viešojo administravimo principų reikalavimus, atsižvelgė į Seimo kontrolieriaus tarpininkavimą, inicijuoti kartotinį Prašymo-2 nagrinėjimą Prašymų nagrinėjimo taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka (vienai iš kompetentingų institucijų, šiuo atveju – SADM – organizuojant šio prašymo nagrinėjimą ir pateikiant Pareiškėjui vieną atsakymą, prie kurio, prireikus, būtų pridėti kitų kompetentingų institucijų atsakymai), nustatyta tvarka apie tai pranešė Pareiškėjui (Kanceliarijos raštas-1 ir Kanceliarijos raštas-2; pažymos 6.1 ir 6.2 punktai).
Taigi, vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 3 dalimi, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundo dėl Kanceliarijos pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimas nutrauktinas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomenduoja informuoti Seimo kontrolierių apie Kanceliarijos persiųsto Prašymo-2 nagrinėjimo pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 28 punkto reikalavimus rezultatus, pateikiant Seimo kontrolieriui atitinkamo atsakymo Pareiškėjui kopiją.
Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per
30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas