PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022-10-05 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Kanceliarija) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo 2022 m. rugsėjo mėn. prašymus.

2. Pareiškėjo skunde, be kita ko, nurodyta:

2.1. „kaip žinote (LRSKĮ Nr. P-2285, 2022-09-22), kreipiausi į eilę įstaigų dėl būsimam VDAI [Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija] direktoriui darbo skelbime nustatyto tikslo – propagandinei veiklai („Kelti pasitikėjimą viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu“). Domėjausi tokio tikslo teisėtumu:

„Ar pritariate tokiems VDAI vadovo veiklai keliamiems tikslams ir, ar jie iš vis tokie gali būti keliami, jei būtų laikomasi ES Tarybos sprendimo Nr. 12468/19, ADTAĮ [Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas] 11 str., VDAI nuostatų ir BDAR [Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas], kuriais suformuotos VDAI (įskaitant ir vadovo) funkcijos ir tikslai?“

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija persiuntė mano klausimą atsakyti LRV [Lietuvos Respublikos Vyriausybė]. Į Kanceliariją kreipiausi atskirai (lrv-2022-09-25.jpg) su papildomais klausimais.

Kanceliarija pateikė padėką man, kurioje taip pat atsakė į dalį klausimų (dalimi, kad į klausimus dėl tikslų pasiekimo konkurso metu atsakys pretendentai – aišku, kad nėra dar kam šio vieno klausimo persiųsti), tačiau ne į visus (2022-10-05 Nr. PSA-834, Elektroninio dokumento nuorašas.pdf ).

Iš Kanceliarijos rašto aiškėja, kad darbo pasiūlymas VDAI direktoriui su keliamu tikslu („Kelti pasitikėjimą viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu“) suformuluotas pagal dabartinio VDAI direktoriaus nustatytą VDAI veiklos tikslą strateginiame plane.

Visgi, mano klausimas (1) buvo ne apie tai, kokius būsimos veiklos tikslus VDAI direktorius nustatė VDAI, kaip VDAI veikla organizuojama, o kas nustatė darbo skelbime VDAI direktoriui keliamą tikslą (darbo skelbimo juk (numanau) nerašė pats VDAI direktorius)“.

2.2. „Taip pat liko neatsakyti (5) ir (6) klausimai, kaip ir klausimas persiųstas LR Prezidento kanceliarijos, – kaip tikslas VDAI direktoriui užsiimti propaganda dera (nedera) su BDAR 57 str. 1 d. užduotimis ir ar toks tikslas gali būti teisėtai keliamas darbo pasiūlyme būsimam VDAI direktoriui. Neatsakyta ir dėl planų (buvimo ar nebuvimo) įpareigoti VDAI direktorių kelti pasitikėjimą privačiu sektoriumi. Pažymėtina, kad, jei VDAI direktorius kelia VDAI veiklos tikslą, kuris, manytina, nesuderinamas su VDAI užduotimis, numatytomis VDAI veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose / BDAR, savaime nereiškia, kad toks tikslas tampa teisėtas, kai jis keliamas Kanceliarijos darbo pasiūlyme būsimam VDAI direktoriui. LRV keldama tikslus VDAI direktoriui turėtų veikti savarankiškai ir įvertinti, ar tai, ką nusirašinėja iš dabartinio VDAI direktoriaus keliamų tikslų VDAI, atitinka esamus teisės aktus (aiškesnis pvz., jei VDAI direktorius nustatytų VDAI tikslą persekioti asmenis už kritiką VDAI, tai savaime nereiškia, kad LRV turi darbo skelbime kelti naujam VDAI direktoriui tikslą vykdyti neteisėtą veiklą). Jei LRV mato, kad VDAI direktoriaus keliami tikslai neatitinka teisės aktų, manytina, turėtų veikti pagal LR Konstituciją – tarnauti žmonėms ir imtis priemonių, kad neteisėti veiksmai būtų nutraukti, o ne neteisėtiems veiksmams, kaip galima suprasti, pritarti, juos pakartojant darbo skelbime“.

2.3. „Kanceliarija neatsakiusi į dalį klausimų, nenurodė, kodėl negali jų atsakyti ir, regis, nepersiuntė (manęs apie tai neinformavo) jų atsakyti kompetentingai įstaigai, jei to negalėjo padaryti pagal kompetenciją (kaip tą numato VAĮ [Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas]). Visgi, manau, kad dėl Kanceliarijos (savo) skelbimo turinio (įskaitant VDAI vadovui keliamo tikslo) turėtų atsakyti Kanceliarija, o ne kas kitas (nebent skelbimo autorius ne Kanceliarija).

Lieka neaišku, kas turėtų spręsti dėl VDAI direktoriui Kanceliarijos darbo skelbime keliamo tikslo teisėtumo, jei Kanceliarija negali (nenorės) pagrįsti jo teisėtumo, remiantis konkrečiais teisės aktais (kaip tą numato VAĮ). […].“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierės pateikti pažymą su konstatuotu Pareiškėjo teisių pažeidimu, „atliepiančio į paklausimo turinį atsakymo nepateikus“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Seimo kontrolierė 2022-10-03 raštu Nr. 4D-2022/1-1134/3D-1134 Pareiškėjui dėl jo 2022-09-22 skundo prieš valstybės institucijas dėl jų veiksmų (sprendimų), susijusių su paskelbtu konkursu VDAI direktoriaus pareigoms užimti ir VDAI direktoriui keliamų tikslų, pateikė šiuos paaiškinimus:

„Įvertinusi Skundo aplinkybes ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatas [Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1, 4 dalys, 13 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai] Seimo kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Jūsų Skundą, kadangi: […]. Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl konkretaus asmens teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimo, o ne skundus dėl institucijų, pareigūnų bendrai atliekamų veiksmų (priimamų sprendimų) viešojo administravimo srityse. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriams skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, todėl kreipdamasis į Seimo kontrolierius skunde pareiškėjas turi paaiškinti esamo pažeidimo esmę ir kokie pareigūnai, institucijos pažeidė konkrečiai jo teises ir laisves viešojo administravimo srityje konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į Seimo kontrolierius Skunde dėstote savo nuomonę dėl VDAI direktoriui keliamų tikslų ir nepaaiškinate, kaip yra (buvo, ar bus) konkrečiai pažeistos Jūsų teisės ir laisvės viešojo administravimo srityje, yra neaišku, kaip paskelbtas konkursas VDAI direktoriaus pareigoms užimti ir VDAI direktoriui keliami tikslai pažeidžia (arba pažeidė) Jūsų teises ir laisves viešojo administravimo srityje. Paminėtina, kad Seimo kontrolieriai netiria iš anksto pateiktų skundų, nesant pažeidimo viešojo administravimo srityje, remiantis prielaidomis apie galimus būsimus pažeidimus ir pan.; […]  viešojo administravimo subjektai veikia pagal jiems suteiktus įgaliojimus ir savarankiškai atsako už atliktų veiksmų ir / arba priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą teisės aktuose nustatyta tvarka, kartu atsako už pagal kompetenciją neatliktų veiksmų ir / arba nepriimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti atsakingą viešojo administravimo subjektą panaikinti (pakeisti) pagal kompetenciją priimtus sprendimus, taip pat neturi įgaliojimų tirti su darbo (valstybės tarnybos) teisiniais santykiais susijusias aplinkybes. Paskelbtas konkursas VDAI vadovo pareigoms užimti ir skelbime nurodyti tikslai, keliami VDAI vadovui, yra susiję su darbo (valstybės tarnybos) teisiniais santykiais, todėl Skundas Seimo kontrolierių nenagrinėtinas ir šiuo aspektu.“

5. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:

5.1. Pareiškėjo 2022-09-25 prašyme (toliau vadinama – Prašymas) pažymėta:

„matau, kad paieškomas būsimas VDAI direktorius: https //Irv It/lt/nauiienos/skelbiamas-konkursas-valstybines-duomenu-aDsaugos-insDekciios-vadovo-pareiqoms-uzimti

Jam keliamas vienas tikslų: „kelti pasitikėjimą viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu“.

Sakykite, prašau:

1. Kas konkrečiai (asmuo) tą tikslą nustatė?
2. Gal galėtumėt patikslini, kaip jis to turėtų siekti (ar jau čia jo nuožiūrai paliekate)?
3. Koks rezultatas būtų laikomas pasiektu tikslu (pvz., asmenys neteiks skundų dėl galimų pažeidimų, nes labai pasitikės, kad viskas teisėta)?
4. VDAI veikla yra griežtai reglamentuota su įstatymuose apibrėžtais tikslais, užduotimis. VDAI vadovo veiklos tikslai negali būti kitokie, nei jo valdomos įstaigos.

Nurodykite, prašau, teisės aktus (konkrečius punktus), pagal kuriuos toks tikslas galėtų būti laikomas teisėtu.

5. ADTAĮ 8 str., įtvirtintas VDAI nešališkumas, nepriklausomumas, draudžiama įtaka VDAI (taigi ir VDAI vadovui), BDAR 57 str. 1 d numatytos VDAI užduotys.

Kokią iš numatytų BDAR 57 str. 1 d užduočių VDAI vadovas atliks, vykdydamas jūsų iškeltą tikslą ir ar nemanote, kad tai nesuderinama su ADTAĮ 8 str. nuostatomis?

6. Gabūt turite planų įpareigoti VDAI direktorių kelti pasitikėjimą ne tik viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu bet ir privataus sektoriaus? Jei taip, ar tai bus mokama paslauga?“

5.2. Kanceliarijos 2022-10-05 atsakyme Pareiškėjui (Nr. PSA-834) (toliau vadinama – Atsakymas) nurodyta:

„Kanceliarijoje gauti Jūsų 2022-09-25 (2022-09-26 reg. Nr. PSG- 2559) ir Prezidento kanceliarijos persiųstas 2022-09-22 el. laiškai dėl vykstančio konkurso VDAI vadovo (-ės) pareigoms eiti, konkurso buklete nurodytų VDAI vadovui (-ei) keliamų tikslų ir pan. Dėkojame, kad domitės konkursu į VDAI vadovo (-ės) pareigas, vertiname Jūsų rūpinimąsi asmens duomenų tvarkymu valstybėje.

Suprasdami, kaip svarbu užtikrinti šios įstaigos nepriklausomumą, ir atsižvelgdami į tai, kad VDAI veikla organizuojama vadovaujantis šios įstaigos strateginiu veiklos planu ir metiniu veiklos planu, kuriuos tvirtina VDAI direktorius, atsakingai teigiame, kad lūkesčiai (tikslai) VDAI vadovui (-ei) tiesiogiai susiję su įstaigos 2022–2024 m. veiklos dokumentais. Plačiau su dokumentais galite susipažinti VDAI interneto svetainėje. Tikimės, kad į klausimus, kaip tie tikslai turėtų būti įvertinti ir pasiekti, konkurso metu atsakys pretendentai į vadovo (-ės) pareigas, o paskirtas VDAI direktorius (-ė) turės visas galimybes tai įgyvendinti.“

6. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Kanceliariją, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus: dėl Pareiškėjo skunde Seimo kontrolierei nurodytų ir pažymos 2.1–2.3 papunkčiuose aprašytų aplinkybių. Jeigu Pareiškėjui nebuvo atsakyta į kai kuriuos klausimus, pateikti jam papildomą Kanceliarijos atsakymą (Seimo kontrolierei pateikti papildomo Kanceliarijos atsakymo Pareiškėjui kopiją); ar nagrinėjant Prašymą buvo tinkamai įgyvendinti VAĮ reikalavimai, tarp jų išsamumo principo reikalavimai; pateikti Seimo kontrolierei visą kitą informaciją, paaiškinimus, Kanceliarijos nuomone, reikalingus Kanceliarijos pareigūnų veiklos (neveikimo) juridiniam vertinimui.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Iš Kanceliarijos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:

7.1. „Susipažinome su Seimo kontrolierės raštu, kuriuo tarpininkaujama nagrinėjant skundą dėl galimų netinkamų Kanceliarijos veiksmų.

Apgailestaujame, kad savo Atsakyme nevisapusiškai paaiškinome aplinkybes, susijusias su reikalavimais, kurie buvo nurodyti kvietime dalyvauti konkurse VDAI direktoriaus pareigoms eiti.

Atsižvelgdami į tai, pateikėme Pareiškėjui papildomus išsamius atsakymus (2022-11-29 raštas Nr. PSA-1007) ir tikimės, kad pašalinome likusius neaiškumus ir suteikėme aktualią informaciją visais rūpimais klausimais. Pateikdami Pareiškėjui pirmąjį Atsakymą, kuriame, be kita ko, pasidalijome nuorodomis į VDAI strateginius veiklos dokumentus, siekėme sudaryti prielaidas Pareiškėjui išsamiau susipažinti su VDAI keliamais tikslais, tiesiogiai susijusiais ir su vadovui keliamais lūkesčiais, dėl kurių pareiškėjas teiravosi.

Kartu norime patikinti, kad kaskart atidžiai vertiname gautas pastabas ir pasiūlymus dėl konkretaus parengto atsakymo, o abipusis bendradarbiavimas padeda mums tobulinti gerąją asmenų aptarnavimo ir atsakymų rengimo praktiką“.

7.2. Kanceliarijos 2022-11-29 rašte Nr. PSA-1007 „Dėl atsakymo papildymo“ nurodyta:

„Kanceliarijoje 2022 m. rugsėjį buvo gauti Jūsų el. laiškai dėl reikalavimų, nurodytų kvietime dalyvauti konkurse VDAI direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija, papildome Kanceliarijos Atsakymą pagal Jūsų išdėstytus klausimus:

Teiraujatės, kas konkrečiai (koks asmuo) nustatė VDAI vadovui (-ei) tikslą („kelti pasitikėjimą viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu“). VDAI veikla organizuojama vadovaujantis šios įstaigos strateginiu veiklos planu ir metiniu veiklos planu, todėl VDAI vadovui (­ei) keliami tikslai tiesiogiai susiję su įstaigos 2022-2024 m. veiklos dokumentais. Vienas iš VDAI 2023–2025 m. strateginio veiklos plano projekte nurodytų prioritetų – stiprinti pasitikėjimą viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu. Atsižvelgiant į tai, konkurso buklete nurodytas tikslas suformuluotas pagal pirmiau nurodytuose dokumentuose nustatytus tikslus. Be to, tikslas „prisidėti prie pasitikėjimo viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu“ atliepia Vyriausybės programos nuostatas (pvz., „sieksime […] tinkamo asmens duomenų apsaugos įgyvendinimo“). Paminėtina, kad kvietimą dalyvauti konkurse rengė Kanceliarija bendradarbiaudama su Teisingumo ministerija, kurios įsitraukimą į viešo konkurso organizavimą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir ADTAĮ.

Prašote patikslinti, kaip VDAI vadovas (-ė) turėtų siekti tikslo. VDAI vadovas (-ė) šio tikslo gali siekti priemonėmis, nustatytomis BDAR ir ADTAĮ, naudodamasis (-asi) šiuose teisės aktuose suteiktais įgaliojimais. Vykdydama veiklą teisingumo veiklos srityje, VDAI prisideda prie Teisingumo sistemos plėtros programojeⁱ numatytų Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimo ir kita.

Prašote paaiškinti, koks rezultatas būtų laikomas pasiektu tikslu. VDAI vadovas (-ė), užtikrindamas (-a) įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, tvirtina VDAI strateginius dokumentus, siekia juose išskirtų veiklos prioritetų ir rodiklių įgyvendinimo. Kaip pavyzdį paminėtume pirmą kartą Lietuvoje apskaičiuotą asmens duomenų apsaugos lygį, siekiant nustatyti Lietuvos padėtį dėl asmens duomenų apsaugos. Tai gyventojų pasitikėjimo įmonėmis ir įstaigomis (duomenų valdytojais ir duomenų tvarkytojais) dėl asmens duomenų tvarkymo lygis. Šis rodiklis taip pat atskleidžia asmenų pasitikėjimo viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu pokytį. Tai leidžia įgyvendinti vieną iš VDAI priežiūros prioritetų – paskatinti visuomenės brandą asmens duomenų apsaugos srityje. Daugiau informacijos galite rasti: https://vdai.lrv.lt/lt/naujienos/minime-duomenu- apsaugos-diena-pirma-karta-lietuvoje-pristatomas-asmens-duomenu-apsaugos-salygu-lygis.

Teiraujatės konkrečių teisės aktų, pagal kuriuos minėtas tikslas laikomas teisėtu. Kaip jau minėta ankstesniame Kanceliarijos Atsakyme, atsižvelgdami į tai, kad VDAI veikla organizuojama vadovaujantis šios įstaigos strateginiais veiklos planais, VDAI vadovo (-ės) tikslai tiesiogiai susiję su įstaigos 2022–2024 m. veiklos dokumentais. Šio tikslo teisėtumas grindžiamas BDAR 51 ir 57 straipsniais, taip pat ADTAĮ 7–9, 11, 12 straipsniais ir kitais teisės aktais.

Klausiate, kokią iš numatytų BDAR 57 straipsnio 1 dalies užduočių VDAI vadovas (-ė) atliks, vykdydamas (-a) iškeltą tikslą, abejojate dėl suderinamumo su ADTAĮ 8 straipsnio nuostatomis. Kaip minėjome, VDAI direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir teisingumo ministrui. Siekiant užtikrinti VDAI nepriklausomumą, VDAI vadovo (-ės) veikla nėra vertinama, todėl konkrečios užduotys, kurios būtų vertinamos su konkrečiais veiklos rezultatų rodikliais, nėra nustatomos, tačiau VDAI, kaip Vyriausybės įstaigai, yra keliami lūkesčiai (tikslai) atsižvelgiant tiek į Vyriausybės programos nuostatas, tiek į įstaigos teisės aktuose nustatytus uždavinius. VDAI vadovas (-ė) už įstaigos veiklą atsiskaito Vyriausybei teikdamas (-a) veiklos ataskaitas. Prie pasitikėjimo viešojo sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu VDAI gali prisidėti vykdydama įvairias užduotis, nustatytas BDAR 57 straipsnio 1 dalyje, pvz., stebėdama, kaip taikomas BDAR, skatindama visuomenės informavimą ir duomenų valdytojų bei tvarkytojų informuotumą apie jų prievoles pagal BDAR, nagrinėdama skundus ir atlikdama tyrimus.

Teiraujatės apie ketinimus įpareigoti VDAI vadovą (-ę) didinti pasitikėjimą privataus sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu. Tokių ketinimų šiuo metu nėra, tačiau VDAI veikla, vykdoma remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais, neabejotinai prisideda prie pasitikėjimo ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus atliekamu asmens duomenų tvarkymu.

Apgailestaujame, kad ankstesniame Kanceliarijos Atsakyme pasigedote Jums rūpimos informacijos. Vertiname ir skatiname tarpusavio dialogą ir tikimės, kad tai padės formuoti gerąsias atsakymų rengimo ir asmenų aptarnavimo praktikas.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8. Lietuvos Respublikos įstatymai

8.1. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų […] veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

8.2. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama – SKĮ) 22 straipsnis – „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

9. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […] 45.4.  į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – 2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų. […].“

Tyrimo išvados

11. Apibendrinus Pareiškėjo skunde aprašytas aplinkybes (pažymos 2 punktas) konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi, kad Kanceliarija pateikė neišsamų Atsakymą.

12. Vadovaujantis / remiantis:

12.1. VAĮ (pažymos 8.1 papunktis) ir Taisyklėmis (pažymos 9 punktas) – Kanceliarija turėjo išnagrinėti Prašymą pagal Kanceliarijos kompetenciją, Prašymo turinį, laikydamasi išsamumo principo reikalavimų;

12.2. teismų praktika (10 punktas) – jeigu Kanceliarija pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų;

12.3. SKĮ (pažymos 8.2 papunktis) – jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, skundo tyrimas nutraukiamas.

13. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šio tyrimo metu Kanceliarija atsižvelgė į Seimo kontrolierės rekomendaciją (pažymos 6 punktas) ir pateikė Pareiškėjui papildomą 2022-11-29 atsakymą, kuriame išsamiai atsakė į visus Pareiškėjo Prašyme iškeltus klausimus (pažymos 7.2 papunktis).

14. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 3 dalimi Pareiškėjo skundo tyrimas yra nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dėl Kanceliarijos pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierė                                                                                                      Erika Leonaitė