PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2021/1-791 |
---|---|
Data | 2021-06-22 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJĄ |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021 m. birželio 9 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėja) skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – Teisingumo ministerija; TM) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su 2021 m. birželio 8 d. kreipimosi nagrinėjimu (toliau vadinama – Skundas).
- Skunde, be kitų aplinkybių, nurodyta: „TM atstovė N. S. [vardas pavardė Seimo kontrolieriui žinomi] buvo paprašyta paskirti vieną atstovą, kad įsitikinti, jog [antstolis] R. S. [vardas pavardė Seimo kontrolieriui žinomi] meluoja. Bet nepaskyrusi net atsakymą parašiusio asmens man vėl nurodo kreiptis pas tą patį apsimelavusį ir praignoravusi visus mano prašymus, skundus antstolį […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
- Seimo kontrolieriui konkretus prašymas nesuformuluotas, tačiau iš Skundo turinio nustatyta, jog Pareiškėja siekia, kad būtų apgintos jos galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):
4.1. 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“;
4.2. 10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas
„4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. […]“;
4.3. 11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas
„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinama – CPK):
5.1. 510 straipsnis. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
„1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. 2. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. […] 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas […]“;
5.2. 594 straipsnis. Antstolio procesinės veiklos kontrolė
„1. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. 2. Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu šiame Kodekse nenustatyta kitaip.“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
6.1. „25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami
per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. […]“;
6.2. „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti
priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. […]“;
6.3. „37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.“
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851:
1 punktas – ,,Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga. Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse“;
8 punktas – ,,Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: […] 8.35. teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, 4 priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus; […].“
Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT) 2016 m. birželio 1 d. aprobuotame LVAT praktikos, taikant VAĮ normas, apibendrinime yra nurodęs:
8.1. „Šiame kontekste reikia akcentuoti, kad valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis (žr. 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (žr. 2014 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-293/2014)“;
8.2. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pavyzdžiui, 2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2227/2013; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013; 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014).“
Tyrimo išvados
- Iš Skundo turinio ir pridedamų dokumentų turinio nustatyta, kad Pareiškėja skundžiasi dėl Teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 9 d. pateikto atsakymo į 2021 m. birželio
8 d. kreipimąsi dėl antstolio atliekamų proceso veiksmų ir sprendimų.
- Teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, kurios paskirtis – formuoti valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse ir kuri, be kita ko, nagrinėja asmenų pranešimus, prašymus ir skundus, teikia jiems informaciją. Pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nagrinėdama pareiškėjų skundus Teisingumo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principų, kas reiškia, kad TM atsakymai į skundus ir prašymus turi būti parengti pagal jų turinį ir per teisės aktuose numatytus terminus.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl antstolio atliekamų proceso veiksmų ir sprendimų. Pareiškėja, siekdama apginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, prašė Teisingumo ministerijos imtis antstolio atžvilgiu. atitinkamų veiksmų
- VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
VAĮ ir Taisyklėse (šios pažymos 6 ir 8 punktai) įtvirtinti viešojo administravimo subjektų veiklos, asmenų skundų, prašymų ar kreipimųsi nagrinėjimo principai ir taisyklės, be kita ko, numato, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, teikdamas atsakymus. Taisyklių 8 punkte, be kita ko, nurodyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti ir pareiškėjui atsakymas pateiktas per 20 darbo dienų.
- Seimo kontrolieriui įvertinus Pareiškėjos 2021 m. birželio 8 d. kreipimosi turinį ir Teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 9 d. atsakymo turinį, darytina išvada, kad į Pareiškėjos kreipimąsi buvo atsakyta išsamiai ir argumentuotai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir laikantis terminų, taip pat, be kita ko, paaiškinant antstolio atliekamų proceso veiksmų apskundimo tvarką.
Svarbu pažymėti, kad, pagal LVAT formuojamą praktiką, valstybės institucijos gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdamos savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdamos įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (šios pažymos 8 punktas).
Pastebėtina, kad, pagal teisės aktus (šios pažymos 9 punktas), Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse, tačiau Teisingumo ministerija nekontroliuoja antstolio procesinės veiklos (kartu ir teismo sprendimų (ne)vykdymo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Taigi ginčai, kylantys tarp antstolio ir vykdymo proceso dalyvių ar suinteresuotų asmenų, sprendžiami specialiąja CPK nustatyta tvarka (šios pažymos
7 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad Teisingumo ministerija, kaip viešojo administravimo institucija, netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjos 2021 m. birželio 8 d. kreipimąsi ir į jį atsakė. Priešingai, Teisingumo ministerija, pateikdama atsakymą į Pareiškėjos kreipimąsi, elgėsi rūpestingai ir taikė atsakingo valdymo principą ir kitus iš jo išplaukiančius principus.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su kreipimosi nagrinėjimu, atmesti.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas