PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo pakartotinį X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau ir citatose – Kelių direkcija) darbuotojų veiksmų (neveikimo) galimai nesprendžiant valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5258 Medininkai–Rukainiai–Skaidiškės (toliau ir citatose – Kelias) ruože nuo 20,349 km iki 22,170 km (toliau – ruožas) dangos remonto klausimo ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau ir citatose – Susisiekimo ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymą (skundą).

2. Pareiškėjas pakartotinai pateiktame skunde, be kita ko, nurodo:

2.1. „Susisiekimo ministerija 2023 m. gegužės 31 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 4D-2023/1-523/3D-1199 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“, kuriuo Susisiekimo ministerijai buvo persiųstas nagrinėti Pareiškėjo […] skundas „Dėl rajoninio kelio Nr. 5258 Medininkai–Rukainiai–Skaidiškės“,  kuriame Pareiškėjas pažymi prastą Kelio ruožo būklę bei reiškia nepasitenkinimą dėl Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos […] darbuotojų veiksmų/neveikimo sprendžiant minėto Kelio ruožo suremontavimo klausimą“ (toliau ir citatose – Skundas Nr. 4D-2023/1-523).

„Seimo kontrolerius atsisakė nagrinėti Skundą Nr. 4D-2023/1-523, nes Kelių direkcija nėra viešojo administravimo subjektas. Nesutiktina su šia nuomonė […].“

2.2. Atsakymą Susisiekimo ministerija pateikė 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2-226 „Dėl 2023-05-18 pateikto skundo“ (toliau – 2023 m. birželio 8 d. raštas), kuris, Pareiškėjo nuomone, yra „biurokratinis“.

2023 m. birželio 8 d. rašte „[…] nurodoma tik teisinė bazė, kuria vadovaujasi Susisiekimo ministerija. Atsakymo į klausimą esmė – kada bus Kelias suremontuotas taip ir nebuvo pateiktas.“

2023 m. birželio 8 d. rašte teigiama, kad „[…] Kelių direkcija yra akcinė bendrovė ir Susisiekimo ministerija negali duoti nurodymų jai vykdyti kokią nors veiklą. Tai yra nieko nesakantis atsakymas, kad kelius prižiūri Kelių direkcija, vadovaudamasi jos pačios skurtomis ir jos pačios patvirtintomis prioritetinių eilių sudarymo metodikomis. Tačiau kas kontroliuoja Kelių direkcijos veiklą ir kokiu būdu taip ir liko neaišku, bei kodėl Susisiekimo ministerija, kaip šios įmonės steigėja, negali jos kontroliuoti ir tikrinti jos veiklos.“

„[…]. Buvo prašoma įvertinti, ar yra tinkama prioritetinių eilių sudarymo metodika ir kodėl prioritetinių eilių skaičius kasmet vis didėja. Šiuo metu tokių eilių  jau yra 28! Ar tai nėra ydinga praktika. Atsakymo į tai Susisiekimo ministerija nepateikė.“

2.3. 2023 m. birželio 8 d. rašte teigiama, kad „[…] lėšas keliams skiria Valstybė, Susisiekimo ministerija, kuri atstovauja valstybei, tvirtina Kelių direkcijai skirtų lėšų sąmatą, tačiau ta pati įmonės steigėja –  Susisiekimo ministerija negali kontroliuoti kaip ir kam lėšos naudojamos. Kelių direkcija pati nustato prioritetinių eilių sudarymo metodiką, pati nustato kiek eilių turi būti, pati skelbia konkursus darbams, pati kasmet du kartus (Prioritetinių eilių sudarymo metodika) keičia kelių sąrašus, tačiau jos net steigėjas negali kontroliuoti? Kelių direkcijos įstatuose nurodyta, kad aukščiausias jos valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Vienintelis akcininkas yra valstybė, kurią atstovauja Susisiekimo ministerija. Ir vėl tas pats klausimas – kodėl vienintelis akcininkas negali kontroliuoti Kelių direkcijos?“

2.4. „Neradome informacijos ar Susisiekimo ministerija yra nustačiusi kuriam laikui Kelių direkcijai yra perduoti valstybinės reikšmės keliai.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės, be kita ko, prašo:

3.1. „dar kartą įvertinti Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos veikimą/neveikimą ir/ar tokie veiksmai nėra biurokratizmas.“

3.2. „atsakyti ar Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atsakymai tenkina LRSKI.“

3.3. „ar iš tiesų Kelių direkcijos niekas negali kontroliuoti, net ir steigėjas – Susisiekimo ministerija.“

3.4. „Jei į bent vieną iš 1 ir 3 klausimų bus atsakyta „taip“, prašome įpareigoti Susisiekimo ministeriją ir Kelių direkciją tinkamai atlikti savo pareigą – atsakyti konkrečiai ir aiškiai – kuriais metais ir kokiu būdu bus suremontuotas kelias.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2023 m. gegužės 18 d. gavo Pareiškėjo Skundą Nr. 4D-2023/1-523 dėl Kelių direkcijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) galimai nesprendžiant Kelio ruožo dangos remonto klausimo ir dėl Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nepateikiant atsakymo į Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. prašymą (toliau ir citatose – 2023 m. balandžio 4 d. Prašymas) dėl Kelio ruožo dangos remonto. Skunde Nr. 4D-2023/1-523 Pareiškėjas, be kita ko, nurodė:

„[…]. Ne kartą kreipėmės ir į Kelių direkciją, ir į Susisiekimo ministeriją dėl šio [Kelio] ruožo dangos. Atsakymas būdavo vienodas – yra prioritetinės eilės: „Kelias Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinėje eilėje yra 226 vietoje“. Atsakymas – kurioje eilėje yra kelio ruožas nėra klausimo sprendimas. Tai negali būti atsakymas nenurodant kada ir kaip bus kelias sutvarkytas. Norime atkreipti dėmesį, kad beveik visas kelias nuo Rukainių iki Skaidiškių yra prieš kelis metus suremontuotas. Liko tik pabaigti apie 1,8 km sutvarkyti kelio dangą, kuri yra beveik suirusi, kasmet lopoma ir lopoma, provėžota, susidarę plyšių tinklai.

[…] Kelių direkcijos kelių reitingavimas, manome, yra neteisingas. […]. Yra sudarytos įvairios prioritetinės eilės. […]. Šiuo metu jų jau yra net 28! Ir kasmet jų daugėja. Atsiranda eilės vos ne pagal kiekvieną defektą ar kelio elementą: tai bendra kelių remonto eilė, tai ruožų per gyvenvietes remonto eilė, kelių, siauresnių kaip 5 m, eilė ir t.t.. Šiais metais jau sugalvotos prevencinės priežiūros eilės. Tačiau metodikos kuriai eilei, kiek lėšų ir kada bus skiriama konkrečiais metais, nėra. Vadinasi galima skirti ar neskirti.

[…]. Kodėl sudarant eiles ir vertinant pagal balus neatsižvelgiama į tęstinumą, į tai, kad suremontavus šį kelią, tikrai gautųsi ilgas ir sutvarkytas kelio ruožas. […].

[…] paskyrus naująjį Kelių direkcijos generalinį direktorių pasigirdo, jog bus ieškoma pinigų ne tik „iš ministerijos, bet ir patys ieškosim finansavimo“. Tačiau teiginys „turi būti planuojama nuosekliai ir plano turi būti laikomasi“ neatitinka visuomenės lūkesčių, kadangi tokia prioritetinių eilių sudarymo metodika ir planai yra tik atsimušinėjimas nuo gyventojų, remiantis aukščiau išdėstyta neskaidria prioritetinių eilių sudarymo metodika be galimybės kada nors sulaukti kelių sutvarkymo. Ir kaip galima laikytis plano jei eilės kasmet keičiamos?

[…]. Atsakymai – darbus atliekame pagal skirtas lėšas mūsų netenkina. Jei kelias neremontuojamas tada kelią prižiūrinti įmonė AB Kelių priežiūra privalo bent jau sutvarkyti kelio dangą, kad ji nekeltų grėsmės eismo dalyviams. Jeigu kelius prižiūrinti įmonė pasirašė sutartį, vadinasi ji privalo vykdyti sutarties sąlygas ir kelius tvarkyti pagal sutartį ir galiojančius teisės aktus. Ir atsakymas, kad tai Force majeure, kad sutartį pasirašiusios šalys nežinojo kiek lėšų bus skirta, neatitinka tikrovės. Juk valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 strateginėse gairėse išdėstyta kiek kiekvienais metais iki 2035 bus skiriama lėšų. Per artimiausius 5 metus prognozuojamas net lėšų sumažėjimas. Taigi, lėšos prieš pasirašant sutartį su AB Kelių priežiūra buvo žinomos ir jos iki 2035 metų bus nekintamos. […].

Atsižvelgiat į tai iki asfalto dangos remonto […] Kelių direkcijos rangovas AB Kelių priežiūra privalo užtikrinti, kad eismo sąlygos keliuose būtų tinkamos ir saugios. Deja, to nėra. Ir minėtame kelyje, ir kituose sąlygos vis blogėja ir blogėja.

[…] tikimės, kad, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, […] Kelio ruožo reitingavimas bus peržiūrėtas, tinkamai įvertintas ir nedelsiant bus imtasi priemonių kelią suremontuoti. […].“

Pareiškėjas kartu su Skundu Nr. 4D-2023/1-523 pateikė Susisiekimo ministerijai siųsto 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą (kopija), kuriame, be kita ko, nurodyta:

„Kreipiamės į Jus dėl Kelio ruožo […]. Ne kartą kreipėmės ir į Kelių direkciją. Atsakymas būdavo vienodas – yra prioritetinės eilės. Kelias Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinėje eilėje yra 226 vietoje. […].

[…]  Kelių direkcijos kelių reitingavimas, manome, yra neteisingas. […]. Yra sudarytos įvairios prioritetinės eilės. Pradžioje buvo kelios. Šiuo metu jų jau yra net 28! Ir kasmet jų daugėja. Atsiranda eilės vos ne pagal kiekvieną defektą: tai bendra kelių remonto eilė, tai ruožų per gyvenvietes remonto eilė, kelių, siauresnių kaip 5 m, eilė. Šiais metais jau sugalvotos prevencinės priežiūros eilės.

[…] Kelias […] beveik visas prieš kelis metus suremontuotas. Liko tik apie 1,8 km kelio su bloga danga. Kodėl sudarant eiles ir vertinant pagal balus neatsižvelgiama į tęstinumą, į tai, kad suremontavus šį kelią, tikrai gautųsi ilgas ir sutvarkytas kelio ruožas. […].

[…] prioritetinių eilių sudarymo metodika ir planai yra tik atsimušinėjimas nuo gyventojų, remiantis aukščiau išdėstyta neskaidria prioritetinių eilių sudarymo metodika be galimybės kada nors sulaukti kelių sutvarkymo.

Gerb. Ministre, įvertinus tai, šalia Kelio esantys gyventojai ir įsikūrusios įmonės, įstaigos bei organizacijos tikisi, kad Susisiekimo ministerijos atrinktas naujas Kelių direkcijos vadovas kartu su Susisiekimo ministerija deramai įvertins prioritetinių eilių sudarymo metodikas bei jų teisingumą.

Taip pat tikimės, kad, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, Kelio ruožo reitingavimas bus peržiūrėtas, tinkamai įvertintas ir nedelsiant bus imtasi priemonių Kelią suremontuoti.“

5. Seimo kontrolierė, įvertinusi Pareiškėjo Skunde Nr. 4D-2023/1-523 nurodytas aplinkybes bei pateiktų dokumentų kopijas, 2023 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 4D-2023/1-523/3D-1199 „Tarpininkavimas sprendžiant problemą“ (toliau ir – 2023 m. gegužės 29 d. Raštas) priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Pareiškėjo Skundą Nr. 4D-2023/1-523, nes Kelių direkcija nuo 2023 m. sausio 2 d. yra pertvarkyta į akcinę bendrovę ir nepatenka į viešojo administravimo subjektų ratą; viešojo administravimo politiką valstybinės reikšmės automobilių kelių srityje formuoja Susisiekimo ministerija, kuri organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, taip pat atstovauja valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Minėtu raštu Seimo kontrolierė taip pat kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, be kita ko, prašydama: išnagrinėti Pareiškėjo Skunde Nr. 4D-2023/1-523 nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsakymą; išnagrinėti Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą ir pateikti motyvuotą atsakymą pagal kreipimosi turinį.

6. Susisiekimo ministerija, išnagrinėjusi Seimo kontrolierės 2023 m. gegužės 29 d. Raštu perduotą Pareiškėjo Skundą Nr. 4D-2023/1-523, atsakymą Pareiškėjui pateikė 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2-226 „Dėl 2023-05-18 pateikto skundo“ (toliau – 2023 m. birželio 8 d. Raštas), kuriame, be kitos informacijos, nurodė:

6.1. „[…] Kelią patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo Keliu direkcija, kuriai nustatyti specialieji įpareigojimai apima ir pareigą rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio 1 dalyje yra numatytas draudimas valstybės institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą, todėl Susisiekimo ministerija negali daryti teisės aktuose nenumatytu būdu poveikio Kelių direkcijai kaip pastaroji turėtų vykdyti pastarajai nustatytus specialiuosius įpareigojimus.“

6.2. Susisiekimo ministerijoje […] gautas Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymas,  kuriame Pareiškėjas „[…] išreiškė viltį, kad bus peržiūrėta rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų prioritetinė eilė ir nedelsiant bus imtasi priemonių suremontuoti Kelio ruožą.“

„Susisiekimo ministerijos 2023 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku (šio elektroninio laiško kopiją išsiunčiant ir Pareiškėjui) Prašymas buvo persiųstas Kelių direkcijai, elektroniniame laiške pažymint, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja jais Kelių direkcija, kuri privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus […].“

6.3. „Kelių direkcija 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2-6007 „Dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5258“ pateikė Pareiškėjui atsakymą į Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą […].“

6.4. „Kelių direkcija 2023 m. balandžio 27 d. atnaujino rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę ir šiuo metu Kelio ruožas yra šio sąrašo 215 vietoje.“

6.5. „Susisiekimo ministerija prašo Kelių direkcijos ir akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ pagal galimybes ir kompetenciją imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kuo skubesnis Kelio ruožo sutaisymas (suremontavimas).“

7. Kelių direkcija 2023 m. balandžio 25 rašte Nr. 2-6007 „Dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5258“ Pareiškėjui, be kita ko, nurodė:

„Už valstybinės reikšmės kelių (žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių, kelio griovių ir kitų vandens nuleidimo sistemų, sankryžų, kelio statinių, techninių eismo reguliavimo priemonių bei kitų kelio elementų) priežiūrą yra atsakinga akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.

[…]. Kelių direkcija, atsižvelgdama į Kelių priežiūros ir plėtros programos (valstybės biudžeto) finansines galimybes, vykdo kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) darbų užsakovo funkcijas valstybinės reikšmės (magistraliniuose, krašto, rajoniniuose) keliuose pagal parengtus prioritetinių darbų sąrašus.

Lietuvoje yra 9021 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių su asfalto danga. Kelių direkcija parengė valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strategines gaires bei informuoja, kad buvo atlikti valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga tyrimai ir parengtas rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinės eilės sąrašas. Kelių direkcija žino apie Kelio […] ruožo […] (yra sąrašo 226 vietoje) būklę: šiame kelio ruože Kelio danga ir kiti Kelio elementai (važiuojamoji dalis, sankryžos ir kiti), atitinkamai pagal minėtos prioritetinės eilės sąraše užimamą vietą, neatitinka rajoninių kelių dangoms pagal nustatytas kelio kategorijas keliamų reikalavimų. Kelių direkcija informuoja, kad rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių prioritetinės eilės sąrašai, vadovaujantis 2021 m. balandžio 28 d. Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. VE- 72 patvirtinta Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimo ir prioritetinės eilės sudarymo metodika, kuri reglamentuoja valstybinės reikšmės kelių homogeninių ruožų vertinimo, taikant nustatytus kriterijus, ir įvertintų homogeninių ruožų rekonstravimo ir remonto prioritetinės eilės sudarymo tvarką, turi būti baigti atnaujinti kiekvienų metų II ketvirtį.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8. Lietuvos Respublikos įstatymai

8.1. Civilinio kodekso 2.34 straipsnis – „2. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).“

8.2. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

8.3. Viešojo administravimo įstatymo:

8.3.1. 1 straipsnis – „6. Šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos subjektams, teikiantiems viešąsias paslaugas ir nagrinėjantiems prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.“

8.3.2. 2 straipsnis – „19. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. 20. Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“

8.3.3. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“

8.3.4. 4 straipsnis – „1. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. 2. Valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“

8.4. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnis – „15. Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 16. Valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė.“

8.5. Kelių įstatymo:

8.5.1. 4 straipsnis – „2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“

8.5.2. 5 straipsnis – „1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2. Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo pažangos priemones, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, nustato prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių tvarką ir sąlygas. 3. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat: 1) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; 2) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus; 3) tvarko ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius; 4) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo pažangos priemonių rengimo; 5) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę; 6) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną.

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. T-23/2023:

„Kaip matyti iš atsakovės (AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos) įstatų […], jos veiklos objektas – organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; atlikti Kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas; vykdyti komercinę veiklą transporto infrastruktūros ir kitose srityse […].

Kelių plėtros politika, strategija ir įgyvendinimas reglamentuojamas Kelių įstatymo 5 straipsnyje; AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgaliojimai šioje srityje numatyti aptariamo straipsnio 3 dalyje.

Pagal priskirtų funkcijų pobūdį, atsakovė (AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) gali veikti tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje. […]

[…].

Atsakovė yra susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės rajoninio kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytoja), keliamo ginčo atveju veikianti kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Šia atsakovės veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų (lot. acte iuris imperii), be kita ko, Reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi. Ginčijamas atsakovės sprendimas yra priimtas, jai, visų pirma, veikiant viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo tarp ieškovų ir atsakovės dėl galimybės ieškovams prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio atveju, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai.“

Tyrimo išvados

10. Prieš pateikiant išvadas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierė, įvertinusi Pareiškėjo pakartotinai pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 4D-2023/1-761/3D-1631 „Pranešimas dėl priimtos nagrinėti skundo dalies“ informavo Pareiškėją, jog Seimo kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Pareiškėjo pakartotinai pateikto skundo dalį dėl Kelių direkcijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) galimai nesprendžiant Kelio ruožo dangos remonto klausimo.

Paaiškintina, kad viešasis juridinis asmuo, pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, yra viešojo administravimo subjektas (pažymos 8.3.2 papunktis). Viešieji juridiniai asmenys, pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 punktą, yra valstybės įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus, pvz.: valstybės įmonės (pažymos 8.1 papunktis). Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai, o minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinio administravimo subjektai yra ir valstybės įmonės (pažymos 8.3.4 papunktis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 6 dalies nuostatas, subjektai, teikiantys viešąsias paslaugas (pvz.: valstybės įmonės), prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų nagrinėja vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (pažymos 8.3.1 papunktis).

Taigi, vadovaujantis pirmiau cituotų teisės aktų nuostatomis, valstybės įmonės, jeigu jos teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotos atlikti viešąjį administravimą, gali būti viešojo administravimo subjektu. Tačiau pagal šiuo metu galiojančias Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nėra priskiriamos viešojo administravimo subjektams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Pažymėtina, kad šiuo metu yra parengtas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836 (toliau – Projektas).

Projekto 4 straipsnyje numatyta pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Valstybinio administravimo subjektai yra […] valstybės valdomos įmonės […], šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ Projekto 2 straipsnyje numatyta papildyti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnį 23 dalimi, nustatančia: „Šiame įstatyme paminėtos valstybės valdomos įmonės […] suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.“ Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15, 16 dalių nuostatas, valstybės valdoma įmonė – tai ir valstybės valdoma akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (pažymos 8.4 papunktis).

Pažymėtina ir tai, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams savo nutartyje yra pažymėjusi, kad Kelių direkcija pagal priskirtų funkcijų pobūdį veikia tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje. Kelių direkcijai, kaip valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytojai, teisės aktais yra pavesta užtikrinti viešosios teisės aktų reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi, o tokiais atvejais sprendimus Kelių direkcija priima jai, visų pirma, veikiant viešojo administravimo srityje (pažymos 9 punktas).

Taigi, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Projektą ir valstybės valdomos akcinės bendrovės ir (arba) uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, bus priskiriamos viešojo administravimo subjektams (jeigu jos teisės aktų nustatyta tvarka bus įgaliotos atlikti viešąjį administravimą; pvz.: joms bus (yra) suteiktos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų reikalavimus).

11. Apibendrinus skundų tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 7 punkte, susijusias su Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą ir Skundą Nr. 4D-2023/1-523, konstatuotina:

11.1. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 8.2 papunktis).

11.2. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija (pažymos 8.5.1 papunktis). Pagal Kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo pažangos priemones, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, nustato prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių tvarką ir sąlygas, o Kelių direkcija, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalimi, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus ir kt. (pažymos 8.5.2 papunktis).

11.3. Susisiekimo ministerijoje gautas Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymas, kuriame Pareiškėjas nurodė, jog ne kartą kreipėsi į Kelių direkciją dėl Kelio ruožo dangos remonto, tačiau Kelio ruožas nėra remontuojamas; Kelių direkcijos kelių reitingavimas „yra neteisingas“, nes: sudaromos „įvairios prioritetinės eilės“, „prioritetinių eilių sudarymo metodika“ yra „neskaidri“. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. Prašyme nurodė, jog „tikisi“, kad:  Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija „įvertins prioritetinių eilių sudarymo metodikas bei jų teisingumą“; „Kelio ruožo reitingavimas bus peržiūrėtas, tinkamai įvertintas ir nedelsiant bus imtasi priemonių Kelią suremontuoti“ (pažymos 4 papunktis).

Susisiekimo ministerija 2023 m. balandžio 5 d. raštu (pateiktas elektroniniu paštu) (toliau – 2023 m. balandžio 5 d. Raštas) Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą perdavė nagrinėti Kelių direkcijai bei paaiškino (pagrįsdama teisės aktų nuostatomis) Pareiškėjui, dėl kokių priežasčių jo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymas perduotas nagrinėti Kelių direkcijai (pažymos 6.2 papunktis).

Taigi, pagal pirmiau cituotų teisės aktų nuostatas (pažymos 11.2 papunktis), Kelių direkcija yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių, taip pat ir už Kelio ruožo dangos remontą, bei turi užtikrinti, jog Kelio ruožo danga būtų tinkama transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Susisiekimo ministerija, įvertinusi Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymo turinį ir nustačiusi, jog jame keliami klausimai yra susiję ir su Kelio ruožo dangos remontu, perdavė jį nagrinėti tinkamam subjektui, t. y. Kelių direkcijai.

Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. Prašyme taip pat pateikė nuomonę, jog Kelių direkcijos direktoriaus patvirtintos rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių, jų ruožų vertinimo ir prioritetinių eilių sudarymo metodikos (toliau – Metodikos) yra „neskaidrios“, tačiau Susisiekimo ministerija 2023 m. balandžio 5 d. Rašte dėl minėtų aplinkybių nepasisakė.

11.4. Pareiškėjas Skunde Nr. 4D-2023/1-523 (Susisiekimo ministerijai perduotas Seimo kontrolierės 2023 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 4D-2023/1-523/3D-1199 „Tarpininkavimas sprendžiant problemą“) nurodė: Kelių direkcijos ir (arba) Susisiekimo ministerijos pateikti atsakymai, jog „yra prioritetinės eilės“, nurodant, kurioje eilėje yra Kelio ruožas „nėra klausimo sprendimas“, nes nenurodoma „kada ir kaip bus kelias sutvarkytas“; „Kelių direkcijos kelių reitingavimas […] yra neteisingas“; „prioritetinių eilių“ daugėja, jos sudaromos „vos ne pagal kiekvieną defektą ar kelio elementą“; „sudarant eiles ir vertinant pagal balus neatsižvelgiama į tęstinumą“; Kelių direkcijos generalinio direktoriaus teiginys „turi būti planuojama nuosekliai ir plano turi būti laikomasi“ neatitinka visuomenės lūkesčių, kadangi „prioritetinių eilių sudarymo metodika ir planai yra tik atsimušinėjimas nuo gyventojų, remiantis aukščiau išdėstyta neskaidria prioritetinių eilių sudarymo metodika be galimybės kada nors sulaukti kelių sutvarkymo“; atsakymai „darbus atliekame pagal skirtas lėšas mūsų netenkina“; AB Kelių priežiūra privalo bent jau sutvarkyti kelio dangą, kad ji nekeltų grėsmės eismo dalyviams“; tikimasi, jog Kelio ruožo „reitingavimas bus peržiūrėtas, tinkamai įvertintas ir nedelsiant bus imtasi priemonių kelią suremontuoti. […]“ (pažymos 4 punktas).

Susisiekimo ministerija atsakymą Pareiškėjui pateikė 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2-226 „Dėl 2023-05-18 pateikto skundo (toliau – 2023 m. birželio 8 d. Raštas), kuriame, be kitos informacijos, nurodė (pagrįsdama teisės aktų nuostatomis): Kelių direkcijai nustatyti specialieji įpareigojimai apima ir pareigą rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, taip pat ir Kelią; Susisiekimo ministerija negali daryti teisės aktuose nenumatytu būdu poveikio Kelių direkcijai, kaip ji turėtų vykdyti jai nustatytus specialiuosius įpareigojimus; Kelio ruožas Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų prioritetinėje eilėje yra 215 vietoje; Susisiekimo ministerija prašo Kelių direkcijos ir AB „Kelių priežiūra“ pagal galimybes ir kompetenciją imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kuo skubesnis Kelio ruožo sutaisymas (suremontavimas) (pažymos 6.1, 6.4, 6.5 papunkčiai).

Taigi, Susisiekimo ministerija Pareiškėją 2023 m. birželio 8 d. Raštu informavo, jog Kelių direkcija yra atsakinga už Kelio ruožo dangos remontą, jog Kelio ruožas atnaujintame Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų prioritetinėje eilėje yra 215 vietoje, kad Susisiekimo ministerija negali daryti teisės aktuose nenumatytu būdu poveikio Kelių direkcijai. Pažymėtina, kad minėtu raštu Susisiekimo ministerija kreipėsi į Kelių direkciją ir AB „Kelių priežiūra“ prašydama pagal galimybes ir kompetenciją imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kuo skubesnis Kelio ruožo sutaisymas.

Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Susisiekimo ministerija 2023 m. birželio 8 d. Rašte nesuteikė Pareiškėjui jokios informacijos dėl Skunde Nr. 2023/14-523 nurodytų aplinkybių: „Kelių direkcijos kelių reitingavimas […] yra neteisingas“; „prioritetinių eilių daugėja, jos sudaromos vos ne pagal kiekvieną defektą ar kelio elementą“; „sudarant eiles ir vertinant pagal balus neatsižvelgiama į tęstinumą“ ir kt., bei nenurodė priežasčių, dėl kurių šios aplinkybės nebus nagrinėjamos.

12. Viešojo administravimo subjektai, nagrinėdami asmenų prašymus ir skundus, turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, iš kurių vienas – išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (pažymos 8.3.3 papunktis).

Pažymėtina, kad Pareiškėjas tiek 2023 m. balandžio 4 d. Prašyme, tiek Skunde Nr. 4D-2023/1-523 taip išreiškė savo nuomonę dėl sudaromų „įvairių prioritetinių eilių“, dėl galimai „neskaidrios“ „prioritetinių eilių sudarymo“ metodikos, nurodė, jog „sudarant eiles ir vertinant pagal balus neatsižvelgiama į tęstinumą“. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjas Susisiekimo ministerijos, kaip institucijos, formuojančios viešojo administravimo politiką valstybinės reikšmės automobilių kelių srityje bei organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios jos įgyvendinimą, prašė įvertinti Metodikas, jų teisingumą bei peržiūrėti „Kelio ruožo reitingavimą“. Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija nei 2023 m. balandžio 5 d. Rašte, nei 2023 m. birželio 8 d. Rašte nesuteikė Pareiškėjui informacijos minėtais klausimais bei nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisako ją suteikti.

Atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerija 2023 m. balandžio 5 d. Rašte ir 2023 m. birželio 8 d. Rašte nesuteikė Pareiškėjui išsamios informacijos bei nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisako ją suteikti, t. y. nepasisakė dėl visų Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašyme ir Skunde Nr. 4D-2023/1-523 nurodytų aplinkybių („Kelių direkcijos kelių reitingavimas […] yra neteisingas“; „prioritetinių eilių daugėja, jos sudaromos vos ne pagal kiekvieną defektą ar kelio elementą“; „sudarant eiles ir vertinant pagal balus neatsižvelgiama į tęstinumą“ ir kt.; pažymos 11.3, 11.4 papunkčiai), darytina išvada, kad Susisiekimo ministerija Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymo ir Skundo Nr. 4D-2023/1-523 nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, skundas dėl Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą ir Skundą Nr. 4D-2023/1-523, pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašymą ir Skundą Nr. 4D-2023/1-523 pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai:

14.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Susisiekimo ministerija, teikdama atsakymus Pareiškėjui 2023 m. balandžio 5 d Rašte ir 2023 m. birželio 8 d. Rašte, nepasisakė dėl visų Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašyme ir Skunde Nr. 4D-2023/1-523 nurodytų aplinkybių ir (arba) nenurodė atsisakymo jas nagrinėti (teikti informaciją) priežasčių (pažymos 11.3, 11.4 papunkčiai);

14.2. pakartotinai įvertinti Pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. Prašyme ir Skunde Nr. 4D-20231/-523 nurodytas aplinkybes (dėl kurių nebuvo pasisakyta Susisiekimo ministerijos 2023 m. balandžio 5 d Rašte ir 2023 m. birželio 8 d. Rašte), suteikti prašomą informaciją ir (arba) nurodyti atsisakymo tai atlikti priežastis;

14.3. informuoti, kada, kokių veiksmų ėmėsi ir (arba) kokią informaciją suteikė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB „Kelių priežiūra“, gavusios Susisiekimo ministerijos 2023 m. birželio 8 d. raštą, kuriame buvo prašoma: „pagal galimybes ir kompetenciją imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kuo skubesnis Kelio ruožo sutaisymas (suremontavimas) (pažymos 11.4 papunktis);

14.4. paaiškinti, kuo vadovaujantis AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, o ne Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija tvirtina metodikas, kuriomis vadovaujantis yra sudaromi remontuotinų / rekonstruotinų valstybinės reikšmės kelių, jų ruožų sąrašai.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolieres (Seimo kontrolierėms pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė