PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1-167
Data 2021-02-17
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021-02-05 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau vadinama – Kanceliarija) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), 2021-01-26 raštu Nr. S-2021-388 teikiant atsakymą į Pareiškėjo 2021-01-13 kreipimąsi.

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „[…]. […] 2021 metų sausio 13 d. savo prašymu kreipiausi į LR Seimo pirmininkę gerb. V. Čmilytę-Nielsen dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Nr. IX-007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo, kurie prieštarauja Konstitucijai, kadangi šiame įstatyme akivaizdžiai matomas užslėptas neteisėto pasipinigavimo tikslas. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Netrukus gavau Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo A. Z. atsakymą, kuris mane šokiravo. […].“

2.3. „[…] sukurpė raštą, kuriame man išaiškino Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje numatytą peticijos teisę […]. Iš […] atsakymo matosi, kad nebuvo jokio noro vertinti pateiktų teisinių argumentų pagrįstumą […] o iš anksto buvo ieškoma būdų apeinant įstatymo reikalavimus atsisakyti nagrinėti mano prašymą […].“

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „[…] išnagrinėti mano skundą […].“

 

  1. Kartu su skundu, be kitų dokumentų, pateikta:

4.1. Pareiškėjo 2021-01-13 prašymas, adresuotas Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen (kopija); jame, be kita ko, nurodyta:

4.1.1. „[…]. Vilniaus rajono savivaldybėje Vilniaus rajone, Marijampolio kaime mano vardu buvo įregistruotas Ūkininko ūkis ir išduotas pažymėjimas […]. 2008 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą […] 70 arų žemės sklype, Marijampolio kaime […] statyti vienbutį gyvenamąjį namą. Statyba buvo baigta 2011 metais ir tais pačiais metais staiga netikėtai mirė mūsų sūnus […]. Kadangi su žmona esame garbaus amžiaus […] dėl senatvės mūsų sveikatos ribotų galimybių, nesulaukus naujai nustatyto 10 metų termino, turėjome 2020-11-19 parduoti minėtą namą ir tada teko susipažinti su nežmoniškomis nekilnojamojo turto pajamų mokesčių taisyklėmis, […]“;

4.1.2. „[…], kai 2010-11-23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1152 […] buvo keičiamas 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas ir […] buvo nustatytas 5 metų išlaikymo terminas, įstatyme buvo aiškiai numatyta, kad įstatymo nuostatos, susijusios su nekilnojamojo pagal prigimtį daikto 5 metų įsigijimo terminu, taikomos po įstatymo įsigaliojimo. Tuo tarpu [Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatyme] tokia nuostata nėra numatyta – 10 metų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas taikomas ir tam nekilnojamajam pagal prigimtį turtui, kuris buvo įsigytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami gyventojų teisėti lūkesčiai […]. […]. Taigi, Įstatyme numatytas atgalinis naujų nuostatų veikimas. […]“;

4.1.3. „[…] manau, kad pajamos už parduotą namą bei 70 arų žemės sklypą neturėtų būti apmokestinamos, nes namas buvo pastatytas 2011 metais, įregistruotas 2012 metais, dar
iki 2016-01-01 metų, t. y., – iki įstatymo priėmimo, kuris nustatė 10 metų daikto išlaikymo terminą“;

4.1.4. „Vadovaujantis išdėstytu, prašau išnagrinėti mano prašymą, ir imtis atitinkamų priemonių, kad šis dar galiojantis Konstitucijos nuostatom prieštaraujantis įstatymas būtų panaikintas ir butų įteisintas dar 2018 metais parengtas buvusio Seimo Liberalų frakcijos nario Arūno Gelūno įstatymo pakeitimo projektas, kuris atitiktų Konstitucijos reikalavimams.“

4.2. kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2021-01-26 raštas Nr. S-2021-388, adresuotas Pareiškėjui (kopija); jame nurodyta:

4.2.1. „Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisykles, kuriose nurodyta, kad Seimo Pirmininkui adresuotus prašymus ar skundus, Seimo Pirmininko pavedimu, taisyklėse nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius“;

4.2.2. „Atsakome į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen adresuotą Jūsų prašymą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
(Nr. XIIIP-2134)“;

4.2.3. „Informuojame, kad 2018 m. lapkričio 8 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo nuspręsta grąžinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą
(Nr. XIIIP-2134) iniciatoriams tobulinti. Pažymime, kad pakartotinai minėtas projektas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje nebuvo pateiktas“;

4.2.4. „Papildomai informuojame, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme nustatyta, kad peticijos teisė – tai yra teisė kreiptis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su siūlymais ir reikalavimais, kurių įgyvendinimui reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą. Pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, peticijų komisijos – nuolatinės komisijos, kurios sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“;

4.2.5. „Atsižvelgiant į tai, jeigu Jūs manote, kad turi būti keičiamas Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, turite teisę kreiptis į Seimo Peticijų komisiją (Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius; tel.: (8 5) 239 6060, el. p.: [email protected] arba tel. (8 5) 239 6819; el. p.<…>)“;

4.2.6. „Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme numatyta, kad kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus: žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus. Kreipimasis pateikiamas raštu arba elektroniniu būdu. Kreipimesi turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai; pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai. Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas“;

4.2.7. „Asmuo, nesutinkantis su Seimo kanceliarijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, per vieną mėnesį turi teisę paduoti sikundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka – Lietuvos administracinių ginčų komisijai
(Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka – Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius). Skundus dėl pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo nagrinėja Seimo kontrolierių įstaiga (Gedimino pr. 56, Vilnius).“

 

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai.

5.1. Konstitucijoje nustatyta:

33 straipsnis – „[…]. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.“

5.2. Seimo statute nustatyta:

79 straipsnis – „1. Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. […]. 5. Seimo kanceliarija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais.“

5.3. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

5.4. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

5.5. Peticijų įstatyme nustatyta:

2 straipsnis – „1. Peticijos teisė – Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar vietos savivaldos valdžios ir valdymo institucijas – tarybą bei merą (valdybą) (toliau – vietos savivaldos valdžios ir valdymo institucijos). […]. 4. Peticija – raštiškas pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar vietos savivaldos valdžios ir valdymo institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija. 5. Peticijų komisijos – nuolatinės komisijos, kurios sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.“

3 straipsnis – „1. Kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; 2) valdžios ir valdymo institucijų reformavimo; 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus. […].“

4 straipsnis – „1. Kreipimasis pateikiamas raštu. Kreipimesi turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; 2) institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; 3) prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; 4) pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai; 5) pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai. 2. Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas. Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirašyti, kreipimąsi už pareiškėją pasirašo kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą. 3. Prie kreipimosi gali būti pridėti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medžiaga.“

5.6. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:

7 straipsnis – „1. Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas. 2. Su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas). 3. Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui ir skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje.“

8 straipsnis – „1. Įstaigos teisėkūros iniciatyvas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, nurodydamos siūlomo nustatyti naujo ar keičiamo galiojančio teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir motyvus, preliminarų teisės akto projekto pavadinimą, teisės akto projekto rengimo priežastis ir tikslą, taip pat gali nurodyti teisės akto projekto rengimo pradžios ir pabaigos terminus, teisės akto projekto rengėją. 2. Įstaigos privalo užtikrinti, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.“

 

  1. Kiti teisės aktai:

Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 (Seimo valdybos 2019 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1121 redakcija) patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėse reglamentuojama:

1 punktas – „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatoma prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje (toliau – Institucija) tvarka“;

4.3 punktas – „Vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinys (toliau – vieno langelio padalinys) – Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius“;

46 punktas – […] Seimo Pirmininkui, kitiems Seimo valdybos nariams adresuotų prašymų ar skundų nagrinėjimą organizuoja vieno langelio padalinys […]“;

47 punktas – „[…], Seimo Pirmininkui, kitiems Seimo valdybos nariams adresuotus prašymus ar skundus, Seimo valdybos, Seimo Pirmininko, kitų Seimo valdybos narių pavedimu Taisyklėse nustatyta tvarka nagrinėja vieno langelio padalinys“;

57 punktas – „Atsakymas į prašymą parengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį: […] 57.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 57.4. į kitą prašymą atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys“;

60 punktas – „[…] siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (institucijų), kuriai (kurioms) gali būti pateiktas skundas, pavadinimą (pavadinimus) ir adresą (adresus), taip pat terminą (terminus), per kurį (kuriuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

 

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

7.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, yra konstatuota:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“

7.2. 2016-02-22 nutartyje (administracinė byla Nr. A-1150-520/2016, be kita ko, yra konstatuota:

„[…]. […] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolieriui dėl Kanceliarijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), 2021-01-26 raštu Nr. S-2021-388 teikiant atsakymą į Pareiškėjo 2021-01-13 kreipimąsi.

 

  1. Vadovaujantis Seimo statuto 79 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Kanceliarija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais.

Skundo tyrimo atveju taip pat aktualios Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) nuostatos, kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Seime ir Kanceliarijoje tvarką.

Pažymėtina, kad, pagal Taisyklių 46 ir 47 punktuose įtvirtintas nuostatas, Seimo Pirmininkui, kitiems Seimo valdybos nariams adresuotų prašymų ar skundų nagrinėjimą organizuoja ir Seimo valdybos, Seimo Pirmininko, kitų Seimo valdybos narių pavedimu Taisyklėse nustatyta tvarka nagrinėja vieno langelio padalinys. Vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinys yra Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (toliau vadinama – Skyrius) (Taisyklių 4.3 punktas).

Vadovaujantis Taisyklių 57.4 punkto nuostatomis, atsakymas į prašymą turi būti parengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį: į kitą prašymą (t. y., nesusijusį su į prašymu suteikti administracinę paslaugą, pateikti turimą informaciją ir (arba) priimti administracinį sprendimą) turi būti atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (institucijų), kuriai (kurioms) gali būti pateiktas skundas, pavadinimą (pavadinimus) ir adresą (adresus), taip pat terminą (terminus), per kurį (kuriuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 60 punktas).

Seimo kontrolierius pažymi, kad, jeigu teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – Taisyklėse) yra nustatyta asmenų prašymų prašymų (skundų) nagrinėjimo Seime ir Kanceliarijoje tvarka (įtraukiant ir tuos prašymus (skundus), kurie adresuoti Seimo pirmininkui), tai šios tvarkos ir turi būti laikomasi.

 

  1. Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:

10.1. Seime buvo gautas Pareiškėjo 2021-01-13 kreipimasis, adresuotas Seimo pirmininkei, dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2134) (toliau vadinama – Projektas). Kreipimesi Pareiškėjas išdėstė savo nuomonę dėl Projekte numatytų nuostatų galimos neatitikties Konstitucijoje įtvirtintoms teisės normoms, pateikė motyvus, kodėl, Pareiškėjo nuomone, Projekte numatytas teisinis reguliavimas laikytinas netinkamu. Atitinkamai, 2021-01-13 kreipimesi buvo prašoma panaikinti Projektą (pažymos 4.1 punktas);

10.2. atsižvelgiant į Seime gautą 2021-01-13 kreipimąsi ir jo turinį, šis prašymas Taisyklių 46 ir 47 punktuose nustatyta tvarka buvo nukreiptas nagrinėti Skyriui kaip vieno langelio asmenų aptarnavimo padaliniui;

10.3. Skyrius pagal kompetenciją išnagrinėjo Pareiškėjo 2021-01-13 kreipimąsi ir, laikydamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose reglamentuojamų įstatymo viršenybės, išsamumo principų (pažymos 5.4 punktas), Taisyklių 57.4 punkto nuostatų (pažymos 6 punktas), taip pat atsakingo valdymo, gero administravimo principų (pažymos 7.1 punktas), 2021-01-26 raštu Nr. S-2021-388 pateikė Pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Minėtame 2021-01-26 atsakyme Skyrius paaiškino Pareiškėjui, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Seimo pirmininkei adresuotą jo 2021-01-13 prašymą išnagrinėjo Skyrius (pažymos 4.2.1, 4.2.2 punktai), informavo Pareiškėją, dėl kokių priežasčių jo kreipimesi suformuluotas prašymas negali būti tenkinamas iš esmės, t. y., kad 2018-11-08 vykusiame Seimo posėdyje buvo priimtas sprendimas grąžinti Projektą jo iniciatoriams tobulinti ir kad šis Projektas pakartotinai svarstyti Seimo posėdyje nebuvo pateiktas (pažymos 4.2.3 punktas). Taigi, Projektas vėliau nebuvo Seime svarstomas, siūlyti pakeitimai nebuvo priimti. Tyrimo metu įvertinus Skyriaus 2021-01-26 atsakymo Nr. S-2021-388 turinį taip pat nustatyta, kad jame, laikantis Taisyklių 60 punkte reglamentuojamų nuostatų, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka (pažymos 4.2.7 punktas).

Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, jog „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų“ (pažymos 7.2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuoti, kad Skyriaus pareigūnų veiksmai, susiję su 2021-01-26 atsakymo Nr. S-2021-388 į Pareiškėjo 2021-01-13 kreipimąsi teikimu, nagrinėjamu atveju buvo netinkami, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, nėra pagrindo.

 

  1. Papildomai atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad kad Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, peticijos teisė laikytina Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su siūlymais ar reikalavimais, kurių įgyvendinimui reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą. Kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus: žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus. Kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus sprendžia nuolatinės komisijos, kurios jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo (Peticijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis). Peticijų įstatymo 4 straipsnyje nurodyti tokio pobūdžio kreipimosi turinio ir formos reikalavimai (pažymos 5.5 punktas). Apie galimybę pasinaudoti peticijos teise Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta ir Skyriaus 2021-01-26 rašte Nr. S-2021-388 (pažymos 4.2.4–4.2.6 punktai).

Taip pat atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad parengti teisės aktų projektai, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, registruojami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), viešai skelbiami. Atsižvelgiant į tai bei atkreipiant dėmesį į Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamas teisės normas, visi suinteresuoti asmenys gali susipažinti su teisės aktų projektais ir pateikti savo pastabas, pasiūlymus (pažymos 5.6 punktas).

 

  1. Apibendrinant, Pareiškėjo skundas dėl Kanceliarijos veiksmų (neveikimo), 2021-01-26 raštu Nr. S-2021-388 teikiant atsakymą į Pareiškėjo 2021-01-13 kreipimąsi, atmestinas, nenustačius Kanceliarijos veikloje biurokratizmo ir (arba) piktnaudžiavimo požymių.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos veiksmų (neveikimo), 2021-01-26 raštu Nr. S-2021-388 teikiant atsakymą į X 2021-01-13 kreipimąsi, atmesti.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                            Augustinas Normantas