PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJĄ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas, pareiškėjas) skundą (toliau – Skundas) dėl Lietuvos Respublikos energetikos ir susisiekimo ministerijų pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesilaikius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytos prašymų / skundų nagrinėjimo tvarkos, t. y. dėl nepagrįstai persiųsto prašymo bei netinkamo atsakymo.

2. Pareiškėjas Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją:

„Neaišku kokiu pagrindu Energetikos ministerijai mano išsiųstą prašymą perdavė susisiekimo ministerijai. Šiame „atsakyme“ nėra atsakymo, nes neatsakyta nei į vieną mano prašyme prašomą atsakyti punktą, tai yra biurokratizmas – automatiškų ir visiems vienodų atsakymų siuntinėjimas.“ (citatų kalba netaisyta).

TYRIMAS IR IŠVADOS

3. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Energetikos ir Susisiekimo ministerijas, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Pareiškėjo Skunde Seimo kontrolierei nurodytų aplinkybių.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Iš Energetikos ministerijos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:

4.1. „Pareiškėjo prašymas gautas ir užregistruotas Energetikos ministerijoje 2022 m. lapkričio 4 d., nukreiptas Energetinio saugumo grupės vyriausiajai specialistei […], prašymas Energetikos ministerijoje iš esmės nebuvo nagrinėjamas, nes Prašyme keliami klausimai susiję su penktosios kartos judriojo ryšio (5 G) plėtra ir ši sritis nėra priskirta Energetikos ministerijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.7.2 papunktyje nustatyta, kad „Elektroniniai ryšiai ir paštas: elektroninių ryšių ir pašto paslaugų infrastruktūros plėtra“, yra susisiekimo ministro valdymo sritis. Apie šį faktą Pareiškėjas buvo informuotas rašte, kuriuo Pareiškėjo prašymas persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (kopija Pareiškėjui).“

4.2. „Energetikos ministerija 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (22.3-24 Mr) 3-2085 „Dėl X prašymo“ persiuntė pagal kompetenciją Pareiškėjo prašymą Susisiekimo ministerijai. Pažymime, kad šiuo raštu Pareiškėjas buvo informuotas, kad prašymas buvo persiųstas nagrinėti Susisekimo ministerijai, nurodant persiuntimo teisinį pagrindą.“

4.3. „[…] sprendimas persiųsti Pareiškėjo prašymą Susisiekimo ministerijai buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kurios nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Minėtame rašte, kuriuo Pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Susisiekimo ministerijai (kopija Pareiškėjui) buvo nurodyta, kad teisinis persiuntimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.7.2 papunktis, nustatantis Susisiekimo ministerijos kompetenciją Pareiškėjo keliamais klausimais. Pareiškėjo prašymas persiųstas, raštą parengus Energetinio saugumo grupės vyriausiajai specialistei […], suderinus Energetinio saugumo grupės vadovui […] ir pasirašius energetikos viceministrei […].“

5. Iš Susisiekimo ministerijos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:

5.1. „2022 m. lapkričio 15 d. Susisiekimo ministerija gavo iš Energetikos ministerijos tos pačios dienos raštu Nr. 3-2085 persiųstą pareiškėjo 2022 m. lapkričio 4 d. prašymą, kuriame buvo keliami klausimai susiję su penktosios kartos judriuoju ryšiu (5G) (toliau – 5G ryšys).“

5.2. „Gautas prašymas buvo užregistruotas Susisiekimo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ (registracijos Nr. 11-917) bei paskirtas nagrinėti atsakingiems administracijos padaliniams – Veiklos kokybės ir dokumentų valdymo skyriui, kuris nagrinėja asmenų prašymus bei skundus ir Ateities susisiekimo politikos grupei, kuri dalyvauja formuojant valstybės politiką elektroninių ryšių srityje.“

5.3. „Atsakingų padalinių darbuotojai pagal kompetenciją prašymą išnagrinėjo iš esmės ir parengė Pareiškėjui atsakymą į prašyme keliamus klausimus. Atsakymas buvo įformintas 2022 m. lapkričio 30 d. susisiekimo viceministro pagal reguliavimo sritį raštu Nr. 2-4905 „Dėl penktosios kartos judriojo (5G) ryšio“ ir Pareiškėjui išsiųstas jo elektroninio pašto adresu.“

5.4. „2022-11-30 raštu Susisiekimo ministerija Pareiškėjui atsakė: „Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 3-2085 persiųstą Jūsų prašymą dėl penktosios kartos judriojo ryšio (5 G) plėtros Lietuvoje.

Dėkojame, kad domitės Lietuvos elektroninių ryšių sektoriumi, kuris šiuo metu kaip niekad svarbus kiekvienam mūsų šalies piliečiui, aktualijomis. Pastebėtina, kad kiekvieną kartą keičiantis judriojo ryšio technologijoms stebimas didesnis visuomenės susidomėjimas, tačiau šiuo atveju ypač tendencingai skleidžiama akivaizdžiai klaidinanti informacija, siekiant pristabdyti valstybių technologinį progresą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 patvirtino Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020-2025 m. gaires, kurių tikslas – užtikrinti efektyvią ir sparčią penktosios kartos judriojo ryšio plėtrą Lietuvoje iki 2025 metų. Gairėse nustatyti 5G ryšio plėtros etapai, identifikuotos ir apibrėžtos techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad judriojo ryšio tinklų ir paslaugų teikėjai diegdami viešuosius judriojo ryšio tinklus, nepriklausomai nuo ryšio technologijos (2G, 3G, 4G ir šiuo metu 5G), privalo vadovautis šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytais elektromagnetinio lauko intensyvumo ribojimo gyvenamojoje aplinkoje, reikalavimais. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių, nustatyti elektromagnetinio lauko ribojimo gyvenamojoje aplinkoje reikalavimai atitinka 1999 m. liepos 12 d. Europos Komisijos rekomendacijoje 1999/519/EC „Dėl plačiajai visuomenei taikomo 0-300 GHz radijo dažnių juostoje elektromagnetinio lauko ribojimo“, kuri pagrįsta 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (angl. International Commission for Non-ionising Radiation Protection (ICNIRP)) gairėmis, nustatytas leistinas elektromagnetinės spinduliuotės ribines vertes.

Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos piliečių sveikatos apsauga yra pirmutinės svarbos ir didžiausio prioriteto. Naujųjų technologijų galima rizika piliečių sveikatai bei saugai yra tinkamai įvertinta ir į atsargumo principą yra atsižvelgta visose Europos Komisijos iniciatyvose, įskaitant ir dėl 5G ryšio.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ) 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

6.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]; 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu; […]“.

11 straipsnis – 1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […]. 3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. 4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.“

6.3. Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ):

1 straipsnis – „1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, elektroninių ryšių tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.“

4 straipsnis – „2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: 1) formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą; 2) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus joms įgyvendinant elektroninių ryšių politiką; 3) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis elektroninių ryšių srities klausimais; 4) renka informaciją, reikalingą elektroninių ryšių politikai formuoti ir įgyvendinti; […]. 3. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai, laiku ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų. […].“

7. Kiti teisės aktai

7.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės, aktuali redakcija nuo 2021-12-07;):

1 punktas – „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos). […].“

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

36 punktas – „Jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (jei asmens prašymas ar skundas pateikiamas užsienio kalba Taisyklių 25 punkte nustatytu atveju, prie persiunčiamos jo kopijos pridedamas institucijos parengtas neoficialus šio prašymo ar skundo vertimas į valstybinę kalbą). Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, […].“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […];“.

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-11 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatų (galiojanti redakcija):

7 punktas – „Energetikos ministerijos veiklos tikslai, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinio ūkio plėtrą, gyventojų gerovės kilimą ir vykdant narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, yra: 7.1. formuoti valstybės energetinio saugumo politiką: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, strateginių energetikos projektų, Europos Sąjungos energetikos politikos srityse ir užtikrinti šios politikos įgyvendinimą; 7.2. formuoti valstybės branduolinės energetikos politiką: Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, branduolinės energijos naudojimo plėtros ir užtikrinti valstybės politikos branduolinės energetikos sektoriuje įgyvendinimą; 7.3. formuoti valstybės politiką iškastinių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių, elektros ir šilumos, energijos vartojimo efektyvumo, valstybės energetikos sektoriaus konkurencingumo skatinimo srityse ir užtikrinti šios politikos įgyvendinimą. […].“

7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-113 nutarimu Nr. 1480 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų (galiojanti redakcija):

7 punktas – „Susisiekimo ministerijos veiklos tikslai yra: […]; 7.5. formuoti valstybės politiką elektroninių ryšių ir pašto srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; […].

8 punktas – „Susisiekimo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: […].8.6. elektroninių ryšių srityje: […]; 8.6.4. koordinuoja viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros politikos įgyvendinimą, ypač vietovėse, kuriose šios infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas; […].“

9 punktas – „Susisiekimo ministerija taip pat atlieka šias funkcijas: […]; 9.16. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, priskirtinus Susisiekimo ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus; […].“

7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-24 nutarimu Nr. 330 patvirtintų Ministrams pavedamų valdymo sričių (toliau – Valdymo sritys) 1 punktas – „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nustatyti, kad ministrai yra atsakingi už šias valdymo sritis: 1.2. „Energetikos ministras: 1.2.1. Energetinis saugumas: nacionalinė energetikos strategija, strateginiai energetikos projektai, Europos Sąjungos energetikos politika. 1.2.2. Branduolinė energetika: valstybės politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, branduolinės energijos naudojimo plėtra. 1.2.3. Iškastiniai energijos ištekliai, atsinaujinantys energijos ištekliai, elektra ir šiluma, energijos vartojimo efektyvumas, valstybės energetikos sektoriaus konkurencingumo skatinimas. […]. 1.7. Susisiekimo ministras: […]; 1.7.2. Elektroniniai ryšiai ir paštas: elektroninių ryšių ir pašto paslaugų infrastruktūros plėtra.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:

8.1. „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų. […]“ (2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016) ;

8.2. „[…] Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ (LVAT 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013).

8.3. „[…] kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-293/2014). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai“ (2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Tyrimo išvados

9. Apibendrinus skunde Seimo kontrolierei aprašytas aplinkybes pažymėtina, kad Pareiškėjas skundžiasi, kad Energetikos ministerija nepagrįstai persiuntė jo 2022-11-04 prašymą Susisiekimo ministerijai, o Susisiekimo ministerija neatsakė į klausimus.

10. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos dėl:

10.1. Energetikos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo),

10.2. Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo).

Tyrimo išvados

Dėl Energetikos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)

11. Vadovaujantis:

11.1. Elektroninių ryšių įstatymu (pažymos 6.3 papunktis), Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;

11.2. Vyriausybės nustatytomis valdymo sritimis (pažymos (pažymos 7.4 papunktis), Susisiekimo ministerijai priskirta elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra; Energetikos ministerijai – energetinis saugumas, branduolinė energetika ir kita;

11.3. Susisiekimo ministerijos nuostatais (pažymos 7.3 papunktis), Susisiekimo ministerija formuoja politiką elektroninių ryšių srityje; koordinuoja viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros politikos įgyvendinimą, ypač vietovėse, kuriose šios infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas;

11.4. VAĮ (pažymos 6.2 papunktis), asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles; prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją; jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui;

11.5. Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 7.1 papunktis), jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Energetikos ministerija, 2022-11-04 gavusi Pareiškėjo prašymą, jį išanalizavo ir nustatė, jog prašyme nurodytų aplinkybių tyrimas, analizė bei sprendimų prašyme išdėstytais klausimais priėmimas priskirtas ne Energetikos ministerijos, o Susisiekimo ministerijos kompetencijai, kuri formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą (pažymos 11 punktas).

Vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis pateiktas ne pagal kompetenciją, Energetikos ministerija 2022-11-15 raštu Pareiškėjo prašymą, nors ir pavėluotai, persiuntė Susisiekimo ministerijai. Teiktina rekomendacija ministerijai dėl teisės aktuose nustatytų terminų laikymosi.

Pažymėtina ir tai, kad pagal VAĮ įtvirtintą subsidiarumo principą, viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (šios pažymos 6.2 papunktis). Taigi, viešojo administravimo subjektas, įvertinęs gauto prašymo ar skundo turinį ir nustatęs, jog negali spręsti jame išdėstytų klausimų arba priimti atitinkamų administracinių sprendimų, persiunčia tokį prašymą ar skundą kompetentingai įstaigai, kuri gali efektyviausiai pagal kompetenciją išspręsti pareiškėjų keliamus klausimus arba problemas. Kaip pažymėjo savo praktikoje LVAT, viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai.

13. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Energetikos ministerijos pareigūnai pagrįstai persiuntė Pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją Susisiekimo ministerijai. Ši Pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Dėl Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)

14. Vadovaujantis:

14.1. Elektroninių ryšių įstatymu (pažymos 6.3 papunktis), Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;

14.2. Susisiekimo ministerijos nuostatais (pažymos 7.3 papunktis), Susisiekimo ministerija formuoja politiką elektroninių ryšių srityje; nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, priskirtinus Susisiekimo ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus;

14.3. VAĮ (pažymos 6.2 papunktis), asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles;

14.4. Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 7.1 papunktis), prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Susisiekimo ministerija persiųstą Pareiškėjo prašymą gavo 2022-11-15, jį užregistravo ir perdavė atsakingiems ministerijos pareigūnams nagrinėti. Prašymas pagal kompetenciją išnagrinėtas iš esmės ir 2022-11-30 raštu Pareiškėjui pateiktas atsakymas, išsiųstas Pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu.

Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjas, gavęs Susisiekimo ministerijos paaiškinimus, toliau kelia klausimą dėl galimai neatsakytų Prašyme pateiktų klausimų, pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai nevertina administracinių sprendimų tikslingumo požiūriu, neatlieka vertinimų srityse, kuriose reikalaujama specialių žinių. Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija pateikė atsakymą, kuriame išdėstyta oficiali ministerijos pozicija dėl Pareiškėjo nurodomų aplinkybių, paaiškino apie judriojo ryšio diegimui taikomus ES ir LR teisės aktais nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui su ministerijos pozicija nesutinkant, spręstina, kad yra ginčas, kuris nagrinėtinas administracinių ginčų komisijoje arba teisme.

16. Apibendrinus pateiktas išvadas, atsižvelgus į teismų praktiką (pažymos 8.1 papunktis), konstatuotina, kad Susisiekimo ministerija pateikė atsakymą į Pareiškėjo 2022-11-04 prašymą teisės aktuose nustatyta tvarka. Ši Pareiškėjo skundo dalis atmestina.

17. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:

17.1. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, jeigu, Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos jo teisės, jis turi teisę kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami skundus dėl administracinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir nustatę, kad netinkamai nurodytas administracinio sprendimo teisinis pagrindas arba sprendimas netinkamai motyvuotas, tokį sprendimą panaikina ir įpareigoja atsakingą viešojo administravimo subjektą iš naujo nagrinėti klausimą ir priimti naują sprendimą. Tačiau teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti būtent tokį sprendimą, kurio nori pareiškėjai.

17.2. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Taigi, Seimo kontrolierius nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (priimti administracinius sprendimus, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą, administruoti viešųjų paslaugų teikimą) ir / arba vykdyti teisingumą. Seimo kontrolierius negali atlikti to, ką pagal teisės aktus yra įgalioti atlikti atitinkami viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriai negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti / nepriimti atitinkamą sprendimą. Seimo kontrolieriai teikia rekomendacijas (siūlymus).

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė energetikos ministrui siūlo imtis priemonių, kad persiunčiant pagal kompetenciją asmenų prašymus, skundus būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                        Erika Leonaitė