PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJĄ IR APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS KAUNO VALDYBĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-434
Data 2020-10-08
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJĄ IR APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS KAUNO VALDYBĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir citatose vadinama ir – Aplinkos ministerija), Aplinkos apsaugos departamento (toliau ir citatose vadinama ir – AAD) Kauno valdybos (toliau ir citatose vadinama – AAD Kauno valdyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo) tiriant Pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d. skundą (toliau vadinama – 2019-12-13 skundas).
Skundo tyrimo metu Y (atstovaujantis pagal įgaliojimą) (toliau vadinama – Pareiškėjos atstovas) pateikė papildomą skundą dėl AAD pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant atsakymus.

2. Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją ir komentarus:
2.1. kreipėsi į Aplinkos ministeriją 2019-12-13 skundu, kuriame, be kitos informacijos, nurodė:
2.1.1. „2019-05-25 apie 18.30 val. mano sūnus […] vandens telkinyje pastebėjo su valtimi žvejojantį kaimyną Z. L. [vardas, pavardė Seimo kontrolieriui žinomi]. Sūnus 2019-05-25 apie
19:00 val. paskambino 112 pagalbos numeriu ir pranešė apie savavaldžiavimą ir neteisėtą žvejybą privačiame vandens telkinyje. Aplinkos apsaugos pareigūnai atsisakė atvykti į daromo pažeidimo vietą. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.1.2. „[…] Z. L. neteisėtai žvejybą vykdė 5 kartus, tai yra 2019-05-19, 2019-05-21,
2019-05-23, 2019-05-24 ir 2019-05-25. […] visomis dienomis Z. L. sugavo žuvies, taip padarydamas man ir mano sūnui turtinę žalą. Vandens telkinys yra privatus, įžuvinamas ir žuvingas. […].“
„Įvykio vietoje policijos pareigūnai yra nustatę, kiek buvo sugauta žuvų ir kokių rūšių tik 2019-05-25. Todėl 2019-05-25 dienos turtinę žalą jau galima paskaičiuoti. Prašau Jūsų apklausiant Z. L. nustatyti kiek buvo pagauta žuvų kitomis dienomis ir kokia jų rūšis. Žinant kiekį ir žuvų rūšį bus galima paskaičiuoti turtinę žalą. Prašau Jūsų Z. L. taikyti administracinę atsakomybę“;
2.1.3. „[…] A. K. neteisėtai žvejybą vykdė 6 kartus, tai yra 2019-04-28,
2019-05-12, 2019-05-18, 2019-05-25, 2019-05-31 ir 2019-06-06. […] visomis dienomis A. K.  sugavo žuvies, taip padarydamas man ir mano sūnui turtinę žalą. […] A. K. žvejybą vykdė plaukiodamas valtimi […].“
„[…] 2019-05-18 filmuotoje medžiagoje matysite (11:00:00 ir 12:28:00) A. K. naudojo 5 įrankius, tai yra 3 skritulius ir 2 meškeres. Įrankius galima naudoti tik 4. […] A. K. vykdė netgi naktinę žvejybą iš valties, kas irgi yra pažeidimas, privačiame vandens telkinyje žvejyba naktį neleidžiama.“
„Prašau Jūsų apklausiant A. K. nustatyti kiek buvo pagauta visomis dienomis ir kokia jų rūšis, tai palengvinti jums darbą gali A. K. darytos nuotraukos asmeniniu mobiliu telefonu. Žinant kiekį ir žuvų rūšį bus galima paskaičiuoti turtinę žalą“;
2.1.4. „A. K. toliau išdavinėja niekinius neva raštiškus leidimus už žvejybą, galimai mokamus, ne tik Z. L., bet ir kitiems žvejams žinodamas, kad tai nelegalu. […]. Noriu atsakingai pareikšti, kad jokio bendro sutarimo nėra ir su A. K. ir niekad nebus. […]. Taip elgdamasis daro didelę žalą man ir mano sūnui […]. Todėl prašau Jūsų […] A. K. taikyti administracinę atsakomybę arba baudžiamąją atsakomybę“;
2.1.5. „[…] 2019-05-12 ir 2019-06-06 kartu su A. K. žvejojo valtyje nepažįstamas asmuo (ar asmenys), kurie sugavo žuvų. Prašau nustatyti nepažįstamo asmens tapatybę ir patraukti administracinėn atsakomybėn, […] ir apklausiant nustatyti kiek asmuo buvo pagavęs žuvų ir kokios rūšies, tada nustatyti padarytą turtinę žalą“;
2.1.6. „[…] ypatingai detaliai paaiškinkite žemės paskirties ir naudojimo būdus. Ir paaiškinkite kodėl aplinkos apsauga leidžia A. K. aukščiau paminėtus sklypus naudoti ne pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą“;
2.1.7. „Gerbiamas ministre prašau išnagrinėkite mano teiktą skundą, nubauskite pažeidėjus,  tame tarpe ir aplinkos apsaugos pareigūnus. […]. Prašau Jūsų ištirti skundą ir dėl savivaliavimo, neteisėtos žvejybos, pareigų nevykdymo taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.“
2.2. „2020-01-27 [raštas] Nr. (65)-D8-137 gavau atsakymą iš Aplinkos ministerijos […] [toliau vadinama – 2020-01-27 raštas]. Atsakymą teikia 2020-01-27, tai yra nuo mano skundo teikimo praėjus 46 dienoms. Apie galimus pratęsimus mane neinformuojant. Tuo pačiu atsakymą teikia ir AAD […]. Kodėl Aplinkos ministerija nepersiuntė per 5 dienas dalį skundo nagrinėti AAD, o delsė 46 dienas? […].
Jeigu […] Aplinkos ministerija skundą persiuntė AAD [Kauno valdybai] 2020-01-27, o man atsakymą AAD Kauno valdyba teikia 2020-03-04, tai yra praėjus 38 dienomis, tai vis tiek niekaip netelpa į įstatymo nustatytus rėmus. […].
[…] Prašiau Aplinkos ministerijos, ypatingai detaliai paaiškinkite žemės paskirtis ir naudojimo būdus. Ir paaiškinkite, kodėl aplinkos apsauga leidžia A. K. […] sklypus naudoti ne pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą. […]. Šiuo klausimu atsakymas apgailėtinas. […] Aplinkos ministerija teikdama atsakymą šiuo klausimu pažeidė išsamumo principus. […].“
„[…] niekaip negaliu sutikti su aplinkos viceministrės Rasos Vaitkevičiūtės teiktame atsakyme, kuriame ji teigia, Aplinkos ministerijos vardu, kad LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymas 2005 m. sausio 20 d. Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, nenustato konkrečių veiklos ribojimų.“
„[…] negalima sutikti su Aplinkos ministerijos atstovais, kurie teigia, kad mėgėjų žvejybos įrankiais daroma aplinkai žalinga veikla nėra tokia jau žalinga Ir pateisina savo veiksmus, kad dėl objektyvių aplinkybių į visus tokius pranešimus sureaguoti nėra galimybės. […]. Tai jeigu Aplinkos ministerijai yra priskirtos funkcijos vykdyti kontrolę, tai apie kokias čia pasakas pasakoja ir lieja ašaras, Aplinkos ministerija. […].“
„[…] Aplinkos ministerija teigia, teikdama atsakymą, kad jeigu būtų žvejojama verslinės žvejybos įrankiais Rudaukos ežere, tai jau pultų dirbti, tai per 15 minučių nudirbtų visus darbus. O aš privalėčiau, jeigu taip atsitiktų pranešti AAD Marijampolės valdybai. […]. O gi […] mano vyras buvo kreipęsis ir sūnus daug kartų į Marijampolės aplinkos apsaugą su skundais, kad mūsų privačiame  vandens telkinyje vykdoma neteisėta žvejyba verslinės žvejybos įrankiais. O aplinkos apsauga sąmoningai nevažiuodavo ir netirdavo galimo brakonieriavimo atvejų.“
„[…] Aplinkos ministerija teikdama atsakymą nenurodo į kokią instituciją ar teismą aš turėčiau kreiptis skundžiant šitą Aplinkos ministerijos atsakymą. […].“
2.3. „2020-03-04 Nr. (12.7)-AD5-3706 gavau atsakymą iš AAD Kauno valdybos […]“ (toliau vadinama – 2020-03-04 raštas).
„Valdybos viršininkas Drąsutis Štuopis [toliau ir citatose vadinama – Valdybos viršininkas] teigia, kad nemato pagrindo bausti skunde nurodytų asmenų pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus. Klausimas valdybos viršininkui […] paprastas. Ar buvo […] nustatyta žvejojusių asmenų tapatybės? Ar buvo apklausti žvejoję asmenys? […] vykdant tyrimą, parodžius filmuotą medžiagą, A. K. galėjo prisipažinti, kad vis dėlto naudojo per daug mėgėjiškų žvejybos įrankių […]. Kiti žvejoję asmenys galėjo neturėti leidimų žvejoti toje pačioje valtyje. O jeigu būtų turėję, […] tai irgi pažeidimas, nes aš esu niekam išdavusi mėgėjiškos žvejybos leidimų ir nėra tokių teisės aktų, kurie leistų tai daryti be kito bendrasavininko sutikimo. […].“
„[…] pareigūnų nuomone, kiekvienas privataus vandens telkinio bendrasavininkas turi teisę naudotis jam priklausančia bendrąja daline nuosavybe, taip pat, vienas iš bendrasavininkų jam priimtu būdu, gali perleisti jam teisėtai priklausančios bendrosios dalies nuosavybės dalį kitiems asmenims. […]. Kokiais čia teisės aktais vadovaujantis AAD Kauno valdybos viršininkas teikia atsakymą? […]. Ar valdybos viršininkas […] apklausė galimus pažeidėjus tirdamas mano skundą? Ar buvo nustatyta tyrimo metu kokia dalis vandens telkinio kam priklauso? […]. Ar valdybos viršininkas tyrimo metu bent jau sugebėjo nustatyti kiek asmenų valdo minėtą vandens telkinį?“
„[…] atsakyme teigia, kad nesant galimybių geranoriškam bendraturčių susitarimui dėl vandens telkinio naudojimo, vandens telkinio valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos,  pateikus ieškinį, nustato Teismas. Teismas taip pat turi teisę apriboti abiejų bendrasavininkų naudojimąsi jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe kol nebus sudarytas susitarimas. Apie kokias čia prielaidas ir galimybes kalba AAD Kauno valdybos viršininkas […]. Kad kreiptis į teismą Civiline
tvarka ir teikti ieškinius, tai kontroliuojančios institucijos turi būti jau viską padariusios kas jų kompetencijos ribose.“
„[…] tiek Aplinkos ministerijos atstovai tiek AAD Kauno valdybos viršininkas […], nors ir buvo teikiant skundą prašyta, sąmoningai pamiršo, nustatyti kiek ir kokios rūšies buvo pagauta žuvies, taip pat buvo prašyta nustatyti padarytą turtinę žalą. Tiesiog šituo ypatingai svarbiu klausimu nebuvo pateiktas atsakymas.“
„Kaip aš dabar galiu pateikti Civiline tvarka ieškinį žalos atlyginimui, jeigu Aplinkos ministerija ir AAD nesugebėjo iš pateiktos medžiagos nustatyti žuvų rūšies ir paskaičiuoti padarytą turtinę žalą?“
2.4. „AAD nesulaukęs Seimo kontrolieriaus vertinimo ėmėsi iniciatyvos jau iš anksto atsakant į […] teiktą 2019-12-13 skundą Aplinkos ministrui. […] 2019-12-13 skunde buvo prašoma nepersiųsti skundo nagrinėti [AAD] Marijampolės valdybai […]. AAD siunčia užduotį institucijai, kuriai išreikštas nepasitikėjimas, Marijampolės valdybai. Marijampolės valdyba rengia atsakymą, teigia, kad rengėjas E. B. [toliau vadinama – E. B] […]. Skambinant E. B. jis neigia, kad buvo atsakymo rengėjas ir patvirtina, kad AAD Marijampolės valdyboje nebedirba jau nuo
2020-07-17. Tuo pačiu E. B. dar parengė man vieną atsakymą, į kurį AAD man atsakė 2020-07-30 „Dėl žuvies rūšies nustatymo peržiūrint pateiktą medžiagą ir žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo.“ Kalbant telefonu E. B. […] patvirtino, kad jokių išteklių Rudaukos ežere neskaičiavo ir atsakymo nerengė nė Pareiškėjos atstovui, nė Pareiškėjai.“

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo:
3.1. imtis priemonių, kad „[…] skundas [pateiktas] Aplinkos ministerijai būtų išnagrinėtas iš esmės“;
3.2. „Pareikalauti iš Aplinkos ministro asmeninės atsakomybės už visą šią betvarkę, kuri yra jo vadovaujamoje ministerijoje“;
3.3. „Pareikalauti iš Aplinkos ministro tarnybinio patikrinimo dėl viceministrės Rasos Vaitkevičiūtės nekompetencijos užimamoms pareigoms ir tiriant skundą“;
3.4. „Pareikalauti iš Aplinkos ministro tarnybinio patikrinimo dėl AAD Kauno valdybos viršininko […] nekompetencijos užimamoms pareigoms ir tiriant skundą“;
3.5. „Ypatingai detaliai paaiškinti dėl pagrindinės žemės paskirties ir naudojimo būdų. Ir paaiškinti, kodėl Aplinkos ministerija leidžia A. K. ir tretiesiems asmenims naudoti žemės sklypus ne pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą“;
3.6. „Prašome galimybei esant pateikti rašytinius įgaliojimus“;
3.7. „Pareikalauti Aplinkos ministro atsakomybės, kad būtų nustatytos vandens telkinyje buvusių žmonių tapatybės ir patraukti administracinėn atsakomybėn už neteisėtą žvejybą“;
3.8. „Įpareigoti Aplinkos ministrą priversti savo pavaldinius atlikti tiesioginį savo darbą […] ir paskaičiuoti padarytą turtinę žalą,“

4. Pareiškėja skundo tyrimui pateikė:
4.1. Aplinkos ministerijos 2020-01-27 raštą (kopija) (raštas adresuotas Pareiškėjai ir AAD), kuriame nurodyta:
„Išnagrinėję 2019-12-13 skundą ir pridėtą vaizdinę medžiagą, informuojame, kad skunde nurodytų galimų žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontroles įstatymo 6 str., turėtų  vykdyti AAD. Manome, kad iš pateiktos vaizdo medžiagos galbūt galima nustatyti pažeidėjų tapatybę ir patvirtinti žvejybos Rudaukos ež. faktą, tačiau patikimai įvertinti sugautos žuvies kiekį, naudotų žvejybos įrankių skaičių sudėtinga. […]. AAD pareigūnai reaguoja į pranešimą atsižvelgdami į tai, apie kokią galimai neteisėtą veiklą ar įvykį pranešama, vadovaudamiesi Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835, reikalavimais. Atkreipiame dėmesį, kad pranešimas apie žvejybą naudojant neteisėtus žvejybos įrankius, pvz., tinklus, priskiriamas skubaus reagavimo pranešimams, į kuriuos reaguojama nedelsiant (ne vėliau kaip per 15 min.), numatytos kitos priemonės, kad į tokį pranešimą būtų sureaguota. Žvejyba mėgėjų žvejybos įrankiais privačiame vandens telkinyje galbūt neturint tam teisės, nėra tokia pati aplinkai žalinga veikla ir dėl objektyvių aplinkybių į visus tokius pranešimus sureaguoti nėra galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad nepateikėte konkrečių duomenų, pagrindžiančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų galbūt neteisėtus veiksmus, skundą ir vaizdo medžiagą persiunčiame pagal kompetenciją nagrinėti AAD. Jei turėtumėte konkrečių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų neteisėtus veiksmus pagrindžiančių duomenų, prašome juos pateikti Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.
Dėl vandens telkinio naudojimo žvejybai, informuojame, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nustato žemės sklypų naudojimo būdo turinį, t. y. klasifikuoja žemės sklypus pagal skirtingus tipus, tačiau nenustato konkrečių veiklos ribojimų, kurie reglamentuojami specialiuosiuose teisės aktuose. Žvejybą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia  žvejoti privačiuose bendra daline nuosavybės teise valdomuose vandens telkiniuose, esančiuose žemės sklypuose, priskiriamuose bendrojo naudojimo vandens telkiniams, todėl manome, kad ir Rudaukos ež. žvejyba būtų teisėta esant bendrasavininkių susitarimui“;
4.2. AAD Kauno valdybos 2020-03-04 raštą Nr. (12.7)-AD5-3706 (kopija), kuriame nurodyta:
„AAD Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, įvertinę Jūsų 2020 m. vasario 12 d. skunde […] pateiktą informaciją, dalyje dėl galimai neteisėtos žvejybos privačiame, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame Rudaukos ežere […], nemato teisinio pagrindo bausti skunde nurodytų asmenų pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus.
Pareigūnų nuomone, kiekvienas privataus vandens telkinio bendrasavininkas turi teisę naudotis jam priklausančia bendrąja daline nuosavybe, taip pat, vienas iš bendrasavininkų, jam priimtinu būdu, gali perleisti jam teisėtai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalį naudotis kitam asmeniui.
Nesant galimybių geranoriškam bendraturčių susitarimui dėl vandens telkinio naudojimo,  vandens telkinio valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką, pateikus ieškinį, nustato teismas. Teismas taip pat turi teisę apriboti abiejų bendrasavininkų naudojimąsi jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe, kol nebus sudarytas susitarimas. […].
Šį sprendimą turite teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, Laisvės al. 36, Kaune arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Mickevičiaus g. 8 A, Kaunas per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka“;
4.3. AAD 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. (15.6)-AD5-12277 (raštas pateiktas atsakant į Pareiškėjos 2019-12-13 skundą), kuriame nurodyta:
„Atliekant skunde pateiktų faktų tyrimą AAD Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos inspekcija apklausė skunde minimus asmenis – A. K ir Z. L. Z. L. savo paaiškinime teigė, kad jo draugas A. K., nuosavybės teise turėdamas dalį Rudaukos ežero […], davė nemokamą metinį leidimą, suteikiantį teisę metus laiko žvejoti Rudaukos ežere. […].
Peržiūrėjus kartu su skundu pateiktą filmuotą medžiagą, nustatyta, kad Z. L., žvejodamas Rudaukos ežere, 2019 m. gegužės 19 d. sugavo dvi žuvis, 2019 m. gegužės 21 d. sugavo tris žuvis […]. Nustatyti sugautų rūšį iš filmuotos medžiagos nepavyko.
[…].
Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, nustatyta, kad A. K. Rudaukos ežere […] žvejojo 2019 m. balandžio 28 d., 2019 m. gegužės 12 d. A. K. žvejojo kartu su sūnėnu […]. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad 2019 m. gegužės 18 d. Rudaukos ežere buvo pastatyti trys skrituliai, bet nenustatyta, ar skritulius pastatė A. K., taip pat nenustatyta, kad kartu būtų naudojęs meškerę ir spiningą, todėl negalima teigti, kad žvejojant buvo naudojama per daug įrankių. […].“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, gavęs Pareiškėjos Skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją.

6. Iš Aplinkos ministerijos pateiktų informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
6.1. „Dauguma […] [Skundo 2 punkte] nurodytų skunde paminėtų aplinkybių susijusios su konkrečiais žvejybos atvejais Rudaukos ež. […] [Skundo 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 papunkčiai], apie kuriuos Pareiškėja pateikė filmuotą medžiagą, prašo įvertinti padarytą žalą ir patraukti atsakomybėn asmenis. Aplinkos ministerija yra politiką formuojanti institucija, kuri nevykdo žuvų išteklių kontrolės. Todėl atitinkamų Skundo klausimų nagrinėjimas 2020-02-10 raštu Nr. (65)-D8-229 persiųstas politiką įgyvendinančiai institucijai – AAD nagrinėti pagal kompetenciją […]“;
Skundo 2.1.7 papunktyje nurodytoje „[…] aplinkybėje prašoma nubausti „pažeidėjus, tame tarpe ir aplinkos apsaugos pareigūnus“, ištirti skundą „dėl savivaliavimo, neteisėtos žvejybos, pareigų nevykdymo taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę“, t. y. skundžiami darbuotojų, kuriuos į pareigas turi teisę skirti ir atleisti iš jų AAD direktorius, veiksmai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 7 p. įtvirtintas viešojo administravimo subsidiarumo principas, pagal kurį viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 5 d.: tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo“;
Skundo 2.3 punkte „[…] minimos skundo aplinkybės susijusios su AAD Kauno valdybos atsakymu išnagrinėjus skundą pagal kompetenciją. Papildomai paaiškiname, kad AAD Kauno valdybos atsakyme paaiškinama Civiliame kodekse nustatyta galimybė spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo klausimus: „[…] Nesant galimybių geranoriškam bendraturčių susitarimui dėl vandens telkinio naudojimo, vandens telkinio valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką, pateikus ieškinį, nustato Teismas. Teismas taip pat turi teisę apriboti abiejų bendrasavininkų naudojimąsi jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe kol nebus sudarytas susitarimas. […], ir nesiūlo „pateikti civiline tvarka ieškinį žalos atlyginimui“, kaip interpretuoja Pareiškėja. Atkreipiame dėmesį, kad, Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, iš Pareiškėjos pateiktos video medžiagos yra neįmanoma tiksliai įvertinti visų sugautų žuvų rūšį, dydį ir kiekį, reikalingus, siekiant apskaičiuoti padarytą žalą, taip pat naudojamų žvejybos įrankių kiekį. Be to, vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d., laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl ir už Rudaukos ež. neteisėtai sužvejotas žuvis žala būtų skaičiuojama valstybei, o ne Pareiškėjai, nebent būtų įrodyta, kad tai yra privataus telkinio savininko įsigytos ir įleistos žuvys (tokiu atveju, aiškinantis žalos padarymo aplinkybes, reikėtų atskirti žuvis, kurios natūraliai ežere negyveno, t. y. buvo įsigytos ir įveistos privataus asmens lėšomis; iš pateiktos video medžiagos to padaryti neįmanoma)“;
6.2. Pareiškėją 2020-01-27 raštu Nr. (65)-D8-137 informavo, kad „Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – Žemės naudojimo būdų turinio aprašas), nustato žemės sklypų naudojimo būdo turinį, t. y. klasifikuoja žemės sklypus pagal skirtingus tipus, tačiau nenustato konkrečių veiklos ribojimų, kurie reglamentuojami specialiuosiuose teisės aktuose. Žvejybą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia žvejoti privačiuose bendrąja daline nuosavybės teise valdomuose vandens telkiniuose, esančiuose žemės sklypuose, priskiriamuose bendrojo naudojimo vandens telkiniams, todėl, manome, kad ir Rudaukos ež. žvejyba būtų teisėta esant bendrasavininkių susitarimui.“
„Žemės naudojimo būdų turinio apraše, vandens ūkio paskirties žemės klasifikacijoje yra nurodytas vienas iš žemės sklypų naudojimo būdų – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, ir nustatytas bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypų naudojimo būdo turinys – „Kiti vandens ūkio paskirties žemės sklypai, nepriskirti 10, 11 ir 12 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams.“ Žemės naudojimo būdų turinio aprašas nenustato žvejybos apribojimų bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypuose. Atkreipiame dėmesį, kad dėl žvejybos galimybių privačiuose vandens telkiniuose esame teikė atskirus išaiškinimus, atsakydami į ankstesnį Pareiškėjos sūnaus skundą dėl galbūt neteisėtos mėgėjų žvejybos Rudaukos ežere […].“
„Manome, kad sprendžiant mėgėjų žvejybos klausimą, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, o ne Žemės naudojimo būdų turinio apraše numatyta vandens ūkio paskirties žemės klasifikacija. Taip pat manome, kad, atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja nesutinka sudaryti susitarimo dėl mėgėjų žvejybos su kitu vandens telkinio bendrasavininkiu, kuris pagal pareiškėjos pateiktą informaciją vykdo mėgėjų žvejybą, konfliktas dėl žvejybos Rudaukos ež. iš esmės išsispręstų tik tuo atveju, jei kitas bendrasavininkis, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.75 str., dėl turto (vandens telkinio) valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo teismo tvarka pateiktų ieškinį.“
„[…] Žemės naudojimo būdų turinio apraše nenumatyti su žvejyba susiję veiklos ribojimai pagal žemės sklypų naudojimo būdą bendrojo naudojimo vandens telkiniams priskirtiems sklypams, kuriems pagal pareiškėjos pateiktą informaciją priskirta skunde aptariama Rudaukos ež. dalis“;
6.3. „Aplinkos ministerijoje Pareiškėjos 2019-12-13 skundas gautas ir užregistruotas Vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (VDVIS) 2019-12-27, dokumento registracijos Nr. D6-1734 […]. Gavus skundą, 5 d. d. terminas buvo per trumpas siekiant išsamiai išnagrinėti skundą ir nustatyti, ar skunde keliami klausimai yra vien Aplinkos ministerijos kompetencijoje. Skundą išnagrinėjus išsamiai, paaiškėjo, kad siekiant įvertinti skunde aprašomų įvykių aplinkybes ir atsakyti į keliamus klausimus, reikalingas AAD vertinimas, todėl skundas persiųstas AAD. Atsakydami į skundą pateikėme Pareiškėjai specialistų nuomonę dėl teisės aktų, susijusių su skunde minimomis aplinkybėmis, taikymo ir informavome, kad skundą bei pridėtą video medžiagą persiuntėme kompetentingai institucijai. Įvertinus, kad atsakymas yra informacinio pobūdžio, dėl administracinių sprendimų ir papildomos informacijos pateikimo jis persiųstas nagrinėti kompetentingai institucijai, todėl neinformavome apie jo apskundimo tvarką“;
6.4. „Mėgėjų žvejybos metu naudojami žvejybos įrankiai (aptariamu atveju – meškerės, skrituliai) nėra tokie pat efektyvūs kaip tinkliniai žvejybos įrankiai. Teisės aktuose nėra nustatyta, tačiau iš žvejybos praktikos žinoma, kad žvejojant tinklu, sugaunama daugiau žuvų nei žvejojant meškere. Žvejyba tinklais yra pasyvus žvejybos būdas – žuvys įsipainioja tinkle migruodamos, dauguma pakliuvusių į tinklą žuvų žūva, nėra galimybės kontroliuoti, ar į tinklą paklius saugomų rūšių, per mažo dydžio žuvys, tuo tarpu žvejojant mėgėjų žvejybos įrankiais žuvys yra viliojamos masalu, gali nekibti, daugumą gyvybingų žuvų galima paleisti. Todėl tinklinių žvejybos įrankių naudojimas yra griežtai reglamentuojamas, teisėtai juos įsigyti gali tik žvejai verslininkai, žuvų  išteklių mokslinius tyrimus vykdantys asmenys, žuvivaisą ir veterinarinius tyrimus vykdantys asmenys ir privačių vandens telkinių savininkai, tinklai laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais, nustatyti jų prekybos ir plombavimo reikalavimai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manome, kad Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu
Nr. D1-835 (toliau – reagavimo tvarkos aprašas), 1 priedo 6 ir 7 p. nuostatos, kuriomis vadovaujamasi skubiems pranešimams priskiriant atvejus, kai pranešimo gavimo metu vykdoma žvejyba draudžiamu metu ar (ir) žvejyba draudžiamoje vietoje ar (ir) žvejyba draudžiamaisiais įrankiais, rasti neteisėti žvejybos įrankiai, parengti žvejybai, žvejybos vietoje, yra pagrįstos – skubiai reaguojama į pažeidimus, susijusius su didžiausios žalos žuvų ištekliams padarymo galimybe“;
6.5. „[…] atsižvelgdami į tai, kad reagavimo tvarkos apraše yra numatyti atvejai, kuomet AAD turi teisę nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, t. y. nereagavimas į pranešimą nebūtinai pažeidžia teisės aktų nuostatas, skundą 2020-02-10 raštu persiuntėme nagrinėti AAD, kuris turėjo įvertinti, ar jam pavaldūs pareigūnai gavo Pareiškėjos minimus pranešimus, nereagavo į juos, jei taip, – ar nepažeidė teisės aktų reikalavimų, apie vertinimo rezultatus informuoti Pareiškėją“;
6.6. „Žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 str. 10 p., siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 2 d. 2 p., pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms. Vadovaujantis AAD  nuostatų 10.11 p., AAD nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad natūraliai Rudaukos ež. gyvenančios žuvys laikytinos laukiniais gyvūnais, vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatyme apibrėžta sąvoka („Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. […].“), mūsų nuomone, neteisėtos žvejybos Rudaukos ež. atveju, žuvų ištekliams padarytą žalą turėtų apskaičiuoti ir ieškinį dėl jos atlyginimo pateikti AAD kompetentingas padalinys, žala būtų atlyginama valstybei. Manome, kad žala privačiam asmeniui būtų padaryta, jei asmuo neteisėtai sužvejotų kito asmens įsigytas ir įveistas žuvis (vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 2 d. – laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie, vadovaujantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, buvo paimti iš buveinių, tampa juos iš buveinių paėmusio asmens nuosavybe, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip), tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.138 str. 6 p. ir 6.263 str. 2 d. nuostatomis: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).“
„[…] Žemės naudojimo būdų turinio apraše nenumatyti su žvejyba susiję veiklos ribojimai pagal žemės sklypų naudojimo būdą bendrojo naudojimo vandens telkiniams priskirtiems sklypams, kuriems pagal pareiškėjos pateiktą informaciją priskirta skunde aptariama Rudaukos ež. dalis.“

7. Iš AAD pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
7.1. „Pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d. skundas persiųstas AAD 2020 m. vasario 12 d. Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 10 d. rastu Nr. (12)-D8-229 (VDVIS reg. Nr. AD3-582)“. AAD Kauno valdyba nepraleido skundų (prašymų) nagrinėjimo termino ir atsakymą į Pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d. skundą gautą AAD 2020 m. vasario 12 d. pateikė per 16 d. d.
7.2. „AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-157 buvo sudaryta komisija galiniam AAD Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. T. [vardas, pavardė Seimo kontrolieriui yra žinomi] tarnybiniam nusižengimui tirti.
2020 m. rugpjūčio 13 d. surašyta ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. AAD direktoriaus patvirtinta motyvuota išvada, reg. Nr. BDR-4616, kurioje konstatuota, kad pareigūnas, atlikdamas 2019 m. gruodžio 13 d. skundo tyrimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnio l dalies nuostatas, pažeidė AAD Kauno valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto AAD  direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. AD1-187, 5.1, 5.2, 5.3, 5.5, 5.11 papunkčiuose nustatytas funkcijas. Todėl ši veika kvalifikuotina kaip Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, komisija nusprendė, kad M. T. nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį ir neigiamų pasekmių nebuvimą, nusižengimas buvo vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas butų neproporcingas., todėl tarnybinė nuobauda pareigūnui neskirta.“
7.3. „[…] pareigūnas, kuriam buvo pavestas 2019-12-13 skundo tyrimas, nenustatė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija 2018-07-01–2019-07-25), pažeidimų, todėl padaryta žala žuvų ištekliams nebuvo skaičiuojama. Nesant laiku, tinkamai ir aiškiai fiksuotų žuvų rūšių, jų kiekio, žalos skaičiavimas yra neįmanomas.“

8. Iš Žemės ūkio ministerijos pateiktos informacijos nustatyta:
„[…] pagal žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniams šelfe Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, vandens ūkio paskirties žemę sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.
Pagal Žemės įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, vandens telkinių naudojimą nustato Lietuvos Respublikos vandens įstatymas ir Lietuvos Respublikos jūros apsaugos įstatymas. Pagal vandens įstatymo 2 straipsnį, šis įstatymas taikomas asmenims, kurie disponuoja paviršiniais vandens telkiniais, valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.“
„Žemės sklypų būdo turinys apibrėžtas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, tačiau šiame apraše nėra nurodoma, kokia konkreti veikla galima tam tikros žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo žemės sklype.
Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kokia konkreti veikla galėtų (turėtų) būti vykdoma vandens ūkio paskirties žemės sklype, tačiau paviršinio vandens telkinio savininko teisės ir pareigos nustatytos Vandens įstatymo 5 straipsnyje. Taigi, paviršinio vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti paviršinį vandens telkinį ir juo disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka bei privalo saugoti jam priklausantį paviršinį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, asmuo (ar keli asmenys-bendraturčiai), nuosavybės teise valdantis (-ys) vandens ūkio paskirties žemės sklypą, gali, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, verstis veikla, nedarančia žalos aplinkai, t. y. verstis mėgėjiška, versline žvejyba, poilsio veiklos organizavimu ir pan.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos įstatymai
9.1. Administracinių nusižengimų kodekso:
9.1.1. 292 straipsnis – „1. Privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas – užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Leidime naudoti žvejybos plotą nurodytų sąlygų pažeidimas – užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų“;
9.1.2. 589 straipsnis – „Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: […]; 31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai […]– dėl šio kodekso […] 292 […] straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų […]“;
9.1.3. 619 straipsnis – „1. Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui.“
9.2. Civilinio kodekso:
4.75 straipsnis – „1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.“
9.3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontroles įstatymo:
6 straipsnis – „Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas.“
9.4. Vandens įstatymo:
9.4.1. 2 straipsnis – „1. Šis įstatymas taikomas asmenims, kurie disponuoja paviršiniais vandens telkiniais, valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį“;
9.4.2. 5 straipsnis – „1. Paviršinio vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti paviršinį vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Paviršinio vandens telkinio savininkas privalo saugoti jam priklausantį paviršinį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.“
9.5. Žemės įstatymo:
27 straipsnis – „1. Vandens ūkio paskirties žemę sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai. […]. 3. Vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.“
9.6. Viešojo administravimo įstatymo:
9.6.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
9.6.2. 8 straipsnis – „2. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka“;
9.6.3. 14 straipsnis – „8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […]“;
9.6.4. 31 straipsnis – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
9.7. Valstybės tarnybos įstatymo:
9.7.1. 16 straipsnis – „1. Valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; […] 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“;
9.7.2. 34 straipsnis – „5. Tarnybinę nuobaudą skiria […] ir sprendimą
dėl tarnybinės nuobaudos […] priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.“
9.8. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo:
9.8.1. 3 straipsnis – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
9.8.2. 14 straipsnis – „1. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. […]“;
9.8.3. 15 straipsnis – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; […]. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“
9.9. Administracinių bylų teisenos įstatymo:
9.9.1. 2 straipsnis – „3. Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo“;
9.9.2. 17 straipsnis – „1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: […] 5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas […].“

10. Kiti teisės aktai
10.1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės):
10.1.1. 35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys“;
10.1.2. 38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
10.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1473 redakcija) (toliau vadinama – Aplinkos ministerijos nuostatai):
7 punktas – „7. Svarbiausieji Aplinkos ministerijos veiklos tikslai yra: […]  7.2. formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir taršos prevencijos, gamtos išteklių naudojimo […], vandens ir nuotekų, […] žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) vidaus vandenyse srityse […].“
10.3. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977:
17 punktas – „Gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; […]; 17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė […]; 17.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti; […].“
10.4. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu
Nr. 3D-830/D1-920:
III skyrius „Vandens ūkio paskirties žemė“ – 10. ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai –  Vandens telkiniai, skirti laivybai, hidrotechnikos statiniams, verslinei žvejybai (išskyrus priskirtus akvakultūros tvenkiniams), vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti ir kita.; 11. Rekreaciniai vandens telkiniai – Vandens telkiniai, skirti mėgėjų žūklei, vandens sportui, poilsiui, turizmui;
12. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai –  Ekosistemas saugantys vandens telkiniai, esantys saugomose teritorijose, kurių funkcijos susijusios su ekosistemų apsauga; 13. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai – Kiti vandens ūkio paskirties žemės sklypai, nepriskirti 10, 11 ir 12 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams.“
10.5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120:
10.5.1. 1 punktas – „7. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra: […]; 7.3. formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; […]“;
10.5.2. 12 punktas – „Žemės ūkio ministerija taip pat atlieka šias funkcijas: […]; 12.3. rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais projektus ir koordinuoja (organizuoja) jų įgyvendinimą bei analizuoja šių teisės aktų taikymo praktiką; […].“
Tyrimui reikšminga  teismų praktika

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendime (administracinė byla Nr. A-1150-520/2016 konstatuota:
„Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktą prašymą, kuriame pareiškėjas buvo išdėstęs savo nuostatas dėl Leidimo ir žemės sklypų ( – ) ir ( – ), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų) neteisėtumo, nurodant priežastis, dėl kurių atsakovas neturi pagrindo pripažinti, kad šie dokumentai yra neteisėti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsakyme išdėstytomis, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jis turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas dar kartą atsakyti pareiškėjui į jo prašymą ir / ar įpareigotas atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, kurie nėra būtini tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgiant į Pareiškėjos Skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Skundo dalys:
12.1. dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą;
12.2. dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą.

Tyrimo išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių Skundo dalių atskirai.

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)
nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 4D-2020/434/3D-930 buvo informuota:
„[…] vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierius atsisako tirti Jūsų skunde nurodytas aplinkybes dėl tuomečio Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo),  susijusių su 2014 metų pranešimu apie galimą brakonieriavimą privačiame vandens telkinyje, bei dėl Aplinkos ministerijos viceministro veiksmų (neveikimo), 2018 metais teikiant Jums [Pareiškėjai] (Jūsų sūnui) [Pareiškėjos sūnui] atsakymą į skundą dėl tuomečio Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), nes nuo minėtų veiksmų (neveikimo) padarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.
[…] Seimo kontrolierius nenagrinėja administracinių ginčų, civilinių teisinių santykių bei skundų, susijusių su administracinių nusižengimų teisena.
[…] Seimo kontrolierius tirs ir vertins Jūsų skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su Aplinkos ministerijos ir AAD Kauno valdybos pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Jūsų 2019-12-13 skundą, viešojo administravimo srityje.“

14. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9–10 punktuose, susijusius su Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmais (neveikimu), konstatuotina:
14.1. Aplinkos ministerijoje 2019 m. gruodžio 27 d. gautas ir užregistruotas Pareiškėjos   2019-12-13 skundas (pažymos 6.3 punktas);
14.2. Pareiškėja 2019-12-13 skunde nurodė aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtai vykdoma žvejyba Rudaukos ežere, su galimai neteisėtai išduodamu leidimu žvejoti ir kt. (pažymos 2.1.1–2.1.5 papunkčiai), bei aplinkos ministro prašė paaiškinti: žemės paskirties ir naudojimo būdus, dėl kokių priežasčių aplinkos apsauga leidžia A. K. pirmiau paminėtus sklypus naudoti ne pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą (pažymos 2.1.6 papunktis), išnagrinėti skundą, nubausti pažeidėjus (dėl savivaliavimo, neteisėtos žvejybos) ir aplinkos apsaugos pareigūnus (dėl pareigų nevykdymo taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę), spręsti žalos atlyginimo klausimą (pažymos 2.1.7 papunktis);
14.3. atsakymą Aplinkos ministerija pateikė 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. (65)-D8-137 (toliau vadinama – 2020-01-27 raštas) (2020-01-27 raštas adresuotas Pareiškėjai ir AAD), kuriuo Pareiškėją informavo, kad 2019-12-13 skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją AAD, nes: žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontroles įstatymo 6 straipsniu, vykdo AAD; Pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų galbūt neteisėtus veiksmus (pažymos 4.1 punktas);
14.4. Aplinkos ministerija 2020-01-27 rašte, atsakydama į Pareiškėjos 2019-12-13 skunde pateiktą prašymą suteikti informaciją dėl žemės paskirties ir naudojimo būdų, Pareiškėją informavo, kad: Žemės naudojimo būdų turinio aprašas nustato žemės sklypų naudojimo būdo turinį, t. y. klasifikuoja žemės sklypus pagal skirtingus tipus, tačiau nenustato konkrečių veiklos ribojimų, kurie reglamentuojami specialiuosiuose teisės aktuose; žvejybą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia  žvejoti privačiuose bendrąja daline nuosavybės teise valdomuose vandens telkiniuose, esančiuose žemės sklypuose, priskiriamuose bendrojo naudojimo vandens telkiniams, todėl mano, „kad ir Rudaukos ež. žvejyba būtų teisėta esant bendrasavininkių susitarimui“ (pažymos 4.1 punktas);
14.5. Aplinkos ministerija Pareiškėjos 2019-12-13 skundo dalį, kiek tai susiję su klausimais dėl galimai neteisėtos žvejybos Rudaukos ežere, dėl galimo pareigūnų pareigų neatlikimo, dėl administracinės ir (arba) baudžiamosios atsakomybės taikymo, 2020-02-10 raštu Nr. (65)-D8-229  (toliau vadinama – 2020-02-10 raštas) persiuntė AAD nagrinėti pagal kompetenciją (pažymos 6.1 punktas);
14.6. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad gavus Pareiškėjos 2019-12-13 skundą „[…] 5 d. d. terminas buvo per trumpas siekiant išsamiai išnagrinėti skundą ir nustatyti, ar skunde keliami klausimai yra vien Aplinkos ministerijos kompetencijoje. Skundą išnagrinėjus išsamiai, paaiškėjo, kad siekiant įvertinti skunde aprašomų įvykių aplinkybes ir atsakyti į keliamus klausimus, reikalingas AAD vertinimas, todėl skundas persiųstas AAD“ (pažymos 6.3 punktas);
14.7. Aplinkos ministerija 2020-01-27 rašte nenurodė, į kokį Pareiškėjos skundą (prašymą) teikia atsakymą (pažymos 4.14 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados:
15.1. svarbiausieji Aplinkos ministerijos veiklos tikslai, vadovaujantis Aplinkos ministerijos nuostatų 7.2 punktu, yra formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, gamtos išteklių naudojimo, žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) vidaus vandenyse srityse (pažymos 10.2 punktas). Aplinkos apsaugos valstybinės kontroles įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo AAD (pažymos 9.3 punktas). Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnis reglamentuoja, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai dėl šio kodekso 292 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (pvz., privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (pažymos 9.1.1, 9.1.2 papunkčiai). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalį, tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (pažymos 9.7 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas subsidiarumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (pažymos 9.6.1 papunktis).
Taigi, vadovaujantis pirmiau cituotų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija yra valstybės politiką formuojanti institucija, kuri nevykdo žuvų išteklių kontrolės, Aplinkos ministerija įvertinusi Pareiškėjos 2019-12-13 skunde keliamus klausimus ir nustačiusi, jog dalies 2019-12-13 skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas priskirtinas AAD kompetencijai, pagrįstai Pareiškėjos 2019-12-13 skundo dalį (kiek tai susiję su klausimais dėl galimai neteisėtos žvejybos Rudaukos ežere, dėl galimo pareigūnų pareigų neatlikimo, dėl administracinės ir (arba) baudžiamosios atsakomybės taikymo), persiuntė nagrinėti AAD pagal kompetenciją.
15.2. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui (pažymos 9.6.3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos 2019-12-13 skundas Aplinkos ministerijoje gautas ir užregistruotas 2019-12-27, o AAD nagrinėti pagal kompetenciją persiųstas Aplinkos ministerijos 2020-02-10 raštu (pažymos 14.1, 14.5 punktai), darytina išvada, kad Aplinkos ministerija Pareiškėjos 2019-12-13 skundą nagrinėti AAD pagal kompetenciją persiuntė pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 5 darbo dienų terminą, nes Pareiškėjos
2019-12-13 skundas AAD persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją praėjus 30 darbo dienų nuo Pareiškėjos 2019-12-13 skundo gavimo Aplinkos ministerijoje.
Pažymėtina ir tai, kad Seimo kontrolierius nesutinka su Aplinkos ministerijos pateikta nuomone, kad gavus Pareiškėjos 2019-12-13 skundą 5 darbo dienų terminas buvo per trumpas siekiant išsamiai išnagrinėti skundą ir nustatyti, ar skunde keliami klausimai yra „vien Aplinkos ministerijos kompetencijoje“ (pažymos 14.4 punktas), nes Pareiškėja 2019-12-13 skunde aiškiai nurodė konkrečias aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtai vykdoma žvejyba Rudaukos ežere,  suformulavo prašymą nubausti galimus pažeidėjus ir aplinkos apsaugos pareigūnus (pažymos 2.1, 14.6 punktai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Aplinkos ministerijos 2020-01-27 raštas, kuriuo Pareiškėja buvo informuota, kad jos 2019-12-13 skundas persiunčiamas AAD nagrinėti pagal kompetenciją, buvo adresuotas ir AAD (pažymos 4.1 punktas), tačiau minėtu raštu Pareiškėjos
2019-12-13 skundas AAD nebuvo persiųstas, nes, kaip jau buvo rašyta pirmiau, Pareiškėjos 2019-12-13 skundą Aplinkos ministerija AAD persiuntė tik 2020-02-10 raštu (pažymos 14.5 punktas).
15.3. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35.2 punktas nustato, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (pažymos 10.1.1 papunktis). Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, kuris nustato asmenų teises gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentus (informaciją), 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (pažymos 9.8.2 papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos 2019-12-13 skundas Aplinkos ministerijoje gautas
2019-12-27, o prašoma informacija dėl žemės paskirties ir naudojimo būdų Pareiškėjai buvo pateikta Aplinkos ministerijos 2020-01-27 raštu (pažymos 14.1, 14.3 punktai), darytina išvada, kad atsakymą Aplinkos ministerija pateikė nepažeidžiant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino.
15.4. Kaip jau buvo nurodyta šios pažymos 15.3 punkte, institucijų atsakymai į pareiškėjų  prašymus suteikti institucijos turimą informaciją teikiami vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus (informaciją), ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui, apie tai informuoja pareiškėją, nurodant sprendimo priėmimo teisinį pagrindą, ir informuoja apie šio sprendimo apskundimo tvarką (pažymos 9.8.3 papunktis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 38 punktas reglamentuoja, kad, persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia (pažymos 10.1.2 papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija 2020-01-27 raštu dalį Pareiškėjos 2019-12-13 skundo (kiek tai susiję su AAD kompetencija) persiuntė nagrinėti kompetentingai institucijai (pažymos 14.5 punktas), bei į tai, kad suteikė Pareiškėjai informaciją, susijusią su žemės naudojimo būdų turiniu (pažymos 14.4 punktas), vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės akto nuostatomis, Aplinkos ministerija 2020-01-27 rašte neprivalėjo nurodyti pateikto atsakymo apskundimo tvarkos.

16. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija Pareiškėjos 2019-12-13 skundą nagrinėti AAD pagal kompetenciją persiuntė pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 5 darbo dienų terminą, t. y. skundas AAD buvo persiųstas praėjus 30 darbo dienų nuo Pareiškėjos 2019-12-13 skundo gavimo Aplinkos ministerijoje, Skundo dalis dėl Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą pripažintina pagrįsta.

17. Pareiškėjai paaiškintina, kada pagal Žemės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas (pažymos 9.5 punktas). Vandens įstatymo 2 straipsnis nustato, jog šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ar saugo Lietuvos Respublikoje esančius vandens telkinius ir juose esantį vandenį nepaisant jų paskirties bei nuosavybės formų (pažymos 9.4.1 papunktis). Paviršinio vandens telkinio savininkas, vadovaujantis Vandens įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turi teisę valdyti, naudoti paviršinį vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pažymos 9.4.2 papunktis).
Bendrojo naudojimo vandens telkiniams, vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo III skyriaus 13 punktu, priskiriami kiti vandens ūkio paskirties žemės sklypai, t. y. tie bendrojo naudojimo vandens telkiniai, kurie nėra priskirti ūkinei veiklai naudojamiems vandens telkiniams, rekreaciniams vandens telkiniams bei ekosistemas saugantiems vandens telkiniams (pažymos 10.4 punktas). Pažymėtina, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašo III skyriaus 13 punkte, kaip pažymėjo ir Žemės ūkio ministerija bei Aplinkos ministerija, nėra nurodoma, kokia konkreti veikla galima tam tikros žemės naudojimo būdo žemės sklype (pvz., bendrojo naudojimo vandens telkiniuose). Minėtos nuostatos nereglamentuoja žvejybos apribojimų bendrojo naudojimo telkinių žemės sklypuose (pažymos 6.2, 8 punktai). Vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žemės ūkio ministerija, t. y. institucija formuojanti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos ir kt. srityse bei rengianti Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir kt. teisės aktų projektus (pažymos 10.5.1, 10.5.2 papunkčiai), nurodė, jog asmuo (arba keli asmenys – bendraturčiai), nuosavybės teise valdantis (-ys) vandens ūkio paskirties žemės sklypą, vadovaujantis Vandens įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalimis (pažymos 9.4.2 papunktis), gali, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, verstis veikla, nedarančia žalos aplinkai, t. y. verstis mėgėjiška, versline žvejyba, poilsio veiklos organizavimu ir pan. (pažymos 8 punktas). Aplinkos ministerija pažymėjo, kad, sprendžiant mėgėjų žvejybos klausimą, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, o ne Žemės naudojimo būdų turinio apraše numatyta vandens ūkio paskirties žemės klasifikacija (pažymos 6.2 punktas).

Dėl Aplinkos apsaugos departamento
prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą

18. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos  –10 punktuose, susijusius su AAD Kauno valdybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą, konstatuotina:
18.1. AAD Kauno valdyboje 2020 m. vasario 12 d. gautas Aplinkos ministerijos 2020-02-10 raštu persiųstas Pareiškėjos 2019-12-13 skundas (pažymos 7.1 punktas), į kurį atsakyta AAD Kauno valdybos 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. (12.7)-AD5-3706 (toliau vadinama – 2020-03-04 raštas) (pažymos 4.2 punktas);
18.2. Pareiškėja 2019-12-13 skunde nurodė aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtai vykdoma žvejyba Rudaukos ežere, su galimai neteisėtai išduodamu leidimu žvejoti, nurodė, jog
2019-05-25 AAD pareigūnai atsisakė atvykti į daromo pažeidimo vietą (pažymos 2.1.1–2.1.5 papunkčiai), bei prašė išnagrinėti skundą, nubausti pažeidėjus (dėl savivaliavimo, neteisėtos žvejybos) (pažymos 2.1.7 papunktis);
18.3. AAD Kauno valdyba 2020-03-04 raštu informavo Pareiškėją:
18.3.1. įvertinus Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą informaciją dėl galimai neteisėtos žvejybos privačiame, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame Rudaukos ežere, „[…] nemato teisinio pagrindo bausti skunde nurodytų asmenų pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus“ (pažymos 4.2 punktas);
18.3.2. „[…] privataus vandens telkinio bendrasavininkas turi teisę naudotis jam priklausančia bendrąja daline nuosavybe, taip pat, vienas iš bendrasavininkų, jam priimtinu būdu,  gali perleisti jam teisėtai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalį naudotis kitam asmeniui“;
18.3.3. „nesant galimybių geranoriškam bendraturčių susitarimui dėl vandens telkinio naudojimo, vandens telkinio valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, pateikus ieškinį, nustato teismas“ (pažymos 4.2 punktas);
18.4. AAD Kauno valdybos 2020-03-04 rašte buvo nurodyta išsami pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarka (pažymos 4.2 punktas);
18.5. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-157 buvo sudaryta komisija galimam AAD Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. T. [vardas, pavardė Seimo kontrolieriui yra žinomi] tarnybiniam nusižengimui tirti. 2020-08-13 AAD direktorius patvirtino motyvuotą išvadą Nr. BDR-4616 (toliau vadinama – Išvada). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas Pareiškėjos 2019-12-13 skundo tyrimą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyto išsamumo principo (pažymos 7.2 punktas, 9.6.1 papunktis); pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnio l dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir kt. (pažymos 7.2 punktas, 9.1.3 papunktis) bei pažeidė AAD Kauno valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (pažymos 7.2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Išvadoje, Specialisto veika buvo kvalifikuota kaip Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų, nustatančių, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, pažeidimas (pažymos 7.2 punktas, 9.7.1 papunktis).
Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda Specialistui nebuvo skirta atsižvelgiant į tai, kad „Specialisto nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių“.

19. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados:
19.1. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis nustato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios (pažymos 9.6.4 papunktis).
AAD Kauno valdyba atsakymą į Pareiškėjos 2019-12-13 skundą pateikė nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyto 20 darbo dienų termino, nes Pareiškėjos 2019-12-13 skundas AAD Kauno valdyboje gautas 2020-02-12, o atsakymas pateiktas AAD Kauno valdybos 2020-03-04 raštu, t. y. per 15 darbo dienų.
19.2. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sprendime turi būti nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (pažymos 9.6.2 papunktis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (pažymos 10.1.2 papunktis).
AAD Kauno valdyba, kaip tai reglamentuoja pirmiau minėtos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 38 punkto nuostatos,
2020-03-04 rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarką.
19.3. Administracinių nusižengimų kodekso 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta: privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą (pažymos 9.1.1 papunktis). Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir kt., vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsniu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (pažymos 9.1.2. papunktis).
Taigi, AAD Kauno valdybos pareigūnai, gavę Pareiškėjos 2019-12-13 skundą, kuriame buvo nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėtai vykdomos žvejybos (dėl žvejybos tamsiuoju paros metu, dėl įrankių naudojimo), nesivadovavo pirmiau minėtomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, kurios metu būtų įvertintos Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėtai vykdomos žvejybos Rudaukos ežere (pažymos 18.3 punktas).
19.4. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (pažymos 9.6.1 papunktis).
Įvertinus Pareiškėjos 2019-12-13 skundo ir AAD Kauno valdybos 2020-03-04 rašto turinius (pažymos 2.1, 4.2, 18.3 punktai) konstatuotina, kad AAD Kauno valdyba Pareiškėjos 2019-12-13 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintu išsamumo principu, nes 2020-03-04 rašte pateikė nuomonę tik dėl privataus vandens telkinio bendraturčio žvejybos, tačiau nesuteikė išsamios informacijos (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis) ir (arba) nenurodė, dėl kokių priežasčių informacija nebus teikiama, dėl kitų Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytų aplinkybių, t. y.: nesuteikė informacijos, ar Pareiškėjos 2019-12-13 skundo tyrimo metu buvo apklausti minėtame skunde nurodyti galimai neteisėtai žvejoję asmenys (ne vandens telkinio bendraturtis); nesuteikė informacijos dėl Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytos aplinkybės, kad AAD pareigūnai 2019-05-25 „atsisakė atvykti į daromo pažeidimo vietą“; nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis buvo priimtas sprendimas, jog nėra teisinio pagrindo bausti Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytų asmenų; nepaaiškino dėl galimai Pareiškėjai padarytos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo.
19.5.Tarnybinę nuobaudą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalimi, skiria ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (pažymos 9.7.2 punktas). Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 17 punktas nustato, kokius sprendimus gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, vienas iš jų pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti (pažymos 10.3 punktas).
Dėl AAD Kauno valdybos Specialisto, nagrinėjusio Pareiškėjos 2019-12-13 skundą, veiksmų buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu buvo konstatuota, kad  Specialistas, nagrinėdamas Pareiškėjos 2019-12-13 skundą, nesilaikė teisės aktų nuostatų (pvz.: Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnio l dalies ir kt.) (pažymos 18.5 punktas), tačiau tarnybinė nuobauda Specialistui nebuvo skirta.
Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirta tirti tarnybinius ginčus.

20. Atsižvelgiant į tai, kad AAD Kauno valdybos pareigūnai, gavę Pareiškėjos 2019-12-13 skundą dėl galimai neteisėtai vykdomos žvejybos privačiame vandens telkinyje, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, į tai, kad Pareiškėjos 2019-12-13 skundo tyrimo metu nebuvo įvertinos visos skunde nurodytos aplinkybės ir (arba) nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių, kuo vadovaujantis šios aplinkybės nebus tiriamos, nesuteikė informacijos dėl galimos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo, Skundo dalis dėl AAD Kauno valdybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą pripažintina pagrįsta.

21. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, į tai, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių (9.2 punktas).
AAD Kauno valdyba 2020-03-04 rašte nurodydama, kad, „Nesant galimybių geranoriškam bendraturčių susitarimui dėl vandens telkinio naudojimo, vandens telkinio valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką, pateikus ieškinį, nustato teismas. Teismas taip pat turi teisę apriboti abiejų bendrasavininkų naudojimąsi jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe, kol nebus sudarytas susitarimas. […]“ (pažymos 4.2 punktas), nesiūlė Pareiškėjai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kaip Pareiškėja nurodė Seimo kontrolieriui pateiktame Skunde (pažymos 2.3 punktas), o, kaip pažymėjo ir Aplinkos ministerija (pažymos 6.1 punkte), informavo apie galimybę Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo.

22. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos atstovas Skundo tyrimo metu pateikė papildomos informacijos, Seimo kontrolierius AAD prašo įvertinti Pareiškėjos atstovo papildomai pateiktame skunde nurodytas aplinkybes (pažymos 2.4, 4.3 punktai) ir:
22.1. informuoti, dėl kokių priežasčių bei kuo vadovaujantis AAD Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija apklausė Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytus galimai neteisėtai privačiame vandens telkinyje žvejojusius asmenis, jeigu Pareiškėja 2019-12-13 skunde prašė nepersiųsti jos 2019-12-13 skundo nagrinėti AAD Marijampolės valdybai;
22.2. paneigti arba argumentuotai patvirtinti Pareiškėjos atstovo skunde nurodytas aplinkybes: „[…] [AAD] Marijampolės valdyba rengia atsakymą [2020-07-28 raštas Nr. (15.6)-AD5-12277], teigia, kad rengėjas E. B. […]. Skambinant E. B. jis neigia, kad buvo atsakymo rengėjas ir patvirtina, kad AAD Marijampolės valdyboje nebedirba jau nuo 2020-07-17. Tuo pačiu E. B. dar parengė man vieną atsakymą, į kurį AAD man atsakė 2020-07-30 „Dėl žuvies rūšies nustatymo peržiūrint pateiktą medžiagą ir žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo.“ Kalbant telefonu E. B. […] patvirtino, kad jokių išteklių Rudaukos ežere neskaičiavo ir atsakymo nerengė nė Pareiškėjos atstovui, nė Pareiškėjai“ (pažymos 2.4 punktas).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą pripažinti pagrįstu.

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundo dalį dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2019-12-13 skundą pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

25.1.Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai:
25.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai Pareiškėjos 2019-12-13 skundą nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją persiuntė pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 5 darbo dienų terminą (skundas persiųstas praėjus 30 darbo dienų nuo Pareiškėjos 2019-12-13 skundo gavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje) (pažymos 15.2 punktas);
25.1.2. imtis veiksmų, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnai pareiškėjų prašymus (skundus) nagrinėtų laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų;

25.2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorei Olgai Vėbrienei:
25.2.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pareigūnai, gavę Pareiškėjos 2019-12-13 skundą dėl galimai neteisėtai vykdomos žvejybos privačiame vandens telkinyje, nesivadovavo pirmiau minėtomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos (pažymos 19.3 punktas);
25.2.2. atkreipti dėmesį į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pareigūnai Pareiškėjos 2019-12-13 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintu išsamumo principu (pažymos 19.4 punktas);
25.2.3. imtis veiksmų, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai pareiškėjų prašymus (skundus) nagrinėtų laikydamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kad būtų ištirtos visos pareiškėjų prašymuose (skunduose)  nurodytos aplinkybės ir (arba) informuojama, dėl kokių priežasčių šios aplinkybės nebuvo (nebus) tiriamos;
25.2.4. informuoti, dėl kokių priežasčių bei kuo vadovaujantis būtent AAD Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija apklausė Pareiškėjos 2019-12-13 skunde nurodytus galimai neteisėtai privačiame vandens telkinyje žvejojusius asmenis, jeigu Pareiškėja 2019-12-13 skunde prašė nepersiųsti jos 2019-12-13 skundo nagrinėti AAD Marijampolės valdybai (pažymos 22.1 punktas);
25.2.5. paneigti arba argumentuotai patvirtinti Pareiškėjos atstovo skunde nurodytas aplinkybes: „[…] [AAD] Marijampolės valdyba rengia atsakymą [2020-07-28 raštas Nr. (15.6)-AD5-12277], teigia, kad rengėjas E. B. […]. Skambinant E. B. jis neigia, kad buvo atsakymo rengėjas ir patvirtina, kad AAD Marijampolės valdyboje nebedirba jau nuo 2020-07-17. Tuo pačiu E. B. dar parengė man vieną atsakymą, į kurį AAD man atsakė 2020-07-30 „Dėl žuvies rūšies nustatymo peržiūrint pateiktą medžiagą ir žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo.“ Kalbant telefonu E. B. […] patvirtino, kad jokių išteklių Rudaukos ežere neskaičiavo ir atsakymo nerengė nė Pareiškėjos atstovui, nė Pareiškėjai“ (pažymos 22.2 punktas).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

Seimo kontrolierius                                                                                       Augustinas Normantas