PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

Dokumento numeris 4D-2022/1-978
Data 2023-01-31
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 18 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – Vilniaus kalėjimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis (toliau – Skundas). 2022 m. rugsėjo 27 d. ir 2022 m. spalio 28 d. buvo gauti Skundo papildymo raštai.

 

  1. Skunde ir jo papildymo raštuose, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „aš, kaip Pareiškėja, nuo 2017 metų lankiausi Vilniaus pataisos namuose kaip savanorė (Y bendrija) ir per 5 metus nepadariau jokio LR [Lietuvos Respublikos] teisės akto ar Vilniaus pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Atvykus eilinį kartą į Vilniaus pataisos namus 2022-07-08 dieną ir bandant man įeiti į Vilniaus pataisos namų teritoriją, iš manęs Vilniaus pataisos namų pareigūno buvo atimtas nuolatinis leidimas patekti į pataisos įstaigą […], man nebuvo visiškai paaiškintos jokios adekvačios ir teisinės priežastys, dėl ko naikinamas mano leidimas patekti į Vilniaus pataisos namų teritoriją? Dėl kokių teisinių pagrindų ir priežasčių, iš manęs atimamas leidimas patekti į Vilniaus PN [Vilniaus kalėjimas] teritoriją? […]. […] buvau priversta su raštišku prašymu kreiptis į Vilniaus pataisos namų direktorių LR teisės aktų numatyta tvarka dėl informacijos suteikimo ir priežasčių išaiškinimo, kokiu pagrindu buvo atimtas iš manęs leidimas […]. Taip pat Vilniaus pataisos namų direktoriui aš buvau pateikusi dar vieną raštišką prašymą supažindinti mane su turima ir esama dokumentine medžiaga (jeigu tokia yra), dėl ko iš manęs buvo atimtas leidimas? […]. Vilniaus pataisos namų […] direktorius […] 2022-07-22 dieną man, kaip Pareiškėjai, davė raštišką atsakymą […]. […]. Kaip matyti iš Vilniaus PN direktoriaus […] 2022-07-22 dienos atsakymo, tai šiuos prašymus Vilniaus PN direktorius išnagrinėjo abu kartu ir pateikė formalų atsakymą, kad tiesiog pasibaigė mano išduoto leidimo Nr. 549 galiojimo laikas, nes leidimas galiojo iki 2022-07-01 dienos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Gavus Vilniaus PN direktoriaus […] 2022-07-22 dienos paminėtą aukščiau raštišką atsakymą, aš kreipiausi su raštišku prašymu vėl į Vilniaus PN direktorių išduoti man leidimą ir išaiškinti jo gavimo tvarką, kad galėčiau toliau lankyti tikinčius nuteistuosius. 2022-08-10 dieną aš gavau Vilniaus PN einančio direktoriaus pareigas […] atsakymą, kad mano raštiškas prašymas išduoti nuolatinį leidimą patekti į Vilniaus PN nebus tenkinamas, kadangi Vilniaus PN yra duomenų, jog aš galimai palaikiau nepageidautinus santykius su Vilniaus PN laikomais asmenimis ir kad Vilniaus PN 2022-07-19 dieną gavo tarnybinį pranešimą Nr. 64-2322, kuriame yra nurodoma, jog 2022.07.01. dieną […] apie 16 val., Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigūnai pastebėjo mane Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 5 aukšte besiglėbesčiuojant su nuteistuoju, kad bendravimas su nuteistuoju buvo itin artimas, peržengiant leistino bendravimo ribas, […]. Taip pat paminėtame Vilniaus PN laikinai einančio direktoriaus pareigas atsakyme nurodoma, kad tokio pobūdžio santykiai su nuteistais yra nepageidaujami ir gali pakenkti laisvės atėmimo bausmės tikslams, todėl man leidimas patekti į pataisos įstaigą nebus išduotas“.

2.3. „Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktos su skundu rašytinės medžiagos, […], tai aš, kaip Pareiškėja, į Vilniaus PN direktorių kreipiausi su dvejais raštiškais prašymais, vienas iš jų buvo suteikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu iš manęs buvo atimtas 2022-07-08 dieną nuolatinis leidimas patekti į Vilniaus PN, o kitame prašyme, […], aš prašiau supažindinti mane su turima kokia nors informacija ir esamais tarnybiniais pranešimais ar vaizdo medžiaga, jeigu leidimas atimtas dėl kokio nors pažeidimo. Įdomus faktas tas, kad mano abu prašymai buvo išnagrinėti Vilniaus PN direktoriaus […] ir man buvo duotas 2022-07-22 dieną atsakymas, kuriame nieko visiškai nenurodoma apie jokius tarnybinius pranešimus ar neleistinus galimai santykius su nuteistaisiais, o nurodoma, kad pasibaigė leidimo galiojimo laikas, o pasėkoje jau vėlesniame laikinai einančio Vilniaus PN direktoriaus pareigas […] atsakyme, nurodoma, kad yra tarnybinis pranešimas […]. […]. Vilniaus PN administracija, išnagrinėjusi du mano pateiktus prašymus, neteisėtai viršijant įgaliojimus ir pažeidžiant LR Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas ir reikalavimus, neteisėtai varžo mano teisę susipažinti su turima Vilniaus PN administracijos medžiaga, tai yra paminėtu Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūno surašytu 2022-07-19 dienos tarnybiniu pranešimu Nr. 64-2322, nors aš, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, tai tokį prašymą buvau pateikusi Vilniaus PN direktoriui“.

2.4. „Šių metų spalio mėnesio 7 dieną aš gavau iš Kalėjimų departamento […] raštišką atsakymą į mano pateiktą Kalėjimų departamento […] direktoriui skundą ,,dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus […] priimto sprendimo 2022-07-22 dienos Nr.11-58“. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento […] pateikto raštiško atsakymo, […], tai Kalėjimų departamentas […] mano bei nusprendė, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus paminėtas sprendimas 2022-07-22 dienos Nr.11-58 yra teisėtas ir pagrįstas, […]. Taigi paminėtas Kalėjimų departamento […] sprendimas, pateikiamas kaip papildomas rašytinis įrodymas, tiktai dar kartą patvirtina tą faktą ir aplinkybę, jog ne tiktai Vilniaus PN direktorius […] ir administracija piktnaudžiauja suteiktas įgaliojimais ir neteisėtai riboja mano teisę į informaciją ir susipažinti su paminėtu tarnybiniu [šio rašto 2.2 papunktyje nurodytas 2022 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-2322] ir jo turiniu bei pažeidžia LR Konstitucijos 5 str., 18 str., 25 straipsnio nuostatas, atima ir riboja neteisėtai teisę į informaciją, nes dėl šio būtent tarnybinio pas mane buvo nepratęstas leidimas į Vilniaus PN teritoriją, šis tarnybinis ir jo turinys tiesiogiai liečia mano teises ir teisėtus interesus, nes dėl šio tarnybinio man kilo teisinės pasekmės, o man neduoda su juo susipažinti ir aš nežinau jo turinio ir esmės negaliu skųsti pareigūno veiksmų teismui ir apskųsti pačio tarnybinio, kuris sukėlė man teisines pasekmes, bet dar įrodo tą faktą, kad Kalėjimų departamento […] atsakingi asmenys taip pat nepaiso LR Konstitucijos nuostatų ir dangsto žemiau stovinčių pareigūnų veiksmus“.

 

  1. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 4D-2022/1-978/3D-1882 kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2022 m. rugsėjo 13 d. Seimo kontrolierė gavo Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 9-5639.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta ši informacija:

4.1. Pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių prašydama „nurodyti teisinius pagrindus ir priežastis, kokiais pagrindais ir teisės aktais remiantis bei dėl kokių priežasčių buvo panaikintas mano leidimas patekti į Vilniaus pataisos namus“.

4.2. Pareiškėja 2022 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių nurodydama:

„Akivaizdu, kad Vilniaus pataisos namuose yra atitinkama medžiaga, (tarnybiniai pranešimai, vaizdo registratoriaus įrašai ar vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bei kita), kuria remiantis iš manęs buvo atimtas nuolatinis leidimas ir teisė patekti į Vilniaus pataisos namus. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, prašau Jūsų supažindinti mane su esama ir turima Vilniaus pataisos namuose medžiaga, susijusia su mano teisėtais interesais, bei įteikti man turimos medžiagos ir atlikto patikrinimo medžiagos kopiją pilnumoje, nes visa medžiaga, susijusi su šiuo įvykiu ir mano teisėmis, yra būtina tam, kad aš galėčiau išsamiai susipažinti su ja bei ginti savo teisėtus interesus ir teises teisme“.

4.3. Į Pareiškėjos 2022 m. liepos 13 ir 20 dienų kreipimusis buvo atsakyta Vilniaus kalėjimo 2022 m. liepos 22 d. raštu Nr. 11-58; šiame rašte rašoma:

„Vilniaus pataisos namų administracija gavo ir išnagrinėjo Jūsų prašymus pateikti informaciją, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių, 2022 m. liepos 8 d., Vilniaus pataisos namų pareigūnas paėmė iš Jūsų nuolatinį leidimą. Informuojame, kad nuolatinis leidimas Nr. 549, išduotas LVŽB [Y bendrija] Vilniaus I skyriaus savanorei, galiojo iki 2022 m. liepos 1 d.“

4.4. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimą prašydama „1) išaiškinti naujo leidimo gavimo tvarką; 2) išduoti nuolatinį leidimą patekti į Vilniaus pataisos namų teritoriją ir patekti į pataisos įstaigą“.

4.5. Į Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipimąsi buvo atsakyta Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 11-61; šiame rašte rašoma:

„Pažymime, jog Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 129 p. nustato, kad nuolatiniai leidimai išduodami pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) ir valstybės įmonės, kurioje dirba nuteistieji (suimtieji), darbuotojams (išskyrus pataisos pareigūnus). Šie leidimai taip pat išduodami asmenims, vykdantiems veiklą, dėl kurios pobūdžio jie turi nuolat lankytis pataisos įstaigose (tardymo izoliatoriuje) ir valstybės įmonėje, kurioje dirba nuteistieji (suimtieji). Pagal Taisyklių 130 p., sprendimą dėl nuolatinio leidimo išdavimo priima pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius.

Vienkartinių leidimų patekti į įstaigos teritoriją išdavimo asmenims aprašymas, patvirtintas Vilniaus PN direktoriaus 2022-04-28 įsakymu Nr. 3-175 „Dėl administracinių paslaugų ir kitų paslaugų sąrašo ir aprašymų patvirtinimo“ (toliau – Aprašymas), nustato, jog Vienkartiniai leidimai išduodami asmeniui atvykus į instituciją, kuriam pagal veiklos pobūdį būtina patekti į Vilniaus pataisos namų teritoriją, taip pat nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, giminaičiams ir kitiems asmenims, atvykusiems į ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą. Prašymą dėl vienkartinio leidimo į pataisos namus išdavimo asmuo gali pateikti tiesiogiai atvykęs į įstaigą, taip pat gali atsiųsti paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu būdu.

Vadovaujantis Aprašymu, sprendimą dėl vienkartinio leidimo išdavimo priima direktorius, direktoriaus pavaduotojas arba Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas. Vienkartinį leidimą pasirašo sprendimą priėmęs pareigūnas. Vienkartinis leidimas įforminamas kiekvienam asmeniui atskirai vienkartiniam įėjimui (įvažiavimui) į pataisos įstaigą, nurodant buvimo joje laiką, kuriam pasibaigus leidimas negalioja.

Informuojame, kad Jūsų prašymas išduoti Jums nuolatinį leidimą patekti į Vilniaus PN tenkinamas nebus, kadangi yra duomenų, jog Jūs galimai palaikėte nepageidautinus santykius su Vilniaus PN laikomais asmenimis. 2022-07-19 Vilniaus PN direktorius gavo tarnybinį pranešimą Nr. 64-2322, kuriame yra nurodoma, jog 2022-07-01 po Vilniaus PN surengto Ukrainos muzikantų koncerto, apie 16 val., Resocializacijos skyriaus pareigūnai pastebėjo Jus Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso 5 aukšte besiglėbesčiuojant su nuteistuoju. Pamatę RS [Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus] pareigūnus, Jūs ir nuteistasis atsitraukėte. Tarnybiniame pranešime yra pabrėžiama, jog Jūsų ir nuteistojo tarpusavio bendravimas buvo itin artimas, peržengiantis leistino bendravimo ribas. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime pažymima, jog I-ojo gyvenamojo korpuso laiptinėje, Jūs dar ne kartą apsikabinote su kitais sutiktais nuteistaisiais, tačiau šie apsikabinimai nebuvo tiek artimi.

Pažymime, kad tokio pobūdžio santykiai su laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomais nuteistaisiais yra nepageidautini ir gali pakenkti laisvės atėmimo bausmės tikslams bei tinkamo bausmės režimo užtikrinimui, siekiant įstatymo nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimo ir visuomenės teisėtų interesų apsaugos. Informuojame, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai nerekomendavo išduoti Jums leidimą lankytis Vilniaus PN, todėl Jūsų prašymas dalyje dėl nuolatinio leidimo išdavimo tenkinamas nebus“.

4.6. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių su skundu; šiame skunde rašoma:

„Vilniaus PN Direktoriaus […] 2022-07-22 d. rašte Nr. 11-58 nurodoma, kad leidimo laikas pasibaigė 2022-07-01 dieną ir todėl leidimas buvo paimtas iš manęs, taip pat paminėtame Vilniaus PN direktoriaus sprendime nėra nė žodelio apie jokį tarnybinį pranešimą, nors, kaip matyti iš rašytinės medžiagos, aš Vilniaus PN Direktoriui buvau pateikusi prašymą supažindinti mane su turima medžiaga mano atžvilgiu, tai yra: tarnybiniais pranešimais ar vaizdo medžiaga, jeigu iš manęs leidimas atimtas už kokį nors pažeidimą, bet Vilniaus PN Direktorius 2022-07-22 dienos rašte Nr. 11-58 apie jokį tarnybinį net nerašoma. Įdomus faktas ir įdomi aplinkybė, kad, kai aš raštiškai kreipiausi į Vilniaus PN Direktorių su prašymu išduoti man leidimą ir išaiškinti jo gavimo tvarką, kad galėčiau toliau lankyti tikinčius nuteistuosius ir skleisti jiems Dievo žodį ir tikėjimo tiesas, tai jau Vilniaus PN atliekančio direktoriaus pareigas […] atsakyme 2022-08-10 dienos Nr. 11-61, atsirado tarnybinis pranešimas Nr. 64-2322. […]. Vilniaus PN RS pareigūno veiksmai bei tarnybinis pranešimas nėra paremti jokia kita medžiaga, tai yra nėra tarnybinio vaizdo registratoriaus įrašo pridėto prie tarnybinio pranešimo, toliau tarnybinis pranešimas neparemtas Vilniaus PN teritorijos ir 1-ojo gyvenamojo korpuso kamerų vaizdo įrašais, toliau, pabrėžtina ir atkreiptinas ypatingas dėmesys į tą aplinkybę, kodėl būtent tarnybinis pranešimas buvo surašytas tiktai 2022-07-19 dieną, kai įvykis buvo 2022-07-01 dieną, tai yra tarnybinis pranešimas surašytas po įvykio praėjus 18 parų […], taip pat įdomus faktas, kodėl aš visiškai nebuvau informuota apie 2022-07-01 dienos įvykį, kuris Vilniaus PN RS pareigūnui (ei) pasirodė įtartinas ir neleistinas, […], iš ko išteka, kad tai asmeninis kerštas arba susidorojimas iš pareigūno pusės dėl savanaudiškų ir neaiškių priežasčių su mano asmenybe, nes labai jau daug LR teisės aktų šiurkščių pažeidimų. […]. Vadovaujantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, prašau Jūsų: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir Vilniaus PN RS pareigūno veiksmų“.

4.7. Į Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 30 d. skundą buvo atsakyta Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 11-73 (pateiktas kartu su Pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 27 d. papildymo raštu, nes Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 9-5639 Seimo kontrolierei pateikimo metu pirmiau nurodytas atsakymas dar nebuvo parengtas); šiame rašte rašoma:

„Jūsų prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą tenkinamas nebus. Pažymėtina, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas statutinės įstaigos vadovo arba kito asmens, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, pavedimu, gavus informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą yra statutinės įstaigos vadovo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnai, pastebėję Jus 2022-07-01 apie 16 val., įstaigos I-ojo gyvenamojo korpuso 5 aukšte peržengiant leistino bendravimo ribas, besiglėbesčiuojant su nuteistuoju, tarnybiniu pranešimu informavo apie tai Vilniaus PN direktorių, todėl teigti, kad pareigūnai Jus persekioja dėl religijos ar tikėjimo, arba kitaip siekia suvaržyti Jūsų teisę lankytis pataisos įstaigoje, pagrindo nėra.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog tarnybinis pranešimas yra dokumentas, skirtas įstaigos vadovui, kuriuo pranešama apie įvykį arba apie tam tikras svarbias aplinkybes, susijusias su tarnybinį pranešimą teikiančio pareigūno ar kito darbuotojo atliekamomis funkcijomis, tam, kad vadovas galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Šis dokumentas skirtas išskirtinai tarnybiniam naudojimui, trečiosios šalys su šios rūšies dokumentais ir juo labiau jų turiniu nesupažindinami“.

4.8. „Su […] dokumentais ir duomenimis, kurių prašė Pareiškėja, pastarajai nebuvo leista susipažinti. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 str. 2 d. 4 p. nustato, jog šis įstatymas netaikomas duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą.

Pažymėtina, kad Pareiškėjos prašytuose pateikti dokumentuose yra informacijos (Tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno pareigos, vardas ir pavardė, kitų pareigūnų pareigos ir kt.) patenkančios į 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) reguliavimo sritį. Vadovaujantis Reglamento 4 str. 1 d., bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti, yra priskiriama prie asmens duomenų; vadovaujantis to paties straipsnio 2 d., bet kokia su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, tame tarpe susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, yra laikoma duomenų tvarkymu.

Reglamento 6 str. 1 d. nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu yra bent viena iš šios dalies „a“ – „f“ punktų nustatytų sąlygų. Pagal šio straipsnio 1 d. „a“ punktą, duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Pažymėtina, kad šiuo atveju duomenų subjektai nebuvo pateikę arba kitaip išreiškę Vilniaus PN administracijai, kaip duomenų valdytojui, sutikimo tvarkyti jų asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos prašymas pateikti jai Vilniaus PN pareigūno surašytą tarnybinį pranešimą bei kitą informaciją, kurioje gali būti asmens duomenų, negalėjo būti tenkintas“.

 

  1. Seimo kontrolierė 2022 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 4D-2022/1-978/3D-2392 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2022 m. lapkričio 17 d. Seimo kontrolierė gavo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2022 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 1S-4456.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta ši informacija:

5.1. „2022-08-23 Kalėjimų departamente gautas […] skundas (reg. Nr. 7G-138), kuriame Pareiškėja skundė Vilniaus PN pareigūnų veiksmus, […]. Prie Kalėjimų departamentui pateikto skundo Pareiškėja pateikė Vilniaus PN direktoriui teiktą prašymą suteikti informaciją, teiktą prašymą supažindinti su medžiaga ir dokumentais bei įteikti jų kopijas, prašymą išaiškinti naujo leidimo gavimo tvarką ir išduoti naują leidimą bei Vilniaus PN pateiktus atsakymus su priedais (dokumentai pateikiami)“.

5.2. „Nagrinėjant Pareiškėjos skundą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, 2022-09-21 tarnybiniu pranešimu Nr. LV-5337 skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas (dokumentai pateikiami). 2022-10-06 Kalėjimų departamentas raštu Nr. 7S-48 Pareiškėjai pateikė atsakymą (dokumentai pateikiami)“.

5.3. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2022 m. spalio 6 d. rašte Nr. 7S-48 nurodoma:

„informuojame, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs gautą medžiagą nustatė, kad Vilniaus PN į Jūsų pateiktus prašymus 2022-07-13 (reg. Nr. 10-108) ir 2022-07-20 (reg. Nr. 1-113) pateikė 2022-07-22 atsakymą Nr. 11-58, kuriame nurodė, kad Jūsų nuolatinis leidimas Nr. 549 išduotas Y bendrijos Vilniaus I skyriaus savanorei […] galiojo iki 2022 m. liepos 1 d. Jūs 2022-07-29 papildomai pateikėte prašymą (reg. Nr.10-118), kuriame prašėte Vilniaus PN išaiškinti naujo leidimo gavimo tvarką bei išduoti naują nuolatinį leidimą. Į šį Jūsų pateiktą prašymą Vilniaus PN 2022-08-10 Jums pateikė raštišką atsakymą reg. Nr. 11-61, kuriame išaiškino nuolatinio leidimo išdavimo tvarką.

Susipažinus su Vilniaus PN Jums pateiktu atsakymu nustatyta, kad į Jūsų prašymą Vilniaus PN atsakė aiškiai ir argumentuotai, remiantis įstatymų nuostatomis bei nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 130 punktu, sprendimą dėl nuolatinio leidimo išdavimo įeiti į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) ir išeiti iš jos, asmenų lankymosi pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) priima pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius.

Taip pat pažymėtina, kad minėtame rašte Jums buvo išaiškintos priežastys, dėl kurių atsisakoma tenkinti Jūsų prašymą išduoti nuolatinį leidimą patekti į Vilniaus PN.

2022-08-23 skunde prašote įpareigoti Vilniaus pataisos namų atsakingus pareigūnus supažindinti Jus su turima medžiaga ir tarnybiniu pranešimu. Informuojame, kad Vilniaus PN pateikė raštiškus atsakymus į Jūsų pateiktus prašymus. Prašomas tarnybinis pranešimas yra dokumentas, skirtas įstaigos vadovui, kuriuo pranešama apie įvykį arba apie tam tikras svarbias aplinkybes, susijusias su tarnybinį pranešimą teikiančio pareigūno ar kito darbuotojo atliekamomis funkcijomis, tam, kad vadovas galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Šis dokumentas skirtas išskirtinai tarnybiniam naudojimui, trečiosios šalys su šios rūšies dokumentais ir juo labiau jų turiniu nesupažindinamos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad Kalėjimų departamentas, susipažinęs su Vilniaus PN Jums pateiktais atsakymais į prašymus, neįžvelgė aplinkybių, įrodančių, jog Vilniaus PN administracija neišduodama Jums nuolatinio leidimo patekti į įstaigą pažeidė Jūsų teises“.

 

Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai

 

  1. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

2 straipsnis – „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai“.

 

  1. Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – PPVĮ; teisės akto redakcija galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.):

9 straipsnis – „Pataisos pareigūnai privalo: 1) padėti Probacijos tarnybos prižiūrimiems asmenims ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos tikslus; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; 4) gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimai daromos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, ir apie tai pranešti tokius pažeidimus tirti kompetentingiems pareigūnams ir (ar) institucijoms; 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; 6) atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą); 7) atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas“.

 

  1. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIĮ):

1 straipsnis – „2. Šis įstatymas nustato: 1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, […], pareigą teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas, atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti duomenis“.

2 straipsnis – „2. Šis įstatymas netaikomas: […]; 4) duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą“.

4 straipsnis – „1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“.

6 straipsnis – „1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui“.

13 straipsnis – „1. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“.

 

  1. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys“.

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles“.

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Taisyklės):

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus“.

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį“.

 

Tyrimo išvados

 

  1. Skunde rašoma, kad Pareiškėja 2022 m. liepos 8 d. atvyko į Vilniaus kalėjimą, tačiau į jo teritoriją ji nebuvo įleista, iš Pareiškėjos buvo paimtas jai išduotas nuolatinis leidimas lankytis Vilniaus kalėjimo teritorijoje. Pasak Pareiškėjos, Vilniaus kalėjimo pareigūnai jai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jai buvo neleista patekti į Vilniaus kalėjimo teritoriją ir iš jos buvo paimtas pirmiau nurodytas leidimas, todėl ji raštu ne kartą kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių prašydama paaiškinti to priežastis, suteikti visą su susiklosčiusia situacija susijusią informaciją, įvertinti Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmus (neveikimą), nurodyti naujo leidimo patekti į Vilniaus kalėjimo teritoriją gavimo tvarką ir išduoti naują nuolatinį leidimą, tačiau pirmiau nurodytos įstaigos pareigūnai netinkamai išnagrinėjo jos kreipimusis ir nepateikė atsakymų į jos klausimus. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmus (neveikimą) raštu skundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau ir šios įstaigos pareigūnai jai pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymą.

 

  1. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Vilniaus kalėjimas) be specialiųjų teisės nuostatų savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautą prašymą / skundą jis turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo / skundo gavimo institucijoje dienos (šios pažymos 9, 10 punktai).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2022 m. liepos 8 d. atvyko į Vilniaus kalėjimą, tačiau į jo teritoriją ji nebuvo įleista, iš jos buvo paimtas nuolatinis leidimas lankytis Vilniaus kalėjimo teritorijoje. Pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji nebuvo įleista į Vilniaus kalėjimo teritoriją. Pareiškėja 2022 m. liepos 20 d. papildomu raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių prašydama pateikti visą informaciją, susijusią su jos teisės lankytis Vilniaus kalėjimo teritorijoje atėmimu. Pasak Vilniaus kalėjimo pareigūnų, į abu Pareiškėjos kreipimusis buvo atsakyta Vilniaus kalėjimo 2022 m. liepos 22 d. raštu, paaiškinant, kad ji nebuvo įleista į Vilniaus kalėjimo teritoriją, nes 2022 m. liepos 1 d. pasibaigė jos nuolatinio leidimo galiojimo laikas.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus kalėjimo 2022 m. liepos 22 d. raštu Pareiškėjai buvo atsakyta tik į jos 2022 m. liepos 13 d. kreipimąsi, t. y. jai buvo paaiškinta, kad 2022 m. liepos 8 d. ji nebuvo įleista į Vilniaus kalėjimo teritoriją, nes 2022 m. liepos 1 d. pasibaigė jos nuolatinio leidimo galiojimo laikas, tačiau nenurodyta, koks sprendimas buvo priimtas dėl jos 2022 m. liepos 20 d. prašymo susipažinti su visa informacija, susijusia su jos teisės lankytis Vilniaus kalėjimo teritorijoje atėmimu. Dėl šių priežasčių vertintina, kad Vilniaus kalėjimo 2022 m. liepos 22 d. atsakymas negali būti laikytinas išsamiu, pagrįstu visomis prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kuriomis Vilniaus kalėjimo pareigūnai rėmėsi vertindami Pareiškėjos prašymų turinį, o kartu ir atitinkančiu VAĮ reikalavimus.

 

  1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų (nagrinėjamu atveju – Vilniaus kalėjimo) viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Tai reiškia, kad pirmiau nurodytos institucijos, įstaigos turi įstatyminę pareigą padėti asmenims įgyvendinti jų teisę gauti jų žinioje esančią informaciją ir, esant asmens prašymui, suteikti jam išsamią, tikslią bei objektyvią viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama (šios pažymos 8 punktas). Asmenų prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (šios pažymos 8 punktas), t. y. institucija ar įstaiga per 20 darbo dienų nuo prašymų gavimo institucijoje dienos turi suteikti išsamią, tikslią bei objektyvią informaciją pagal prašymų turinį arba atsisakyti ją suteikti, nurodydama konkretų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą jos neteikti.

13.1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių prašydama paaiškinti naujo leidimo gavimo tvarką ir išduoti naują nuolatinį leidimą. Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu buvo atsakyta į Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipimąsi. Pirmiau nurodytame rašte paaiškinama, kad sprendimą dėl nuolatinio ar vienkartinio leidimo išdavimo priima pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs asmens prašymą ir jo apsilankymo pataisos įstaigos teritorijoje tikslą, nurodoma, kad Pareiškėjai nebus išduotas jos pageidaujamas leidimas patekti į Vilniaus kalėjimo teritoriją, nes pataisos įstaigos direktorius 2022 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-2322 (toliau – tarnybinis pranešimas) buvo informuotas apie Pareiškėjos pernelyg artimus ryšius su nuteistuoju.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymo dalį, t. y. Pareiškėjai buvo paaiškinta leidimų patekti į Vilniaus kalėjimo teritoriją gavimo tvarka (sprendimą dėl nuolatinio ar vienkartinio leidimo išdavimo priima pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs asmens prašymą ir jo apsilankymo pataisos įstaigos teritorijoje tikslą), buvo įvardintas sprendimas neleisti Pareiškėjai lankytis Vilniaus kalėjimo teritorijoje ir nurodytas dokumentas (tarnybinis pranešimas), kuriame pateikta informacija lėmė šio sprendimo priėmimą, tačiau su pirmiau nurodytu dokumentu jai nebuvo leista susipažinti (tokiu būdu atsisakant Pareiškėjai suteikti išsamią, tikslią bei objektyvią informaciją pagal jos prašymo turinį) ir nebuvo nurodytos teisinės šio atsisakymo priežastys.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1456-143/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai, 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte Pareiškėjai nurodę, kad vadovaujantis tarnybiniu pranešimu buvo priimtas sprendimas neleisti jai lankytis pirmiau nurodytos įstaigos teritorijoje, kartu su šiuo raštu turėjo pateikti tarnybinį pranešimą arba jo neteikti, nurodydami konkretų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą, tačiau nei vieno, nei kito Vilniaus kalėjimo pareigūnai nepadarė.

Dėl šių priežasčių vertintina, kad Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakymas negali būti laikytinas išsamiu, pagrįstu visomis prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kuriomis Vilniaus kalėjimo pareigūnai rėmėsi vertindami Pareiškėjos prašymo turinį, o kartu ir atitinkančiu TGIĮ, VAĮ reikalavimus.

13.2. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių skųsdamasi Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmais (neveikimu), neteikiant jai išsamios informacijos apie įvykį, kai ji buvo neįleista į Vilniaus kalėjimo teritoriją, ir neleidžiant jai susipažinti su tarnybiniu pranešimu, bei prašydama atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pirmiau nurodytų pareigūnų veiksmų (neveikimo). Vilniaus kalėjimo pareigūnai, 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu atsakydami į Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimąsi, ją informavo apie Vilniaus kalėjimo direktoriaus sprendimą atsisakyti atlikti tarnybinį patikrinimą ir nurodė, kad jai nebus leista susipažinti su tarnybiniu pranešimu, nes jis yra skirtas išskirtinai tarnybiniam naudojimui ir trečiosios šalys su šios rūšies dokumentais bei jų turiniu nesupažindinami.

Iš Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakymo turinio matyti, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti Pareiškėjos prašymą suteikti pageidaujamą informaciją, nurodydami, kad tarnybinis pranešimas yra dokumentas, skirtas išskirtinai tik tarnybiniam naudojimui ir tretieji asmenys su jais nėra supažindinami. Atkreiptinas dėmesys, kad toks Vilniaus kalėjimo pareigūnų nurodytas pagrindas atsisakyti teikti informaciją nei TGIĮ, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtintas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai Pareiškėjai pateikė atsakymą, kuris nebuvo pagrįstas kreipimosi nagrinėjimui aktualiomis TGIĮ nuostatomis, ir nesilaikė VAĮ įtvirtinto reikalavimo konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįsti teikiamą atsakymą į asmenų (šiuo atveju Pareiškėjos) kreipimąsi.

13.3. Vilniaus kalėjimo pareigūnai, teikdami Skundo tyrimui reikšmingą informaciją, paaiškino, kad Pareiškėjai yra neleidžiama susipažinti su tarnybiniu pranešimu vadovaujantis TGIĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, t. y. tarnybiniame pranešime yra nurodyti Vilniaus kalėjimo pareigūno asmens duomenys, kurių teikimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju Pareiškėjai) yra ribojamas remiantis kitais teisės aktais (šios pažymos 4.8 papunktis).

Seimo kontrolierė atkreipia Vilniaus kalėjimo pareigūnų dėmesį į tai, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigūnai, spręsdami klausimus, susijusius su informacijos teikimu pagal asmenų pateiktus prašymus, savo veikloje vadovaujasi ne tik TGIĮ nuostatomis, bet ir principais, tarp jų ir pagalbos principu, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigūnai turi teikti pagalbą pareiškėjams, įgyvendinant teisę gauti duomenis. Nagrinėjamu atveju Skundo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai būtų ėmęsi veiksmų, siekdami padėti Pareiškėjai gauti tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją apie ją (pavyzdžiui, svarstę galimybę pateikti Pareiškėjai nuasmenintą tarnybinio pranešimo versiją). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus kalėjimo pareigūnai savo veikloje nesivadovavo TGIĮ įtvirtintu pagalbos principu ir savo veiksmais (neveikimu) sudarė prielaidas nepagrįstai riboti Pareiškėjos teisę gauti informaciją (apie ją pačią).

 

  1. Pagal PPVĮ nuostatas bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo padėti nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos tikslus, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei, gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimai daromos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, ir apie tai pranešti tokius pažeidimus tirti kompetentingiems pareigūnams ir (ar) institucijoms, elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą, atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Vykdydami savo pareigas bausmių vykdymo sistemos pareigūnai savo veikloje privalo pirmenybę teikti viešiesiems interesams ir vengti net šališkumo regimybės.

14.1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta informacija (apie pernelyg artimus Pareiškėjos ryšius su nuteistuoju), turėjusi įtakos Vilniaus kalėjimo pareigūnų pozicijai dėl jos teisės lankytis Vilniaus kalėjimo teritorijoje atėmimo susiformuoti, buvo surašytas 2022 m. liepos 19 d. Tai reiškia, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnams pirmiau nurodyta informacija buvo žinoma dar iki 2022 m. liepos 22 d. rašto, kuriuo buvo atsakoma į Pareiškėjos 2022 m. liepos 20 d. prašymą leisti jai susipažinti su visa Vilniaus kalėjimo turima informacija apie susidariusią situaciją pateikimo metu. Nepaisant to, Vilniaus kalėjimo 2022 m. liepos 22 d. rašte informacija apie tarnybinį pranešimą buvo nutylėta. Apie pirmiau nurodytą dokumentą Pareiškėja sužinojo tik po to, kai pakartotinai 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su tarnybiniu pranešimu nei po antro (2022 m. rugpjūčio 4 d.), nei po trečio (2022 m. rugpjūčio 30 d.) kreipimosi į Vilniaus kalėjimo pareigūnus. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis jai buvo uždrausta tai padaryti.

Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas biurokratizmas yra tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Vadovaudamasi šiomis teisės akto nuostatomis, Seimo kontrolierė vertina, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmai (neveikimas), vilkinant Pareiškėjai suteikti informaciją, nulėmusią pataisos įstaigos direktoriaus sprendimą neišduoti jai leidimo patekti į Vilniaus kalėjimo teritoriją, ir be aiškaus teisinio pagrindo neleidžiant jai susipažinti su dokumentais, kuriuose yra pateikta pirmiau nurodyta informacija, yra laikytini biurokratiškais, nederančiais su tinkamu pareigų, įtvirtintų PPVĮ, atlikimu ir sudarančiais prielaidas abejoti Vilniaus kalėjimo pareigūnų nešališkumu.

14.2. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai Pareiškėjos galimai neleistinus ryšius su nuteistuoju pastebėjo 2022 m. liepos 1 d., tačiau tarnybinį pranešimą apie tai Vilniaus kalėjimo direktoriui pateikė tik po 18 dienų (2022 m. liepos 19 d.). Toks Vilniaus kalėjimo pareigūnų elgesys nedera su PPVĮ įtvirtinta pareigūnų pareiga imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai daromam teisės pažeidimui, ir apie tai pranešti tokius pažeidimus tirti kompetentingiems pareigūnams bei sudaro prielaidas abejoti Vilniaus kalėjimo pareigūnų nešališkumu.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo gautas Pareiškėjos kreipimasis, kuriuo ji skundė Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmus (neveikimą), netinkamai nagrinėjant jos kreipimusis ir nepagrįstai neteikiant informacijos; Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnės 2022 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-5337 Pareiškėjos kreipimosi nagrinėjimo terminas buvo pratęstas; Lietuvos kalėjimų tarnybos 2022 m. spalio 6 d. raštu Pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipimąsi, nurodant, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai tinkamai išnagrinėjo jos kreipimusis ir pagrįstai atsisakė tenkinti Pareiškėjos prašymą susipažinti su tarnybiniu pranešimu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad:

15.1. Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai nesilaikė VAĮ įtvirtinto reikalavimo raštu informuoti asmenį (šiuo atveju Pareiškėją) apie jo kreipimosi nagrinėjimo termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos, nurodant šio pratęsimo priežastis (šios pažymos 9 punktas), nes Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipimosi terminas buvo pratęstas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnės 2022 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-5337, o duomenų, kad Pareiškėja apie tai buvo informuota raštu, Seimo kontrolierei pateikta nebuvo;

15.2. Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai neatidžiai išnagrinėjo Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipimąsi ir 2022 m. spalio 6 d. atsakyme, vertindami Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmus (neveikimą), netinkamai nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis, nenustatė VAĮ ir TGIĮ pažeidimų, konstatuotų šioje Seimo kontrolierės pažymoje (šios pažymos 12, 13 punktai), o tai reiškia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos pirmiau nurodytas atsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ reikalavimus.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra pagrįstas.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Vilniaus kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis, pripažinti pagrįstu.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

18.1. spręsti klausimą dėl galimybės Pareiškėjai susipažinti su tarnybiniu pranešimu ir išsamiai, aiškiai bei argumentuotai atsakyti į Pareiškėjos 2022 m. liepos 13 ir 20 dienų, 2022 m. rugpjūčio 4 ir 30 dienų kreipimusis, nurodant visas jų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas;

18.2. imtis priemonių, kad ateityje:

18.2.1. Lietuvos kalėjimų tarnyboje gauti pareiškėjų skundai būtų nagrinėjami išsamiai ir atidžiai, o pateikiami atsakymai būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis;

18.2.2. esant poreikiui dėl objektyvių priežasčių pratęsti asmens kreipimosi nagrinėjimo terminą, jis apie tai būtų raštu informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos, nurodant šio pratęsimo priežastis;

18.2.3. Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, savo veikloje teiktų pirmenybę viešiesiems interesams ir vengtų net šališkumo regimybės.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                          Erika Leonaitė