PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2023/1-26
Data 2023-04-03
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023-01-11 gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau ir – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai jį laikant linkusiųjų užpulti įskaitoje, nesuteikiant darbo, neužtikrinant tinkamų privačių psichologo konsultacijų, neleidžiant mokytis, neleidžiant atlikti religines apeigas (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad:

2.1. praėjus vieneriems metams nuo jo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą, nebuvo sprendžiama dėl jo išbraukimo iš šios įskaitos;

2.2. kreipėsi į administraciją su prašymu įdarbinti, tačiau darbas nesuteikiamas;

2.3. su psichologe turi bendrauti stovėdamas prie kameros durų, kur jo pokalbius girdi kiti, be to, koridoriaus patalpos yra filmuojamos, todėl neužtikrinamas privatumas konsultacijų metu;

2.4. kreipėsi į administraciją su prašymu leisti mokytis ir kelti savo kvalifikaciją, tačiau leidimas nebuvo duotas;

2.5. neleidžiama atlikti religines apeigas.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2023-01-19 raštu Nr. 4D-2023/1-26/3D-173 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2023-02-10 Seimo kontrolierė gavo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-02-10 raštą Nr. 1S-995, kuriame nurodoma:

4.1. „Nuteistasis X į linkusių užpulti įskaitą buvo įrašytas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (nuo 2023-01-01 Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 2020-01-21 įsakymu Nr. 2-129“. Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą tolesniam bausmės atlikimui buvo atvežtas 2022-07-27.

4.2. „Šiaulių kalėjime 2022 m. rugsėjo 14 d. įvyko drausmės komisijos posėdis Nr. 20-3020, dėl X […] buvimo linkusių užpulti įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo“.

4.3. „Nuteistasis X, 2022 m. rugsėjo 14 d. vykusiame komisijos posėdyje, dėl linkusių užpulti įskaitos pagrįstumo ir tikslingumo, nedalyvavo, kadangi dalyvauti nepageidavo (patikrinus dokumentų valdymo sistemos bylas nuo 2022-08-29 iki 2022-09-14, nustatyta, kad nuteistasis X nepateikė prašymo, kuriame nurodytų, kad pageidautų dalyvauti posėdyje). Nuteistasis dėl įrašymo į linkusių užpulti įskaitą svarstymo pasiaiškino raštu 2022-08-29, paaiškinimo Nr. 94-181“.

4.4. „Nuteistasis X, 2022 m. rugsėjo 26 d. pasirašytinai supažindintas su Šiaulių kalėjimo viršininko įsakymu Nr. 55-18, pasirašyta įsakymo kopija įteikta nuteistajam“.

4.5. „Nuteistasis X, 2022-10-03 (reg. 2022-10-06 Nr. 111-688) pateikė sutikimą užsiimti darbine veikla, numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 130 –132 str.“.

4.6. „Šiaulių kalėjime nuteistieji individualiai psichologinei konsultacijai yra kviečiami pagal pateiktus raštiškus prašymus. Nuteistasis X, būdamas Šiaulių kalėjime pas įstaigos psichologus lankosi reguliariai:

  1. 2022-10-19 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  2. 2022-10-26 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  3. 2022-11-03 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  4. 2022-11-10 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  5. 2022-11-21 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacijos nuteistasis

atsisakė;

  1. 2022-11-24 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  2. 2022-12-01 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  3. 2022-12-08 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  4. 2022-12-19 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  5. 2022-12-28 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta;
  6. 2023-01-19 – kreipėsi individualiai psichologinei konsultacijai. Konsultacija įvykdyta.

Individualūs pokalbiai su įstaigos psichologais vykdomi Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso III aukšto užimtumo kambaryje-skaitykloje. Šioje patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nefiksuoja garso. Kadangi šiuo metu nuteistasis yra įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, dėl saugumo, individualias konsultacijas rekomenduojama vesti tose patalpose, kuriose yra vaizdo stebėjimo galimybė. Individualios konsultacijos taip pat atliekamos ir psichologo kabinete. Individualių konsultacijų metu, nepriklausomai nuo to, kur jos vykdomos, nuteistasis su psichologu bendrauja individualiai, t. y. patalpoje būdami vieni“.

4.7. „Šiaulių kalėjime su nuteistuoju X buvo kalbėta dėl profesinio/aukštojo mokslo įgijimo galimybės, tačiau nuteistasis pokalbių metu nei karto nebuvo apsisprendęs ko konkrečiai nori, todėl šis klausimas šiai dienai yra nesvarstomas, nes su jokiais prašymais mokytis X nesikreipė.“

4.8. „Informuojame, kad pagal galimybes, šiai dienai Šiaulių kalėjime lankosi katalikų kunigas. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kalėjime yra laikomi suimtieji, nuteisti areštu, nuteistieji atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes, susitikimai su kunigu (ar Šv. Mišios) organizuojami kaskart vis kitiems asmenims (paeiliui). Kiekvieną kartą sutarus susitikimą su kunigu, yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie praneša šią informaciją Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims. Taip pat nurodome, kad visada galima iš anksto pateikti prašymą dėl apsilankymo koplyčioje/susitikimo su kunigu Resocializacijos skyriaus specialistui. Pažymime ir tai, kad savo religinius poreikius suimtieji (nuteistieji) gali tenkinti individualiai savo gyvenamoje kameroje, nepažeidžiant įstaigos dienotvarkės.“

4.9. „Papildomai pažymime, kad 2022-09-26 pasirašytinai X buvo supažindintas su Šiaulių kalėjimo viršininko įsakymu dėl linkusiųjų užpulti įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo. Vadovaujantis galiojusiu Nuteistųjų įtraukimo į trumpalaikio pobūdžio darbinę veiklą tvarkos aprašu, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022-09-27 įsakymu Nr. 1-204, 8.3. punktu, numatyta, kad linkusių užpulti ar pabėgti įskaitoje esantys nuteistieji įrašomi į sąrašo pabaigą ir į darbinę veiklą įtraukiami tik esant galimybei ir užtikrinant saugumo reikalavimus ir nuolatinę priežiūrą. Taip pat informuojame, kad nuo 2023-01-30 X užsiima darbine veikla.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 9 straipsnis:

„1. Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo.“

 

  1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):

29.1 papunktis – „Kalinių minties, sąžinės ir religijos laisvė turi būti gerbiama“.

29.2 papunktis – „Kalėjimų režimas kiek įmanoma turi būti organizuotas taip, kad leistų kaliniams praktikuoti savo religiją ir tikėjimus, dalyvauti šių religijų ar tikėjimų pamaldose arba susirinkimuose, vedamuose pripažintų šių religijų atstovų, turėti privačių pasimatymų su šių religijų atstovais, taip pat turėti nuosavų knygų ir literatūros, susijusių su jų religija ar tikėjimais“.

29.3. papunktis – „Nė vienas kalinys negali būti verčiamas praktikuoti religiją ar tikėjimą, dalyvauti religinėse pamaldose ar susirinkimuose, dalyvauti religinėse procesijose ar susitikinėti su kurios nors religijos ar tikėjimo atstovais“.

40.4 papunktis – „Sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti“.

40.5 papunktis – „Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.“

 

  1. 7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (akto redakcija, galiojusi iki 2023-01-01):

111 straipsnis – „1. Pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą. 2. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas“.

106 straipsnis – „1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. 2. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. 3. Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. 4. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“.

112 straipsnis – „1. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. […]“.

127 straipsnis – „3. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka pataisos įstaiga sudaro sąlygas nuteistiesiems, neturintiems teisės be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar nuotoliniu būdu studijuoti aukštojoje mokykloje“.

130 straipsnis – „1. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. […] 3. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. 4. Neturintys teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Paprastai šie nuteistieji užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymo, produkcijos gamybos veiklomis. Konkrečią darbinę veiklą atlikti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama tik užtikrinus jų apsaugą ir priežiūrą. Trumpesnes kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji produkcijos gamybos veikla paprastai neužsiima.“

 

  1. Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

2 straipsnis – „5. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei“.

3 straipsnis – „5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu“.

10 straipsnis – 1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. 2. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. 3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

  1. Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje“.

13 straipsnis – „1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.“

 

  1. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija):

230 punktas – „Suimtajam (nuteistajam) užpuolus įstaigos darbuotojus, kitą suimtąjį (nuteistąjį) ar bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama šiems klausimams svarstyti sudarytai komisijai. Į komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą siūlyti (arba ne) įstaigos direktoriui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų užpulti įskaitą, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos arba nuorašai), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą, jiems pasirašius, saugomi jų asmens bylose“.

235 punktas – „Suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis (nuteistasis) atsisakė sumanymo užpulti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas pateikia pažymą, psichologas – charakteristiką komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui, išbraukti suimtąjį (nuteistąjį) iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengdama įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, charakteristika, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomos suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos“.

236 punktas – „Suimtąjį (nuteistąjį) perkeliant į kitą įstaigą, nuo jo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų užpulti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. Naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų užpulti įskaitą, išbraukimas iš įskaitos organizuojamas ir įforminamas šios instrukcijos 235 punkte nustatyta tvarka. Komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, į komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam suteikiama teisė pasiaiškinti. Komisijai įvertinus nuteistojo paaiškinimus ir nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, apie priimtą sprendimą informuojamas suimtasis (nuteistasis), o toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų užpulti įskaitos. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui, neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų užpulti įskaitos, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Direktoriaus įsakymo ir komisijos posėdžio protokolo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai), saugomi suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Suimtųjų (nuteistųjų) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumas šiame punkte nustatyta tvarka nesprendžiamas suimtiesiems (nuteistiesiems) laikinai išvykus iš įstaigos atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, perkėlus iš įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, perkėlus juos gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę (grąžinus atgal iš laisvės atėmimo vietų ligoninės) ir jų laikino perkėlimo į kitas įstaigas metu.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose, be kita ko, nurodyta:

10.1. „[…] gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.) (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012)“.

10.2. „Individualus administracinis aktas, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas teisės aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (2013 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinė­je byloje Nr. A444-878/2013 )“.

10.3. „Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4498-520/2018)“.

10.4 „[…] jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1456-143/2015)“.

10.5. 2008-11-19 nutartyje (administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.) nurodyta:

„Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti“.

10.6. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatuojama, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

11.1. dėl laikymo linkusiųjų užpulti įskaitoje;

11.2. dėl teisės dirbti, mokytis ir atlikti religines apeigas užtikrinimo;

11.3. dėl teisės gauti psichologinę pagalbą.

 

Dėl laikymo linkusiųjų užpulti įskaitoje

 

  1. Pareiškėjas Skunde rašo, jog yra nepagrįstai laikomas linkusiųjų užpulti įskaitoje, prašė išbraukti iš šios įskaitos, tačiau jo prašymas netenkintas.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą atvyko 2022-07-27 ir prieš tai buvusioje įstaigoje direktoriaus įsakymu 2020-01-21 buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Šiaulių kalėjime 2022-09-14 vyko Drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstomas Pareiškėjo palikimo įskaitoje tikslingumo klausimas. Šiaulių kalėjimo administracija informavo, kad Drausmės komisijos posėdyje Pareiškėjas nedalyvavo, nes nepateikė prašymo dalyvauti posėdyje. Pareiškėjas prieš posėdį 2022-08-29 parašė pasiaiškinimą, kuris buvo pristatytas komisijos posėdžio metu. Įstaigos direktoriaus 2022-09-23 įsakymu Pareiškėjas buvo paliktas linkusiųjų užpulti įskaitoje, su šiuo įsakymu nuteistasis supažindintas pasirašytinai, jam buvo įteikta įsakymo kopija, kur yra nurodytas sprendimas, Pareiškėjui taikomi ribojimai bei reikalavimai ir sprendimo apskundimo tvarka.

 

  1. Instrukcijos 235 punkte numatyta, kad nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Vadovaujantis Instrukcijos 236 punktu, nuteistąjį perkeliant į kitą įstaigą, nuo jo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo nuteistasis įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą nuteistiesiems. Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. Naujai atvykusių nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti įskaitą, išbraukimas iš įskaitos organizuojamas ir įforminamas šios instrukcijos 235 punkte nustatyta tvarka. Komisijai nutarus, kad nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, į komisijos posėdį pristatomas svarstomas nuteistasis, kuriam suteikiama teisė pasiaiškinti. Pažymėtina, kad ši nuostata reiškia, jog nuteistojo dalyvavimas posėdyje yra privalomas, o jeigu jis savo valia atsisako dalyvauti, tada tokį sprendimą turi pagrįsti įteikdamas raštišką atsisakymą dalyvauti posėdyje.

Tiriamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjui atvykus į Šiaulių kalėjimą, įstaigos administracija Drausmės komisijos posėdį suorganizavo praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo jo atvykimo į įstaigą. Drausmės komisija posėdžio metu priėmė sprendimą palikti Pareiškėją linkusiųjų užpulti įskaitoje, tačiau Pareiškėjas į posėdį nebuvo pristatytas, prieš posėdį jam buvo leista tik parašyti pasiaiškinimą, su kuriuo buvo supažindinti komisijos nariai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, nuteistasis į Drausmės komisijos posėdį turi būti pristatomas, kai komisija nusprendžia nuteistojo neišbraukti iš įskaitos, tokiu būdu suteikiant nuteistajam teisę pasiaiškinti bei būti išklausytam, teisės aktuose nenumatyta, kad nuteistasis turėtų rašyti papildomą prašymą dėl dalyvavimo posėdyje. Pabrėžtina, kad kalėjimo administracija turėtų veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, o ne sukurti papildomas kliūtis ar taikyti išgalvotus formalumus, kurie tik apsunkina nuteistojo padėtį bei apriboja teisės aktuose numatytas teises.

Šiuo tiriamu atveju Pareiškėjui buvo leista tik parašyti pasiaiškinimą prieš Drausmės komisijos posėdį, nors tokio pasiaiškinimo prasmė bei reikšmė labai abejotina, nes nuteistajam nežinant komisijos sprendimo, neaišku, kuo motyvuoti savo paaiškinimą bei ko konkrečiai prašyti.

 

  1. Pagal LVAT praktiką, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto (šios pažymos 8 punktas).

Taigi, Šiaulių kalėjimo 2022-09-23 direktoriaus įsakymu Pareiškėjas neišbrauktas iš linkusiųjų užpulti įskaitos, o pačiame įsakyme, su kuriuo Pareiškėjas buvo supažindintas, nenurodyta šio sprendimo motyvų. Minėtame sprendime įvardijamas Drausmės komisijos 2022-09-14 posėdžio, kuriame nuteistasis nedalyvavo, protokolas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas neišbraukti Pareiškėjo iš linkusiųjų užpulti įskaitos.

Pažymėtina, kad administracinio sprendimo motyvavimo pareiga reiškia, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas remiasi priimdamas administracinį aktą, o pats motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir tikslus, pakankamas.

Protokolas paaiškina ir motyvuoja priimtą administracinį sprendimą, todėl jis yra sudedamoji administracinio sprendimo (šiuo atveju – įsakymo) dalis.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių kalėjimo direktoriaus priimtas administracinis sprendimas (įsakymas) laikytinas nepakankamai motyvuotu, jame nėra pateikta jokių aiškių argumentų, kodėl Pareiškėjas paliekamas linkusiųjų užpulti įskaitoje, o tik įvardijamas protokolas, kurio pagrindu priimtas sprendimas. Nenurodžiusi motyvų pačiame įsakyme, Šiaulių kalėjimo administracija kartu su įsakymu Pareiškėjui turėjo pateikti susipažinti ir protokolą, kaip įsakymo sudedamąją dalį.

Būtina akcentuoti, kad neužtikrinus Pareiškėjo teisės dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, jam liko nežinomos komisijos sprendimą lėmusios aplinkybės, priežastys ir motyvai, o tokia informacija nenurodyta ir jam įteiktame direktoriaus įsakyme.

 

  1. Pastebėtina, kad sprendimas įtraukti / palikti nuteistąjį arba suimtąjį linkusiųjų užpulti įskaitoje yra individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas), sukeliantis tam tikras pasekmes nuteistajam arba suimtajam, todėl jo forma ir turinys turi atitikti tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, o sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (šios pažymos 10.5 papunktis).

Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams. Todėl Šiaulių kalėjimo administracija, teikdama informaciją apie asmens atžvilgiu priimtą administracinį sprendimą, privalo vadovautis VAĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių kalėjimo administracija nesilaikė Instrukcijoje nustatyto vieno mėnesio termino dėl Drausmės komisijos posėdžio suorganizavimo, nesilaikė Instrukcijos nuostatų ir neužtikrino Pareiškėjo teisės dalyvauti posėdyje, netinkamai supažindino su administraciniu sprendimu, todėl Skundo dalis dėl laikymo linkusiųjų užpilti įskaitoje pripažįstama pagrįsta.

 

Dėl teisės dirbti, mokytis ir atlikti religines apeigas užtikrinimo

 

  1. Pareiškėjas Skunde rašo, jog jam nesuteikiama galimybė dirbti, neleidžiama mokytis bei atlikti religines apeigas.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2022-10-03 Šiaulių kalėjimo administracijai įteikė sutikimą užsiimti darbine veikla. Šiaulių kalėjimo administracija paaiškino, kad linkusiųjų užpulti ar pabėgti įskaitoje esantys nuteistieji į darbinę veiklą įtraukiami tik esant galimybei ir užtikrinant saugumo reikalavimus ir nuolatinę priežiūrą. Pareiškėjas nuo 2023-01-30 užsiima darbine veikla.

Šiaulių kalėjimo administracija informavo, kad su Pareiškėju buvo kalbėta dėl profesinio / aukštojo mokslo įgijimo galimybės, tačiau nuteistasis pokalbių metu nė karto nebuvo apsisprendęs, ko konkrečiai nori, ir su prašymais mokytis į administraciją nesikreipė.

Šiaulių kalėjimo administracija taip pat informavo, kad pagal galimybes įstaigoje lankosi katalikų kunigas. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kalėjime yra laikomi suimtieji, nuteisti areštu, nuteistieji, atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes, susitikimai su kunigu ar Šv. Mišios organizuojami kaskart vis kitiems asmenims (paeiliui). Kiekvieną kartą sutarus susitikimą su kunigu, yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie praneša šią informaciją Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims. Nuteistieji ir suimtieji visada gali iš anksto pateikti prašymą dėl apsilankymo koplyčioje / susitikimo su kunigu Resocializacijos skyriaus specialistui, be to, savo religinius poreikius jie gali tenkinti individualiai savo gyvenamoje kameroje, nepažeidžiant įstaigos dienotvarkės.

 

  1. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistųjų užimtumo tikslas yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš pataisos įstaigos.

Skundžiamų aplinkybių metu galiojusio BVK 130 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo.

Pagal BVK 127 straipsnio nuostatas, pataisos įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; pataisos įstaiga taip pat yra įpareigota bendradarbiauti su fiziniais ar juridiniais asmenimis, su jais sudaryti sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kitų leistinų formų veikla pataisos įstaigos teritorijoje ar už jos ribų, konsultuoti nuteistuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją savarankiškai įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškoti darbo vietų arba teikti praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauti jiems įsidarbinant.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo administracija atsižvelgė į Pareiškėjo prašymą ir jam buvo leista užsiimti darbine veikla.

 

  1. BVK 127 straipsnyje numatyta, kad pataisos įstaiga sudaro sąlygas nuteistiesiems, neturintiems teisės be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar nuotoliniu būdu studijuoti aukštojoje mokykloje.

Skundo tyrimo metu Šiaulių kalėjimo administracija patvirtino, kad su Pareiškėju buvo kalbėta apie galimybę mokytis, tačiau jis su prašymu mokytis nesikreipė.

 

  1. Pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.

Europos kalėjimų taisyklių 29.1–29.3 papunkčiuose nustatyta, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, minties, sąžinės ir religijos laisvė turi būti gerbiama, o pataisos įstaigų režimas, kiek įmanoma, turi būti organizuotas taip, kad leistų asmenims išpažinti savo religiją ir tikėjimą, dalyvauti šių religijų ar tikėjimo pamaldose arba susirinkimuose, vedamuose pripažintų šių religijų atstovų, turėti privačių pasimatymų su šių religijų atstovais, taip pat turėti nuosavų knygų ir literatūros, susijusių su jų religija ar tikėjimu.

BVK taip pat reglamentuota nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas ir numatyta, kad tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.

 

  1. Pastebėtina, jog Šiaulių kalėjimo administracija patvirtino, kad įstaigoje lankosi katalikų kunigas, apie apsilankymus iš anksto pranešama, į pamaldas ar susitikimus su kunigu nuteistieji ir suimtieji vedami paeiliui. Pageidaujantys susitikti su dvasininku ar apsilankyti koplyčioje, gali rašyti ir individualius prašymus ir įteikti juos Resocializacijos skyriaus specialistams. Šiaulių kalėjimo administracija nepateikė informacijos, ar Pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymais būti nuvestas į susitikimą su dvasininku arba į koplyčią, todėl siūlytina įstaigos administracijai aptarti su Pareiškėju susitikimų su dvasininku ir lankymosi koplytėlėje tvarką bei užtikrinti Pareiškėjo teisę atlikti religines apeigas.

 

  1. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad Pareiškėjui buvo leista užsiimti darbine veikla, tačiau prašymų mokytis jis nepateikė, o religines apeigas gali atlikti individualiai arba įstaigoje lankantis dvasininkui, darytina išvada, kad ši Skundo dalis atmestina.

 

Dėl teisės gauti psichologinę pagalbą

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad nesulaukia tinkamos psichologo pagalbos, konsultacijos su psichologu vyksta bendrose patalpose, girdint kitiems asmenims.

 

  1. Šiaulių kalėjimo administracija informavo, kad nuteistieji individualiai psichologinei konsultacijai yra kviečiami pagal pateiktus raštiškus prašymus. Pareiškėjas Šiaulių kalėjime pas įstaigos psichologus lankosi reguliariai, nuo 2022-10-19 iki 2023-01-19 įvyko 10 konsultacijų, vienos paskirtos konsultacijos nuteistasis atsisakė. Individualūs pokalbiai su įstaigos psichologais vykdomi Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso III aukšto užimtumo kambaryje-skaitykloje. Šioje patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nefiksuoja garso. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas yra įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, dėl saugumo individualias konsultacijas rekomenduojama vesti tose patalpose, kuriose yra vaizdo stebėjimo galimybė. Individualios konsultacijos taip pat atliekamos ir psichologo kabinete. Šiaulių kalėjimo administracija užtikrino, kad individualių konsultacijų metu, nepriklausomai nuo to, kur jos vykdomos, nuteistasis su psichologu bendrauja individualiai ir patalpoje nebūna kitų asmenų.

 

  1. Taisyklėse numatyta, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti. Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui. Panašios taisyklės numatytos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoje Nr. R (98) 7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų įkalinimo įstaigose“, kur teigiama, kad visiems sulaikytiems asmenims turėtų būti užtikrinama tinkama medicininė apžiūra, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tikrinant psichinius sutrikimus, psichologinį prisitaikymą kalėjime.

 

  1. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nebuvo nustatyta veiksnių, leidžiančių manyti, jog psichologinė pagalba Pareiškėjui buvo neprieinama arba neužtikrinamas konsultacijų privatumas, Pareiškėjas turėjo galimybę nuolat konsultuotis su psichologais, konsultacijos vyko individualiai, tam skirtose patalpose, todėl ši Skundo dalis atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X Skundo dalį dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su įsakymo neišbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos priėmimu ir supažindinimu su šiuo įsakymu, pripažinti pagrįstu.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X Skundo dalį dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės dirbti, mokytis ir išpažinti religiją užtikrinimu, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X Skundo dalį dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės gauti psichologinę pagalbą užtikrinimu, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

32.1. imtis priemonių, kad ateityje individualūs administraciniai sprendimai būtų rengiami vadovaujantis VAĮ nustatytų reikalavimų – turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai (jeigu sprendimo motyvai nėra perrašomi į sprendimą, o lieka surašyti tik procedūriniame dokumente, šis dokumentas turi būti pridedamas prie sprendimo, su juo turi būti supažindinamas asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ir pateikiama administracinio sprendimo rašytinė kopija);

32.2. užtikrinti, kad būtų laikomasi Instrukcijoje numatytos procedūros dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą ar išbraukimo iš jos reikalavimų ir, priėmus sprendimą nuteistąjį įtraukti / palikti konkrečioje įskaitoje, užtikrinti, kad nuteistieji visada būtų pristatyti į Drausmės komisijos posėdį;

32.3. asmeninio pokalbio su Pareiškėju metu išaiškinti galimybės susitikti su dvasininku ar lankytis koplytėlėje tvarką ir užtikrinti nuteistojo teisę atlikti religines apeigas.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė