SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. kovo 21 d. gavo X toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) ir LKT Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su laikymo sąlygomis, konvojavimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2023 m. birželio 20 d. buvo atvežtas į Šiaulių kalėjimą. Pareiškėjas turi stuburo traumą, yra neįgalus, sudėtinga judėti. Atvežtas į Šiaulių kalėjimą buvo paskirtas į kamerą su sveikais asmenimis, jam skirta miegama vieta buvo antrame lovos aukšte, į kurį jam užlipti neįmanoma, tai miegoti galėjo tik tada, kai savo miegamą vietą užleido kitas kameroje buvęs asmuo.

2.2. Atvykus į Šiaulių kalėjimą prašė, kad būtų paskirtas į neįgaliam asmeniui skirtą kamerą, kad būtų nuvestas pas gydytoją, nes kentė stiprius skausmus, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama. Buvo dažnai keliamas vis į kitas kameras ir visad turėjo neštis visus savo daiktus ir patalynę, nors jam negalima nešti didesnio nei 7 kg svorio. Kamerose buvo apgyvendinamas su rūkančiais asmenimis, nors jis nerūko, sanitariniai mazgai nepritaikyti neįgaliajam, todėl kentė didžiulius skausmus ir nepatogumą.

2.3. Dėl sudėtingų laikymo sąlygų susirgo, pakilo aukšta temperatūra, blogai jautėsi, tačiau 2024 m. vasario 22 d. jam pranešė, kad turės vykti į Kauno kalėjimą. Pareiškėjas informavo pareigūnus, kad labai blogai jaučiasi, tačiau sulaukė tik patyčių ir grasinimų.

2.4. Kelionė truko nuo 13 val. iki 17.20 val. Atvykus į Kauno kalėjimą, pareigūnai jį nunešė į medicinos padalinį, buvo apgyvendintas neįgaliesiems pritaikytoje kameroje (palatoje), gavo medikamentų, buvo nuolat slaugomas. Kitą dieną apžiūrėjo gydytojas, padarė tyrimus, buvo nustatytas plaučių uždegimas, skirtas gydymas.

 

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 4D-2024/1-270/3D-674 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1S-2777 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Informuojame, kad nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) į Lietuvos
kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimą (toliau – Šiaulių kalėjimas) konvojuotas 2023 m.
birželio 23 d. (pridedama konvojavimo paraiškos kopija).“

4.2. „Nurodome, kad Šiaulių kalėjime yra viena kamera (kamera Nr. 28), pritaikyta dvejiems
riboto judumo neįgaliesiems, kurios sanitarinis mazgas ir pastato prieiga į kamerą įrengta
vadovaujantis ISO 21542-2011 (E) standartu.“

4.3. „Nurodome, kad neįgalumas Pareiškėjui nustatytas 2023-08-24 (pažymėjimo kopija
pridedama), po atvykimo į Šiaulių kalėjimą. Pažymime, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų
įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 14 punkto nuostatomis, konkrečiose
kamerose apgyvendinant nuteistuosius (suimtuosius), įskaitant ir Pareiškėją, atsižvelgiama ir į jų
sveikatos būklę, gebėjimus užsiimti darbine veikla. Atkreipiame dėmesį, kad Pareiškėjas nei
kalėjimo administracijai, nei sveikatos priežiūros specialistams nėra pateikęs Neįgalumo nustatymo
tarnybos pažymos apie darbingumo apribojimus, Pareiškėjo neįgaliojo pažymėjime nurodoma, kad
jo neįgalumo lygis – 55 proc. Papildomai pažymime, kad dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų
Pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nėra kreipęsis į Šiaulių kalėjimo administraciją.“

4.4. „Šiaulių kalėjimo darbuotojų duomenimis, laikotarpiu, kuriuo Pareiškėjas buvo Šiaulių
kalėjime, administracija nebuvo gavusi gydytojo rekomendacijų apie Pareiškėjo sveikatos būklę,
todėl nebuvo pagrindo imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti miegamąją vietą pirmajame
lovos aukšte.“

4.5. „Šiaulių kalėjimo pateiktais duomenimis, iš vienos gyvenamosios kameros į kitą
Pareiškėjas buvo perkeltas iš viso devynis kartus. Informuojame, kad skirdami suimtuosius
(nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras, Šiaulių kalėjimo pareigūnai vadovaujasi Lietuvos
Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo
kodekso 74 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis bei atsižvelgia į laisvės atėmimo vietoje laikomų
suimtųjų (nuteistųjų) skaičių bei kriminogeninę būklę.“

4.6. „Nurodome, kad Šiaulių kalėjimo administracijai nebuvo žinoma, jog Pareiškėjas negali
kelti daugiau, kaip 7 kg, taip pat nėra šį faktą įrodančių medicininių išrašų ar dokumentų.
Pakartotinai pažymime, kad nuteistasis kalėjimo administracijai ar sveikatos priežiūros
specialistams nėra pateikęs pažymos apie darbingumo apribojimus. Pirminės apžiūros metu
Pareiškėjas slaugytojai nurodė, kad jaučia nugaros skausmus, tačiau pas šeimos gydytoją
nesiregistravo, šeimos gydytojo konsultacija suteikta tik 2023-08-08.“

4.7. „Informuojame, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir
teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 7 punkte
įtvirtinta, kad „Laisvės atėmimo vietose, <…> laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas
taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“. Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisingo
ir progresyvaus bausmių atlikimo principu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstaigos 2019 m. vasario 13 d. rašte „Dėl rūkymo problemos laisvės apribojimo vietose“
išdėstytus pasiūlymus dėl rūkymo žalos darbuotojų ir kalinčiųjų asmenų sveikatai, Šiaulių tardymo
izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-179 „Dėl rūkymo vietos nustatymo ir
nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nustatyta, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) rūkyti
kamerose draudžiama, tai leidžiama tik pasivaikščiojimo kiemuose ir specialiu ženklu pažymėtose
vietose. Nurodome, kad faktinių duomenų, kad Šiaulių kalėjime minimu laikotarpiu suimtieji
(nuteistieji) rūkytų gyvenamosiose kamerose, negauta.

Atkreipiame dėmesį, kad atvykus į Šiaulių kalėjimą, 2023-06-23 Asmenų, atvykusių pirmą
kartą į Šiaulių kalėjimą, apklausos anketoje Nr. SV-24-17630 (kopija pridedama) Pareiškėjas
pažymėjo, kad yra rūkantis. 2023-12-19 anketoje Nr. SV-24-34905 Pareiškėjas pažymėjo, kad
nerūko. Nurodome, kad nuteistuosius (suimtuosius) skirstant į gyvenamąsias patalpas (kameras),
Šiaulių kalėjimo administracija atsižvelgia į tai, ar asmuo yra rūkantis, ar ne.“

4.8. „Informuojame, kad Šiaulių kalėjime Pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos Šiaulių
kalėjime buvo teikiamos nuo 2023-06-24 iki 2024-02-22 (pridedama Pareiškėjo asmens sveikatos
istorijos elektroninė kopija).“

4.9. „Nurodome, kad Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas
sąrašo, patvirtinto LKT direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61, 5 punkte įtvirtinta, jog
nuteistieji per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo
įstaigoje dienos) arba nuo jų atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos konvojuojami į laisvės
atėmimo vietų įstaigos administracijos parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa
su jų laikymo vieta. Atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo Pareiškėjo laisvės
atėmimo bausmė pradėta vykdyti 2024-02-19, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024-02-22 sprendimu
Nr. SV-24-5045 „Dėl nuteistojo paskyrimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą“ (kopija
pridedama“, Pareiškėjas tolimesniam bausmės atlikimui buvo paskirtas į LKT Alytaus kalėjimą,
konvojuojant per LKT Kauno kalėjimą (toliau – Kauno kalėjimas). Atkreiptinas dėmesys, kad
Šiaulių kalėjimo 2024-02-22 asmens bylos pažymoje Nr. 556 (kopija pridedama) numatyta, kad
gydytojas turi pateikti įrašą apie konvojuojamojo sveikatos būklę. Šiuo atveju asmens bylos
pažymoje pateiktas gydytojo nurodymas, kad Pareiškėjas „vykti gali“, Pareiškėjas pažymoje taip
pat nenurodė, kad turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, todėl Pareiškėjas konvojuotas
atsižvelgiant į jo paties patvirtinimą bei gydytojo žymą.“

4.10. „Pareiškėjo 2024-02-22 asmens bylos pažymoje Nr. 556 nurodoma, kad tiek pats
Pareiškėjas savo parašu, tiek LKT Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytojas
žyma „vykti gali“ patvirtino, kad dėl sveikatos būklės Pareiškėją konvojuoti galima.“

4.11. „Informuojame, kad atsižvelgiant į Dieninės ir budinčiųjų pamainų tarnybos
organizavimo žiniaraštį, už 2024-02-22 vykusį konvojavimą atsakingas vyriausiasis specialistas
budinčiajai pamainai šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl nėra galimybės pateikti
pareigūno paaiškinimo dėl Pareiškėjo sveikatos būklės ir konvojavimo aplinkybių.“

4.12. „[…] nuteistojo konvojavimą vykdė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.“

4.13. „Nurodome, kad Kauno kalėjime nuteistąjį šeimos gydytoja konsultavo 2024-02-23, po
konsultacijos buvo išduoti paskirti vaistai.“

Vizito Kauno kalėjime pas šeimos gydytoją metu diagnozuotas ūminis bronchitas, skirtas medikamentinis gydymas.

4.14. LKT Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus pažymoje dėl Pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nurodo, kad nuteistasis bent kartą per mėnesį buvo konsultuojamas šeimos gydytojo, skiriamas gydymas. Šiaulių kalėjime Pareiškėjas paskutinį kartą pas šeimos gydytoją lankėsi 2024 m. vasario 15 d. Šios konsultacijos metu dėl Pareiškėjo nuolatinių stuburo skausmų (nešioja stuburo įtvarą) ir apsunkinto judėjimo (juda lazdos pagalba) gydytojas surašė medicininių duomenų išrašą/siuntimą komisijai dėl galimybės nuteistajam tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti Socialinės globos sektoriuje.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis: „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas.“

 

6. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):

39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata.“

42.3 punktas – „Tiriant kalinius, praktikuojantis gydytojas arba jam pavaldi kvalifikuota medicinos sesuo turi ypatingai atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: […] b. nustatyti fizinius ir protinius susirgimus bei imtis atitinkamų gydymo priemonių ir tęsti jau pradėtą gydymą; […]“;

72.1. punktas – „Vadovaujant kalėjimams, turi būti vadovaujamasi etinėmis nuostatomis, kurios įpareigoja elgtis su kaliniais humaniškai ir gerbiant prigimtinę žmogaus teisę – orumą“;

72.2 punktas – „Darbuotojai turi aiškiai suvokti kalinimo sistemos veiklos tikslą. Administracija turi užtikrinti vadovavimą, kaip tą tikslą geriau pasiekti.“

 

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

4 straipsnis – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

30 straipsnio 2 dalis – „Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.“

 

8. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis:

„Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo.“

 

9. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis:

„Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

10. Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823:

36 punktas – „Konvojuoti nepriimami:

[…]

36.6. sergantys asmenys, kai tokius asmenis apžiūrėjęs medicinos darbuotojas konstatuoja, kad asmenų konvojavimas negalimas (išskyrus atvejus, kai asmenys konvojuojami į sveikatos priežiūros įstaigą), ir apie tai nurodoma konvojavimo dokumentuose“.

 

 

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014-04-09 aprobuotame
    Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir
    kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo
    srityje, apibendrinime yra nurodęs:

10 punktas – „Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės
nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. […] Europos
Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga
papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima
atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti
nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms
pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios
priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas
viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su
įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi
garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų
gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių
išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus
Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96;
2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m.
vasario 4 d. sprendimą byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99;
2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131
paragrafą). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius
sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas
(žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš
Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafą; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Benediktov
prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafą) (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą
administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo
praktiką)“.

 

12. LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

 

Tyrimo išvados

 

13. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

13.1. dėl laikymo sąlygų;

13.2. dėl konvojavimo.

 

Dėl laikymo sąlygų

 

14. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 20 d. buvo atvežtas į Šiaulių kalėjimą ir nors turi stuburo traumą, yra neįgalus, apsunkintas judėjimas, tačiau buvo paskirtas į kamerą su sveikais asmenimis, o skirta miegama vieta buvo antrame lovos aukšte, į kurį jam užlipti neįmanoma. Šiaulių kalėjime buvo dažnai keliamas vis į kitas kameras ir visad turėjo neštis visus savo daiktus ir patalynę, nors jam negalima nešti didesnio nei 7 kg svorio.

 

15. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą konvojuotas 2023 m. birželio 23 d.;

– Pareiškėjui neįgalumas nustatytas 2023 m. rugpjūčio 24 d., neįgalumo lygis – 55 proc. LKT informavo, kad Pareiškėjas nei kalėjimo administracijai, nei sveikatos priežiūros specialistams nebuvo pateikęs Neįgalumo nustatymo tarnybos pažymos apie darbingumo apribojimus, taip pat Pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų;

– Šiaulių kalėjimo administracija nebuvo gavusi gydytojo rekomendacijų dėl Pareiškėjo sveikatos būklės, todėl nebuvo sprendžiamas klausimas dėl miegamos vietos pirmajame lovos aukšte skyrimo;

– atvykęs į Šiaulių kalėjimą Pareiškėjas nurodė, kad rūko, vėliau jau nurodė, kad nerūko. LKT informavo, kad skirstant į gyvenamąsias patalpas (kameras) nuteistuosius ir suimtuosius, Šiaulių kalėjimo administracija atsižvelgia į tai, ar asmuo yra rūkantis, ar ne;

– Pareiškėjas, jo buvimo Šiaulių kalėjime laikotarpiu, iš vienos gyvenamosios kameros į kitą buvo perkeltas iš viso devynis kartus. LKT paaiškino, kad Šiaulių kalėjimo administracijai nebuvo žinoma, jog Pareiškėjas negali kelti daugiau kaip 7 kg, apie tai nėra įrašų ir medicininiuose dokumentuose;

– Šiaulių kalėjime šeimos gydytojas 2024 m. vasario 15 d., po Pareiškėjo konsultacijos dėl jo nuolatinių stuburo skausmų (nešioja stuburo įtvarą) ir apsunkinto judėjimo (juda lazdos pagalba), surašė medicininių duomenų išrašą/siuntimą dėl galimybės nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atlikti Socialinės globos sektoriuje.

 

16. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencija įpareigoja valstybę
    užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės
    vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų
    neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu
    susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad
    kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių
    vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos,
    kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.

Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnyje ir Suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas humanizmo principas, reiškiantis, kad vykdant suėmimą ir bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, bei apimantis pareigą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. Valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, todėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnai įgyja pozityvias pareigas prižiūrėti ir rūpintis jų žinioje esančiais nuteistaisiais ir suimtaisiais, elgtis su jais humaniškai bei kitaip užtikrinti, kad asmuo bausmės atlikimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad BVK įtvirtinto humanizmo principo, reiškiančio, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, kontekste turi būti aiškinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. LVAT savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, turi būti adekvačiai užtikrinama jų sveikata ir gerovė.

Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnyje nurodoma, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei.

 

17. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą atvyko 2023 m. birželio 23 d. Pirminio vizito pas gydytoją metu jis nurodė, kad kenčia stiprius nugaros skausmus, yra patyręs daug traumų. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad 2023 m. liepos 8 d. jam išduotas alkūninis ramentas, buvo nuolat skiriamas medikamentinis gydymas, nustatytas neįgalumas dėl stuburo patologijos. Iš Seimo kontrolierei pateiktų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėjas juda lazdos pagalba, nešioja stuburo įtvarą, o 2024 m. vasario 15 d. dėl nuolatinių sveikatos problemų šeimos gydytojas surašė siuntimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo Socialinės globos skyriuje.

Įvertinus šias aplinkybes ir LKT pateiktą informaciją, kur teigiama, kad nebuvo sprendžiamas klausimas dėl miegamos vietos pirmajame lovos aukšte Pareiškėjui skyrimo, nes nebuvo tokios gydytojo rekomendacijos (nors apsunkintas Pareiškėjo judėjimas buvo akivaizdus), o iš vienos gyvenamosios kameros į kitą jis buvo perkeltas devynis kartus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių kalėjimo pareigūnų elgesys ir sprendimai skiriant miegamą vietą antrame lovos aukšte bei vis perkeliant į kitas kameras vertintini kaip neužtikrinantys tokių Pareiškėjo laikymo sąlygų, kad nebūtų sukelti didesni ir intensyvesni išgyvenimai už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Tokie pareigūnų veiksmai laikytini neatitinkantys humanizmo principo, kaip vieno iš pagrindinių principų bausmių vykdyme, reikalavimo bei kelia abejonių, ar pareigūnai tinkamai, apdairiai ir rūpestingai atlieka jiems teisės aktais priskirtas pareigas.

 

18. Pastebėtina ir tai, jog šiuo tiriamu atveju LKT akcentavo, kad šeimos gydytojas nebuvo pateikęs jokių rekomendacijų dėl Pareiškėjo fizinio krūvio, darbingumo ribojimo, laikymo sąlygų, todėl nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitokių, nei įprastai, laikymo sąlygų sudarymo.

Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad tiriant kalinius, praktikuojantis gydytojas arba jam pavaldi kvalifikuota medicinos sesuo turi nustatyti fizinius ir protinius susirgimus bei imtis atitinkamų gydymo priemonių ir tęsti jau pradėtą gydymą, taip pat turi įvertinti kiekvieno kalinio fizinį pajėgumą dirbti ir mankštintis. Kalėjimo vadovybė turi atsižvelgti į medicinos darbuotojo ar kito kompetentingo įgalioto asmens pranešimus ir patarimus, kuriuos pastarasis pateikia.

Kaip nustatyta tyrimo metu, Pareiškėjas turi neįgalumą, turi judėjimo ir kitų sveikatos problemų, tačiau medicininiuose dokumentuose, išskyrus siuntimą į Socialinės globos skyrių (kuris iki informacijos Seimo kontrolierei pateikimo dienos – 2024 m. balandžio 26 d., nebuvo įvykdytas), rekomendacijų dėl suimtojo (nuteistojo) laikymo sąlygų, fizinio krūvio ypatumų nepateikta. Vertinant šias aplinkybes, Seimo kontrolierei kyla abejonių, ar sveikatos priežiūros specialistai tinkamai įvertina suimtųjų / nuteistųjų sveikatos būklę bei atsižvelgiant į tai teikia rekomendacijas dėl kalinimo sąlygų. LKT informavo, kad Šiaulių kalėjime yra neįgaliųjų poreikiams pritaikytos kameros, tačiau, kaip matyti šiuo tiriamu atveju, esamos sąlygos galimai yra neišnaudojamos dėl sveikatos priežiūros specialistų neveikimo / netinkamo veikimo.

Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė atkreipia LKT direktoriaus dėmesį į šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl būtinumo tinkamai fiksuoti ir kalėjimo administracijai teikti atitinkamas rekomendacijas, susijusias su asmenų fizinėmis galimybėmis ir siūlo imtis priemonių, kad neįgaliems ar laikinų sveikatos sutrikimų turintiems suimtiesiems ir nuteistiesiems laikymo sąlygos būtų kiek įmanoma pritaikytos pagal jų individualius poreikius.

 

19. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Šiaulių kalėjime nebuvo atsižvelgiama į individualią Pareiškėjo situaciją ir sveikatos būklę, miegamos vietos skyrimas antrame lovos aukšte ir dažnas perkėlimas į kitą kamerą apsunkintą judėjimą turinčiam asmeniui vertintinas kaip prieštaraujantis humanizmo principui ir galintis pažeisti Konvencijos 3 straipsnį, todėl Skundas dėl tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo, pripažįstamas pagrįstu.

 

Dėl konvojavimo

 

20. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. buvo konvojuotas į Kauno kalėjimą, nors labai sirgo ir apie tai pranešė pareigūnams.

 

21. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, Pareiškėjo laisvės atėmimo bausmė pradėta vykdyti 2024 m. vasario 19 d., o Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 22 d. sprendimu Pareiškėjas tolimesniam bausmės atlikimui buvo paskirtas į Alytaus kalėjimą, konvojuojant per Kauno kalėjimą;

– Pareiškėjo asmens bylos pažymoje dėl jo konvojavimo yra gydytojo įrašas, kad Pareiškėjas „vykti gali“. Pareiškėjas konvojavimo pažymoje nenurodė, kad turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, todėl 2024 m. vasario 22 d. jis buvo konvojuotas į Kauno kalėjimą;

– Kauno kalėjime nuteistąjį šeimos gydytoja konsultavo 2024 m. vasario 23 d., diagnozuotas ūminis bronchitas, skirtas medikamentinis gydymas.

 

22. BVK numatyta, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Pareiškėjas 2024 m. vasario 22 d. bausmės atlikimui buvo konvojuotas į Alytaus kalėjimą per Kauno kalėjimą. Seimo kontrolierei pateiktuose dokumentuose yra gydytojo žyma, kad nuteistasis vykti gali. Kauno kalėjime nuteistąjį šeimos gydytoja konsultavo 2024 m. vasario 23 d. (kitą dieną po atvykimo), diagnozuotas ūminis bronchitas, skirtas medikamentinis gydymas.

Konvojavimo taisyklių 36 punkte numatyta, kad konvojuoti nepriimami sergantys asmenys, kai tokius asmenis apžiūrėjęs medicinos darbuotojas konstatuoja, kad asmenų konvojavimas negalimas (išskyrus atvejus, kai asmenys konvojuojami į sveikatos priežiūros įstaigą), ir apie tai nurodoma konvojavimo dokumentuose.

Kaip nustatyta šio tyrimo metu, konvojavimo dokumentuose yra gydytojo žyma, kad Pareiškėjas vykti gali.

Pastebėtina, kad iš tyrimo metu gautos informacijos ir dokumentų nėra galimybių nustatyti Pareiškėjo būklės kelionės metu. Vertinant Kauno kalėjime nustatytą nuteistojo diagnozę, matyti, kad tam tikrų sveikatos sutrikimų nuteistasis galėjo turėti jau išvykdamas iš Šiaulių kalėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kalėjimo gydytojas vykti leido, darytina išvada, kad pareigūnai neturėjo pagrindo nekonvojuoti Pareiškėjo dėl jo sveikatos būklės.

 

23. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad Šiaulių kalėjimo gydytojas Pareiškėją konvojuoti į kitą kalėjimą leido, Skundo dalis dėl konvojavimo, atmestina.

Kartu dar kartą atkreiptinas LKT direktoriaus dėmesys į šioje pažymoje jau aptartas problemas dėl būtinumo tinkamai fiksuoti ir kalėjimo administracijai teikti atitinkamas rekomendacijas, susijusias su asmenų sveikatos būkle, nes objektyvus ir savalaikis konvojuojamojo sveikatos būklės vertinimas būtinas siekiant išvengti neigiamų pasekmių tiek konvojuojamojo sveikatai atsiradimą, tiek neapsunkinant konvojaus pareigūnų darbo.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su laikymo sąlygomis, pripažinti pagrįsta.

 

25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su konvojavimu, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai vadovautųsi humanizmo principu, jautriai reaguotų į individualią suimtojo / nuteistojo situaciją, ypač kai tai susiję su sveikatos klausimais ir savo elgesiu bei sprendimais nesukeltų didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.

 

27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų tinkamai fiksuojama ir kalėjimo administracijai teikiamos atitinkamos rekomendacijos, susijusios su asmenų fizinėmis galimybėmis, o neįgaliems ar laikinų sveikatos sutrikimų turintiems suimtiesiems ir nuteistiesiems laikymo sąlygos būtų kiek įmanoma pritaikytos pagal jų individualius poreikius.

 

28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad konvojuojamųjų sveikatos patikrinimas būtų atliekamas kiek įmanoma prieš pat kelionę, tokiu būdu išvengiant arba bent jau sumažinant galimas neigiamas pasekmes konvojuojamojo sveikatai.

 

29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja informuoti, ar Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus kalėjime, jeigu taip, paaiškinti, kodėl skiriant Pareiškėją į konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nebuvo atsižvelgta į gydytojo siuntimą dėl jo paskyrimo į Socialinės globos sektorių.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                            Erika Leonaitė