PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/1-918 |
---|---|
Data | 2023-12-05 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. rugsėjo 5 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės paskambinti įgyvendinimu (toliau – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymais leisti paskambinti broliui naudojantis internetine telefonija nuo 18 val. iki 20 val., tačiau vis sulaukia neigiamų atsakymų ir paskambinti prašomu laiku jam neleidžiama.
2.2. Pareiškėjo brolis kalbėti telefonu ar bendrauti naudojantis internetine telefonija gali tik vakarais, pasibaigus darbo valandoms, jis gyvena kitoje šalyje, todėl bendrauti naudojantis internetine telefonija kainuoja daug pigiau, nei skambinti telefonu.
2.3. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija bendrauti naudojantis internetine telefonija su artimaisiais leidžia tik darbo dienomis iki 16 val., tokiu būdu apribodama galimybę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais.
2.4. Neaišku, kodėl telefonu skambinti galima kiekvieną dieną iki 20 val., o bendrauti naudojantis internetine telefonija galima tik iki 16 val., sekmadieniais ir švenčių dienomis šie skambučiai visai neleidžiami.
2.5. Liepos mėnesį Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymu suteikti nuotolinį pasimatymą su broliu, tačiau buvo paskirtas tik vienas pasimatymas rugpjūčio mėnesį, o rugsėjo mėnesiui jau nebuvo laisvų vietų ir pasimatymas nebuvo paskirtas.
2.6. Marijampolės kalėjime nuteistiesiems bendrauti naudojantis internetine telefonija buvo leidžiama kiekvieną dieną, kaip ir paprastai skambinant, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nepagrįstai riboja teisę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais.
- Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 4D-2023/1-918/3D-1960 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – LKT) prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
LKT 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1S-5911 Seimo kontrolierę informavo:
4.1. „Nurodome, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) skambučių internetine telefonija registravimas vyksta gavus nuteistojo prašymą su pageidaujama skambučio data ir laiku. Galimybė paskambinti suteikiama atsižvelgiant į tos dienos nuteistųjų, norinčių paskambinti tokiu būdu, skaičių ir telefonijos užimtumą. Skambučių suteikimui eilių dažniausiai nebūna, tačiau jei pageidaujamas laikas yra užimtas, nuteistojo prašymas koreguojamas pasiūlant alternatyvų laiką (dažniausiai tą pačią dieną).“
4.2. „Nuteistieji gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Taksofonu skambinti galima nuo 8.30 val. (pasibaigus rytiniam nuteistųjų skaičiavimui) iki 20.30 val. (prasidedant vakariniam nuteistųjų skaičiavimui). Internetine telefonija galima skambinti darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.00 val., šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 16.00val. Įranga, kuri naudojama interneto telefonijai, yra Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pasimatymų biuro patalpose, todėl sekmadieniais ir švenčių dienomis skambinti internetine telefonija nėra galimybės, kadangi pasimatymų biuras tuo laiku nedirba. Pažymėtina, kad skambinimas internetine telefonija laikomas vienu iš teisės skambinti telefonu realizavimo būdų, kuris užtikrinamas pagal laisvės atėmimo vietoje esančias technines galimybes.“
4.3. „Nurodome, kad Pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius dėl skambinimo internetine telefonija kreipėsi 2023-07-05 prašymu Nr. NPS-23-13275, 2023-07-17 prašymu Nr. NPS-23-14118, 2023-07-28 prašymu Nr. NPS-23-15164, 2023-08-07 prašymu Nr. NPS-23-15821, 2023-08-16prašymu Nr. NPS-23-16352, 2023-09-04 prašymu Nr. NPS-23-17687, 2023-09-11 prašymu Nr. NPS-23-18241, 2023-09-20 prašymu Nr. NPS-23-18879, 2023-10-06 prašymu Nr. NPS-23-20174 (kopijos pridedamos). […] skambučiai Pareiškėjui buvo suorganizuoti. Pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką su prašymu sudaryti sąlygas bendrauti internetine telefonija kreipėsi 2023-06-23 (reg. 2023-06-27, Nr. NPS-23-12469), atsakymas pateiktas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, pavaduojančio kalėjimo viršininką2023-07-18 raštu Nr. SN-23-1763. Gavęs minėtą atsakymą, Pareiškėjas pateikė 2023-07-31 skundą (reg. 2023-08-02, Nr. NPS-23-15398) ir 2023-08-02 skundą Nr. NPS-23-15487, į kuriuos atsakymas pateiktas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-07 raštu Nr. SN-23-1962 (kopijos pridedamos).“
4.4. „Informuojame, kad nuotoliniai pasimatymai organizuojami darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.00 val., šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Paaiškiname, kad įranga, kuri yra naudojama interneto telefonijai, yra įrengta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pasimatymo biuro patalpose, todėl sekmadieniais ir švenčių dienomis leisti pasimatyti nuotoliniu būdu nėra galimybės, kadangi pasimatymų biuras šiomis dienomis nedirba. Taip pat pažymime, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 83 punktu, suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę, šiuo atveju Pravieniškių 2-ajame kalėjime – nuo pirmadienio iki šeštadienio.“
4.5. „Nurodome, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo darbuotojų pateiktais duomenimis bei pateikta Pareiškėjo pasimatymų apskaita (kopija pridedama), Pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius pateikė 2023-07-20 prašymą Nr. NPS-23-14509 dėl nuotolinio pasimatymo 2023-08-26 (šeštadienį) (kopija pridedama), kuris jam buvo suteiktas. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs 2023-10-02 prašymą Nr. NPS-23-19922 dėl nuotolinio pasimatymo 2023-11-03 ir 2023-10-05 prašymą Nr. NPS-23-20124 dėl nuotolinio pasimatymo 2023-11-24 (kopijos pridedamos). […], nuotoliniai pasimatymai suteikiami.“
4.6. „Pravieniškių 2-ojo kalėjimo darbuotojų duomenimis, pasitaiko atvejų, kai nuotolinių pasimatymų šeštadieniais nori didesnis kiekis nuteistųjų, nei leidžia techninės galimybės, tačiau kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, siekiama, kad nuteistiesiems nuotolinių pasimatymų netektų laukti ilgai. Taip pat pažymėtina, kad esant nuteistojo prašymui, bent kartą per mėnesį nuotolinis pasimatymas šeštadieniais yra suteikiamas.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų
taisyklių“:
24.1 papunktis – „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“
24.5 papunktis – „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti.“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):
33 straipsnis – „1. Į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. 2. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji. 3. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje. 4. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; […] 3) keturis kartus per savaitę paskambinti.“
39 straipsnis – „1. Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių. 2. Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų; 2) kontaktiniu būdu – iki trijų valandų. 3. Kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis.“
43 straipsnis – „1. Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. 2. Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių. 3. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; […] 7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus“.
- Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444:
78 punktas – „Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“
83 punktas – „Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę.“
86 punktas – „Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą). Be pilnamečio asmens palydos pasimatyti leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų amžiaus suimtojo ar nuteistojo vaikams ar įvaikiams. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems. Pasimatyti nuotoliniu būdu su kitais asmenimis suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“
Teismų praktika
- Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pateikė šią išvadą: ,,Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį […].“
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
„73.1. Apžvelgiamoje srityje reikšmingu teisės šaltiniu yra Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios šeimos gyvenimo gerbimą, bei šio straipsnio turinį pildanti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas. Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Kita vertus, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime Europos žmogaus teisių konvencijai neprieštarauja (žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir jame nurodytų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94, 61 p. bei 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98).“
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byla oje Nr. A-1581-756/2018:
„[…] skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. […] Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.“
- Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 9 d. byloje Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06) nurodė:
,,Teismas dar kartą pažymi, kad Konvencijos 14 straipsnis saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio su jais, jiems naudojantis Konvencijos numatytomis laisvėmis ir teisėmis. […] Tam, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas pagal 14 straipsnį, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje […]. Reikalavimas įrodyti „analogišką padėtį“ nereiškia, kad lyginamos grupės turi būti identiškos. Tai, kad pareiškėjo [suimtasis] padėtis nėra visiškai analogiška nuteistųjų padėčiai bei tai, kad įvairios grupės skiriasi pagal tai, kokiu tikslu atimta jų laisvė, netrukdo taikyti 14 straipsnio. Turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į jo skundo esmę, pareiškėjas atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip […].“
Tyrimo išvados
- Skunde Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime internetine telefonija leidžiama naudotis tik darbo dienomis iki 16 val., tai yra, tuo laiku, kai artimieji dirba. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymais leisti pasinaudoti internetine telefonija kitu laiku, tačiau prašymai netenkinami.
- BVK numatyta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudodamiesi internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas.
Taisyklėse numatyta, kad nuteistieji gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. birželio 23 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d. su prašymu ir skundais kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, nurodydamas, kad jis nori paskambinti broliui naudodamasis internetine telefonija nuo 18 val. iki 20 val., tačiau jam nebuvo leidžiama tai padaryti, taip pat skųsdamasis, kad negauna nuotolinių pasimatymų jo pageidaujamu laiku. Pareiškėjui į jo prašymą ir skundus buvo pateikti atsakymai, kuriuose išaiškinta skambinimo ir pasimatymų suteikimo tvarka. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri skundą persiuntė nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai. LKT atsakymą Pareiškėjui pateikė 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir nurodė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija deda visas pastangas ir siūlo alternatyvas, jeigu Pareiškėjo pageidaujamą pasimatymo dieną ir konkrečią valandą nėra galimybės pasimatymo suteikti. Pareiškėjui dar kartą paaiškinta, kad internetinė telefonija Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra įrengta pasimatymų biuro patalpose, kuris darbo dienomis ir šeštadieniais dirba nuo 9 val. iki 16 val. (sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirba), todėl ir skambučiai naudojantis internetine telefonija galimi tik tuo laiku. Atsakymas Pareiškėjui grindžiamas teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, nurodoma apskundimo tvarka.
Skundo tyrimo metu LKT patvirtino, kad visi Pareiškėjo prašymai paskambinti naudojantis internetine telefonija buvo suorganizuoti, taip pat buvo suteiktas bent vienas per mėnesį nuotolinis pasimatymas šeštadieniais, nes kitos dienos Pareiškėjui netinka.
- Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ numatyta, kad kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis bei pasimatyti su šiais asmenimis. Jei reikia, bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami ir stebimi atliekant nusikaltimų tyrimus, taip pat tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti, dėl nusikaltimų prevencijos ir dėl nusikaltimų aukų apsaugos, bet, nepaisant tokių apribojimų, tarp jų ir teismo skirtų tam tikrų apribojimų, turėtų būti leidžiami minimalūs priimtini kontaktai.
Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.
Pažymėtina, kad tarptautinėje jurisprudencijoje nuolat akcentuojama, jog dėl laisvės praradimo neturėtų būti prarandami ryšiai su išoriniu pasauliu. Priešingai, visi kaliniai turi teisę į tokį kontaktą, o kalėjimo administracija turėtų stengtis sudaryti tokias sąlygas, kad jie galėtų kuo geriau tokius ryšius išlaikyti. Ryšys su išoriniu pasauliu yra gyvybiškai svarbus norint neutralizuoti galimą žalingą įkalinimo poveikį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai savo praktikoje akcentuoja, kad sprendimus dėl teisės pasimatyti su artimaisiais priimantys laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnai yra saistomi ne tik bausmių vykdymo arba suėmimo vykdymo tvarką įtvirtinančių įstatymų, bet ir kitų įstatymų, inter alia, Europos žmogaus teisių konvencijos bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Vienoje iš bylų LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas. Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Pastebėtina, kad LVAT, pasisakydamas dėl teisės skambinti naudojantis internetine telefonija, išaiškino, jog toks skambinimo būdas nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kalėjimų administracijos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant techninėms galimybėms – ir internetine telefonija.
Šio tyrimo metu nustatyta, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra visos techninės galimybės naudotis internetine telefonija, tačiau laikas skambinti šiuo būdu yra ribojamas dėl formalios priežasties – pareigūnų darbo laiko.
- Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierius, tirdamas panašaus turinio skundą, pažymoje Nr. 4D-2020/1-1421 jau buvo išreiškęs abejones dėl trumpesnio laiko skambinti internetine telefonija nustatymo ir buvo prieita prie išvados, kad trumpesnis laikas naudotis internetine telefonija yra patogus tik dirbantiems pareigūnams, bet ne suimtiesiems (nuteistiesiems). Seimo kontrolierius akcentavo, kad pareigūnai turėtų stengtis padėti suimtiesiems (nuteistiesiems) palaikyti kuo veiksmingesnį ir glaudesnį ryšį su artimaisiais, sudaryti palankesnes sąlygas kuo dažniau ir kuo patogesniu laiku bendrauti su artimaisiais, taip pat ir internetinės telefonijos priemone.
- Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo tiriamu atveju internetinė telefonija yra ypač svarbi ir dėl ribotų Pareiškėjo finansinių galimybių ir tampa bene vienintele galimybe jam palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais.
Pažymėtina, kad VAĮ įtvirtintas naujovių ir atvirumo permainoms principas, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius. Pagal Viešojo administravimo įstatymą, institucijos taip pat privalo vadovautis efektyvumo ir proporcingumo principais, reiškiančiais, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato, o administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Kalėjimo administracijos veiksmai, kai BVK numatytos teisės paskambinti naudojantis internetine telefonija įgyvendinimas ribojamas laiko prasme ir trumpinamas tik dėl pareigūnų darbo pobūdžio, laikytinas nederančiu su VAĮ įtvirtintais principais.
- Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjui pagal jo prašymus buvo sudaryta galimybė skambinti naudojantis internetine telefonija, taip pat jam buvo suteikti ir nuotoliniai pasimatymai jo pageidaujamu laiku, tačiau teisė naudotis internetine telefonija yra ribojama dėl pasimatymų biuro darbo laiko ir nesudaroma galimybė skambinti vėliau nei 16 val., taip pat sekmadieniais ir švenčių dienomis. Vertinant ryšių su artimaisiais palaikymo svarbą, manytina, kad toks galimybės naudotis internetine telefonija ribojimas nėra suderinamas su siekiu skatinti kuo dažnesnį ir glaudesnį bendravimą su šeimos nariais ar artimaisiais, taip pat toks ribojimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems efektyvumo, naujovių ir atvirumo permainoms bei proporcingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra techninės galimybės naudotis internetine telefonija, o laikas skambinti šiuo būdu yra trumpinamas ir ribojamas tik dėl pareigūnų darbo pobūdžio, darytina išvada, kad Skundas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės paskambinti ribojimu, pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės paskambinti ribojimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų palaikyti kuo veiksmingesnį ir glaudesnį ryšį su artimaisiais, bei sudaryti kiek įmanoma palankesnes sąlygas patogesniu laiku bendrauti su artimaisiais ir naudojantis internetine telefonija.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė