PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 1-ĄJĮ KALĖJIMĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/1-900 |
---|---|
Data | 2024-04-30 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 1-ĄJĮ KALĖJIMĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau ir citatose – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos pateikimu (nepateikimu), neprisistatymu, bei netinkamai išnagrinėjus kreipimusis (toliau – Skundas).
- Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „Skundu kreipiausi dėl pareigūnų pažeidinėjamo įstatymo […] man neparodo ženklo reikalaujant. Esu dėl to praėjęs visas instancijas, tame tarpe ir teismą, kuris pripažino, jog pataisos pareigūnai privalo parodyti ženklą man pareikalavus […]. Po priimto tokio sprendimo įstaiga mano tokių pretenzijų išvis nebenagrinėja. […] Įstaiga klaidingai taiko įstatymą. Atsakymuose nurodo, jog nemato mano teisių pažeidimo, nors net teismas pripažino, jog aš turiu teisę gauti šią informaciją, o neparodžius ženklo ar neprisistačius, pažeidžiamos mano teisės. “ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gavau 2023-08-25 gavau atsakymą Nr. SN-22-2719. […] Atsakyme nėra nurodyta įstaigos, į kurią reikia apskųsti šį atsakymą.“
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2023 m. spalio 3 d. raštu Nr. 4D-2023/1-900/3D-1999 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – Kalėjimų tarnyba), prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
2023 m. spalio 13 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos raštą Nr. 1S-5786; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:
4.1. „[…] Pareiškėjas į Pravieniškių 1-asis kalėjimo viršininką su skundais dėl pareigūnų ženklų nepateikimo ir (ar) neprisistatymo kreipėsi […] 2023-08-22 skundais Nr. NPS-22-18316 ir [2023-08-23] Nr. NPS-22-18445, į kuriuos atsakymas pateiktas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-25 raštu Nr. SN-22-2719 […].“
4.2. „Informuojame, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai darbo vietoje dėvi tarnybines uniformas su skiriamaisiais ženklais. Tarnybinių uniformų, kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-48 „Dėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybinės uniformos, kursantų uniformos ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“. Taip pat nurodome, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo, patvirtinto 2018 m. birželio 29 d., Nr. XIII-1387, 11 straipsnyje numatytos bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos. Šio straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo „atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį pristatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą)“. Pažymime, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, kad pareigūnai turi nešioti skiriamuosius identifikavimo ženklus (su vardu ir pavarde). Pareigūnai, atvykę į tarnybą, savo tarnybinius pažymėjimus palieka Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 1. Nuteistieji pareigūnus identifikuoti gali pagal nešiojamas tarnybines uniformas, skiriamuosius ženklus bei pareigūnams prisistatant.“
4.3. „Nurodome, kad kiekvieno rytinio instruktažo metu budinčiosios pamainos pareigūnai yra instruktuojami, kad atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį privalo prisistatyti. Tarnybinio pažymėjimo pareigūnai nuteistiesiems parodyti neturi galimybės, kadangi jie yra paliekami Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 1.
Papildomai informuojame, kad Pareiškėjas anksčiau yra kreipęsis į teismą dėl Vilniaus pataisos namų (nuo 2023-01-01) pareigūnų veiksmų, neparodant ženklo ir neprisistatant nuteistajam reikalaujant.“
- Elektroniniu paštu 2023 m. gruodžio 7 d. (reg. Nr. 1D-2534) Kalėjimų tarnyba Seimo kontrolierei pateikė papildomą informaciją:
„[…] nurodome, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 102 punkte nurodoma, kad „Asmenys į įstaigas gali patekti per kontrolės ir praleidimo postą (vienu metu įleidžiami ne daugiau kaip trys asmenys) pateikę nustatyto pavyzdžio nuolatinį arba vienkartinį leidimą. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento valstybės tarnautojai, turintys teisę tikrinti įstaigų veiklą, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai bei pataisos pareigūnai į įstaigą įleidžiami ir išleidžiami iš jos pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai – pateikę galiojantį advokato pažymėjimą ir advokato orderį ar sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji – pateikę galiojantį leidimą įeiti į įstaigą arba išeiti iš jos“. Vadovaujantis šiuo punktu, pareigūnai, atvykę į tarnybą, savo tarnybinius pažymėjimus palieka Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 1.“
Papildomai prie rašto pridėta:
– Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo Nr. NPS-22-18316 kopija; skunde Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnė, jam paprašius, nepateikė tarnybinio pažymėjimo (ženklo), neprisistatė.
– Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundo Nr. NPS-22-18445 kopija; skunde Pareiškėjas nurodo, kad būnant parduotuvėje, į jį kreipėsi pareigūnas, kurio Pareiškėjas nepažįsta, todėl paprašė parodyti pažymėjimą (ženklą), tačiau pareigūnas atsakė, kad pažymėjimo (ženklo) neturi. Pareiškėjas prašo ištirti šį atvejį, ar pareigūnai pažeidinėja įstatymus, kai nerodo pažymėjimo (ženklo).
– Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas Nr. SN-22-2719 Pareiškėjui, kuriame nurodyta, kad atsakant į 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą Nr. NPS-22-18445 informuojama, kad į Pareiškėjo ankstesnį analogiško turinio skundą jau buvo atsakyta 2023 m. liepos 27 d. atsakymu Nr. SN-22-2358, todėl papildomai 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundas Nr. NPS-22-18445 analizuojami nebus.
2023 m. liepos 27 d. atsakyme Nr. SN-22-2358 paaiškintas teisinis reglamentavimas dėl nuteistojo specifinio teisinio statuso, taip pat nurodyta, kad išnagrinėjus dokumentinę ir vaizdo medžiagas matyti, kad pareigūnas nurodė Pareiškėjui užsidėti kortelę, tačiau Pareiškėjas nurodymo nevykdė, dėl tokio elgesio buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas reikalavo, jog pareigūnas prisistatytų, tai jis ir padarė – pasakė savo vardą, pavardę, paaiškino, jog pažymėjimas (ženklas) yra kontrolės praleidimo punkte. Nagrinėjant skundą nerasta duomenų apie Pareiškėjo teisių pažeidimus. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.
– Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-798-872/2023 kopija.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […] 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; […].“
10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.
- Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:
[…] 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […].“
11 straipsnis – „3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ir ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.“
- Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įstatymo (toliau – Bausmių vykdymo sistemos įstatymas) 11 straipsnis – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […] 6) atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą); […].“
- Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):
45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:
45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
[…]“.
47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“
- Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, (toliau – Instrukcija) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.) 102 punktas – „Asmenys į įstaigas gali patekti per kontrolės ir praleidimo postą (vienu metu įleidžiami ne daugiau kaip trys asmenys) pateikę nustatyto pavyzdžio nuolatinį arba vienkartinį leidimą. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento valstybės tarnautojai, turintys teisę tikrinti įstaigų veiklą, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai bei pataisos pareigūnai į įstaigą įleidžiami ir išleidžiami iš jos pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai – pateikę galiojantį advokato pažymėjimą ir advokato orderį ar sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji – pateikę galiojantį leidimą įeiti į įstaigą arba išeiti iš jos.“
- Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, (toliau – Instrukcija) (aktuali redakcija nuo 2023 m. gruodžio 29 d.):
128 punktas – „Įeinančių (išeinančių) asmenų ir įvažiuojančių (išvažiuojančių) transporto priemonių tikrinimo paskirtis – užkardyti kalinamųjų, laikomų kalėjime, pabėgimą, neleistinų daiktų patekimą, vykdyti įėjimo į kalėjimą (išėjimo iš jo) asmenų bei įvažiuojančių į jį (išvažiuojančių iš jo) transporto priemonių kontrolę.“
151 punktas – „Asmenys į kalėjimą gali įeiti ir išeiti iš jo tik turėdami atitinkamą leidimą ar pažymėjimą: 151.1. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai į kalėjimą įleidžiami ir išleidžiami iš jo pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai ar jų padėjėjai – galiojantį advokato ar advokato padėjėjo pažymėjimą. Patikrinus, ar tarnybinis (advokato ar advokato padėjėjo) pažymėjimas galioja, jis grąžinamas įeinančiam į kalėjimą arba išeinančiam iš jo asmeniui; 151.2. darbuotojai, dirbantys kalėjime pagal darbo sutartį, taip pat asmenys, vykdantys veiklą, dėl kurios pobūdžio jie turi nuolat lankytis kalėjime, – pateikę galiojantį Nuolatinį leidimą (21 priedas), bausmių vykdymo sistemos pareigūnai – tarnybinį pažymėjimą. Nuolatinis leidimas ir (ar) tarnybinis pažymėjimas asmeniui (bausmių vykdymo sistemos pareigūnui) grąžinamas, kai jis išeina iš kalėjimo;“.
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas; (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime):
IV skyriaus 1 poskyrio:
3 punktas – „[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).“
5 punktas – „[…] gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra:
5.1. Pareigą motyvuoti. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). […]
5.2. Pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką. Su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nesiderina administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014).“
- LVAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015) nurodė:
„Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“
- Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-798-872/2023:
„Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (ginčo metu galiojusi redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 9 straipsnyje įtvirtintos pataisos pareigūnų pareigos. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, jog pataisos pareigūnai privalo atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą). Taigi teismo vertinimu, pažodžiui aiškinant įstatymo normą, pareigūnas atlikdamas savo darbines funkcijas, privalėjo, nuteistajam pareikalavus, prisistatyti. Pažymėtina, kad pats pareigūnas atsakovės pateiktame atsiliepime neneigia fakto, kad neprisistatė nuteistajam bei neparodė tarnybinio pažymėjimo. Pareigūnas teigia, kad to nepadarė, nes ne pats kreipėsi į nuteistąjį, tarnybą poste atlieka jau ne vieną mėnesį ir nurodo, kad pažymėjimą palieka įeidamas į įstaigą kontrolės ir praleidimo poste. Teismas pažymi, kad teisės norma, įtvirtinta minėtame straipsnyje, suponuoja faktą, kad pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, visada turi turėti šalia savo tarnybinį pažymėjimą.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
14.1. dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos pateikimu (nepateikimu), neprisistatymu;
14.2. dėl netinkamai išnagrinėtų Pareiškėjo kreipimųsi.
Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos pateikimu (nepateikimu), neprisistatymu
- Pareiškėjas Skunde rašo, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai jam prašant neparodo tarnybinio pažymėjimo (ženklo), neprisistato.
- Vadovaujantis Bausmių vykdymo sistemos įstatymo nuostatomis, pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį, privalo prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą) (pažymos 7 punktas).
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl to, kad pareigūnai pažeidinėja teisės aktus – neturi tarnybinių pažymėjimų (ženklų) ir, jam paprašius, jų negali parodyti, prisistatyti.
Kalėjimų tarnyba Seimo kontrolierei pateikė informaciją, kad, pagal tuo metu galiojusią Instrukciją, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai į įstaigą buvo įleidžiami ir išleidžiami iš jos pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą (ženklą). Vadovaudamiesi tuo, pareigūnai, atvykę į tarnybą, savo tarnybinius pažymėjimus (ženklus) palikdavo Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 1. Nuteistieji pareigūnus identifikuoti galėjo pagal nešiojamas tarnybines uniformas, skiriamuosius ženklus bei pareigūnams prisistatant (pažymos 4, 5 punktai).
- Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad teisės norma, įtvirtinta Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, suponuoja faktą, kad pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, visada turi turėti savo tarnybinį pažymėjimą (ženklą) su savimi ir paprašius – jį parodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai, vadovaudamiesi Instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 29 d.) nuostatomis, į įstaigas galėjo patekti per kontrolės ir praleidimo postą pateikę savo tarnybinius pažymėjimus (ženklus). Seimo kontrolierė konstatuoja, kad tuo metu galiojusios Instrukcijos nuostatose nebuvo nurodyta, kad pareigūnai privalo palikti įėjimo poste savo tarnybinius pažymėjimus (ženklus). Šiuo atveju, aiškinant žodžio „pateikti“ reikšmę taikytinas lingvistinis teisės aiškinimo metodas, kuris apima bendrinės kalbos prasmės pirmumo taisyklę. Pagal šią taisyklę aiškinamos teisės normos tekste vartojamus bendrinės kalbos žodžius reikia aiškinti taip, kaip jie suprantami bendrinėje kalboje, išskyrus atvejus, kai svarūs argumentai leidžia daryti kitaip. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne žodžio „pateikti“ reikšmė, atsižvelgiant į šiuo atveju analizuojamą kontekstą, yra „duoti kam ką susipažinti“. Kad tuo metu galiojusios redakcijos Instrukcijos 102 punkte vartotas žodis „pateikti“ turėjo būti suprantamas būtent šia prasme, patvirtina ir Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnio 6 punkto nuostata bei analogišką nuostatą (senos redakcijos įstatyme) taikęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-798-872/2023 (pažymos 13 punktas).
Seimo kontrolierė nuosekliai laikosi pozicijos, kad pareigūnai, atlikdami savo tarnybines pareigas, privalo būti identifikuojami. Tai padeda užtikrinti skaidrumo ir asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principų įgyvendinimą, skatina laikytis pagarbaus ir pasitikėjimu grįsto bendravimo taisyklių. Kartu pažymėtina, kad ir Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) po apsilankymo Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose dar 2016 metais pateiktoje pirminėje ataskaitoje pažymėjo, kad turi būti užtikrinama reali galimybė identifikuoti kalinamųjų atžvilgiu veiksmus atlikusius pareigūnus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduotina tobulinti Instrukcijos nuostatas, kad pareigūnai tinkamai galėtų vykdyti Bausmių vykdymo sistemos įstatyme nustatytą pareigą, bei imtis priemonių, kad būtų užtikrinama reali galimybė nuteistiesiems identifikuoti pareigūnus.
Dėl netinkamai išnagrinėtų Pareiškėjo kreipimųsi
- Pareiškėjas Skunde nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai nebenagrinėja jo teikiamų skundų dėl pareigūnų pažeidinėjamų įstatymų, kai pareigūnai neparodo tarnybinių pažymėjimų (ženklų), be to, pateiktame atsakyme nėra aišku, kur Pareiškėjas galėtų kreiptis, norėdamas atsakymą apskųsti.
- Nagrinėdama pareiškėjų skundus, Kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis tai reglamentuojančių teisės aktų – pirmiausia VAĮ ir Taisyklių – reikalavimų, taip pat viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei gero administravimo principų. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį; į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Atsakyme turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
LVAT teismų praktikoje akcentuoja, kad tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nedera administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas. VAĮ nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundu Nr. NPS-22-18316 kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją; skunde Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnė, jam paprašius, nepateikė tarnybinio pažymėjimo (ženklo), neprisistatė. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė skundą Nr. NPS-22-18445, kuriame nurodo, kad būnant parduotuvėje, į jį kreipėsi pareigūnas, kurio Pareiškėjas nepažįsta, todėl paprašė parodyti pažymėjimą (ženklą), tačiau pareigūnas atsakė, kad pažymėjimo (ženklo) neturi. Pareiškėjas prašo ištirti šį atvejį, ar pareigūnai pažeidinėja įstatymus, kai paprašius neparodo pažymėjimo (ženklo), neprisistato.
2023 m. rugpjūčio 25 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija Pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. SN-22-2719, kuriame nurodoma, kad, remdamiesi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsakydami į 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą Nr. NPS-22-18445 informuoja, kad į Pareiškėjo ankstesnį analogiško turinio skundą jau buvo atsakyta 2023 m. liepos 27 d. atsakymu Nr. SN-22-2358, todėl papildomai 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundas Nr. NPS-22-18445 analizuojami nebus. Taip pat nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka.
2023 m. liepos 27 d. atsakyme Nr. SN-22-2358 Pareiškėjui paaiškintas teisinis reglamentavimas dėl nuteistojo specifinio teisinio statuso, taip pat nurodyta, kad išnagrinėjus dokumentinę ir vaizdo medžiagas matyti, kad pareigūnas nurodė Pareiškėjui užsidėti kortelę, tačiau Pareiškėjas nurodymo nevykdė, dėl tokio elgesio Pareiškėjui buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas reikalavo, jog pareigūnas prisistatytų, tai jis ir padarė – pasakė savo vardą, pavardę, paaiškino, jog pažymėjimas (ženklas) yra kontrolės praleidimo punkte. Nagrinėjant skundą nerasta duomenų apie Pareiškėjo teisių pažeidimus. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.
- Vadovaujantis Bausmių vykdymo sistemos įstatymo nuostatomis, pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį, privalo prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą) (pažymos 7 punktas).
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje, teismo vertinimu, aiškinant įstatymo normą, pareigūnas, atlikdamas savo darbines funkcijas, privalėjo, nuteistajam pareikalavus, prisistatyti. Teismas pažymi, kad teisės norma, įtvirtinta Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, suponuoja faktą, kad pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, visada turi turėti šalia savo tarnybinį pažymėjimą (ženklą) (pažymos 13 punktas).
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
VAĮ 11 straipsnyje aiškiai nurodyti prašymo ar skundo nenagrinėjimo pagrindai. Pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ir ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, toks prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo ar įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas (pažymos 6 punktas).
Šiuo atveju Pareiškėjas su skundais kreipėsi dėl dviejų skirtingų situacijų ir aplinkybių, kai pareigūnai neprisistatė ir jam prašant nepateikė tarnybinio pažymėjimo (ženklo), tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija nusprendė nebenagrinėti Pareiškėjo skundų, klaidingai remdamasi VAĮ 11 straipsniu ir argumentuodama, kad į analogiško turinio skundą jau buvo atsakyta 2023 m. liepos 27 d. atsakymu.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviename iš Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 ir 23 d. pateiktų skundų nurodyti skirtingi pareigūnai ir skirtingos aplinkybės, dėl kurių nei Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, nei kitas viešojo administravimo subjektas nebuvo priėmęs sprendimo, todėl akivaizdu, kad tai nėra skundai dėl tos pačios situacijos. Seimo kontrolierė pažymi, kad skundo nenagrinėjimo pagrindai, nustatyti VAĮ, turi būti aiškinami siaurai. Tokios praktikos laikosi ir LVAT.
Nėra laikoma, kad administracinė procedūra būtų pakartotinė, kai asmens pakartotinis kreipimasis yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareigūnai neturėjo pagrindo nenagrinėti Pareiškėjo skundų vadovaudamiesi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir privalėjo juos nagrinėti iš esmės. Be to, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, Pareiškėjui pateiktame atsakyme turėjo būti nurodyta jo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos pateiktame atsakyme nėra pateikta išsami informacija apie tai, į kokią konkrečiai instituciją Pareiškėjas turėtų kreiptis, norėdamas pateikti skundą, todėl Pareiškėjo skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų, netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis, yra pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos pateikimu (nepateikimu), neprisistatymu pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:
26.1. imtis priemonių užtikrinti, kad pareigūnai tarnybinį pažymėjimą (ženklą) visada turėtų su savimi ir, paprašius, jį galėtų parodyti;
26.2. tobulinti Instrukcijos nuostatas, kad pareigūnai tinkamai galėtų vykdyti Bausmių vykdymo sistemos įstatyme nustatytą pareigą, bei imtis priemonių, kad būtų užtikrinama reali galimybė nuteistiesiems identifikuoti pareigūnus;
26.3. atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį, kad ateityje būtų tinkamai vertinamos situacijos, kuomet atsisakoma nagrinėti nuteistųjų skundus vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė