PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS MARIJAMPOLĖS KALĖJIMĄ
Dokumento numeris | 4D-2024/1-44 |
---|---|
Data | 2024-04-16 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS MARIJAMPOLĖS KALĖJIMĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 17 d. gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Kalėjimų tarnyba) Marijampolės kalėjimo (toliau tekste ir citatose – Marijampolės kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesudarant sąlygų dalyvauti sesers laidotuvėse (toliau ir – Skundas).
- Skunde, be kitų aplinkybių, aprašytos šios:
2.1. „2023-12-17 namiškiai pranešė, kad mirė mano sesutė. Po šios skaudžios žinios aš kreipiausi į Marijampolės kalėjimo RS [Resocializacijos skyrius] specialistę […] dėl tarpininkavimo suteikiant man išvykti į sesutės laidotuves.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Tačiau iš […] specialisto gavau neigiamą atsakymą, kad manęs į laidotuves neišleis, gali tik konvojuoti, jei konvojavimo paslaugas aš pats apsimokėsiu. Pasakė konvojavimo sumą 600 eur. Man suma pasirodė neadekvati, o ir tokių pinigų aš neturiu.“
2.3. „Kalėjimų tarnyba, mano įsitikinimu, užsiėmė neveikimu, nes nesiėmė tvarkyti dokumentų dėl mano išvykos į sesutės laidotuves su apykoje […]. Kalėjimų tarnyba piktnaudžiavo siūlydama mane konvojuoti už neadekvačią sumą, žinodami, kad aš neturiu galimybės susimokėti […].“
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 23 d. raštu Nr. 4D-2024/1-44/3D-190 kreipėsi į Kalėjimų tarnybą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
2024 m. vasario 8 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2024 d. vasario 8 d. raštą Nr. 1S-914; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:
4.1. „Pareiškėjas į Marijampolės kalėjimo pareigūnus dėl vykimo į laidotuves kreipėsi žodžiu. Pokalbio su Pareiškėjo metu jam buvo paaiškinta visa tvarka, susijusi su konvojavimu į laidotuves, nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Taip pat nurodyta, kad BVK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka, paaiškinta Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 142 punkte nustatyta leidimo išvykti dėl jo artimojo mirties suteikimo tvarka. Pažymime, kad raštiško prašymo dėl vykimo į laidotuves Pareiškėjas neteikė. Pareiškėjas į laidotuves vykti atsisakė ir nebuvo išleistas todėl, kad nebuvo apmokėtos konvojavimo išlaidos, nuteistasis savo asmeninėje sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų. Pabrėžiame, kad informacija apie konvojavimo išlaidų apmokėjimą (BVK 67 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „<…> nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias <…> išlaidas“) Pareiškėjui buvo suteikta.“
4.2. „Vadovaujantis šio rašto 4.1 papunktyje nurodytais teisės aktais, suimtiesiems (nuteistiesiems), atsižvelgiant į nustatytas sąlygas, suteikiamas leidimas išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jų artimųjų mirties. Tokiu atveju rašytiniame prašyme suimtasis (nuteistasis) turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda (Taisyklių 142 punkto nuostata). Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 144 punkte įtvirtinta, kad „laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą <…> nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. <…> Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą <…>“. Pabrėžiame, kad šiuo atveju Pareiškėjas rašytinio prašymo, nurodyto Taisyklių 142 punkte, neteikė, į kalėjimo pareigūnus kreipėsi tik žodžiu, todėl sąskaita išankstiniam apmokėjimui nebuvo parengta. Taisyklių XXII skyriuje yra nustatyta laisvės atėmimo vietų įstaigos išlaidų, patiriamų dėl suimtųjų ar nuteistųjų pervežimo ir (ar) jų palydos, apskaičiavimo tvarka. Konvojavimo išlaidų išskaičiavimo tvarka taip pat numatyta Suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto LKT direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479, III skyriaus antrajame skirsnyje. Aprašo 45 punkte įtvirtinta, kad LKT Finansų skyriaus darbuotojas, „<…> gavęs tarnybinį pranešimą dėl nuteistojo pervežimo, išrašo PVM sąskaitą faktūrą (7 priedas), kurioje yra apskaičiuotos pervežimo išlaidos. <…> Jei sąskaita neapmokama iš anksto, nuteistasis nevežamas“. Pabrėžiame, kad konvojavimo išlaidų apskaičiavimas vyksta tik griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje (įrašų kopija pridedama) Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus darbuotoja nurodė, kad „Nuteistasis atsisakė vykti į laidotuves, kadangi artimieji nepervedė trūkstamų pinigų sumos. Nuteistojo paprašius parašyti atsisakymą, kad nevyks į laidotuves, tačiau nuteistasis atsisakė rašyti atsisakymą“, pats Pareiškėjas knygelėje 2023-12-20 taip pat įrašęs, jog „Į laidotuves nevykau todėl nes trūko likusių pinigų“. Atsižvelgiant į tai, nurodome, kad Pareiškėjo teiginiai, jog „<…> Kalėjimų tarnyba <…> užsiėmė neveikimu, nes nesiėmė tvarkyti dokumentų dėl mano išvykos į sesutės laidotuves su apykoja <…> piktnaudžiavo, siūlydama mane konvojuoti už neadekvačią sumą <…>“ yra nepagrįsti, kadangi Marijampolės kalėjimo darbuotojai Pareiškėjui išaiškino konvojavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką, pateikė reikiamą informaciją, raštiško prašymo Pareiškėjas neteikė, todėl sąskaita išankstiniam apmokėjimui suformuota nebuvo. Taip pat pabrėžiame, kad konvojavimo išlaidos apskaičiuojamos tik vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl pareigūnai negali, kaip teigia Pareiškėjas, siūlyti konvojuoti už tam tikrą teisės aktais nenustatytą sumą.“
Papildomai prie atsakymo pridėta Pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašų kopija, kurioje Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus darbuotoja nurodė: „Nuteistasis atsisakė vykti į laidotuves, kadangi artimieji nepervedė trūkstamų pinigų sumos“. Pareiškėjas knygelėje 2023 m. gruodžio 20 d. taip pat įrašęs: „Į laidotuves nevykau, todėl nes trūko likusių pinigų“.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):
24.5 papunktis – „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.“
24.7 papunktis – „Kaliniui, jei tai leidžia aplinkybės, vienam ar su apsauga turėtų būti leidžiama laikinai išeiti tam, kad aplankytų sergantį giminaitį, dalyvauti laidotuvėse ar dėl kitų humaniškų priežasčių.“
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnis – „1. Biurokratizmas– tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):
4 straipsnis – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, […]; […].“
[…]
67 straipsnis – „1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.
- Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.
[…].“
- Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):
142 punktas – „Suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos), kai gresia realus pavojus jo gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą jam arba jo artimajam (-iesiems), ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Kartu su prašymu suimtasis ar nuteistasis turi pateikti:
142.1. medicininės pažymos, liudijančios suimtojo ar nuteistojo artimojo mirties faktą, arba artimojo mirties liudijimo (jei šių duomenų nėra Gyventojų registre) kopijas – kai kreipiamasi dėl leidimo išvykti į suimtojo ar nuteistojo artimojo laidotuves;
[…].“
144 punktas – „Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą.“
146 punktas – „Jeigu suimtasis ar nuteistasis nepateikė jo prašymą pagrindžiančių dokumentų arba jei pateiktuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos valstybės registruose esanti informacija nepagrindžia suimtojo ar nuteistojo teisės išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos arba jei negautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas dėl suimtojo išvykimo iš suėmimo vykdymo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas šiam suimtajam ar nuteistajam pateikia motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos.“
147 punktas – „Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką bei galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą, Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir Bausmių vykdymo kodekso 68 ir 69 straipsniuose nustatytus kriterijus atitinkantiems nuteistiesiems Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu palyda paprastai neskiriama. Be palydos iš bausmės atlikimo vietos išvykstantis nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su išvykimo ir parvykimo į bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.“
148 punktas – „Jei iki 142 punkte nurodytos išvykos pradžios laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už suimtojo ar nuteistojo pervežimu ir jo palyda susijusias išlaidas, toks pervežimas nevykdomas.“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT):
9.1. 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“
,,Nuteistųjų teisės į trumpalaikę išvyką aiškinimui aktuali administracinė byla Nr. A822-128/2013. Apžvelgiamu atveju pareiškėjas kreipėsi į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, prašydamas jį išleisti namo dėl tėvo sunkios ligos ir vėliau dėl jo mirties. Tačiau toks leidimas suteiktas nebuvo. Pataisos įstaiga atsisakymą motyvavo ta aplinkybe, kad iš gydymo įstaigos gautoje pažymoje nebuvo nurodyta, jog liga yra sunki ar gresia ligonio gyvybei. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad teisės aktai nenumato atsakovui pareigos suteikti nuteistajam trumpalaikes išvykas, tačiau akcentavo, kad sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja valdžia.“
9.2. LVAT 2015 m. liepos 31 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015, konstatavo:
„Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra: […] Pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą […].“
Seimo kontrolierių darbo praktika
- Seimo kontrolierius išnagrinėjo pareiškėjo X skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nesudarant sąlygų dalyvauti motinos laidotuvėse ir 2020 m. gruodžio 22 d. surašė pažymą Nr. 4D-2020/1-920. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 27 d. (šeštadienį) pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo išvykti į motinos laidotuves, kurios turėjo vykti 2020 m. birželio 28 d., tačiau Šiaulių TI administracija jo prašymo netenkino, 2020 m. birželio 28 d. pranešė jam žodžiu, kad nebus išleidžiamas į motinos laidotuves; jokių konkrečių neišleidimo priežasčių nepaaiškino.
Pažymoje Seimo kontrolierius konstatavo, kada pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl leidimo išvykti į laidotuves suteikimo kreipėsi raštu. Todėl Šiaulių TI turėjo pateikti atsakymą raštu ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas jo prašymo netenkinti, nurodyti tokio sprendimo priežastis, apskundimo tvarką ir terminus. Atsakymas nebuvo pateiktas. Sprendimo neišleisti į laidotuves priežastys paaiškėjo tik skundo tyrimo metu – 2020 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime įkalinimo įstaigos direktoriui Šiaulių TI pareigūnas paaiškino, kad pareiškėjas prašymą dėl išleidimo į laidotuves pateikė 2020 m. birželio 27 d. 15.55 val., o laidotuvės turėjo vykti 2020 m. birželio 28 d. 14 val., t. y. prašymą pateikė likus mažiau nei 24 valandoms iki išvykimo.
Seimo kontrolierius tokį argumentą vertino kaip neesminį, kadangi buvo tik nežymiai pavėluota pateikti prašymą (prašymas pateiktas likus 22 valandoms iki laidotuvių), ir tai pataisos namų pareigūnams nebuvo kliūtis objektyviai įvertinti šią situaciją ir priimti humanišką sprendimą dėl asmens išleidimo į jo motinos laidotuves.
Pažymoje buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas svarbia priežastimi (motinos mirtis) ir pagrįstas jo tėvo pristatytu į Šiaulių TI motinos mirties liudijimu (kaip to reikalauja teisės aktai).
Pažymoje taip pat konstatuota, kad pareigūnas, priimdamas sprendimą neišleisti pareiškėjo į jo motinos laidotuves, neįvertino visų aplinkybių, kaip tai nustatyta BVK (sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išvykti už pataisos įstaigų ribų dėl artimojo giminaičio mirties, vertinama nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta).
Išnagrinėjęs skundą Seimo kontrolierius priėjo prie išvados, kad pareigūnas, vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves, tinkamai neįvertino visų aplinkybių bei nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, rėmėsi tik formaliais kriterijais, kurie, Seimo kontrolieriaus nuomone, nebuvo esminiai priimant neigiamą sprendimą. Dėl to pareiškėjas patyrė asmeninio pobūdžio išgyvenimų, jo teisė vykti į motinos laidotuves buvo suvaržyta labiau nei buvo būtina. Skundas buvo pripažintas pagrįstu.
Tyrimo išvados
- Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad, sužinojęs apie sesers mirtį, žodžiu kreipėsi į Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūną dėl tarpininkavimo suteikiant galimybę jam išvykti į laidotuves. Tačiau iš specialisto gavo neigiamą atsakymą, kad į laidotuves neišleis, gali tik konvojuoti, jei konvojavimo paslaugas susimokės pats Pareiškėjas. Pareiškėjas mano, kad Kalėjimų tarnyba nepagrįstai nesiėmė tvarkyti dokumentų dėl išvykos į sesers laidotuves su apykoje.
- Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kaliniui, jei tai leidžia aplinkybės, vienam ar su apsauga turėtų būti leidžiama laikinai išeiti aplankyti sergantį giminaitį, dalyvauti laidotuvėse ar dėl kitų humaniškų priežasčių, o kalėjimo administracija turi suteikti tinkamą paramą šiai teisei įgyvendinti (šios pažymos 5 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad kalinių išleidimas humanitariniais tikslais trumpam išeiti iš kalėjimo dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse (kai nėra pavojaus, kad nuteistasis pasislėps) yra pozityvi kalėjimo vadovų pareiga, nes tai, be kita ko, padeda palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu (Ploski prieš Lenkiją, Nr. 26761/95, 2002 m. lapkričio 12 d.).
Nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų reguliuoja BVK 67 straipsnis. Jame nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka (šios pažymos 7 punktas).
Taisyklėse nustatyta, jog nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant, iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą (šios pažymos 8 punktas).
- Kalėjimų tarnyba Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjas į Marijampolės kalėjimo pareigūnus dėl vykimo į laidotuves kreipėsi žodžiu. Pokalbio su Pareiškėju metu jam buvo paaiškinta visa tvarka, susijusi su konvojavimu į laidotuves, nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Taip pat nurodyta, kad BVK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka, paaiškinta Taisyklių 142 punkte nustatyta leidimo išvykti dėl jo artimojo mirties suteikimo tvarka. Raštiško prašymo dėl vykimo į laidotuves Pareiškėjas neteikė. Pareiškėjas į laidotuves vykti atsisakė ir nebuvo išleistas todėl, kad nebuvo apmokėtos konvojavimo išlaidos, nuteistasis savo asmeninėje sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 17 d. sužinojęs apie sesers mirtį Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės kalėjimo administraciją, norėdamas sužinoti informaciją dėl trumpalaikės išvykos. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnė žodžiu Pareiškėjui paaiškino tvarką dėl konvojavimo apmokėjimo išlaidų, po šios informacijos pateikimo Pareiškėjas atsisakė vykti į laidotuves, tai patvirtino Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje 2023 m. gruodžio 20 d. įrašydamas: „Į laidotuves nevykau, todėl nes trūko likusių pinigų“.
Pagal BVK 67 straipsnyje nustatytą trumpalaikės išvykos tvarką, šiuo atveju Pareiškėjas administracijai turėjo pateikti raštišką prašymą kartu su mirties faktą patvirtinančiais dokumentais. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Gavusi prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaiga nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui. Išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš Seimo kontrolierei pateiktų duomenų matyti, kad Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti raštiško prašymo, kad Marijampolės kalėjimo administracija galėtų tinkamai įvertinti visas aplinkybes dėl nuteistojo trumpalaikės išvykos suteikimo, taip pat ir nuspręsti, ar Pareiškėją būtina vykti su palyda, ar išvykęs jis galėtų būti stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Iš Skundo tyrimo metu pateiktos informacijos matyti, kad pareigūnai nevertino, ar nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, ar išvykos metu reikia nuteistąjį lydėti. Pateiktoje Skundo tyrimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, jog pareigūnai būtų atlikę kokius nors veiksmus, kuriais būtų objektyviai vertinama Pareiškėjo asmenybė, siekiant priimti sprendimą dėl išvykimo į sesers laidotuves. Kaip pagrindinę priežastį, dėl ko Pareiškėjas nebuvo išleistas į laidotuves, pareigūnai nurodė tik neapmokėtas konvojavimo išlaidas, nes nuteistasis savo asmeninėje sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų. Akivaizdu, kad Pareiškėjui buvo pateikta vienareikšmiška informacija apie tai, kad už konvojavimo paslaugas jam reikės susimokėti, suma, kurią Pareiškėjas turėtų sumokėti, buvo nurodyta pakankamai didelė, tokios sumos Pareiškėjas susimokėti negalėjo. Akivaizdu, kad būtent dėl šių priežasčių, įvertinęs vienpusiškai pateiktą informaciją, Pareiškėjas raštu neteikė prašymo vykti į laidotuves ir todėl neteko realios galimybės, kad toks prašymas galėtų būti svarstomas bei priimamas sprendimas leisti vykti į laidotuves, galbūt ir be palydos.
LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turi būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad pareigūnai piktnaudžiauja valdžia. Kartu paminėtina ir tai, kad bausmių vykdymas, be kitų principų, yra grindžiamas ir humanizmo principu – vykdant bausmes, taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina. Be to, remiantis tarptautiniais standartais, įtvirtintais Europos kalėjimų taisyklėse bei EŽTT praktikoje, kalėjimo valdžia turi padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra leisti visiems kaliniams humanitariniais tikslais trumpam išeiti iš kalėjimo pagal Europos kalėjimų taisyklių 24.7 papunktį, kai nėra pavojaus, kad kalinys pasislėps (šios pažymos 5, 7 ir 9 punktai).
- Seimo kontrolierė pažymi, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas. Pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.), laikytina biurokratizmu; biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (šios pažymos 6 punktas).
Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju Marijampolės kalėjimo pareigūnai Pareiškėjui nesuteikė net reikalingos informacijos apie tai, kokius konkrečius veiksmus jis turėtų atlikti (bent jau raštu pateikti prašymą), o suteikta informacija (kad konvojuojant nuteistuosius reikia susimokėti dažniausiai dideles konvojavimo išlaidas) buvo neobjektyvi, pateikta neįvertinus visų individualių aplinkybių bei nurodžius tik vieną galimybę – vykti su palyda, apmokant visas konvojavimo išlaidas. Tokia Pareiškėjui pateikta informacija vertintina kaip palanki tik patiems pareigūnams, ir suteikta siekiant kitų, nei nustatyta BVK, tikslų, t. y. teikdami informaciją pareigūnai bando išvengti jiems priskirtų pareigų, spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus, atsisako objektyviai informuoti asmenį apie jo teises.
- Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Pareiškėjas, pagrįstai tikėdamasis ne tik gauti reikalingą ir tikslią informaciją bei sprendimą dėl išvykos į sesers laidotuves, bet ir galimybę į jas nuvykti, jų negavo. Kartu konstatuotina, kad pareigūnai nevertino visų aplinkybių bei nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Dėl to Pareiškėjas patyrė asmeninio pobūdžio išgyvenimų, jo teisė vykti į sesers laidotuves buvo suvaržyta labiau nei būtina, o kompetentingo subjekto sprendimo dėl atsisakymo išleisti į sesers laidotuves nepriėmimas sukliudė Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ginti savo teises skundžiant tokį sprendimą ir dėl jo atsiradusias pasekmes.
Seimo kontrolierė konstatuoja, kad pareigūnai, nors ir žinodami apie Pareiškėjo pagrįstą norą vykti į sesers laidotuves, nepagrįstai atsisakė spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus, priimti sprendimus ir atlikti kitas pozityvias pareigas (vadovaujantis humanizmo principu padėti Pareiškėjui įgyvendinti teisę išvykti į sesers laidotuves). Tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) laikytini biurokratiškais. Kartu Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, susijusį su ypač jautriu nuteistojo teisių klausimu, būtina ne tik formaliai vadovautis teisės aktų reikalavimais, bet ir protingumo bei humanizmo principais.
Skundas dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų Pareiškėjui nesudarant sąlygų įgyvendinti teisę dalyvauti sesers laidotuvėse yra pagrįstas.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundą dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų įgyvendinti teisę dalyvauti sesers laidotuvėse, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 ir 17 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:
18.1. inicijuoti tarnybinį patikrinimą, kad būtų išsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su Marijampolės kalėjimo pareigūnų pozityvia pareiga teikti pagalbą (be kita ko, tinkamai informuojant) siekiant Pareiškėjui įgyvendinti teisę išvykti į sesers laidotuves;
18.2. dėl sistemingai pasikartojančių atvejų, kai pareigūnai netinkamai organizuoja pagalbą siekiant nuteistiesiems įgyvendinti teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties, pavaldžiose bausmės atlikimo vietose inicijuoti šia tema pareigūnų mokymus.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė