PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS MARIJAMPOLĖS KALĖJIMĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/1-588 |
---|---|
Data | 2023-07-20 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS MARIJAMPOLĖS KALĖJIMĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023-06-06 gavo X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (toliau – MK arba kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su svarstymu dėl lygtinio paleidimo (toliau – Skundas).
2. Pareiškėjas skunde nurodo:
2.1. „[…] š. m. gegužės 11 d. buvau pakartotinai svarstomas dėl galimo lygtinio paleidimo iš Marijampolės kalėjimo, nors pakartotinis svarstymas turėjo vykti 2023 balandžio 13 d., kadangi pirma komisija vyko 2022-10-13, BVK 85 str. 5 d. […] pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams […]. […] taip pat yra pažeista BVK 85 str. 1 d. Kadangi Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimčiai dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą. Mano atveju išvada buvo perduota 2023-04-28, nors pakartotinis svarstymas turėjo vykti 2023-04-13. […]. (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).“
2.2. „[…] noriu pereiti prie savo individualios veiklos, kuri 2023 balandžio 20 d. buvo prilyginama darbinei veiklai, nors aš ją vykdau nuo 2022-11-28, moku mokesčius pagal BVK 56 str., tai yra po 10 % nuo gaunamų pajamų. Man paprašius pas būrio viršininkę, kad man būtų išduotas geltonos spalvos ženklas, kuris parodo, kad aš esu dirbantis ir kaip priklauso gaučiau sustiprintą maistą, man buvo atsakyta, kad man nepriklauso, nes neva aš dirbu ant savęs, o ne pataisos namams. […]“;
2.3. „[…] 2023-04-20 mano individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai, aš turėjau būti statomas ant lengvos grupės nes esu atidirbęs 3 mėn., rodžiau pajamas, mokėjau mokesčius, bet taip ir nebuvau, net pastatytas ant jos, nors pagal įstatymą kai tik sueina nereikia rašyti net prašymo automatiškai turi būti statomas lengvai grupei.[…]“.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierė 2023-06-08 raštu Nr. 4D-2023/1-588/3D-1269 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2023-07-04 Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2023-07-04 raštą Nr. 1S-3815, kuriame nurodoma:
4.1. „[…] pirminis svarstymas dėl nuteistojo X (toliau – Pareiškėjas) lygtinio paleidimo įvyko 2022-10-13 (pridedama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo kopija). Pakartotinai dėl Pareiškėjo lygtinio paleidimo turėjo būti svarstoma 2023-04-13, tačiau komisijos posėdis dėl laiku nepateiktų dokumentų įvyko 2023-05-11 (pridedama Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo kopija). Pabrėžtina, kad atsakingas kontaktinis pareigūnas reikalingą dokumentinę medžiagą, susijusią su Pareiškėjo elgesiu atliekant bausmę, per elektroninę dokumentų valdymo sistemą 2023-03-22 pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Marijampolės kalėjimo (toliau – Marijampolės kalėjimas) Resocializacijos skyriaus Vertinimo ir analizės komandai. Pakartotinis Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pradėtas 2023-04-07, tačiau kadangi pažyma apie Pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą buvo gauta tik 2023-04-19, jis atliktas 2023-04-26, gavus visą reikiamą dokumentinę medžiagą. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai Lygtinio paleidimo komisijai laiku nebuvo pristatyti dėl objektyvių, nuo Vertinimo ir analizės komandoje dirbančių specialistų nepriklausančių aplinkybių bei siekiant nepabloginti Pareiškėjo padėties, vertinimo metu neturint duomenų dėl jo gyvenamosios vietos.”
4.2. „Patvirtiname, kad socialinio tyrimo išvada parengta ir per elektroninę dokumentų valdymo sistemą Lygtinio paleidimo komisijos sekretorei perduota 2023-04-28 (kopija pridedama).“
4.3. „Informuojame, kad Marijampolės kalėjimo viršininko 2022-12-20 sprendimu Nr. N- 2042 „Dėl leidimo nuteistajam X užsiimti individualia veikla“ (kopija pridedama) Pareiškėjui buvo suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla – dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 55 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta, jog viena iš nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla forma yra individuali veikla. BVK 56 str. 4 d. nurodoma, kad „individualia veikla nuteistieji paprastai užsiima laisvalaikio metu. Leidimo bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems užsiimti individualia veikla suteikimo ir individualios veiklos tvarką nustato teisingumo ministras“. BVK 56 str. 5 d. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai, jeigu asmuo atitinka BVK 56 str. 5 d. nustatytus kriterijus. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės), XXXVI skyriaus 291 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai, jei ji atitinka visus numatytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-04-20 sprendimu Nr. NĮ-20-507 „Dėl nuteistojo X individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai“ (kopija pridedama) Pareiškėjo vykdoma individuali veikla yra priskirta darbinei veiklai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, dirbantys nuteistieji gauna padidintą maisto davinį. Pareiškėjo minimas „geltonos spalvos ženklas“ nėra reglamentuotas galiojančiuose teisės aktuose ir yra skirtas įstaigos vidinei tvarkai užtikrinti, kad lengviau būtų nustatyti, kuriems asmenims turi būti skiriamas padidintas maisto davinys.“
4.4. „Pareiškėjas 2023-05-22 į Marijampolės kalėjimo viršininką kreipėsi su prašymu perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvąją (prašymo Nr. NPS-20-2933 (kopija pridedama)). Pareiškėjo prašymas buvo apsvarstytas ir į jį atsakyta Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas, 2023-06-16 raštu Nr. SN- 20-814 (kopija pridedama).“
4.5. LKT 2023-07-20 elektroniniu paštu atsiuntė informacijos patikslinimą, kuriame nurodyta, kad: “[…] nei už maitinimo organizavimą atsakingas LKT Turto valdymo skyrius, nei pati valgykla neturi vardinių sąrašų dėl dirbančių asmenų maitinimo. Jei nuteistasis kalėjime yra įdarbinimas ar jam suteikiama darbinė veiklą (šiuo atveju – ir kai individuali veikla prilyginama darbinei), kontaktinis darbuotojas žodžiu informuoja Resocializacijos skyriaus vyresnįjį specialistą, atsakingą už nuteistųjų ženklų darymą ir jis kiekvienu atveju padaro atitinkamos reikšmės ženklą. Šiems ženklams spalvos yra numatytos tam, kad valgykloje darbuotojams būtų lengviau orientuotis, kokia maisto norma priklauso kiekvienam asmeniui. Šios ženklų spalvos naudojamos tik bendru administracijos žodiniu susitarimu, kadangi to nenumato teisinis reglamentavimas.
Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, žiniomis, nuteistojo X kontaktinis darbuotojas tikrai informavo atsakingą Resocializacijos skyriaus darbuotoją apie individualios veiklos prilyginimą darbinei veiklai ir nuteistajam buvo padarytas dirbančiojo ženklas, taip nurodant, kad jam priklauso maitinimas, nurodytas pagal teisės aktuose įtvirtintus valgiaraščius dirbantiems vyrams. Pažymima, kad apskaita, registrai ar žurnalai dėl konkretaus tipo maitinimo suteikimo nėra vedami.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
5. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“
10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) (redakcija, galiojusi iki 2023-01-01):
164 straipsnis – „6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos.“
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija nuo 2023-01-01):
36 straipsnis – „1. Nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastojoje grupėje, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės laiko; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones; 4) neturi drausminių nuobaudų; 5) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 6) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant.“
56 straipsnis – „5. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu: 1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; 2) individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka; 3) nuteistasis gali įrodyti, kad iš individualios veiklos gauna pajamų, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį; 4) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“
85 straipsnis – „1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Jeigu, lygtinio paleidimo komisijai svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, paaiškėja šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, laisvės atėmimo vietų įstaiga raštu apie tai praneša lygtinio paleidimo komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui. 3. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šio nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus šio kodekso 86 straipsnyje nustatytam lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat tuo atveju, kai šis nutarimas nebuvo apskųstas, jo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įteikiamas laisvės atėmimo vietų įstaigai, kuri, suėjus šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos. 4. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla. 5. Kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.“
100 straipsnis – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka: 1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT):
7.1. 2021 m. gruodžio 8 d. administracinės bylos Nr. eA-3183-789/2021 nutartyje konstatavo:
„Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015)“.
7.2. „[…] termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (šiuo aspektu žr. 2013 m. gruodžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013)“.
Tyrimo išvados
8. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
8.1. dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai netaikant lygtinio paleidimo procedūrų Pareiškėjo atžvilgiu;
8.2. dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai nesvarstant pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę;
8.3. dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, neužtikrinant dirbančiojo maitinimo.
Dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai netaikant lygtinio paleidimo procedūrų Pareiškėjo atžvilgiu
9. Skunde rašoma, kad Marijampolės kalėjimo administracija nesilaiko lygtinio paleidimo procedūrų terminų.
10. LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų, o priimdamos administracinius sprendimus (vykdant valdžios funkcijas) valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai (šios pažymos 7.1 papunktis).
11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pirminis Pareiškėjo lygtinio paleidimo svarstymas įvyko 2022-10-13 (protokolo Nr. Nr. 81/04-1164), buvo nuspręsta Pareiškėjui netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduota vykdyti individualaus resocializacijos plano priemones bei nurodyta pakartotinai klausimą dėl Pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstyti 2023-04-13.
BVK nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – lygtinio paleidimo komisija) priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos (šios pažymos 6 punktas).
Taigi, šiuo atveju lygtinio paleidimo komisija, nusprendusi Pareiškėjui netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam nustatė resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą – pakartotinis svarstymas dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo numatytas 2023-04-13.
Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 85 straipsnyje reglamentuota lygtinio paleidimo taikymo tvarka, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo pakartotinis lygtinio paleidimo svarstymas turėjo būti 2023-04-13, tačiau komisijos posėdis dėl laiku nepateiktų dokumentų įvyko 2023-05-11. Kaip teigia MK pareigūnai, atsakingas kontaktinis pareigūnas reikalingą dokumentinę medžiagą, susijusią su Pareiškėjo elgesiu atliekant bausmę, pateikė 2023-03-22 Resocializacijos skyriaus Vertinimo ir analizės komandai. Pakartotinis Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pradėtas 2023-04-07, kadangi pažyma apie Pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą buvo gauta tik 2023-04-19, jis atliktas 2023-04-26, gavus visą reikiamą dokumentinę medžiagą. Dokumentai lygtinio paleidimo komisijai laiku nebuvo pristatyti neturint duomenų apie Pareiškėjo gyvenamąją vietą. Pareiškėjo socialinio tyrimo išvada parengta ir per elektroninę dokumentų valdymo sistemą lygtinio paleidimo komisijos sekretorei perduota 2023-04-28 (šios pažymos 4.1 papunktis).
Pažymėtina, kad pagal BVK nustatytą reglamentavimą, pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo turėjo būti atliekamas ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. iki 2023-04-13. Pareiškėjo socialinio tyrimo išvada buvo pateikta tik 2023-04-28, nors BVK įsakmiai nurodo, jog likus dvidešimt darbo dienų iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą. Seimo kontrolierė pažymi, kad jokie dokumentų ar duomenų trūkumai nėra objektyvi priežastis praleisti teisės aktų nuostatose numatytus terminus, pareigūnai turi atsakingai ir rūpestingai ruoštis iš anksto numatytai procedūrai.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju neatlikus laiku Pareiškėjo pakartotinio svarstymo Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo komisijoje buvo pažeistos įstatyme nustatytos lygtinio paleidimo procedūros.
12. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai nesilaikė BVK įtvirtintų lygtinio paleidimo procedūrų ir terminų Pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė BVK nuostatas, kuriose įsakmiai numatytas pakartotinio lygtinio paleidimo komisijos svarstymo terminas, kuris turėjo būti ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023-04-13, bei nesivadovavo atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, nesiėmė aktyvių veiksmų ir neveikė apdairiai ir rūpestingai, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai netinkamai taikant lygtinio paleidimo procedūras ir nesilaikant terminų Pareiškėjo atžvilgiu, yra pagrįstas.
Dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai nesvarstant pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę
13. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai nesvarsto galimybės Pareiškėją perkelti į lengvąją grupę.
14. BVK 36 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas numatytas sąlygas.
15. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023-05-22 į Marijampolės kalėjimo viršininką kreipėsi su prašymu perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvąją (prašymo Nr. NPS-20-2933). Pareiškėjo prašymas buvo apsvarstytas ir į jį atsakyta Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas, 2023-06-16 raštu Nr. SN- 20-814, kuriame aiškiai nurodytos priežastys, kodėl Pareiškėjas nėra perkeliamas į lengvąją grupę, įvardinta neperkėlimo priežastis, nes šiuo metu Pareiškėjas neatitinka BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė nustatyta pažanga šią riziką mažinant, o Pareiškėjui šiuo metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tinkamai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Pareiškėjo teiginiai, jog jis nėra svarstomas perkėlimui į lengvąją grupę, neatitinka tikrovės, nes Marijampolės kalėjimo pareigūnai vertino Pareiškėjo galimybę būti perkeltam į lengvąją grupę ir nustatė, jog jis neatitinka BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl negali būti perkeliamas, šį sprendimą pateikė Pareiškėjui raštiškai, todėl Skundo dalis dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai nesvarstant Pareiškėjo perkėlimo į lengvą grupę, pripažįstama nepagrįsta.
Dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, neužtikrinant dirbančiojo maitinimo
17. Skunde Pareiškėjas nurodo, jog užsiima individualia veikla, kuri nuo 2023-04-20 buvo prilyginama darbinei veiklai, tačiau negauna „sustiprinto“ maitinimo kaip dirbantis.
18. BVK 56 str. 5 d. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai, jeigu asmuo atitinka nustatytus kriterijus.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-04-20 sprendimu Nr. NĮ-20-507 Pareiškėjo individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai ir, kaip savo rašte Seimo kontrolierei teigia MK administracija, dirbantys nuteistieji gauna padidintą maisto davinį, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. MK administracija Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjo vykdoma individuali veikla yra priskirta darbinei veiklai (šios pažymos 4.3 papunktis).
Skundo tyrimo metu LKT informavo Seimo kontrolierę, kad nei už maitinimo organizavimą atsakingas LKT Turto valdymo skyrius, nei pati valgykla neturi vardinių sąrašų dėl dirbančių asmenų maitinimo ir nurodė, kad jei nuteistasis kalėjime yra įdarbinimas ar jam suteikiama darbinė veikla (šiuo atveju – ir kai individuali veikla prilyginama darbinei) kontaktinis darbuotojas žodžiu informuoja Resocializacijos skyriaus vyresnįjį specialistą, atsakingą už nuteistųjų ženklų darytą ir jis kiekvienu atveju padaro atitinkamos reikšmės ženklą. MK pateikė informaciją, kad Pareiškėjo kontaktinis darbuotojas informavo atsakingą Resocializacijos skyriaus darbuotoją apie individualios veiklos prilyginimą darbinei veiklai ir Pareiškėjui buvo padarytas dirbančiojo ženklas, taip nurodant, kad jam priklauso maitinimas, nurodytas pagal teisės aktuose įtvirtintus valgiaraščius dirbantiems vyrams (šios pažymos 4.5 papunktis). Pažymėtina, kad Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamos rūšies maitinimo būtų kreipęsis į MK pareigūnus.
Iš to kas nurodyta, galima daryti išvadą, kad Pareiškėjas būdamas MK gavo dirbančio nuteistojo maitinimą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Pareiškėjo teiginiai, jog jo veikla nėra prilyginta darbinei veiklai ir jam nepriklauso dirbančiojo nuteistojo maitinimas, nepasitvirtino, todėl Skundo dalis dėl MK pareigūnų veiksmų, neužtikrinant dirbančiojo maitinimo, pripažįstama nepagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai netinkamai taikant lygtinio paleidimo procedūras ir nesilaikant terminų Pareiškėjo atžvilgiu, pripažinti pagrįsta.
21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, galimai nesvarstant Pareiškėjo perkėlimo į lengvą grupę, atmesti.
22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl MK pareigūnų veiksmų, neužtikrinant dirbančiojo maitinimo, atmesti.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA
23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui Virginijui Kulikauskui rekomenduoja:
23.1. imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų laikomasi BVK nustatytų procedūrų ir terminų pakartotinai svarstant dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
23.2. išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad buvo vėluojama surinkti būtinus dokumentus laiku;
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę
pavaduojanti Seimo kontrolierė Milda Vainiutė