PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS MARIJAMPOLĖS KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023-01-18 gavo X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (toliau – ir MK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su svarstymu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad MK administracija vilkina svarstymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pagal Marijampolės pataisos namų (po 2023-01-01 vadinama Marijampolės kalėjimu) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022-07-14 nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ Nr. 81/04-783 pakartotinis svarstymas turėjo būti numatytas po 6 mėnesių, t. y. iki 2023-01-14., tačiau iki šio Skundo padavimo dienos nebuvo pradėta svarstyti šio klausimo.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2023-01-26 raštu Nr. 4D-2023/1-53/3D-209 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2023-02-14 Seimo kontrolierė gavo MK 2023-02-14 raštą Nr. S-20-664, kuriame nurodoma:

„1.   Nuteistasis X, vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimu 2023-01-20 d. buvo perkeltas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). Todėl nuteistojo X dokumentai lygtinio paleidimo komisijai persiųsti į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus).

2. Marijampolės kalėjime lygtinio paleidimo komisijos posėdžiai vyksta paprastai kiekvieną savaitę, ketvirtadieniais. X pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo buvo numatytas 2023-01-14 d (šeštadienis), šią dieną komisijos posėdžiai nevyksta. Nuteistojo X pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo numatytas 2023-01-19 d.

[…]

4. Informuojame, kad 2022-12-24 d. buvo gautas pranešimas iš Panevėžio kalėjimo specializuotos atviro tipo bausmės atlikimo vietos (Pusiaukelės namų), kad atsilaisvinus gyvenamai vietai, gali būti pradėta procedūra, dėl nuteistojo X perkėlimo į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). Todėl buvo pradėti rengti dokumentai dėl nuteistojo X perkėlimo į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus), paruošus dokumentus, 2023-01-10 d. pradėtas dokumentų derinimo procesas DVS priemonėmis, dėl nuteistojo perkėlimo. 2023-01-19 d. Marijampolės kalėjime gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimas Nr. NN-17, dėl nuteistojo X perkėlimo į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). 2023-01-20 d. buvo perkeltas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). Atsižvelgus į tai kad nuteistasis X buvo ruošiamas perkėlimui į kitą bausmės atlikimo vietą, siekiant neapsunkinti nuteistojo adaptacijos jam nuvykus į Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus), buvo nuspręsta, nuteistojo prašymo nesvarstyti Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo komisijoje, o dokumentus persiųsti Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijoje. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo asmens byla reikalinga tiek lygtinio paleidimo komisijai, tiek apylinkės teismui, kuris tvirtina nuteistojo lygtinį paleidimą. Dažnu atveju šie procesai ilgai užtrunka, o nuteistojo X atveju, perkėlus į  Panevėžio kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus), jam reikalinga turėti asmens dokumentą, kuris yra saugojamas asmens byloje, registruojantis pas šeimos daktarą, įsidarbinant, ar siekiant gauti kitas socialines paslaugas savivaldybės ar kitose institucijose.

Todėl nuteistojo X dokumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo persiųsti į Panevėžio kalėjimą, kur ir bus svarstomas klausimas, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.[…]“

Tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos

5. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) (redakcija, galiojusi iki 2023-01-01):

164 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka – „6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis:

7.1. 2021 m. gruodžio 8 d. administracinės bylos Nr. eA-3183-789/2021 nutartyje LVAT konstatavo:

„Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015)“.

7.2. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatuojama, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

Tyrimo išvados

9. Skunde rašoma, kad MK administracija vilkina svarstymą dėl lygtinio paleidimo.

10. LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų, o priimant administracinius sprendimus (vykdant valdžios funkcijas) valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai (šios pažymos 7.1 ir 7.2. papunkčiai).

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pagal Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022-07-14 nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ Nr. 81/04-783 Pareiškėjo pakartotinis svarstymas buvo numatytas po 6 mėnesių, t. y. 2023-01-14. Kaip rašte Seimo kontrolierei teigia MK administracija, Pareiškėjo pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo numatytas 2023-01-14 (šeštadienį), šią dieną komisijos posėdžiai nevyksta, todėl pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo numatytas 2023-01-19. Kadangi Pareiškėjas buvo ruošiamas perkėlimui į kitą bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus), buvo nuspręsta Pareiškėjo prašymo nesvarstyti Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo komisijoje, o dokumentus persiųsti Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijai (šios pažymos 4 punktas).

BVK nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – komisija) priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, komisija nutarimu pateikia rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos.

Taigi, šiuo atveju nutarimas netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas 2022-07-14, pakartotinio svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data buvo numatyta 2023-01-14. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pakartotinis svarstymas pareiškėjui nebuvo atliktas iki Skundo Seimo kontrolierei pateikimo dienos, pakartotinis svarstymas neatliktas ir iki Seimo kontrolierei pateikto atsakymo dienos, t. y. iki 2023-02-14. Pažymėtina, kad pagal BVK nustatytą reglamentavimą, pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo turi būti atliekamas ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo komisijos nutarimo priėmimo dienos, taigi BVK įsakmiai nurodo, kad pakartotinis svarstymas turi būti atliktas ne per ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą – šiuo atveju iki 2023-01-14, tačiau tai nebuvo padaryta. Seimo kontrolierė atkreipia MK atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad nustatydami datą, pareigūnai turi elgtis rūpestingai ir įvertinti, ar komisija galės susirinkti į posėdį (ar tai nebus šventinė ir / arba nedarbo diena). Kartu Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tokia praktika, kai automatiškai taikomas įstatymo numatytas maksimalus terminas, nėra tinkama.

MK administracija Seimo kontrolierei pateikė argumentus, kodėl pakartotinis svarstymas nebuvo atliktas laiku, t. y. MK administracija nusprendė Pareiškėjo prašymo nesvarstyti komisijoje, kadangi Pareiškėjas buvo ruošiamas perkėlimui į kitą bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). Seimo kontrolierė pastebi, jog pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo, turėjo būti atliktas iki Pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus, MK administracija 2023-01-19 gavo LKT nutarimą dėl Pareiškėjo perkėlimo ir 2023-01-20 Pareiškėjas buvo perkeltas, o pakartotinis svarstymas turėjo būti atliktas iki 2023-01-14. Taigi, MK administracija turėjo imtis aktyvių veiksmų ir Pareiškėjo pakartotinį svarstymą dėl lygtinio paleidimo atlikti dar iki 2023-01-14 dienos, nesuėjus BVK 164 straipsnio 6 dalyje numatytiems šešiems mėnesiams. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad bet kokiu atveju, visa informacija ir sprendimai, kurie yra susiję su nuteistojo teisėmis ir pareigomis (šiuo atveju laiku neorganizuojant pakartotinio svarstymo komisijoje dėl lygtinio paleidimo bei neinformavimo apie galimybę būti perkeltam į Pusiaukelės namus) turi būti pateikiami ir nuteistajam (šiuo atveju Pareiškėjui).

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog MK pareigūnai savo veiksmais (neveikimu) pažeidė BVK nuostatas, kuriose įsakmiai numatyta pakartotinio lygtinio paleidimo komisijos svarstymo terminas, kuris turėjo būti ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023-01-14 dienos, bei nesivadovavo atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, nesiėmė aktyvių veiksmų ir neveikė apdairiai ir rūpestingai informuodami Pareiškėją apie priimtus sprendimus, todėl Pareiškėjo Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su lygtinio paleidimo svarstymu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

14.1. imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų laikomasi BVK nustatytų terminų pakartotinai svarstant dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;

14.2 užtikrinti, kad pareigūnai elgtųsi apdairiai ir rūpestingai ir informuotų nuteistuosius apie priimtus sprendimus.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                          Erika Leonaitė