PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2022/1-985
Data 2023-02-14
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimo) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sveikatos priežiūros prieinamumu ir laikinu izoliavimu (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:

2.1. 2022-07-27 pasišalino iš Alytaus kalėjimo, nes turėjo nuvykti į gydymo įstaigą, o Alytaus kalėjimo administracija atsisakė jį nuvežti;

2.2. tą pačią dieną (2022-07-27) jis buvo sulaikytas ir sugrąžintas į Alytaus kalėjimą bei laikinai patalpintas į kamerų tipo patalpas;

2.3. kamerų tipo patalpose yra laikomas iki šiol ir nors nėra nubaustas, tačiau jis negali žiūrėti televizoriaus, negali apsipirkinėti, negali skambinti, yra nevežamas pas gydytojus, laikomas kartu su drausmės grupės nuteistaisiais;

2.4. nesupranta, kodėl nėra išleidžiamas į atvirąją koloniją, kur ir turi atlikinėti bausmę.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 4D-2022/1-985/3D-1911 kreipėsi į Alytaus kalėjimą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2022 m. rugsėjo 21 d. Seimo kontrolierė gavo Alytaus kalėjimo 2022 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 8-8366. Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „X nuo 2022-07-27 iki 2022-08-18 buvo laikinai izoliuotas kamerų tipo patalpose. Nuo 2022-08-18 dienos bausmę atlieka Alytaus pataisos namų atviroje kolonijoje.“

4.2. „X dėl pabėgimo iš Alytaus pataisos namų atviros kolonijos yra iškelta baudžiamoji byla, todėl drausminė nuobauda nebuvo skirta.“

4.3. „X Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose buvo laikomas vadovaujantis Alytaus pataisos namų vyriausiojo specialisto nutarimais dėl nuteistojo laikino izoliavimo.“

4.4. „X dėl jo patalpinimo į kamerų tipo patalpas buvo supažindintas pasirašytinai.“

4.5. „Nuo 2022-07-27, patalpinus nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, jis negalėjo prekintis pataisos namų parduotuvėje, skambinti telefonu, (išskyrus skambučiai advokatui), žiūrėti televizorių.“

4.6. „2022-07-27 X kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistą su prašymu nuvežti į Priklausomybės ligų centrą adresu Giedraičių g. 8, Kaunas. Nuteistasis siuntimą į Priklausomybės ligų centrą turėjo, tačiau susisiekus telefonu su centro registratūra buvo gauta informacija, kad minėtas nuteistasis nėra registruotas, o neregistruotų pacientų Priklausomybės ligų centras nepriima.“

4.7. „X, pagal jo prašymą, 2022-08-25 buvo nuvežtas į Alytaus miesto polikliniką.“

4.8. Seimo kontrolierei pateikta Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2022 m. liepos 28 d. pažyma Nr. LV-4040, adresuota Alytaus kalėjimui, „Dėl nuteistojo X“, kurioje nurodyta: „Atsižvelgiant į šiuo metu atliekamą aplinkybių patikslinimą, kol nėra priimtas procesinis sprendimas, taip pat kol nėra priimtas sprendimas dėl nuteistojo X procesinės padėties statuso, siekiant išvengti ir užkardyti galimus X neteisėtus veiksmus, bei siekiant užtikrinti tinkamą paties nuteistojo X priežiūrą jo bausmės atlikimo metu, šiuo metu būtų tikslinga laikyti nuteistąjį X atskirai izoliuotą Alytaus pataisos namų Kamerų tipo patalpose“.

 

  1. Seimo kontrolierė 2022-11-24 raštu Nr. 4D-2022/1-985/3D-2545 papildomai kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją, prašydama patikslinti pateiktą informaciją. Alytaus kalėjimo raštas Nr. 8-11013 gautas 2022-12-30 ir jame nurodoma:

5.1. „X nuo 2022-07-27 iki 2022-08-18 buvo laikinai izoliuotas kamerų tipo patalpose vadovaujantis Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiųjų specialistų surašytais Nutarimais dėl nuteistojo laikino izoliavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi sprendimus izoliuoti nuteistąjį priima pataisos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas (šiuo atveju Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausieji specialistai)“.

5.2. „2022-08-18 pasibaigus laikinam izoliavimui ir jo toliau netęsiant nuteistasis X buvo grąžintas į 23 būrį“.

5.3. „Sprendimai nuteistąjį izoliuoti buvo priimami atsižvelgiant į šią pažymą bei į 2022-07-27 dienos tarnybinį pranešimą Nr. 185-998 dėl nuteistojo X pabėgimo iš įkalinimo įstaigos“.

5.4. „nuteistasis šiuo metu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose paprastosios grupės sąlygomis, nes pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-06-16 nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2022-09-21 nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metai 4 mėnesiai 25 dienos, o pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnį atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Ikiteisminio tyrimo 01-0-00341-22 dokumentai dėl nuteistojo pabėgimo iš įkalinimo įstaigos 2022.10.07 kartu su kaltinamuoju aktu perduoti į teismą“.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-12-12 gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas Nr. 1S-4892, kuriame nurodoma:

6.1. „Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų“.        Pataisos įstaigos administracija, per nurodytą terminą, turi priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo laikymo sąlygų pataisos įstaigoje.“

6.2. „Prieš izoliuojant asmenį stengiamasi išsiaiškinti ir nustatyti visas konkretaus įvykio aplinkybes. Nesant galimybės išspręsti konkrečios situacijos, priimamas sprendimas izoliuoti asmenį.

Nuteistasis X įtariamas dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 241 straipsnyje „Kalinio pabėgimas“. Kadangi tuo metu vyko aplinkybių patikslinimas, priimtas sprendimas nuteistąjį izoliuoti.“

6.3. „Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2022 m. liepos 28 d. pažyma Nr. LV-4040 „Dėl nuteistojo X“ nėra procesinis dokumentas. Tai yra vidinis, rekomendacinio pobūdžio tarnybinis dokumentas.“

6.4. „Izoliuojant nuteistąjį pagal BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas, nuteistajam turi būti taikomas toks pats režimas ir laikymo sąlygos, kaip ir iki izoliacijos.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-11-28 gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo[1] raštas Nr. S-4347, kuriame nurodoma:

7.1. „nuteistasis X […] 2022-05-23 atvyko į Alytaus pataisos namus. Nuo 2022-05-24 iki 2022-09-23, tolimesniam bausmės atlikimui, nuteistasis buvo perkeltas į Alytaus pataisos namų atvirąją koloniją ir sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1103/1R-279 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, kuriame pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalimis, buvo patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas. Šio aprašo II-o skyriaus 11 punkte numatyta < Bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvirosiose kolonijose laikomiems nuteistiesiems, nėščioms moterims ir vaikų turinčioms motinoms, apgyvendintoms už laisvės atėmimo įstaigos ribų, taip pat specialiuose laisvės atėmimo įstaigų padaliniuose (pusiaukelės namuose) laikomiems nuteistiesiems. Šiame punkte nurodytiems asmenims reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose>“.

7.2. „skundžiamu laikotarpiu (2022-07-27) asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos ne Ligoninėje, o kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir šių paslaugų organizavimas bei jų užtikrinimas Ligoninės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai nepriskirtas. Vadovaujantis ESPBI IS E. sveikatos portalo duomenimis nuteistasis iki 2022-09-23 buvo įrašytas į Alytaus poliklinikos šeimos gydytojos L. B. aptarnaujamos apylinkės sąrašą“.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (Europos kalėjimų taisyklės):

39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata“.

40.3 papunktis – „Visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu“.

40.5 papunktis – „Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui“.

102.2 papunktis – „Įkalinimas jau pats savaime kaip laisvės atėmimas, yra bausmė, todėl režimas nuteistiems kaliniams neturi didinti kalinių kančių, būdingų įkalinimo metu.“

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija galiojusi iki 2023-01-01) (BVK):

5 straipsnis – „2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. 3. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“.

70 straipsnis – „1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. […] 6. Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų“.

91 straipsnis – „1. Atvirose kolonijose nuteistieji: […] 6) atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus“.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

19 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę: […] 21) netirdamas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, gali teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės.“

 

  1. 11. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 (galiojusio iki 2023-01-01):

11 punktas – „Bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvirosiose kolonijose laikomiems nuteistiesiems, nėščioms moterims ir vaikų turinčioms motinoms, apgyvendintoms už laisvės atėmimo įstaigos ribų, taip pat specialiuose laisvės atėmimo įstaigų padaliniuose (pusiaukelės namuose) laikomiems nuteistiesiems. Šiame punkte nurodytiems asmenims reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.“

 

 

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

10 punktas – „Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. […] Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimą byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafą). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafą; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafą) (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).“

13 punktas – „Teisėtumo principas (BVK 5 str.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 d.), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (3 d.).“

13.1 papunktis – „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Atsižvelgus į tai, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu laisvės atėmimo įstaigų pareigūnų veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo patikros kriterijumi.“

15 punktas – „Humanizmo principas (BVK 7 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bausmės humanizmo principo, reiškiančio, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, kontekste turi būti aiškinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką (2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013; 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1186/2013; 2013 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-981/2013; 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013). Minėta, jog analogiškas draudimas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje bei kituose tarptautiniuose dokumentuose.“

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-06-01 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, apibendrinime yra nurodęs:

27 punktas – „Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai).“

30 punktas – „Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas ir aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat vertina, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Zarb Adami prieš Maltą (pareiškimo Nr. 17209/02), 72 p., 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34044/02), 83 p.).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

14.1. dėl sveikatos priežiūros prieinamumo;

14.2. dėl laikymo sąlygų izoliacijos metu.

 

Dėl sveikatos priežiūros prieinamumo

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad turėjo šeimos gydytojo išduotą siuntimą nuvykti į gydymo įstaigą, o įstaigos administracija atsisakė jį nuvežti. 2022-07-27 jis pasišalino iš Alytaus kalėjimo, kad pats nuvyktų į gydymo įstaigą.

 

  1. Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėjas 2022-07-27 kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistą su prašymu nuvežti jį į Priklausomybės ligų centrą. Pareigūnai paskambino į minėtą centrą ir išsiaiškino, kad Pareiškėjas nebuvo registruotas vizitui pas gydytoją, o neregistruotų pacientų centras nepriima, todėl nuteistasis nebuvo nuvežtas į jo pageidaujamą gydymo įstaigą.

 

  1. Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose (šios pažymos 8, 9 punktai).

Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata bei visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu. Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos nuteistajam.

Tai reiškia, kad suimtiesiems / nuteistiesiems turi būti teikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, t. y. sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas tinkamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba / ir gydytojų rekomendacijų vykdymas.

 

  1. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Skundo tyrimo metu atvirose kolonijose laikomų nuteistųjų sveikatos priežiūros užtikrinimas nebuvo priskirtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai ir šie nuteistieji artimiausiose sveikatos priežiūros įstaigose pas sveikatos priežiūros specialistus turėjo registruotis savarankiškai.

BVK numatyta, kad atvirose kolonijose laikomi nuteistieji atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų gydymosi ar gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjui toks leidimas nebuvo duotas, nes jis nebuvo iš anksto užsiregistravęs gydytojo konsultacijai.

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad Pareiškėjas iš anksto nebuvo užsiregistravęs vizitui pas gydytoją, todėl nebuvo nuvežtas į gydymo įstaigą, Skundo dalis dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neužtikrinimo atmestina.

Kartu Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad galimai Pareiškėjui nebuvo visiškai aiški ir suprantama registravimosi pas sveikatos priežiūros specialistus tvarka, o reikiamos / suprantamos informacijos jis negavo. Pažymėtina, kad valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai, o visapusiškos pagalbos teikimas nuteistiesiems yra vienas iš pagrindinių pareigūnų uždavinių ir funkcijų.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023-01-01 įsigaliojo nauja Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo redakcija, pagal kurią už visų suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą atsakinga Lietuvos kalėjimų tarnyba ir nuteistiesiems savarankiškai nebereikės registruotis pas sveikatos priežiūros specialistus, rekomendacijų dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimo Seimo kontrolierė neteiks.

 

Dėl laikymo sąlygų izoliacijos metu

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad pasišalino iš Alytaus kalėjimo, tačiau tą pačią dieną buvo sulaikytas ir sugrąžintas bei laikinai patalpintas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas teigia, kad nors nebuvo nubaustas, tačiau buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kur negalėjo žiūrėti televizoriaus, negalėjo apsipirkinėti, skambinti telefonu.

 

  1. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Atkreiptinas dėmesys, kad izoliavimas pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nėra nuobauda, todėl izoliacijos metu nuteistajam turi būti taikomas toks pats režimas ir laikymo sąlygos, kaip ir iki izoliacijos.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2022-07-27 savavališkai pasišalino iš įstaigos teritorijos, buvo sulaikytas ir 2022-07-27 Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu izoliuotas 48 valandoms. Praleidęs 48 valandas kamerų tipo patalpose, Pareiškėjas buvo iš naujo laikinai izoliuojamas 48 valandoms, iš viso izoliacija buvo tęsiama iki 2022-08-18. Alytaus kalėjimo administracija patvirtino, kad nuo 2022-07-27, izoliavus nuteistąjį ir patalpinus jį į kamerų tipo patalpas, jis negalėjo apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, negalėjo skambinti telefonu (išskyrus skambučiai advokatui), negalėjo žiūrėti televizoriaus, taigi, Pareiškėjui nepagrįstai buvo apribotos jo iki izoliavimo turėtos teisės ir nepagrįstai buvo taikomas griežtesnis režimas. Būtina pažymėti ir tai, kad izoliacija, o tuo pačiu ir Pareiškėjo teisių suvaržymas tęsėsi ilgą laiką, 22 dienas.

 

  1. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas teisėtumo principas, reiškiantis, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.

Būtina pažymėti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas ir aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat vertina, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (pažymos 13 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat akcentuoja, jog laisvės atėmimo įstaigos administracijos, be kita ko, yra saistomos ir protingumo bei proporcingumo kriterijų ir principų, kurie reiškia, kad pareigūnų taikomos priemonės privalo nepažeisti žmogiškojo orumo ir turi būti būtinos bei neišvengiamos kiekvienu konkrečiu atveju. Pasirinktos teisių ribojimo ar suvaržymo priemonės turi atitikti proporcingumo principą, t. y. prieš jas naudojant turi būti įvertinama ir atsižvelgiama į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, individualias pažeidėjo savybes, taip pat pasekmes, kurias gali sukelti tam tikros priemonės naudojimas.

Apibendrinant Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, manytina, kad Alytaus kalėjimo administracijos veiksmai vis iš naujo skiriant izoliavimą 48 valandoms ir jį tęsiant 22 dienas, negali būti vertinami kaip teisėti (galimybės vis iš naujo skirti izoliaciją tuo pačiu pagrindu teisės aktai iš viso nenumato) ir atitinkantys proporcingumo principą.

Pažymėtina, kad izoliacija gali būti skiriama tik išimtiniais konkrečiais BVK numatytais atvejais, o 48 valandų laikotarpis yra skirtas sprendimams dėl tolesnio nuteistojo statuso priimti. Vertinant pateiktą informaciją, Seimo kontrolierei kyla pagrįstų abejonių, ar Pareiškėjo pakartotinis (nuolatinis) izoliavimas ir jo metu taikyti jo teisių suvaržymai buvo būtini tyrimo tikslams pasiekti, kai visgi baigus izoliavimą jis buvo sugrąžintas į prieš izoliavimą buvusią jo bausmės vietą. Be to, tyrimo metu nebuvo pateikta jokios informacijos, įrodančios, kad prieš izoliuojant Pareiškėją buvo taikytos kitos su įvykio aplinkybių tyrimu ir Pareiškėjo statusu susijusios priemonės, arba kad tos priemonės buvo neveiksmingos ir izoliavimas buvo taikytas kaip neišvengiama būtinybė. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad priimdami sprendimą taikyti papildomas laisvių suvaržymo priemones pareigūnai, be kita ko, turi rasti balansą tarp pasirenkamos priemonės griežtumo (įskaitant ir laiką, kurį ji yra taikoma) ir jos tikslo, o paaiškėjus, kad taikoma priemonė yra nepagrįstai griežta (ir / arba taikoma nepagrįstai ilgai), nedelsiant nutraukti jos taikymą.

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus kalėjimo administracija, nuo 2022-07-27 iki 2022-08-18 laikydama Pareiškėją izoliuotą, nepagrįstai apribojo jam priklausančias teises ir tokiu būdu nepagrįstai taikė griežtesnį nei priklausė režimą, nesilaikė teisėtumo bei proporcingumo principų, todėl ši Skundo dalis pripažįstama pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros prieinamumu, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su laikymo sąlygomis izoliacijos metu, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduojama imtis priemonių, kad laikinai izoliavus nuteistuosius 48 valandoms, būtų užtikrintas iki izoliavimo jiems taikytas režimas.

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduojama imtis priemonių, kad ateityje visi administraciniai sprendimai būtų pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei vadovaujamasi teisėtumo ir proporcingumo principais, o izoliavimas 48 valandoms nebūtų skiriamas / tęsiamas pakartotinai.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                    Erika Leonaitė

 

 

 

[1] Dabartinis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas iki 2023-01-01 buvo vadinamas Laisvės atėmimo vietų ligonine. Skundas pateiktas iki 2023-01-01, tačiau pažymos tekste vartojamas dabartinis institucijos pavadinimas, Skundo citatose tekstas (taip pat ir pavadinimai) nekoreguojamas.