PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2023/1-596
Data 2023-08-10
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. birželio 8 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų dalyvauti tėvo laidotuvėse bei galimai netinkamo kreipimųsi nagrinėjimo (toliau ir – Skundas).

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, aprašytos šios:

2.1. „[…] 2023-02-03 […] mirė mano tėvas. Dėl ištikusios tragedijos iš karto pagal nustatytą tvarką kreipiausi į Alytaus kalėjimo administracijos resocializacijos skyriaus specialistą […]. […] brolio žmona iš karto išsiuntė mirties liudijimą nurodytu el. adresu <…>.  Resocializacijos skyriaus pareigūnas pranešė man, kad negalėsiu vykti į tėvo laidotuves, kadangi yra savaitgalis (penktadienis), nėra pareigūnų, kurie galėtų palydėti mane į laidotuves, be to, kaip supratau nebuvo ir Alytaus kalėjimo viršininko ar jo palikto įgalioto atsakingo asmens.“

2.2. „[…] raštu kreipiausi į Alytaus kalėjimo administraciją su skundu ir prašymu dėl trumpalaikės išvykos dėl tėvo mirties, kurį padaviau 2023-02-06, kadangi prašymą Alytaus kalėjimo administracija ignoravo, 2023-02-08 padaviau skundą. […] atsakymas man į skundą buvo įteiktas 2023-04-24, Nr. SA-18-4.“

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2023 m. birželio 15 d. raštu Nr. 4D-2023/1-596/3D-1320 kreipėsi į Kalėjimų tarnybą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2023 m. liepos 4 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2023 d. liepos 4  d. raštą Nr. 1S-3813; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:

4.1. „Informuojame, kad nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) 2023-02-03 su žodiniu prašymu dėl trumpalaikės išvykos tėvo mirties atveju kreipėsi į Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistą.  Atsižvelgiant į prašymo turinį, atsakymas pateiktas žodžiu, paaiškinant, kad Pareiškėjas kreipimosi metu nepateikė jokių tėvo mirtį įrodančių dokumentų. Taip pat nurodome, kad Pareiškėjas 2023-02-06 su prašymu dėl išvykos tėvo kapo aplankymui kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką. Informuojame, kad 2023-02-06 prašymo kopijos pateikti nėra galimybės, kadangi jis pateiktas per dokumentų valdymo sistemą „Doclogix“, kuri veikė iki 2023-03-01 ir jau nebefunkcionuoja. Pažymėtina, kad atsakant į minėtą prašymą nuspręsta Pareiškėją į išvyką išleisti lydint pareigūnams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis išreiškė kategorišką atsisakymą vykti su pareigūnų palyda, taip pat nebuvo apmokėtos su nuteistojo pervežimu ir jo palyda susijusios išlaidos, Pareiškėjas į trumpalaikę išvyką tėvo mirties atveju išleistas nebuvo.“

4.2. „Pareiškėjas į Alytaus kalėjimo viršininką kreipėsi su 2023-02-08 skundu (kopija nepateikiama dėl techninių kliūčių, susijusių su dokumentų valdymo sistema), 2023-03-13 prašymu (užregistruota 2023-03-16, Nr. 2G-642) ir 2023-04-13 prašymu (užregistruota 2023-04-17, Nr. GA-18-413). Į minėtus Pareiškėjo skundus ir prašymą buvo atsakyta Alytaus kalėjimo viršininko 2023-04-24 raštu Nr. SA-18-4 .“

4.3. „Informuojame, kad organizuojamų pokalbių su Pareiškėju metu nuteistajam buvo aiškinamas BVK ir Taisyklėse įtvirtintas galiojantis teisinis reguliavimas, susijęs su trumpalaikių išvykų suteikimo tvarka. Pažymime, kad Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, IV skyriaus 16 punkte įtvirtinta, kad atsakingas pareigūnas gautą vaizdo registratoriais įrašytą medžiagą saugo 10 darbo dienų, o joms praėjus, negavęs informacijos dėl tolesnio konkretaus vaizdo įrašo saugojimo, – sunaikina. Informuojame, kad, vadovaujantis minėto aprašo 16 punkto nuostatomis, vaizdo įrašų medžiaga praėjus 10 darbo dienų buvo sunaikinta, taigi pateikti įrašų kopijų nėra galimybės.“

  1. Papildomai 2023-07-19 Nr. 1D-1549 el. paštu pateikta informacija:

„Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus darbuotojų paprašyta atsakyti, kodėl/kokiu pagrindu nėra saugomos tam tikros fizinės nuteistųjų kreipimųsi ir atsakymų į juos kopijos, prašyta pateikti 2023-02-06 prašymo ir 2023-02-08 skundo kopijos. Resocializacijos skyriaus specialistas pateikė, kad fizinės kreipimosi formos turi būti surenkamos ir už metų laikotarpį susegamos ir atiduodamos saugoti, nurodė, kad pareigūnai peržiūrėjo 8 būryje (kuriame yra nuteistasis X esančius prašymus, bet minėtų prašymų fizinių kopijų nerado, paaiškinti kodėl, negali. Nurodo, kad 2023-02-06 ir 2023-02-08 kreipimųsi kopijos buvo įkeltos į Doclogix, bet prieigos prie sistemos nebeturi. Pareigūnai pakartotinai nurodė, kad nuteistasis dėl išvykimo į tėvo laidotuves kreipėsi 2023-02-03 po darbo valandų ir nepateikė jokio mirties faktą patvirtinančio dokumento, tačiau apie tai, kad galimai mirė jo tėvas ir gali būti reikalingas konvojavimas, buvo žodžiu informuota vadovybė. Nuteistojo paprašyta kuo skubiau pristatyti mirties liudijimą, nurodant, kad jį atsiųstų į įstaigos el. paštą. Pareigūnas, tuo metu dirbęs su nuteistuoju, nurodo, kad el. laiškas su mirties liudijimu iš įstaigos el. pašto į jo tarnybinį paštą buvo persiųstas tik pirmadienį (t.y., 2023-02-06), tačiau konkretaus laiko pasakyti negali, kadangi tarnybiniai el. paštai yra pasikeitę, o senieji neaktyvūs (t.y., anksčiau kalėjime buvo naudojami paštai [email protected], o dabar – [email protected]). Pareigūnai taip pat pakartotinai pabrėžė, kad nuteistasis žodžiu atsisakė vykti į išvyką lydimas įstaigos pareigūnų, norėjo važiuoti tik vežamas brolio, taip pat žodžiu atsisakė apmokėti išvykos apskaičiavimą.“

Papildomai prie atsakymų pridėta: Alytaus kalėjimo viršininko 2023-04-24 atsakymo Nr. SA-18-4 kopija.

 

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

 

  1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės):

24.5 punktas – „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti.“

24.7 punktas – „Kaliniui, jei tai leidžia aplinkybės, vienam ar su apsauga turėtų būti leidžiama laikinai išeiti tam, kad aplankytų sergantį giminaitį, dalyvauti laidotuvėse ar dėl kitų humaniškų priežasčių.“

7 . Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnis. „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama ir – BVK):

4 straipsnis. „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami;“

[…]

67 straipsnis. „1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.

  1. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.”

 

  1. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklų, patvirtintų 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-444 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444 (toliau vadinama – Taisyklės):

142 punktas – „Suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos), kai gresia realus pavojus jo gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą jam arba jo artimajam (-iesiems), ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Kartu su prašymu suimtasis ar nuteistasis suimtasis turi pateikti:

142.1. medicininės pažymos, liudijančios suimtojo ar nuteistojo artimojo mirties faktą, arba artimojo mirties liudijimo (jei šių duomenų nėra Gyventojų registre) kopijas – kai kreipiamasi dėl leidimo išvykti į suimtojo ar nuteistojo artimojo laidotuves“;

[…]

144 punktas – „Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą.“

[…]

146 punktas – „Jeigu suimtasis ar nuteistasis nepateikė jo prašymą pagrindžiančių dokumentų arba jei pateiktuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos valstybės registruose esanti informacija nepagrindžia suimtojo ar nuteistojo teisės išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos arba jei negautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas dėl suimtojo išvykimo iš suėmimo vykdymo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas šiam suimtajam ar nuteistajam pateikia motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos.“

147 punktas – „Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką bei galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą, Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir Bausmių vykdymo kodekso 68 ir 69 straipsniuose nustatytus kriterijus atitinkantiems nuteistiesiems Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu palyda paprastai neskiriama. Be palydos iš bausmės atlikimo vietos išvykstantis nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su išvykimo ir parvykimo į bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.“

148 punktas – „Jei iki 142 punkte nurodytos išvykos pradžios laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už suimtojo ar nuteistojo pervežimu ir jo palyda susijusias išlaidas, toks pervežimas nevykdomas.”

 

  1. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011m. įsakymu Nr. V-118:

1 punktas.  Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų (toliau – įstaigos) oficialiųjų dokumentų tvarkymo ir apskaitos bei dokumentų valdymo sistemų funkcijų ir metaduomenų valdymo bendruosius reikalavimus.

[…]

4 punktas. Už įstaigos dokumentų valdymo ir išsaugojimo organizavimą yra atsakingas įstaigos vadovas. ”

 

  1. 11. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai, patvirtinti 2022 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-303

„23. Tarnybos direktorius:

23.1. sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;

[…]

23.3. pagal kompetenciją užtikrina, kad Tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

[…]

23.5. spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;

[…]

23.7. priima į pareigas ar atleidžia iš jų Tarnybos pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;

[…].”

 

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT):

12.1. 2014-04-09 aprobuotame LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011)“;

12.2. ,,Nuteistųjų teisės į trumpalaikę išvyką aiškinimui aktuali administracinė byla Nr. A822-128/2013. Apžvelgiamu atveju pareiškėjas kreipėsi į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, prašydamas jį išleisti namo dėl tėvo sunkios ligos ir vėliau dėl jo mirties. Tačiau toks leidimas suteiktas nebuvo. Pataisos įstaiga atsisakymą motyvavo ta aplinkybe, kad iš gydymo įstaigos gautoje pažymoje nebuvo nurodyta, jog liga yra sunki ar gresia ligonio gyvybei. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad teisės aktai nenumato atsakovui pareigos suteikti nuteistajam trumpalaikes išvykas, tačiau akcentavo, kad sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja valdžia”;

12.3 LVAT 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje
Nr. A-143-2876/2011, nurodė:

„Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai […].“

 

Seimo kontrolierių darbo praktika

 

  1. Seimo kontrolierius išnagrinėjo pareiškėjo X skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nesudarant sąlygų dalyvauti motinos laidotuvėse ir 2020-12 -22 surašė pažymą Nr. 4D-2020/1-920. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 27 d. (šeštadienį) pareiškėjas pateikė prašymą, dėl leidimo išvykti į motinos laidotuves, kurios turėjo vykti 2020 m. birželio 28 d. tačiau Šiaulių TI administracija jo prašymo netenkino, 2020 m. birželio 28 d. pranešė jam žodžiu, kad nebus išleidžiamas į motinos laidotuves; jokių konkrečių neišleidimo priežasčių nepaaiškino.

Pažymoje Seimo kontrolierius konstatavo, kada pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl leidimo išvykti į laidotuves suteikimo kreipėsi raštu. Todėl Šiaulių TI turėjo pateikti atsakymą raštu ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas jo prašymo netenkinti, nurodyti tokio sprendimo priežastis, apskundimo tvarką ir terminus. Atsakymas nebuvo pateiktas. Sprendimo neišleisti į laidotuves priežastys paaiškėjo tik skundo tyrimo metu – 2020 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime įkalinimo įstaigos direktoriui Šiaulių TI pareigūnas paaiškino, kad pareiškėjas prašymą dėl išleidimo į laidotuves pateikė 2020 m. birželio 27 d. 15.55 val., o laidotuvės turėjo vykti 2020 m. birželio 28 d. 14 val., t. y., pateikė likus mažiau nei 24 valandoms iki išvykimo.

Seimo kontrolierius tokį argumentą vertinto kaip neesminį, kadangi buvo tik nežymiai pavėluota pateikti prašymą (prašymas pateiktas likus 22 valandoms iki laidotuvių), ir tai pataisos namų pareigūnams nebuvo kliūtis objektyviai įvertinti šią situaciją ir priimti humanišką sprendimą dėl asmens išleidimo į jo motinos laidotuves.

Pažymoje buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas svarbia priežastimi (motinos mirtis) ir pagrįstas jo tėvo pristatytu į Šiaulių TI motinos mirties liudijimu (kaip to reikalauja teisės aktai).

Pažymoje taip pat konstatuota, kad pareigūnas, priimdamas sprendimą neišleisti pareiškėjo į jo motinos laidotuves, neįvertino visų aplinkybių, kaip tai nustatyta BVK (sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išvykti už pataisos įstaigų ribų dėl artimojo giminaičio mirties, vertinama nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta).

Išnagrinėjęs skundą Seimo kontrolierius priėjo išvados, kad pareigūnas, vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves, tinkamai neįvertino visų aplinkybių bei nesivadovavo teises aktuose įtvirtintais reikalavimais, rėmėsi tik formaliais kriterijais, kurie, Seimo kontrolieriaus nuomone, nebuvo esminiai priimant neigiamą sprendimą. Dėl to pareiškėjas patyrė asmeninio pobūdžio išgyvenimų, jo teisė vykti į motinos laidotuves buvo suvaržyta labiau nei buvo būtina. Skundas buvo pripažintas pagrįstu.

 

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde išdėstytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

14.1. dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nesudarant sąlygų dalyvauti tėvo laidotuvėse;

14.2. dėl pareigūnų veiksmų galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis.

 

Dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nesudarant sąlygų dalyvauti tėvo laidotuvėse

 

  1. Pareiškėjas Skunde rašo, jog, Alytaus kalėjimo pareigūnai nesuteikė jam galimybės dalyvauti tėvo laidotuvėse.

 

  1. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad sužinojęs apie tėvo mirtį, žodžiu kreipėsi į Resocializacijos pareigūną pasiteirauti apie kalėjime nustatytą tvarką dėl trumpalaikės išvykos į tėvo laidotuves. Resocializacijos skyriaus pareigūnas nurodė jam el. pašto adresą (<…>), kuriuo Pareiškėjas turėjo kuo skubiau persiųsti mirties faktą patvirtinantį dokumentą – mirties liudijimą. Kaip nurodo Pareiškėjas, mirties liudijimas tą pačią dieną buvo artimų giminaičių išsiųstas nurodytu el. paštu. Pagal Skunde pateiktą informaciją, pareigūnas Pareiškėją informavo, kad į laidotuves jo neišleis, nes yra savaitgalis, nėra pareigūnų, kurie jį galėtų į laidotuves palydėti, be to, nėra ir Alytaus kalėjimo viršininko, kuris galėtų priimti tam tikrą sprendimą dėl trumpalaikės išvykos.

 

  1. Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kaliniui, jei tai leidžia aplinkybės, vienam ar su apsauga turėtų būti leidžiama laikinai išeiti tam, kad aplankytų sergantį giminaitį, dalyvauti laidotuvėse ar dėl kitų humaniškų priežasčių, o kalėjimo administracija turi suteikti tinkamą paramą šiai teisei įgyvendinti (šios pažymos 6 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad kalinių išleidimas humanitariniais tikslais trumpam išeiti iš kalėjimo dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse (kai nėra pavojaus, kad nuteistasis pasislėps) yra pozityvi kalėjimo vadovų pareiga, nes tai, be kita ko, padeda palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu (Ploski prieš Lenkiją, Nr. 26761/95, 2002-11-12).

Nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų reguliuoja BVK 67 straipsnis. Jame nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka (šios pažymos 8 punktas).

Taisyklėse nustatyta, jog nuteistasis turi pateikti prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą (šios pažymos 9 punktas).

 

  1. Alytaus kalėjimo administracija Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjas 2023-02-03 su žodiniu prašymu dėl trumpalaikės išvykos tėvo mirties atveju kreipėsi į Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistą. Atsižvelgiant į prašymo turinį, atsakymas pateiktas žodžiu, paaiškinant, kad Pareiškėjas kreipimosi metu nepateikė jokių tėvo mirtį įrodančių dokumentų, tačiau apie tai, kad galimai mirė jo tėvas ir gali būti reikalingas konvojavimas, buvo žodžiu informuota vadovybė. Nuteistojo paprašyta kuo skubiau pristatyti mirties liudijimą, nurodant, kad jį atsiųstų į įstaigos el. paštą. Pareigūnas, tuo metu dirbęs su nuteistuoju, nurodo, kad el. laiškas su mirties liudijimu iš įstaigos el. pašto į jo tarnybinį el. paštą buvo persiųstas tik pirmadienį (t. y., 2023-02-06), tačiau konkretaus laiko pasakyti negali, kadangi tarnybiniai el. pašto adresai yra pasikeitę, o senieji neaktyvūs (t. y., anksčiau kalėjime buvo naudojami el. pašto adresai [email protected], o dabar – [email protected]).

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. vasario 3 d. kreipėsi į Alytaus kalėjimo pareigūną su žodiniu prašymu leisti dalyvauti tėvo laidotuvėse. Pagal BVK 67 straipsnyje nustatytą trumpalaikės išvykos tvarką, Pareiškėjas turėjo pateikti raštišką prašymą, kartu su mirties faktą patvirtinančiais dokumentais. Pareigūnas, informuodamas Pareiškėją apie trumpalaikės išvykos į laidotuves suteikimo tvarką, nurodė el. pašto adresą (<…>), kuriuo Pareiškėjas turėjo kuo skubiau pateikti tėvo mirties liudijimą. Pagal Pareiškėjo pateiktą informaciją, jo artimi giminaičiai „iš karto“ persiuntė nurodytu el. pašto adresu mirties liudijimą. Pareigūnas, tuo metu dirbęs su nuteistuoju, nurodo, kad el. laiškas su mirties liudijimu iš įstaigos el. pašto į jo tarnybinį el. paštą buvo persiųstas tik pirmadienį (t. y., 2023-02-06), tačiau konkretaus laiko pasakyti negali, kadangi tarnybiniai el. pašto adresai yra pasikeitę, o senieji – neaktyvūs (t. y., anksčiau kalėjime buvo naudojami el. pašto adresai [email protected], o dabar – [email protected]).

Alytaus kalėjimo pareigūnai nurodo, kad nuteistasis žodžiu atsisakė vykti į išvyką lydimas įstaigos pareigūnų, norėjo važiuoti tik vežamas brolio, taip pat žodžiu atsisakė apmokėti išvykos apskaičiavimą, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas jokiais tai patvirtinančiais dokumentais.

Iš Skundo tyrimo metu pateiktos informacijos matyti, kad pareigūnai nevertino, ar nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, ar išvykos metu reikia nuteistąjį lydėti; taip pat nebuvo parengta ir įteikta Pareiškėjui arba jo nurodytam asmeniui sąskaita išankstiniam apmokėjimui. Pateiktoje Skundo tyrimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, jog pareigūnas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais būtų buvę objektyviai vertinama Pareiškėjo asmenybė, siekiant priimti sprendimą dėl išvykimo į tėvo laidotuves.

LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turi būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad pareigūnai piktnaudžiauja valdžia. Kartu paminėtina ir tai, kad bausmių vykdymas be kitų principų yra grindžiamas ir humanizmo principu – vykdant bausmes, taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina. Be to, remiantis tarptautiniais standartais, įtvirtintais Europos kalėjimų taisyklėse, bei EŽTT praktikoje kalėjimo valdžia turi padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra leisti visiems kaliniams humanitariniais tikslais trumpam išeiti iš kalėjimo pagal Europos kalėjimų taisyklių 24.7. punktą, kai nėra pavojaus, kad kalinys pasislėps (šios pažymos 6, 8 ir 12 punktai).

 

  1. Seimo kontrolierė pažymi, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas. Pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.) laikytina biurokratizmu; biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (šios pažymos 7 punktas).

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju Alytaus kalėjimo pareigūnai Pareiškėjui nesuteikė net reikalingos informacijos apie tai, kokius konkrečius veiksmus jis turėtų atlikti (bent jau raštu pateikti prašymą), o suteikta informacija nebuvo tiksli (pateiktas neteisingas el. pašto adresas).

Alytaus kalėjimo pareigūnai Seimo kontrolierei nurodė, kad Pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų, patvirtinančių tėvo mirties faktą, atsisakė sumokėti išvykos išlaidas bei vykti su pareigūnų palyda. Tačiau jokio sprendimo, kuriame būtų nurodyta būtent tokia atsisakymo išleisti į tėvo laidotuves priežastis, pareigūnai nepateikė. Informaciją apie tai, kokius dokumentus reikėjo pateikti, kokių dokumentų trūko, kad Pareiškėjas būtų buvęs išleistas į tėvo laidotuves Alytaus kalėjimo pareigūnai pateikė tik 2023-04-24 atsakydami į Pareiškėjo skundą.

Taisyklėse reglamentuota, kad jeigu nuteistasis nepateikė jo prašymą pagrindžiančių dokumentų laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas šiam nuteistajam pateikia motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš bausmės atlikimo vietos (šios pažymos 9 punktas). Remiantis šia Taisyklių nuostata, pareigūnai turėjo raštu pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Tačiau, kaip jau konstatuota, administracinis sprendimas šiuo klausimu iš viso nebuvo priimtas.

 

  1. Iš to kas išdėstyta galima daryti išvadą, kad Pareiškėjas, pagrįstai tikėdamasis gauti reikalingą ir tikslią informaciją bei sprendimą dėl išvykos į tėvo laidotuves, jų negavo. Kartu konstatuotina, kad pareigūnai nevertino visų aplinkybių bei nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Dėl to Pareiškėjas patyrė asmeninio pobūdžio išgyvenimų, jo teisė vykti į tėvo laidotuves buvo suvaržyta labiau nei būtina.

Seimo kontrolierė konstatuoja, kad pareigūnai, nors ir žinodami apie Pareiškėjo pagrįstą norą vykti į tėvo laidotuves, nepagrįstai atsisakė spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus, priimti sprendimus ir atlikti kitas pozityvias pareigas. Tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) laikytini biurokratiškais. Kartu Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, susijusį su ypač jautriu nuteistojo teisių klausimu, būtina ne tik formaliai vadovautis teisės aktų reikalavimais, bet ir protingumo bei humanizmo principais.

Pareiškėjo Skundas dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų nesudarant sąlygų dalyvauti tėvo laidotuvėse yra pagrįstas.

 

Dėl pareigūnų veiksmų galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad su 2023-02-06 prašymu ir 2023-02-08 skundu kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją dėl trumpalaikės išvykos dėl tėvo mirties. Atsakymą į savo teiktus kreipimusis jis gavo tik 2023-04-24. Pateiktas atsakymas neišsprendė problemos, Pareiškėjo manymu, pateikta informacija neatitinka tikrovės.

 

  1. Nagrinėdama pareiškėjų skundus, Kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principų, išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; atsakymas pareiškėjui turi būti pateiktas per teisės aktuose nustatytus terminus.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į Alytaus kalėjimo administraciją kreipėsi su 2023-02-06 prašymu ir 2023-02-08 skundu. Į Pareiškėjo pateiktus kreipimusis Alytaus kalėjimo administracija pateikė 2023-04-24 atsakymą Nr. SA-18-4, kuriame nurodė argumentus ir motyvus, kodėl Pareiškėjas nebuvo išleistas į tėvo laidotuves.

Kalėjimų tarnyba nei prašymo, nei skundo kopijos Seimo kontrolierei nepateikė, motyvuodama tuo, kad 2023-02-06 ir 2023-02-08 kreipimųsi kopijos buvo įkeltos į Doclogix dokumentų valdymo sistemą, kuri veikė iki 2023-03-01 ir jau nebefunkcionuoja.

Pažymėtina, kad už įstaigos dokumentų valdymo ir išsaugojimo organizavimą yra atsakingas įstaigos vadovas, kuris, be kita ko, atsako už Kalėjimų tarnybos veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą, užtikrina, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų bei sprendžia Kalėjimų tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus (šios pažymos 10 ir 11 punktai).

Kadangi Seimo kontrolierei nebuvo pateikti Pareiškėjo kreipimaisi, nėra galimybės objektyviai vertinti Alytaus kalėjimo atsakymo atitikimo išsamumo ir kitiems VAĮ nustatytiems reikalavimams, todėl dėl Pareiškėjo Skundo dalies dėl pareigūnų veiksmų galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis, tyrimas nutraukiamas. Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduojama atlikti tarnybinį patikrinimą dėl duomenų / dokumentų netinkamo saugojimo / dingimo ir apie patikrinimo rezultatus bei priemones, kurių bus imamasi siekiant užtikrinti tinkamą dokumentų valdymą, informuoti Seimo kontrolierę.

 

 

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų dalyvauti tėvo laidotuvėse, pripažinti pagrįstu.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus jo kreipimusis, tyrimą nutraukti.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja inicijuoti tarnybinį patikrinimą, kad būtų išsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su:

27.1. Pareiškėjo teisės išvykti į tėvo laidotuves apribojimu (pagal šios pažymos 15—21 punktuose nustatytas aplinkybes);

27.2. duomenų/dokumentų netinkamu saugojimu/dingimu (pagal šios pažymos 22 – 24 punktuose nustatytas aplinkybes).

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                          Erika Leonaitė