PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ
Dokumento numeris | 4D-2024/1-92 |
---|---|
Data | 2024-05-10 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 30 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) ir LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – PK) pareigūnų veiksmų (neveikimo) ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine metu atliekant naktinius patikrinimus bei netinkamai nagrinėjant skundus dėl šių pareigūnų veiksmų (toliau – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. „[…] dėl Pravieniškių 2-o kalėjimo piktnaudžiavimo, […] naktinių patikrinimų administracijos neprižiūrimose 1 paros pasimatymuose su žmona, tokiu būdu žeminant mano orumą ir trukdant mano […] nakties miegą. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „[…] Skundu 2023-08-22 Nr. NPS-23-16788 kreipiausi į Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininką dėl šių aplinkybių, kad 2023-08-21 iki 2023-08-22 naktį buvau pažadintas su žmona 1 val. 45 min., nei man nei mano žmonai nebuvo paaiškinta dėl kokių priežasčių mes buvome prikelti nakties metu […] 1 paros pasimatyme. Gavau atsakymą 2023-09-07 Nr. SN-23-2208 […] mano skundas pripažintas nepagrįstu […]. Pravieniškių 2-o kalėjimo atsakymą apskundžiau Lietuvos kalėjimų tarnybai 2023-09-27 Nr. 2G-2286, LKT išnagrinėjo mano skundą ir pateikė atsakymą 2023-10-27 Nr. 2S-2540 […] LKT pažeidimų nenustatė […]. […] aš nesu linkęs žudytis, taip pat nesu linkęs bėgti ir man teismas nenustatė tikrinimo nakties metu 1 paros pasimatyme neprižiūrint administracijai […]“.
2.3. „[…] Dėl tų pačių priežasčių esu kreipęsis skundu 2023-09-21 d. NPS-23-19030 į Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininką, kad nuo 2023-09-18 iki 2023-09-19 būdamas su žmona 1 paros pasimatyme, 2 val. 05 min. nakties buvau vėl prikeltas be priežasties. 2023-10-10 Nr. SN-23-2549 gautame atsakyme nurodyta, kad skundas pripažintas nepagrįstas. Šį atsakymą 2023-10-30 skundu apskundžiau Lietuvos kalėjimų tarnybos reg. 2023-11-07 Nr. 2G-2638. Lietuvos kalėjimų tarnyba pripažino mano skundą nepagrįstu […] atsakymas 2023-11-29 Nr. 2S-2866.[…]“.
2.4. „[…] taip buvau priverstas eilinį kartą dėl tų pačių aplinkybių kreiptis su skundu 2023-10-30 Nr. NPS-23-21750. Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininką, kad nuo 2023-10-16 iki 2023-10-17 būdamas su žmona 1 paros pasimatyme […] 1 val. 57 min. nakties metu buvau vėl prikeltas be priežasties. 2023-11-21 Nr. SN-23-2874 gautame atsakyme nurodyta, kad taip pat nepagrįsta. Šį atsakymą 2023-11-22 skundu apskundžiau LKT reg. 2023-11-27 Nr. 2G-2813. […] LKT […] atliekant patikrinimą ilgalaikio pasimatymo metu mano skundą pripažino nepagrįstu. Atsakymas 2023-12-20 Nr. 2S-3116.“
2.5. Prie Skundo Pareiškėjas pateikė ir LKT pateiktą 2023 m. spalio 27 d. raštą Nr. 2S-2540, kuriame nurodyta: „[…] Skunde nepagrįstai teigiate, kad Jums skirtas pasimatymas neprižiūrint administracijai, todėl patikrinimas negalėjo būti atliekamas. Pažymime, kad nuteistajam skiriant pasimatymą prižiūrint įkalinimo įstaigos administracijai pasimatymo stebėsena vykdoma nuolat, Jūsų atveju priežiūra nebuvo vykdoma, tačiau nustatytu dažnumu privalo būti tikrinamas faktinis nuteistojo buvimas įkalinimo įstaigoje. […].“
2.6. Prie Skundo Pareiškėjas pateikė ir LKT pateiktą 2023 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 2S-2866, kuriame nurodyta: „[…] Vykstant pasimatymams iki 24 vai. nuolatinė nuteistųjų priežiūra nevykdoma, tačiau nustatytu dažnumu tikrinami ar jie fiziškai yra kalinimo įstaigoje. […].
Pažymime, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, numato, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama: „11.1. nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane); 11.2. patikrinimais ir skaičiuotėmis;<…>“. <…> 72. Patikrinimai-skaičiuotės gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną – ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui – bet kuriuo paros laiku.“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems suteikiant pasimatymą prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, vykdoma jo nuolatinė stebėsena ir kontrolė (fiziškai esant šalia pataisos pareigūnui ar nuolat stebint vaizdo stebėjimo sistema ir kitomis priemonėmis). Vykstant pasimatymams iki 24 val. Nuolatinė nuteistųjų priežiūra nevykdoma, patikrinimas užtrunka iki poros minučių, prieš įeidamas į patalpą, patikrinimą vykdantis pareigūnas pasibeldžia. Visą kitą laiką (išskyrus maisto pristatymo metą), pasimatymas vyksta nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovams, todėl yra užtikrinami BVK 94 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimai. […]“.
2.7. Prie Skundo Pareiškėjas pateikė ir LKT pateiktą 2023 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 2S-3116, kuriame nurodyta: „[…] be patikrinimų užtikrinti Elgesio taisyklėse įtvirtintą pasimatymų tvarką ir draudimus būtų neįmanoma, taip užtikrinant saugią aplinką sau ir nuteistiesiems. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems, vykdydami dinaminę priežiūrą. Dinaminė priežiūra apima suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, renkant, fiksuojant ir perduodant svarbią informaciją atsakingiems pataisos pareigūnams. Dinamine priežiūra siekiama identifikuoti kriminogeniniu požiūriu rizikingas ar kritines situacijas, atpažinti individualias kritines suimtųjų (nuteistųjų) būkles (agresiją, frustraciją, savižudybės riziką, depresiją, apsvaigimą, patirtą prievartą ir kt.), tinkamai į jas reaguoti ir konsultuoti suimtuosius (nuteistuosius) realizuojant jų teises. Pažymime, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, numato, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama: „11.1. nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane); 11.2. patikrinimais ir skaičiuotėmis;<.„>“. <…> 72. Patikrinimai-skaičiuotės gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną – ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui – bet kuriuo paros laiku.“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems suteikiant pasimatymą prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, vykdoma jo nuolatinė stebėsena ir kontrolė (fiziškai esant šalia pataisos pareigūnui ar nuolat stebint vaizdo stebėjimo sistema ir kitomis priemonėmis). Vykstant pasimatymams iki 24 val. nuolatinė nuteistųjų priežiūra nevykdoma, patikrinimas užtrunka iki poros minučių, prieš įeidamas į patalpą, patikrinimą vykdantis pareigūnas pasibeldžia. Visą kitą laiką (išskyrus maisto pristatymo metą), pasimatymas vyksta nedalyvaujanti pataisos įstaigos atstovams, todėl yra užtikrinami BVK 94 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimai. […]“.
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2024 m. vasario 30 d. raštu Nr. 4D-2024/1-92/3D-310 kreipėsi į LKT direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2024 m. vasario 20 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2024 m. vasario 20 d. raštą Nr. 1S-1202, kuriame nurodoma:
4.1. „[…] iki 2023-12-29 galiojusi Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, numatė, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama „11.1. nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane); 11.2. patikrinimais ir skaičiuotėmis; 11.3. įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymu; <…> 72. Patikrinimai-skaičiuotės gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną – ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui – bet kuriuo paros laiku“. Pažymime, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 minėtas 2020 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. V-88 su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios, taip pat buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti LKT apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios III skyriaus ketvirtajame skirsnyje įtvirtinta kalinamųjų patikrinimų – skaičiuočių tvarka. Instrukcijos 50 punkte įtvirtinta, kad „<…> patikrinimai papildomai gali būti atliekami kiekvieną dieną ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinybei – bet kuriuo paros metu“. Atsižvelgiant į tai, laisvės atėmimo vietose, įskaitant ir LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjimą (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) patikrinimai gali būti atliekami ir ilgalaikių pasimatymų metu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu LKT svarstomi teisės akto (-ų), reglamentuojančio (-ių) nuteistųjų kontrolės periodiškumą ilgalaikių pasimatymų metu, pakeitimai (papildymai).“
4.2. „[…] nuteistojo X (toliau – Pareiškėjas) ilgalaikių pasimatymų metu nebuvo gauta informacijos, kad Pareiškėjas planuoja atlikti neteisėtus veiksmus.“
4.3. „Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų metu nebuvo gauta nusiskundimų iš Pareiškėjo žmonos dėl galimai netinkamo Pareiškėjo elgesio ilgalaikio pasimatymo metu.“
4.4. „Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų metu nebuvo fiksuoti Pareiškėjo drausmės pažeidimai ar bandymai atlikti neteisėtus veiksmus.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Europos kalėjimų taisyklių (toliau – EKT):
24.1 papunktis – „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“
53.1 papunktis – „Specialiųjų sustiprintos apsaugos ar saugumo priemonių turi būti imtasi tik esant išskirtinėms aplinkybėms.“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK):
4 straipsnis – „1. Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […] 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami;[…].“
39 straipsnis – „1. Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių. […] 4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams neprižiūrint, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose – iki dvidešimt keturių valandų; […] 13. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato teisingumo ministras. […].“
100 straipsnis – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka: 1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.“
- Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […];9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […].“
10 straipsnis – „5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“
11 straipsnis – „[…] 1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“
- 8. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“
- Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 28 d.) (toliau – Instrukcija):
10 punktas – „Įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi.“
11 punktas – „Asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama: 11.1. nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane); 11.2. patikrinimais ir skaičiuotėmis; 11.3. įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymu;“.
72 punktas – „Patikrinimai-skaičiuotės gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną – ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui – bet kuriuo paros laiku.“
140 punktas – „Kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento ar įstaigos direktoriumi ir kitų struktūrų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vidaus tvarką bei užkardyti daromus nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos priemonės, išvardytos šios instrukcijos 22 priede, taip pat pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis.“
- Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (redakcija galioja nuo 2023 m. gruodžio 29 d.) (Instrukcija):
5 punktas – „Kalinamųjų priežiūra – organizacinėmis, inžinerinėmis ir techninėmis priemonėmis bei vadovaujantis dinaminio saugumo principu tarnybą vykdančių Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) pareigūnų veiksmų, kuriais kalinamiesiems ir kitiems asmenims siekiama užtikrinti saugią aplinką kalėjime, visuma. Priežiūra užtikrinama vykdant patikrinimus ir skaičiuotes, tikrinant blaivumą ar neapsvaigimą bei stebint kalinamuosius tiesiogiai arba netiesiogiai: 5.1. tiesioginė priežiūra – nuolatinė arba nenuolatinė priežiūra, kurios periodiškumas nustatomas atsižvelgiant į kalinamojo elgesį, jo priežiūros ypatumus ir paskirtą bausmės atlikimo tipą (uždarą, pusiau atvirą ar atvirą); 5.2. netiesioginė priežiūra – elektroninio stebėjimo priemonėmis vykdoma kalinamųjų, turinčių leidimą be palydos išvykti už kalėjimo teritorijos ribų mokytis, dirbti, atostogauti, pasimatyti su artimaisiais, vykdyti resocializacijos priemonių ir kita, stebėsena. Vykdydami netiesioginę priežiūrą, SVS pareigūnai kalėjimo viršininko nurodymu turi teisę kalinamojo buvimo vietą patikrinti tiesiogiai.“
50 punktas – „Tokie patikrinimai papildomai gali būti atliekami kiekvieną dieną ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinybei – bet kuriuo paros metu. Per patikrinimus – skaičiuotes gauti duomenys suvedami į Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinę lentelę, kurioje taip pat nurodomas gyvenamųjų patalpų ir vietų jose skaičius, užimtų miegamųjų vietų skaičius ir kita aktuali informacija.“
184 punktas – „Kratas ir apžiūras atlieka LKT pareigūnai, jei yra tarnybinė būtinybė, suderinę tai su LKT direktoriumi, jo pavaduotoju ar kalėjimo viršininku ir kitų struktūrų pareigūnais. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs kalinamiesiems, bet taktiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vidaus tvarką ir užkardyti daromus nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos priemonės, išvardytos šios instrukcijos 15 priede, taip pat gali būti pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis.“
Tyrimui reikšminga Seimo kontrolierių darbo praktika
- Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose naktimis atliekamų kratų ir 2018 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-948 atkreipė dėmesį, kad krata yra prievartos priemonė, kurią atliekant asmenys patiria papildomų suvaržymų ir apribojimų, todėl vienas iš svarbiausių principų, kurių privalo paisyti kratą atliekantys pareigūnai, – proporcingumo principas. Proporcingumo principas reiškia, kad taikomos poveikio priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Pažymoje atkreiptas dėmesys, jog tuo konkrečiu atveju atliktos kratos metu nebuvo aptikta jokių draudžiamų turėti daiktų, bet buvo sutrikdytas visų toje patalpoje gyvenusių nuteistųjų miegas, jie patyrė papildomų neigiamų pasekmių, todėl Seimo kontrolieriui kilus pagrįstų abejonių, ar kratos atlikimas nakties metu tikrai buvo proporcinga priemonė, buvo konstatuotas proporcingumo principo pažeidimas.
Seimo kontrolierius pažymoje kartu atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu nebuvo aiškaus reglamentavimo dėl kratų atlikimo tuometėse įkalinimo įstaigose nakties metu. Seimo kontrolierius darė išvadą, kad tai galėjo būti prielaida pareigūnams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesivadovauti proporcingumo principu. Todėl buvo siūlyta keisti teisinį reglamentavimą, nustatant, kad nakties metu kratos būtų atliekamos tik kraštutiniu atveju, t. y. turint pagrįstos informacijos (duomenų) apie galimai daromą pažeidimą arba esant pagrįstoms grėsmėms.
Tuometis Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukciją (Instrukcija), kurios 140 punkte nustatė, jog kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vidaus tvarką bei užkardyti daromus nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Kartu Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 1S-109 įpareigojo laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus užtikrinti, kad, atliekant kratas nakties metu, būtų vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. kratos nakties metu gali būti atliekamos tik išimtinais atvejais (kai gaunama konkreti informacija apie suimtųjų (nuteistųjų) galimai turimus draudžiamus daiktus ar apie suimtųjų (nuteistųjų) daromus kitus teisės pažeidimus).
Pažymėtina, kad ir Teisingumo ministerija 2019 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.39E) 7R-7691 atsakydama Seimo kontrolieriui dėl rekomendacijos vykdymo akcentavo, kad nuo Seimo kontrolieriaus rekomendacijos gavimo dienos laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo nutraukta kratų atlikimo nakties metu praktika (išskyrus išimtinius atvejus, kai gaunama konkreti informacija apie suimtųjų (nuteistųjų) galimai turimus draudžiamus daiktus ar kitus teisės pažeidimus), taip pat nebegaunama nusiskundimų iš įkalintų asmenų dėl kratų atlikimo nakties metu.
- Seimo kontrolierė, savo iniciatyva atlikusi tyrimą dėl tuomečiuose Panevėžio pataisos namuose atliekamų nuteistųjų (suimtųjų) naktinių patikrinimų, 2022 m. gruodžio 30 d. surašė pažymą Nr. 4D-2022/1-638, kurioje konstatavo, kad prevencinio patikrinimo atlikimas nakties metu 2–3 kartus užeinant į gyvenamąją patalpą nesant būtinumo, nėra proporcinga priemonė pataisos įstaigų režimui užtikrinti.
Seimo kontrolierė pažymoje atkreipė dėmesį į tai, kad problema dėl patikrinimų nakties metu (tuo atveju dėl atliekamų kratų) jau buvo spręsta, tuometis Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija buvo pateikę poziciją, kad kratos nakties metu daugiau nebus atliekamos arba bus atliekamos tik išimtiniais atvejais. Po Seimo kontrolierės atlikto tyrimo buvo inicijuoti Instrukcijos pakeitimai, kuriais buvo sugriežtinti reikalavimai ne tik dėl kratų atlikimo naktį, bet ir dėl naktimis atliekamų apžiūrų. Seimo kontrolierė pažymoje akcentavo, kad kitiems patikrinimams, atliekamiems nakties metu, taikomi standartai turėtų būti ne mažesni negu taikomi nakties metu atliekamoms kratoms. Privatumo užtikrinimas nakties metu, teisė ilsėtis taip pat yra neatsiejama nuo proporcingumo principo imperatyvo. Pareigūnų užėjimas naktį į kameras galimas tik esant būtinumui ir išskirtinėmis sąlygomis, kaip tai rekomenduoja EKT, bei nepažeidžiant proporcingumo principo, užtikrinant teisę į privatumą.
Pažymoje Seimo kontrolierė konstatavo, kad pareigūnai ydingai interpretuoja galiojantį reglamentavimą, taip bandydami pateisinti savo neproporcingus veiksmus atliekant kratas ir patikrinimus nakties metu. Todėl Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, be kita ko, rekomendavo keisti galiojusį teisinį reglamentavimą, kad patikrinimai nakties metu būtų atliekami tik kraštutiniu atveju, t. y. gavus pagrįstos informacijos apie galimai daromą pažeidimą arba esant pagrįstoms grėsmėms ir išskirtiniam būtinumui.
LKT 2023 m. vasario 7 d. raštu Nr. 1S-904 Seimo kontrolierę informavo, kad pareigūnams nurodyta užtikrinti, kad nuteistųjų patikrinimai nakties metu, užeinant į gyvenamąsias patalpas, būtų atliekami tik nuteistosioms pažeidinėjant nustatytą vidaus tvarką, savęs žalojimo ar galimos savižudybės atvejais, taip pat kilus pagrįstiems įtarimams, kad daromas teisės pažeidimas ar nusikalstama veika. Taip pat nurodyta, kad tokie patikrinimai būtų teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai fiksuojami (ypač vaizdo registratoriais) ir dokumentuojami.
Atkreiptinas dėmesys, kad po pateiktos Seimo kontrolierės rekomendacijos LKT tikslių ruošiamų pakeitimų nuostatų nepateikė.
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT)
2014 m. balandžio 9 d. praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“
- LVAT 2018 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-294-822/2018:
„[…] baudžiamajame įstatyme nustatytų sankcijų, susijusių su asmens laisvės ribojimu, sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas). Valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, inter alia (be kita ko) pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimu.“
- LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-830-662/2018:
„[…] EŽTT yra pabrėžęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijusi su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais, tačiau kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (žr., pvz., EŽTT sprendimą Messina prieš Italija (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94. 61 p.)“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
16.1. dėl Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine metu vykdomų patikrinimų naktį;
16.2. dėl Pareiškėjo kreipimųsi į PK ir LKT dėl ilgalaikių pasimatymų metu vykdomų patikrinimų naktį.
Dėl Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų metu vykdomų patikrinimų naktį
- Skunde rašoma, kad PK pareigūnai Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine metu atlieka naktinius patikrinimus.
- BVK įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo.
- Pažymėtina, jog Instrukcijoje, galiojusioje iki 2023 m. gruodžio 28 d., įtvirtinta, kad įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Instrukcijoje taip pat įtvirtinta, jog patikrinimai-skaičiuotės gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną – ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui – bet kuriuo paros laiku. Taip pat nustatyta, kad kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vidaus tvarką bei užkardyti daromus nusikaltimus bei teisės pažeidimus (šios pažymos 9 punktas).
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Instrukcijoje, galiojančioje nuo 2023 m. gruodžio 29 d., patikrinimų / kratų / apžiūrų atlikimas reglamentuotas iš esmės taip pat (šios pažymos 10 punktas).
Apibendrinant konstatuotina, kad, pagal Instrukcijos nuostatas (bei iki šiol Seimo kontrolierei žinomą Kalėjimų tarnybos bei Teisingumo ministerijos poziciją), patikrinimai naktį gali būti atliekami tik esant tam tikriems pažeidimams ar siekiant juos užkardyti, t. y. esant būtinumui.
Skundo tyrimo metu vertinant Seimo kontrolierei pateiktą informaciją apie būtinumą tikrinti Pareiškėją naktį ilgalaikių pasimatymų metu, iš LKT pateiktos informacijos (šios pažymos 4 punktas) buvo nustatyta, kad: 1) Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų metu nebuvo gauta informacijos, kad Pareiškėjas planuoja atlikti neteisėtus veiksmus; 2) Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų metu nebuvo gauta nusiskundimų iš Pareiškėjo žmonos dėl galimai netinkamo Pareiškėjo elgesio ilgalaikio pasimatymo metu; 3) Pareiškėjo ilgalaikių pasimatymų metu nebuvo fiksuoti Pareiškėjo drausmės pažeidimai ar bandymai atlikti kitus neteisėtus veiksmus. Kaip matyti iš Skundo tyrimo metu surinktos informacijos, būtinumo atlikti patikrinimą nakties metu šiuo atveju nebuvo. Jie buvo atliekami kaip kasdienė rutina, prevenciškai.
- Baudžiamajame įstatyme nustatytų sankcijų, susijusių su asmens laisvės ribojimu, sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą. Tačiau, kaip 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, inter alia, pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmei įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatingą reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas, todėl pareigūnų taikomos priemonės privalo būti proporcingos. Proporcingumo principas reiškia, kad taikomos poveikio priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Taikoma poveikio priemonė neturi akivaizdžiai varžyti asmens labiau, negu reikia teisėtam tikslui pasiekti. Taigi, turi būti vengiama nereikalingo perteklinio asmens teisių ribojimo.
Pažymėtina, kad krata / patikrinimas / apžiūra yra prievartos priemonės, kurias atliekant asmenys patiria papildomų suvaržymų ir apribojimų, todėl vienas iš svarbiausių principų, kurių privalo paisyti kratą / patikrinimą / apžiūrą atliekantys pareigūnai, – proporcingumo principas.
EKT 53.1 papunktyje pabrėžiama, kad specialiųjų sustiprintų apsaugos ar saugumo priemonių turi būti imtasi tik esant išskirtinėms aplinkybėms.
Kaip jau konstatuota šios pažymos 19 punkte, šiuo konkrečiu atveju nei LKT, nei PK pareigūnai Seimo kontrolierei nepateikė duomenų, kad ilgalaikio pasimatymo metu būtų kilęs būtinumas atlikti patikrinimą naktį, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Nei prieš atliekant, nei atlikus naktinį patikrinimą jokių pažeidimų, grėsmių ar rengimosi juos atlikti nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad tokie pareigūnų veiksmai, kai patikrinimas atliekamas nakties metu užeinant į ilgalaikio pasimatymo patalpą nesant būtinumo, ne tik trikdo nuteistųjų ir kartu esančių asmenų poilsį, bet kartu tai nėra proporcinga priemonė saugiai aplinkai kalėjime užtikrinti bei gali lemti teisės į privatumą pažeidimą. Pažymėtina, kad jeigu specialiosios saugumo priemonės kaliniams taikomos neproporcingai griežtai, EŽTT gali konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnių pažeidimą. EŽTK 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (šios pažymos 14, 15 punktai).
Pagal EŽTT praktiką, „šeimos gyvenimas“ iš esmės priklauso nuo artimų asmeninių ryšių egzistavimo. EŽTK 8 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas (taip pat ir nuteistasis) turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas.
EKT 24.1 papunktyje pabrėžiama, kad kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti bei pasimatyti su giminėmis. Šiam tikslui pasiekti kalėjimo administracija turi pareigą užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos iš esmės ribojančiomis kalėjimo sąlygomis. Pripažinta, kad pasimatymai, ypač su šeimos nariais, yra ypač svarbi bendravimo forma, dažnai lemianti ir geresnį nuteistojo resocializacijos procesą. Šiuo atžvilgiu EŽTT yra pabrėžęs, kad esminė kalinių teisės į pagarbų šeimos gyvenimą dalis yra tai, kad valdžios institucijos sudarytų jiems sąlygas arba, jei reikia, padėtų palaikyti ryšius su artimaisiais. Bet kokie apribojimai šiuo atžvilgiu turi atitikti įstatymus, jais turi būti siekiama teisėto tikslo ir jie turi būti proporcingi, kaip reikalaujama pagal EŽTK 8 straipsnio 2 dalį.
Tiesiogiai nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, teisė pasimatyti su artimaisiais (sutuoktiniais) yra įtvirtinta BVK 39 straipsnyje, kurio 4 dalyje įvardijama, kad pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint nuteistiesiems leidžiama pasimatyti specialiose pataisos įstaigos patalpose – iki dvidešimt keturių valandų. Tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, jog ilgalaikis pasimatymas yra suteikta teisė nuteistajam be priežiūros (nedalyvaujant pareigūnams iki dvidešimt keturių valandų) pasimatyti su sutuoktiniu/-e, taip įgyvendinant teisę palaikyti artimus ryšius su šeima.
- Seimo kontrolieriai ne kartą kėlė problemą dėl nuteistųjų trikdymo miego metu (naktį). Tuometis Kalėjimų departamentas (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Teisingumo ministerija buvo pateikę poziciją, kad kratos bei patikrinimai nakties metu daugiau nebus atliekami arba bus atliekami tik išimtiniais atvejais; po Seimo kontrolieriaus atlikto skundo tyrimo, siekiant sumažinti nuteistųjų naktinio poilsio trikdymo atvejų skaičių, buvo inicijuotas Instrukcijos pakeitimas (šios pažymos 11 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą savo iniciatyva, 2022 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-638 (šios pažymos 12 punktas) LKT direktoriui rekomendavo užtikrinti, kad būtų nutraukta įkalintų asmenų patikrinimų atlikimo nakties metu nesant būtinumo praktika, o patikrinimai nakties metu būtų atliekami laikantis proporcingumo principo. Kartu buvo rekomenduota keisti teisinį reglamentavimą, aiškiai nustatant, kad nakties metu kratos ir patikrinimai būtų atliekami tik kraštutiniu atveju. Po šios rekomendacijos LKT direktorius Seimo kontrolierę patikino, kad pareigūnams nurodyta užtikrinti, jog nuteistųjų patikrinimai nakties metu, užeinant į gyvenamąsias patalpas, būtų atliekami tik nuteistiesiems pažeidinėjant nustatytą vidaus tvarką, savęs žalojimo ar galimos savižudybės atvejais, taip pat kilus pagrįstiems įtarimams, kad daromas teisės pažeidimas ar nusikalstama veika.
Kaip matyti iš Skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kalėjimo pareigūnai nesilaiko LKT kalėjimams duotų nurodymų, o nagrinėdama Pareiškėjo skundus ir LKT nesivadovauja pirmiau Seimo kontrolierei teikta pozicija dėl kalėjimų pareigūnų atliekamų patikrinimų naktį.
Atkreiptinas dėmesys, kad LKT rašte Seimo kontrolierei (šios pažymos 4 punktas) taip pat užsiminė apie šiuo metu LKT svarstomus teisės akto (-ų), reglamentuojančio (-ių) nuteistųjų kontrolės periodiškumą ilgalaikių pasimatymų metu, pakeitimus (papildymus), tačiau jokių tikslių ruošiamų pakeitimų nuostatų nepateikė.
Seimo kontrolierė nuosekliai laikosi nuomonės, kad patikrinimams nakties metu taikomi žmogaus teisių apsaugos standartai turėtų būti ne mažesni, nei kratos atlikimui gyvenamojoje patalpoje nakties metu. Seimo kontrolierė pažymi, kad tokie patikrinimai, kai nakties metu užeinama į gyvenamąsias patalpas (taip pat ir ilgalaikių pasimatymų patalpas) nesant būtinumo, neatitinka žmogaus teisių apsaugos standartų ir neturi būti vykdomi.
Seimo kontrolierės vertinimu, situacija dėl naktinių patikrinimų / kratų / apžiūrų iki šiol nėra pasikeitusi (net ir pasikeitus Instrukcijos reglamentavimui (šios pažymos 9, 10, 19 punktai), vis dar išlikusi ydinga aktualių Instrukcijos nuostatų interpretavimo ir taikymo praktika, kai pareigūnai atlieka patikrinimus naktį kaip prevencijos priemonę, nesant tam būtinumo, nesivadovaudami proporcingumo principu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, kad LKT nėra galimybės žmogaus teisių apsaugos standartus atitinkančių patikrinimų naktį vykdymą užtikrinti organizacinėmis priemonėmis, todėl rekomenduotina aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti patikrinimų / kratų / apžiūrų atlikimą naktį nepažeidžiant proporcingumo principo, kad būtų tinkamai užtikrinama ir gerbiama nuteistojo teisė į privatumą, taip pat ir bendraujant su šeima (sutuoktiniu/-e).
- Konstatuotina, jog LKT ir PK pareigūnai savo veiksmais (neveikimu), atlikdami patikrinimus ilgalaikio pasimatymo metu naktį nesant būtinumo, nesilaikė proporcingumo principo ir todėl tinkamai neužtikrino Pareiškėjo teisės bendrauti su šeima (sutuoktine). Skundo dalis dėl LKT ir PD pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atliekamais patikrinimais ilgalaikių pasimatymų metu naktį, pripažįstama pagrįsta.
Dėl Pareiškėjo kreipimųsi į PK ir LKT dėl ilgalaikių pasimatymų metu vykdomų patikrinimų naktį
- Skunde rašoma, kad Pareiškėjas su skundais dėl ilgalaikių pasimatymų metu vykdomų patikrinimų naktį kreipėsi į PK bei LKT.
- Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT ir PK), pagal jam suteiktus įgaliojimus galintis spręsti asmens prašyme (skunde) nurodytas problemas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tarp jų, ir nuostatų, susijusių su prašymų nagrinėjimu iš esmės.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas su 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundu Nr. NPS-23-16788; 2023 m. rugsėjo 22 d. skundu NPS-23-19030; 2023 m. spalio 30 skundu Nr. NPS-23-21750 kreipėsi į PK administraciją skųsdamasis dėl PK ilgalaikių pasimatymų metu su žmona vykdomų skaičiuočių ir patikrinimų naktį ir neužtikrinamo privatumo. Į visus šiuos skundus Pareiškėjas gavo atsakymus, kuriuos apskundė LKT. LKT, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundus, pateikė atsakymus 2023 m. spalio 27 d. Nr. 2S-2540; 2023 m. lapkričio 29 d. Nr. 2S-2866; 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 2S-3116. LKT Pareiškėjui pateiktuose atsakymuose, be kita ko, akcentuojama Instrukcijos, galiojusios iki 2023 m. gruodžio 28 d., nuostata, jog visi patikrinimai papildomai gali būti atliekami kiekvieną dieną ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinybei – bet kuriuo paros metu. Taip pat nurodyta, kad vykstant pasimatymams iki 24 valandų nuolatinė priežiūra nevykdoma, tačiau nustatytu dažnumu tikrinama, ar fiziškai nuteistasis yra kalinimo įstaigoje, patikrinimas užtrunka iki poros minučių, prieš įeidamas į patalpą, patikrinimą vykdantis pareigūnas pasibeldžia. Visą kitą laiką (išskyrus maisto pristatymo metą) pasimatymas vyksta nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovams, LKT visus Pareiškėjo skundus pripažino nepagrįstais.
Seimo kontrolierei įvertinus LKT pateiktus atsakymus nustatyta, kad Pareiškėjui buvo formaliai paaiškinta dienotvarkės ir režimo reikalavimų svarba ir būtinumas, priminta, jog bausmes atliekantys nuteistieji turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams taikomas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato įstatymai, bei nurodyta, jog Pareiškėjas ir jį lankantis asmuo supažindinamas su pasimatymo metu galiojančiomis taisyklėmis, tačiau LKT skundų tyrimo metu nebuvo vertinta Pareiškėjo kelta problema dėl ilgalaikio pasimatymo metu naktį atliekamų patikrinimų būtinumo.
Seimo kontrolierė jau pirmiau šioje pažymoje (17–22 punktai) konstatavo, kad ilgalaikių pasimatymų metu atliekami patikrinimai naktį nesant būtinumo iš esmės neatitinka žmogaus teisių apsaugos standartų bei prieštarauja proporcingumo principo reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad LKT, nagrinėdama Pareiškėjo skundus dėl ilgalaikio pasimatymo metu naktį atliekamų patikrinimų ir nevertindama bei nepasisakydama dėl tokių patikrinimų atlikimo būtinumo, nesilaikė VAĮ nustatyto išsamumo principo reikalavimo.
- Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog LKT ir PK pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjo skundus, neįvertino visų faktinių aplinkybių, nebuvo vertinta Pareiškėjo kelta problema dėl ilgalaikio pasimatymo metu naktį atliekamų patikrinimų būtinumo, kaip to reikalauja Instrukcija. Taigi šių skundų tyrimai ir parengti atsakymai Pareiškėjui neatitinka VAĮ nustatyto išsamumo principo, todėl Skundo dalis dėl LKT ir PD pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamu skundų nagrinėjimu, pripažįstama pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT ir PK pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atliekamais naktiniais patikrinimais ilgalaikių pasimatymų metu, pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT ir PK pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamu skundų nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 8 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:
29.1. imtis priemonių, kad būtų aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota patikrinimų / kratų / apžiūrų atlikimo naktį tvarka, nepažeidžiant proporcingumo principo, kad būtų tinkamai užtikrinama ir gerbiama nuteistojo teisė į privatumą, taip pat ir bendraujant su šeima (sutuoktiniu/-e);
29.2. užtikrinti, kad nuteistųjų naktiniai patikrinimai ilgalaikių pasimatymų metu būtų atliekami tik esant būtinumui ir laikantis proporcingumo principo;
29.3. imtis priemonių, kad pareiškėjų skundai būtų tiriami ir atsakymai į juos pateikiami vadovaujantis VAĮ nustatytu išsamumo principu ir atsakingo valdymo principu;
29.4. pateikti informaciją apie LKT 2024 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1S-1202 minimus LKT svarstomus (rengiamus) teisės akto (-ų), reglamentuojančio (-ių) nuteistųjų kontrolės periodiškumą ilgalaikių pasimatymų metu, pakeitimus (teisės akto (-ų) projektus) (kokia pakeitimų rengimo stadija šiuo metu, kada planuojama priimti ir kt.).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė