PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

Dokumento numeris 4D-2024/1-168
Data 2024-05-09
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. vasario 20 d. gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau tekste ir citatose ir – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteikiant prašomos informacijos (toliau – Skundas).

 

  1. „[…] 2023-10-10 Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai Marijampolės kalėjimo valgykloje ir virtuvėje atliko patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. LV-45637. Kreipiausi į Marijampolės kalėjimo vadovą bei į LKT direktorių, kad man išduotų patikrinimo akto kopiją, tačiau ši informacija, administracijos teigimu, yra skirta tik LKT vadovybei, t. y. konfidenciali. […] turiu teisę žinoti, kas dedasi įstaigos valgykloje […]. […] tuo metu buvau Marijampolės kalėjimo nuteistųjų tarybos pirmininkas […]. Pridedama atsakymas LKT 2024-01-31 Nr. 2S-360 […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. 4D-2024/1-168/3D-464 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. kovo 6 d. atsakymu Nr. 1D-459 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „[…] Pareiškėjas į LKT Marijampolės kalėjimo (toliau tekste ir citatose – Marijampolės kalėjimas)[…] viršininką su prašymu pateikti Marijampolės kalėjimo valgyklos 2023-10-10 patikrinimo aktą Nr. LV-45637 kreipėsi 2023-11-20 prašymu Nr. NPS-20-7073, į kurį atsakymas pagal kompetenciją pateiktas LKT 2023-11-30 raštu Nr. 2S-2870 (kopijos pridedamos). LKT direktoriui 2024-01-18 Pareiškėjas pateikė analogiško turinio prašymą (reg. Nr. 2G-148), į kurį atsakymas pateiktas LKT 2024-01-31 raštu Nr. 2S-360 (kopijos pridedamos).“

4.2. „Pareiškėjui minimo tikrinimo akto kopija pateikta nebuvo. LKT 2023-11-30 rašte Nr. 2S-2870 Pareiškėjui paaiškinama, kad „Jūsų prašymo negali tenkinti, kadangi minimas aktas yra naudojamas LKT Marijampolės kalėjimo vidaus administravimo poreikiams ir jis nėra viešinamas“ (citatos kalba netaisyta). Pabrėžiame, kad LKT direktoriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V- 699 buvo sudaryta Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės kalėjime viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo aplinkybėms įvertinti komisija. Šios komisijos sudarytas Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-45637 buvo skirtas LKT bei maitinimą organizuojančiam paslaugos tiekėjui, pateikiant rekomendacijas ir privalomus įpareigojimus.“

4.3. „Informuojame, kad Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės kalėjime, buvo Marijampolės kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininkas.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

5 straipsnis. Nuteistųjų teisinė padėtis – „1. Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.“

48 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė steigti kolektyvo tarybas – „1. Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis – patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, užimtumu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, kalinimo sąlygų gerinimu, buities poreikių užtikrinimu, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu. 2. Nuteistųjų kolektyvo tarybų sudarymo tvarką nustato teisingumo ministras. 3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia patalpas, sudaro galimybes nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams organizuoti susirinkimus ir bendrauti su nuteistaisiais bei aprūpina jų veiklai vykdyti būtinomis priemonėmis. 4. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai, vykdydami veiklą, privalo užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimą ir neatskleisti nuteistųjų asmens ir su bausmės vykdymu susijusių duomenų kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo. 5. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę: 1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų; 2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas; 3) teikti siūlymus dėl nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų gydymo organizavimo, kalinimo sąlygų gerinimo, buities poreikių užtikrinimo bei teisinio reglamentavimo tobulinimo; 4) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius. 5. Draudžiama persekioti nuteistųjų kolektyvų tarybų narius dėl jų veiklos nuteistųjų kolektyvo tarybose. 6. Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, tinkamų bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo ir saugumo interesams.“

 

  1. 6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“.

10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „[…] 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau ir – TGIĮ):

4 straipsnis. Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis – „1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. […].“

6 straipsnis. Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai „1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; […].“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose, be kita ko, nurodyta:

8.1. „[…] gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.) (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012)“.

8.2. „Individualus administracinis aktas, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas teisės aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (2013 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-878/2013 )“.

8.3. „Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4498-520/2018).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Marijampolės kalėjimą ir LKT, kad jam būtų pateikta 2023 m. spalio 10 d. Marijampolės kalėjimo valgykloje ir virtuvėje atlikto patikrinimo akto Nr. LV-45637 kopija, tačiau ši informacija Pareiškėjui nebuvo pateikta. Pareiškėjas Skunde nurodo, jog jis tuo metu buvo Marijampolės kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininku.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą su prašymu pateikti 2023 m. spalio 10 d. Marijampolės kalėjimo valgykloje atlikto patikrinimo akto Nr. LV-45637 kopiją kreipėsi 2023 m. lapkričio 20 d. prašymu Nr. NPS-20-7073, į kurį atsakymas pagal kompetenciją pateiktas LKT 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2S-2870. LKT direktoriui 2024 m. sausio 18 d. Pareiškėjas pateikė analogiško turinio prašymą (reg. Nr. 2G-148), į kurį atsakymas pateiktas LKT 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2S-360.

Marijampolės kalėjimas ir LKT Pareiškėjui prašomo patikrinimo akto kopijos nepateikė. Pareiškėjui buvo paaiškinta: „[…] Jūsų prašymo negali tenkinti, kadangi minimas aktas yra naudojamas LKT Marijampolės kalėjimo vidaus administravimo poreikiams ir jis nėra viešinamas […]“ Taip pat Pareiškėjui buvo akcentuota tai, kad „sudarytas Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-45637 buvo skirtas LKT bei maitinimą organizuojančiam paslaugos tiekėjui, pateikiant rekomendacijas ir privalomus įpareigojimus“. Atsakymuose apskundimo tvarka nurodyta tinkamai.

 

  1. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Kiekvienas asmuo, taip pat ir nuteistasis (suimtasis), turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (šios pažymos 7 punktas).

Ši informacija yra teikiama TGIĮ nustatyta tvarka. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

LKT (ir Marijampolės kalėjimas) yra viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėdama pareiškėjų skundus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir TGIĮ.

 

  1. BVK 48 straipsnyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis – patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui klausimais, susijusiais su kalinimo sąlygų gerinimu ir buities poreikių užtikrinimu.

Šio Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės kalėjime, buvo Marijampolės kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininku.

Pagal BVK nustatytą reglamentavimą, nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę, be kita ko, gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų maitinimą, buities sąlygas. Taigi, šiuo atveju Marijampolės kalėjime atliktas teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-45637 yra tiesiogiai susijęs su nuteistųjų maitinimu ir galimu kalinimo sąlygų gerinimu, todėl Pareiškėjas, būdamas nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininku, turėjo teisėtą pagrindą gauti prašomą informaciją.

Pažymėtina, kad pareigūnai savo veikloje, be kitų principų, turi laikytis ir gero viešojo administravimo principo. Seimo kontrolierė atkreipia pareigūnų dėmesį į tai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, tampa ypač svarbu, kad pareigūnai, esantys greta ir padedantys siekti bausmės vykdymo tikslų, veiktų pagal gero administravimo principą – padėtų spręsti kylančias problemas, elgtųsi rūpestingai, siektų, kad kilę ginčai galėtų būti sprendžiami objektyviai.

Atsakymuose LKT administracija nepateikė Pareiškėjo prašomos informacijos, nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis prašoma informacija negali būti pateikta Pareiškėjui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakymuose nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pareiškėjas, pagal teisės aktuose nustatytą reguliavimą ir būdamas nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininku, turėjo teisę gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų maitinimą, buities sąlygas ir kt.

Seimo kontrolierė vertina, kad tokie LKT atsakymai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, kurie numato, tinkamai nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neatitinka TGIĮ reikalavimo, įpareigojančio teikti pareiškėjams prašomus duomenis, neatitinka gero viešojo administravimo, objektyvumo ir teisėtumo principų reikalavimo.

Iš to darytina išvada, kad Pareiškėjo skundas dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant prašymus pateikti Marijampolės kalėjimo valgyklos patikrinimo akto kopiją, yra pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Pareiškėjas nebėra Marijampolės kalėjimo nuteistųjų tarybos pirmininku, bausmę atlieka kitame kalėjime ir prašoma informacija jam nebėra aktuali, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomendacijos dėl Pareiškėjo prašymo pakartotinio nagrinėjimo neteikia.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant prašymus suteikti informaciją, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja, atsižvelgiant į šioje pažymoje konstatuotus pažeidimus, imtis priemonių, kad ateityje nuteistųjų prašymai būtų nagrinėjami ir atsakymai į juos teikiami laikantis BVK, VAĮ ir TGIĮ nuostatų reikalavimų bei gero viešojo administravimo principo.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                      Erika Leonaitė