PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ LIGONINĘ

Dokumento numeris 4D-2021/1-48
Data 2021-06-22
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ LIGONINĘ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021 m. sausio 14 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau vadinama ir – LAVL, Ligoninė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neužtikrinimu.

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „[…] Marijampolės PN patekti pas gydytoją nėra galimybių, nes tiesiog jo nėra […]. […] gruodžio viduryje 2020 m. galimai buvau užsikrėtęs COVID-19, sirgau apie dvi savaites, tačiau kad ir kaip absurdiškai skambėtų nebuvo galimybės pasimatuoti net temperatūros ir per visą laiką gavau 1 ibuprofeno tabletę, […] jaučiu ligos padarinius, skauda /…duomenys neskelbtini…/ jau ilgą laiką bandau patekti pas medikus Marijampolės PN, vis esu užrašomas į žurnalą ir pas medikus neveda, nes jų nėra. 2021 m. sausio 11 d. priprašiau, jog nuvestų pas medikus, nes nebeiškenčiau skausmų, tačiau nuėjus į med. punktą buvo atsakyta, jog daktaro nėra […], o budinti seselė be daktaro leidimo negali duoti vaistų […]. […] paprašiau, kad mano nusiskundimus užrašytų į mano sveikatos kortelę, sesutė atsakė, kad negali. […] mes negauname medicinos paslaugų ir medikų pagalbos […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „[…] daugiau nei metai negaliu gauti pagalbos dėl sveikatos. 2019 m. lapkričio mėnesį LAVL kreipiausi į /…duomenys neskelbtini…/, buvo paimtas kraujas tyrimams, tačiau ligi šios dienos [iki skundo Seimo kontrolieriui pateikimo dienos] taip ir nesulaukiau kraujo tyrimo rezultatų, nei rekomendacijų kaip turėčiau elgtis ir ką daryti, nes simptomai vis stiprėja, o pagalbos jokios. […].“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 4D-2021/1-48/3D-158 kreipėsi į LAVL, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierius gavo LAVL 2021 m. vasario 10 d. raštą Nr. S-555, kuriame rašoma:
4.1. „[…] Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Marijampolės pataisos namų nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-58. Aprašo 9–11 punktai numato suimtųjų / nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. […]“;
4.2. „[…] šiuo laikotarpiu [2020 m. gruodžio – 2021 sausio mėnesiais] ligoninės PASPS, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai, šeimos gydytojas turi nedarbingumą, tačiau sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas užtikrinamas, sudarant galimybę nuteistiesiems kreiptis pas Ligoninės PASPS, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai, sveikatos priežiūros specialistus (šiuo atveju sveikatos priežiūros administratorius ir bendrosios praktikos slaugytojas (toliau – Slaugytoja), kurie sprendžia sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo klausimus savo kompetencijos ribose, o, nesant galimybės suteikti paslaugą reikiama apimtimi, organizuoja šių paslaugų suteikimą Ligoninėje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. […]“;
4.3. „[…] įvertinus sveikatos priežiūros specialistų įrašus X asmens sveikatos istorijoje, sveikatos priežiūros paslaugos per 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn. buvo suteiktos 1 kartą: 2020-12-01- atliktas tepinėlis dėl SARS-COV-2 viruso sukeltos COVID-19 ligos, 2020-12-02 pateiktas atsakymas – nerasta (protokolas pridedamas).[…]“;
4.4. „[…] dėl gydytojų specialistų konsultacijų tikslingumo sprendžia pacientą gydantis šeimos gydytojas. Vadovaujantis asmens sveikatos istorijoje esančiais duomenimis matome, kad
X 2019 m. lapkričio mėn. buvo suteiktos II lygio /…duomenys neskelbtini…/. Atkreipiame dėmesį, kad atliktų tyrimų atsakymai į pataisos namus išsiunčiami elektroniniu paštu arba įkeliami į informacinę sistemą e-sveikata. 2020 m. sausio mėn. X konsultavo III lygio /…duomenys neskelbtini…/ Dėl epidemiologinės situacijos ir paskelbto karantino Lietuvoje, operacija nebuvo atlikta. Taip pat 2020 m. lapkričio 17 d. pacientui buvo suteikta nuotolinė II lygio /…duomenys neskelbtini…/ gydytojo konsultacija Ligoninėje, kuri šeimos gydytojui pateiktame išraše pateikė rekomendacijas dėl gydymo, slaugos ir darbo (dokumentų kopijos pridedamos). […].“

5. Seimo kontrolierius 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 4D-2021/1-48/3D-159 ir 2021-04-13 raštu Nr. 4D-2021/1-48-981 kreipėsi į Marijampolės pataisos namus (toliau vadinama – Marijampolės PN, MPN) prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierius gavo MPN 2021 m. kovo 29 d. raštą Nr. 9/07-3417 ir 2021-04-14 raštą Nr. 9/07-4043, kuriuose rašoma:
5.1. „[…] X […] atvyko į Marijampolės pataisos namus ir 2020-10-05 buvo paskirtas į nuteistųjų būrį Nr. … .
Per šį laikotarpį iki 2021-01-31 Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale yra įrašai, kad:
2020-10-28 d. registravosi pas stomatologą – Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
2020-11-04 d. registravosi pas terapeutą – įrašas, kad atėjo;
2020-11-19 d. registravosi pas gydytoją – yra įrašas, kad atvyko;
2020-12-26 d. registravosi pas terapeutą– Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
2021-01-04 d. registravosi pas terapeutą– Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
2021-01-04 d. registravosi pas stomatologą – Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
2021-01-11 d. registravosi pas terapeutą– Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
2021-01-25 d. registravosi pas terapeutą– Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
2021-01-29 d. registravosi pas terapeutą– Sveikatos priežiūros specialisto įrašo nėra;
Karantino laikotarpiu net ir nesant vietos gydytojų, nuteistieji neatidėliotinai ir būtinajai sveikatos priežiūrai teikti buvo etapuojami į vietos ligoninę, o planuojamoms paslaugoms, kurių neteikiame vietoje, pagal medikų paraiškas etapuojami į laisvės atėmimo vietų ligoninę.[…]“;
5.2. „[…] remiantis Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-14 pažyma
Nr. 14/07-1132, nuo 2017-06-05 iki 2020-09-28 pareiškėjas buvo išvykęs etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių. Mūsų žiniomis, […] X nebuvo pateikęs laiško išsiuntimui į Laisvės atėmimų vietų ligoninę. Pridedame Suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės kopijas bei Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės kopijas, kuriose nėra įrašo, jog pareiškėjas būtų siuntęs laišką į Laisvės atėmimų vietų ligoninę, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN pareigūnus su prašymu išsiųsti laišką.[…].“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

6. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija):
3 straipsnis. Kankinimo uždraudimas – „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas.“

7. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės):
39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata“;
40.3 punktas – „Visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu“;
40.5 punktas – „Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.“

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
7 straipsnis. Humanizmo principas – 1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. 2. Su nuteistuoju, kurio laisvė apribota, net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. 3. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo sutikimo“;
11 straipsnis „Bendrosios nuteistųjų teisės – „1. Nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: […] 3) gauti medicinos pagalbą; […]“;
174 straipsnis „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra“ – „1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. 3. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. 4. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 5. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant nuteistųjų apsaugą. 6. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT) 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
9.1. 10 punktas – „Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. […] Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimą byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafą). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafą; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafą) (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką)“;
9.2. 15 punktas – „Humanizmo principas (BVK 7 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio
1 dalyje įtvirtinto bausmės humanizmo principo, reiškiančio, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, kontekste turi būti aiškinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką (2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013; 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1186/2013; 2013 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-981/2013; 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013). Minėta, jog analogiškas draudimas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje bei kituose tarptautiniuose dokumentuose“;
9.3. 142 punktas – „[…] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendime byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05, suformuota nuostata, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui (žr. 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1459/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).“

Tyrimo išvados

10. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjui nėra užtikrinama sveikatos priežiūra, kad nėra galimybės patekti pas gydytoją ir gauti gydymą bei kad iš LAVL nėra gauti atliktų tyrimų atsakymai.

11. Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose (šios pažymos 6 punktas).
Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata bei visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu. Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.
Tai reiškia, kad nuteistiesiems turi būti teikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, t. y. sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas tinkamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba / ir gydytojų rekomendacijų vykdymas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnio nuostatos nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Taigi tinkamos medicininės priežiūros nebuvimas gali būti laikomas nežmonišku ar žeminančiu elgesiu, prieštaraujančiu Konvencijos 3 straipsniui (šios pažymos 9.1 punktas).

12. Skundo tyrimo metu Seimo kontrolieriui išanalizavus dokumentinę medžiagą nustatyta, kad Pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos per 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn. buvo suteiktos 1 kartą: 2020-12-01 paimtas tepinėlis dėl SARS-COV-2 viruso sukeltos COVID-19 ligos, 2020-12-02 pateiktas atsakymas – „nerasta“, todėl Pareiškėjo nusiskundimai dėl neva jaučiamų COVID-19 ligos simptomų ir negaunamo gydymo tyrimo metu nebuvo patvirtinti.
Skunde Pareiškėjas taip pat nurodo, jog raštu kreipėsi į LAVL, tačiau nesulaukia atsakymų. Skundo tyrimo metu Seimo kontrolieriui išanalizavus dokumentinę medžiagą nustatyta, kad Pareiškėjas nebuvo pateikęs laiško išsiuntimui į LAVL, patikrinus Suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės kopijas bei Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės kopijas, kuriose nėra įrašo, jog Pareiškėjas būtų siuntęs laišką į LAVL arba pateikęs MPN pareigūnams laišką išsiuntimui, todėl Pareiškėjo nusiskundimai dėl galimai negaunamo atsakymo į kreipimąsi, tyrimo metu nebuvo patvirtinti (šios pažymos 5.2. punktas).

13. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį LAVL kreipėsi į /…duomenys neskelbtini…/, nes pradėjo jausti /…duomenys neskelbtini…/ simptomus, tyrimams buvo paimta kraujo, tačiau iki Skundo Seimo kontrolieriui pateikimo dienos (2021-01-14) nesulaukia kraujo tyrimo rezultatų.
Skundo tyrimo metu nustatyta, jog Pareiškėjui LAVL 2019 m. lapkričio mėn. buvo suteiktos II lygio /…duomenys neskelbtini…/ Dėl epidemiologinės situacijos ir paskelbto karantino operacija nebuvo atlikta. Taip pat 2020 m. lapkričio 17 d. Ligoninėje pacientui buvo suteikta nuotolinė II lygio /…duomenys neskelbtini…/gydytojo konsultacija, kuris pateiktame išraše šeimos gydytojui pateikė rekomendacijas dėl gydymo, slaugos ir darbo.
Kaip teigia LAVL atstovai, visi atliktų tyrimų atsakymai į pataisos namus išsiunčiami elektroniniu paštu arba įkeliami į informacinę sistemą e-sveikata.

14. Kaip nustatyta Europos kalėjimų taisyklėse, valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata bei visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad BVK įtvirtinto humanizmo principo, reiškiančio, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, kontekste turi būti aiškinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. LVAT savo praktikoje taip pat pabrėžia, jog suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, turi būti adekvačiai užtikrinama jų sveikata ir gerovė (šios pažymos 9.2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad kalinimo laikotarpiu kaliniai yra visiškoje valstybės priežiūroje, kaliniams įkalinimo įstaigose turi būti sudarytos sąlygos gauti medicininę pagalbą – tokią, kurią nurodė gydytojas, jokios aplinkybės neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota nuostata, jog valstybės, nepriklausomai nuo sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui (šios pažymos 9.3 punktas).
Seimo kontrolieriui kelia susirūpinimą tokia situacija, kai dar 2020 m. sausio mėn. /…duomenys neskelbtini…/ paskyrė Pareiškėjui operacinį gydymą, tačiau iki 2021 m. vasario mėnesio operacija vis dar neatlikta.
Taip pat Seimo kontrolieriui lieka neaišku, kodėl Pareiškėjas galimai nežino, ar jam yra nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas, nors tiek MPN ir LAVL pateikti dokumentai rodo, kad diagnozė nustatyta ir Pareiškėjas 2020-11-17 konsultuotas /…duomenys neskelbtini…/ gydytojo (nuotoliniu būdu). Apie pateiktas rekomendacijas dėl gydymo Pareiškėją turėjo informuoti MPN šeimos gydytojas. Gydytojo įrašų nebuvimas Marijampolės PN administracijos pateiktuose „Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo“ įrašuose tik patvirtina, kad Pareiškėjas ilgą laiką negalėjo patekti pas MPN šeimos gydytoją, todėl sveikatos priežiūros paslaugos Pareiškėjui nebuvo prieinamos. (šios pažymos 5.1 punktas).
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad MPN šeimos gydytojas ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kaip teigia MPN administracija, ir LAVL sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas tuo laikotarpiu MPN buvo užtikrinamas, tačiau Seimo kontroleriui vis tik kyla pagrįstų abejonių, kad MPN šeimos gydytojo nedarbingumo laikotarpiu Marijampolės PN esančių nuteistųjų, tarp kitų, ir Praieškojo, sveikatos priežiūra būtų buvusi tinkamai užtikrinama, nes apie nustatytą diagnozę ir paskirtą gydymą Pareiškėjas nežinojo.
Seimo kontrolieriaus nuomone, tokie veiksmai (neveikimas), kai asmeniui nėra adekvačiai užtikrinama tinkama ir savalaikė medicininė priežiūra, šiuo konkrečiu atveju – Pareiškėjui nepagrįstai ilgai nesuteikiamas gydytojo /…duomenys neskelbtini…/ rekomenduotas operacinis gydymas bei Pareiškėjas netinkamai informuojamas apie nustatytą diagnozę ir paskirtą gydymą, gali būti laikomi nežmonišku ir asmens orumą žeminančiu elgesiu, prieštaraujančiu Konvencijos 3 straipsniui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra pagrįstas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundą dėl LAVL pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros prieinamumą, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui rekomenduoja:
16.1. imtis priemonių, kad Pareiškėjui kuo skubiau būtų užtikrintas gydytojo paskirtas gydymas ir ateityje užtikrinti tinkamą bei savalaikę sveikatos priežiūrą;
16.2. imtis priemonių, kad nuteistieji / suimtieji, tarp kitų, ir Pareiškėjas būtų supažindinami su nustatytomis diagnozėmis, paskirtu gydymu ir kita informacija, susijusia su jų sveikata ir gydymu.

17. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas