PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2024/2-256 |
---|---|
Data | 2024-06-14 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Jolita Miliuvienė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 kovo 19 d. gavo X (toliau citatose ir tekste – Pareiškėjas) skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau citatose ir tekste – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo 2024 m. vasario 12 d. prašymą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atliktų veiksmų, siekiant situacijos kontrolės ir avarijos grėsmės pašalinimo užtikrinimo, įvertinimo ir 2024-01-12 raštu Nr. (31.1e)-rs-32 pateikto atsakymo“ (toliau citatose ir tekste – 2024 m. vasario 12 d. Prašymas) (toliau – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. Savivaldybės administracija, atsakydama į 2024 m. vasario 12 d. Prašymą, jam pateikė 2024 m. kovo 13 d. raštą „Dėl atsakymų pateikimo“ Nr. (31.1E)-RS2-187 (toliau citatose ir tekste – 2024 m. kovo 13 d. Atsakymas).
Pareiškėjo nuomone, Savivaldybės administracija „atsakė į kai kuriuos 2024 m. vasario 12 d. Prašyme suformuluotus klausimus itin formaliai, tuo konstatuodama, jog […] Savivaldybė, veikdama savo kompetencijų ir pareigų ribose, nesiims jokių veiksmų Pareiškėjo nuo 2017 m. komunikuojamoms problemoms spręsti. […] Pareiškėjas konstatuoja, kad į kai kuriuos 2024 m. vasario 12 d. Prašyme surašytus klausimus Savivaldybė, pateikdama atsakymus, pateikė tiesos ir Pareiškėjui žinomų aplinkybių neatitinkančią informaciją [2024 m. kovo 13 d. Atsakymas, cit.: Dėl 1 klausimo […] JVS [jungtinės veiklos sutarties] įgaliotinis savo funkcijas atliko tinkamai; Dėl 2 klausimo […] Administratorius […] atliktų darbų kokybės užtikrinti negali; Dėl 4 klausimo […] Neįvykusio susirinkimo metu, susirinkime dalyvavę gyventojai Administratoriui išreiškė norą dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje].“
2.2. „[…] Pareiškėjo Savivaldybei komunikuojamo klausimo esmė yra: a) Ilgalaikis pastato stogo neremontavimas, problemos ignoravimas, formalūs Savivaldybės ir pastatą administruojančių subjektų paaiškinimai, jog problema nuo 2017 m. sprendžiama tinkamai. b) 2017–2024 m. pastatą administruojančio subjekto atlikti pastato stogo remonto darbai savo apimtimi ir kokybe neatitinka realaus poreikio, pvz. probleminių kaminų sandūros su stogo danga dėl nesuprantamų priežasčių yra sutvarkytos ne pilna apimtimi (4 kaminai apskardinti, likę kiti 4 neapskardinti), stogo danga remontuojama keičiant čerpes ne probleminėse vietose, lietaus vandens veikiama bendra pastato elektros sistema (gaisro grėsmė) apskritai ignoruojama ir t. t. Savivaldybė, kurią Pareiškėjas ne kartą yra apie tai informavęs, savo ruožtu nesiima jokių veiksmų situacijai spręsti, ignoruodama akivaizdžias rizikas nesutinka vykdyti situacijos kontrolės (pvz. apžiūra vietoje dalyvaujant Savivaldybės specialistams ir patalpų savininkams).“; „c) Savivaldybė iki 2024-03 neužtikrina dar 2017-11-24 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 161 [toliau citatose ir tekste – Aktas] […], surašytuose reikalavimuose nustatytų darbų atlikimo, pavedant juos atlikti pastatą administruojančiam subjektui. Kadangi Savivaldybė Pareiškėjui pateiktame 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodo, kad Administratorius […] atliktų darbų kokybės užtikrinti negali, Pareiškėjas konstatuoja, kad Savivaldybė ir toliau ignoruos savo pačios patvirtintų nurodymų Akte nevykdymą; d) Ilgalaikės pastato neremontavimo pasekmės 2023/2024 m. žiemos sezonu ypač padidėjo, tačiau Savivaldybė klausimo sprendimą biurokratizuoja ir vilkina.
Savivaldybė 2024-01-12 rašte Nr. (31.1E)-RS2-32 nurodo: […] Administratoriui surašytas reikalavimas: „nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024-09-30 imtis priemonių ir užtikrinti, kad pastato konstrukcijos (kaminai, stogo konstrukcijos ir stogo danga, balkonų gelžbetoninės konstrukcijos bei aptvėrimai) atitiktų STR 2.01.01(3):1999 […] ir STR 2.01.01(I):2005 […] arba iki nurodyto termino teikti dokumentus/paraišką daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui)“. Absoliučiai nesuprantama, kaip esant akivaizdžioms pasekmėms ir kasdien vis blogėjančiai fizinei ir higieninei pastato patalpų būklei, Savivaldybė 9 mėnesių laikotarpį (nuo 2024-01 iki 2024-09) traktuoja kaip „nedelsiant“, tuo pačiu darydama išlygą dėl „arba iki nurodyto termino teikti dokumentus/paraišką daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui“, kuri savaime suprantama, net pateikus dokumentus/paraišką daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui, užtruks žymiai ilgiau nei 9 mėnesiai […].“
- Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierės įvertinti galimą Savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar kitaip pažeidžiamas žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, Savivaldybės sprendimą neinicijuoti ir nevykdyti neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo, gavus 2024 m. vasario 12 d. Prašymą, taip pat įvertinti, ar Savivaldybės administracijos pareigūnai, gavę informaciją apie Namo stogo blogą būklę, turėjo imtis aktyvių veiksmų tai patikrinti, ar Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra aiškūs ir suprantami Savivaldybės gyventojams, ar Savivaldybės administracija, gavusi 2024 m. vasario 12 d. Prašymą, jį išnagrinėjo pagal jo turinį, patikrino jame nurodytas aplinkybes bei laikėsi išsamumo principo reikalavimų.
TYRIMAS IR IŠVADOS
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, 2023 m. gruodžio 5 d. gavusi ankstesnį Pareiškėjo skundą dėl daugiabučio namo, esančio adresu: <…>, Klaipėda, (toliau – Namas) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „A“ (toliau – Administratorius) atstovų veiksmų (neveikimo), galimai neremontuojant Namo stogo, 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 4D-2023/2-1206/3D-2531, įvertinusi problemos svarbą Pareiškėjui bei siekdama, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami tuo žemiausiu viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (subsidiarumo principas), nusprendė tarpininkauti ir persiuntė šį Pareiškėjo skundą Savivaldybės administracijai, rekomenduodama „išnagrinėti Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti jam motyvuotą atsakymą, taip pat: 3.1. atlikti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą, pateikti patikrinimo aktus, informuoti, kokie reikalavimai, rekomendacijos pateiktos Administratoriui ir ar jie (jos) yra įvykdyti (-os); 3.2. paaiškinti Akte nurodytų reikalavimų neįvykdymo (trūkumų nepašalinimo) priežastis, informuoti, kokių priemonių ėmėsi Savivaldybė, kad reikalavimai būtų įvykdyti (trūkumai būtų pašalinti), jeigu jokių priemonių Savivaldybė nesiėmė – paaiškinti, kodėl; 3.3. imtis priemonių pažeidimams šalinti, jeigu tokių būtų nustatyta“ (toliau – Rekomendacijos).
Savivaldybės administracija 2024 m. sausio 12 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-32 pranešė Seimo kontrolierei ir Pareiškėjui apie Rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus (žr. pažymos 7.10 papunktį).
- Pareiškėjas su Skundu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose nurodyta toliau pateikiama informacija:
5.1. 2024 m. vasario 12 d. Prašyme, kuriame pateikiama Pareiškėjo nuomonė dėl Savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 12 d. rašto Nr. (31.1E)-RS2-32 (toliau citatose ir tekste – 2024 m. sausio 12 d. Atsakymas; atsakymas į Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi, persiųstą Seimo kontrolierės; toliau citatose ir tekste – 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymas), Savivaldybės administracijos prašoma:
„1. Iš naujo revizuoti Administratoriaus veiklą, susijusią su Namo technine priežiūra ir administracinio pobūdžio (valdymo) veiklos atlikimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir STR‘uose nustatytus reikalavimus atininkamai veiklai ir jos rezultatams, bei Pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes, įskaitant ir 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymą […]; 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023-12-11 rašte Nr. 4D-2023/2-1206/3D-2531 nurodytą prašymą […]“, nepateikus tinkamo, išsamumo principą atitinkančio atsakymo (atsakant į visus klausimus) 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme, raštu paaiškinti, kodėl nuo 2017 m. (ir seniau) esanti stogo sandarumo problema nėra išspręsta iš esmės ir atsakyti ar 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme nurodyta priežastis, kad „[…] Tokio tipo čerpės nebegaminamos, todėl atliekant stogo dangos remontą nėra galimybės susidėvėjusias čerpes pakeisti naujomis bei užtikrinti atliktų darbų kokybės […]“ yra pakankama stogo sandarumo, su visomis to pasekmėmis, neužtikrinimui; 3. Organizuoti tinkamos apimties ir trukmės Pareiškėjo pateiktų faktinių pastato būklės aplinkybių patikrinimą vietoje, dalyvaujant Savivaldybės paskirtai Statybos leidimų ir statinių priežiūros vyr. specialistei ir Pareiškėjui (iš anksto informavus ir suderinus tinkamą laiką dalyvavimui), protokoluojant patikrinimo procesą ir apžiūros rezultatą (išvadas); 4. Įpareigoti pareikalaujant Administratorių nustatyta tvarka suorganizuoti, paties Administratoriaus atstovo prižadėtą pastato patalpų savininkų susirinkimą pastato renovacijos klausimų aptarimui prieš apsisprendžiant dalyvauti renovacijos programoje, tame tarpe ir investicinio plano parengimą, kuriame dalyvautų Administratoriaus atstovai tiek turintys atitinkamą kvalifikaciją nagrinėjamų klausimų komentavimui, tiek galintys paaiškinti patalpų savininkams įvykdyto balsavimo galutinį rezultatą (investicijų planas); 5. Pateikti raštišką paaiškinimą, kokių veiksmų ir priemonių imsis Savivaldybė, jeigu Administratorius neįvykdys Savivaldybės surašyto nurodymo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024-09-30 imtis priemonių ir užtikrinti STR nustatytus reikalavimus, ko rezultate Namo fizinė būklė toliau blogės, kils dar didesnė avarijos rizika ir dar ilgiau bus neužtikrinti STR reikalavimai konstrukcijoms ir patalpų mikroklimatui (sveikatos aspektas), taip pat nurodant kuris konkretus atsakingas Savivaldybės specialistas (ar specialistai) ir kokiu pagrindu atsako dėl Savivaldybės nurodytų reikalavimų Administratoriui įvykdymo; 6. Pateikti atsakymą į 2023 m. gruodžio 5 d. Prašyme išdėstytą prašymą Nr. 5: įvertinti dėl Administratoriaus sąmoningo neveikimo šiuo metu jau padarytą žalą Namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrosioms inžinerinėms sistemoms, bendrojo valdymo ir privačioms patalpoms, bei Namo naudotojų sveikatai, neužtikrinant STR 2.01.01(3):1999 reikalavimų. Taip pat sudaryti konkrečių veiksmų planą, kuris būtų įgyvendinamas Administratoriui nesiimant proaktyvių veiksmų operatyviam išdėstytų aplinkybių pašalinimui, pateikiant šį planą Pareiškėjui; 6. Pateikti raštišką atsakymą kaip ir kada bus įgyvendinti šiame rašte pateikti prašymai.“
5.2. 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodyta:
5.2.1. „Dėl 1 klausimo. Primename, kad vadovaujantis nekilnojamojo turto registro [toliau citatose ir tekste – NTR] duomenų bazės išrašu Namo, bendrojo naudojimo objektų administravimui yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis [toliau citatose ir tekste – JVS] ir paskirtas įgaliotas asmuo [toliau citatose ir tekste – Įgaliotinis], papildoma sutartimi nustatytas turto administravimas su įmone UAB „A“ (Administratorius).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, savivaldybė Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų JVS įgaliotinio veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdo tokia apimtimi, kuri yra apibrėžta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-95 patvirtintose Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Savivaldybės Rašte nurodytą informaciją, kurią pateikė Administratorius, Įgaliotinis savo funkcijas atliko tinkamai, todėl neplaninis įgaliotinio patikrinimas nebus atliekamas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 (2013 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-765 redakcija) patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos (toliau – Sutartis) 7.3. papunktį, įgaliotinis, veikdamas Sutarties dalyvių vardu, atsako už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų teikimą patalpų savininkams. Pagal Sutarties 9.3.2. ir 9.3.3. papunkčius, įgaliotinis privalo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka sušaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo; lėšų kaupimo namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupiamosios mėnesinės įmokos dydžio ir šių lėšų naudojimo tvarkos. Atsižvelgiant į išdėstytą, įgaliotinio pareiga parengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų ar ilgalaikį planą su apskaičiuotu mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifu ir teikti juos butų ir kitų patalpų savininkams tvirtinti. Savivaldybės 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme nurodyta, kad Administratorius pateikė: 2022 m. birželio 13 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad butų ir kitų patalpų savininkai pritarė ir patvirtino 2022–2026 m. ilgalaikį planą, kaupiamųjų įmokų tarifus. Pritarta mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifui 0,15 Eur/kv.m/mėn. stogo bei fasado remontui (papildomai skaičiuojant 0,05 Eur/kv.m/mėn. plane nenumatytiems privalomiesiems darbams), tarifą skaičiuoti laikotarpiu 2022 m. birželio 1 d. – 2026 m. gegužės 31 d. Kaupiamosios įmokos tarifas bei priskaitymo laikotarpis gali būti koreguojamas daugumos savininkų sprendimu; 2023 m. rugsėjo 27 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolą, kuriame nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė stogo paprastojo remonto darbams (stogo dangos keitimui; lietaus nuvedimo sistemos atnaujinimui; karnizo (pakalimo) atnaujinimui; kaminų remontui), darbų rangovą parenkant „Skelbiamos apklausos būdu“ per „Mercell“ pirkimų platformą, neapribojant galimų tiekėjų – dalyvių; 2023 m. spalio 19 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų neįvykusio susirinkimo aktą. Susirinkimo kvorumo nebuvo, susirinkimas laikomas neįvykusiu. Susirinkime dalyvavę gyventojai Administratoriui išreiškė norą dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Administratorius planuoja organizuoti savininkų susirinkimą dėl dalyvavimo daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 7.13. papunktį, Įgaliotinis, veikdamas Sutarties dalyvių vardu, atsako už patalpų savininkų priimtų sprendimų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Įgaliotinis privalo atlyginti patalpų savininkams nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant Sutartį ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.“
5.2.2. „Dėl 2 klausimo. Informacija pateikta 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme. Atliktos apžiūros metu avarinės būklės požymių nenustatyta, todėl Savivaldybė neturi teisinio pagrindo reikalauti atlikti stogo konstrukcijų ar stogo dangos ekspertizių. Administratorius periodiškai atliko atskirų vietų stogo dangos remonto darbus, kuriems atliktų darbų kokybės užtikrinti negali, nes buvo pritaikomos naudotos čerpės. Viso stogo dangos keitimui butų ir kitų patalpų savininkai tuo metu nepritarė.“
5.2.3. „Dėl 3 klausimo. Atkreipiame dėmesį, kad stogo remonto darbų kokybę, stogo dangos ir stogo konstrukcijų būklę galima nustatyti atliekant statinio ir jo dalių ekspertizę. Statybos darbų kokybės kontrolė nėra naudojimo priežiūros subjekto funkcija. Į Jums rūpimus klausimus galima atsakyti atlikus dalinę statinio ekspertizę, kurią atlikti turi teisę atestuotas specialistas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas statinio ekspertizės išlaidas apmoka statinio naudotojas.“
5.2.4. „Dėl 4 klausimo. Kaip aukščiau buvo minėta, Savivaldybė Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų JVS įgaliotinio veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdo tokia apimtimi, kuri yra apibrėžta Taisyklėse. Pagal Taisyklių apimtis Savivaldybei nesuteikti įgaliojimai įpareigoti „Administratorių nustatyta tvarka suorganizuoti, paties Administratoriaus atstovo prižadėtą pastato patalpų savininkų susirinkimą pastato renovacijos klausimų aptarimui prieš apsisprendžiant dalyvauti renovacijos programoje […].“ Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau kaip ketvirtadalis Namo butų ir kitų patalpų savininkų gali kreiptis raštu į Įgaliotinį su reikalavimu sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Jeigu Įgaliotinis per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušauks, jį galės sušaukti daugiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų savininkų ir priimti sprendimus (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalis).
Informuojame, kad pagal Sutarties 9.3.4. papunktį, Įgaliotinis privalo Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka sušaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) ir lėšų skolinimosi, kredito sutarčių sąlygų. Administratorius pateikė informaciją, kad 2023 m. spalio 19 d. buvo organizuotas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuris laikomas neįvykusiu, kadangi nebuvo kvorumo. Neįvykusio susirinkimo metu, susirinkime dalyvavę gyventojai Administratoriui išreiškė norą dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. 2023 m. lapkričio mėnesį vyko Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl dalyvavimo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir investicinio plano parengimo. Balsavimas raštu įvyko ir buvo priimtas sprendimas pritarti dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir pasirengti investicijų planą (pridedamas 2023 m. gruodžio 1 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas). Administratorius informavo Savivaldybę, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas planuojamas, kai bus gautas pranešimas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) dėl naujų paraiškų teikimo.
Papildomai informuojame apie pastato atnaujinimo (modernizavimo) proceso eiliškumą: tam, kad projektas būtų pradėtas vykdyti reikia patalpų savininkų sutikimo. Reikia ne mažiau kaip 50 proc. + 1 balso pritarimo – nuo visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų. […] tuomet yra perkamas investicijų planas. Investicijų plane yra įvertinama esama namo būklė, energinis efektyvumas ir paskaičiuojama, kokių priemonių reikia, kad pasiektumėte reikalingus rezultatus. […] parengus investicijų planą butų ir kitų patalpų savininkai balsuoja už investicijų plane numatytas priemones, projekto įgyvendinimo sumą ir paskiria atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių. Tam reikia ne mažiau kaip 55 proc. + 1 balso pritarimo. […] jei balsuojama teigiamai, tuomet paraiška ir investicijų planas yra pateikiamas APVA. Vyksta vertinimas, pirkimai ir projekto įgyvendinimas.
Paminėtina ir tai, kol Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius nėra paskirtas, dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimų raštu galite kreiptis į Įgaliotinį, kuris atstovautų Jus santykiuose su Administratoriumi (Sutarties 8.5. papunktis, Įgaliotinis turi teisę atstovauti patalpų savininkams santykiuose su valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijomis, teismais, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis).“
5.2.5. „Dėl 5 klausimo. 2024-01-09 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. SL5-1 [toliau citatose ir tekste – 2024 m. sausio 9 d. Aktas] surašytas reikalavimas „nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024-09-30 imtis priemonių ir užtikrinti, kad pastato konstrukcijos (kaminai, stogo konstrukcijos ir stogo danga, balkonų gelžbetoninės konstrukcijos bei aptvėrimai) atitiktų STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ ir STR 2.01.01(I):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas““ nuostatas“ arba iki nurodyto termino teikti dokumentus/paraišką daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui)“. Administratorius pateikė 2023-12-01 Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriuo savininkų daugumos pritarimu priimtas sprendimas dalyvauti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje bei rengti Investicijų planą. Apie surašyto reikalavimo įvykdymą/įvykdymo termino pratęsimą nurodant pagrįstas priežastis Administratorius privalo informuoti raštu Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Neinformavus apie reikalavimo įvykdymą, bus laikoma, kad reikalavimas nėra įvykdytas. Atvejais, kai nėra įvykdomas reikalavimas, inicijuojama administracinė teisena. Už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį. Atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, pakartotinė statinio naudojimo priežiūra nebus atliekama, 2024 m. sausio 9 d. Akte surašyto reikalavimo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs.“
5.2.6. „Dėl 6 klausimo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 42 punktus, savivaldybėms yra nustatytos funkcijos įstatymų nustatyta tvarka prižiūrėti statinių naudojimą, taip pat prižiūrėti ir kontroliuoti butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytą, žalos nustatymas pastato bendrosioms konstrukcijoms, bendrosioms inžinerinėms sistemoms, bendrojo valdymo ir privačioms patalpoms, bei pastato naudotojų sveikatai dėl, galimai, pastato administratoriaus sąmoningo neveikimo, nėra savivaldybės funkcija. […].“
- Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydama pateikti informaciją, motyvuotus paaiškinimus, ar Administratorius nustatyta tvarka yra paskirtas Namo techniniu prižiūrėtoju, kodėl, kokiu teisiniu pagrindu, vykdant Įgaliotinio, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, veiklos priežiūrą ir kontrolę, dokumentus, informaciją Savivaldybės administracijai teikia ne Įgaliotinis, o Administratorius, kodėl 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodytas Savivaldybės administracijos sprendimas neatlikti neplaninio Įgaliotinio veiklos patikrinimo pagal 2024 m. vasario 12 d. Prašymo turinį nebuvo motyvuotas konkrečiomis Taisyklių nuostatomis, papildomai motyvuoti šį sprendimą ir nurodyti, kokias konkrečias funkcijas Įgaliotinis atliko tinkamai, taip pat nurodyti Taisyklių nuostatas, kuriomis buvo remtasi priimant minėtą sprendimą, kokiu teisiniu pagrindu 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodyta, kad ne Įgaliotinis, o „Administratorius planuoja organizuoti savininkų susirinkimą dėl dalyvavimo daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje“, kodėl atsakant į 2024 m. vasario 12 d. Prašymo 3 klausimą dėl Namo techninės būklės patikrinimų vietoje organizavimo nepasisakyta dėl statinių naudojimo priežiūros funkcijos vykdymo priemonės – Namo, jo dalies apžiūros vietoje – įgyvendinimo bei būtinumo, pareigos kviesti Pareiškėją dalyvauti apžiūroje, kokiame Savivaldybės administracijos dokumente buvo fiksuota, kad „Atliktos apžiūros metu avarinės būklės požymių nenustatyta“ ir kt.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Remiantis Savivaldybės Seimo kontrolierei pateikta informacija, dokumentais, nustatyta:
7.1. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 punkto nuostatomis Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Vadovaujantis VĮ Registrų centras NTR duomenų bazės išrašu daugiabučio gyvenamojo namo, adresu <…>, Klaipėdoje [Namas], bendrojo naudojimo objektų administravimui yra sudaryta JVS ir paskirtas Įgaliotinis, apie Įgaliotinį duomenys nenurodyti, papildoma sutartimi nustatytas turto administravimas su įmone UAB „A“ (Administratorius). Namo techniniu prižiūrėtoju Administratorius įsakymu Nr. 20220916/P-1-1 paskyrė kvalifikuotą UAB „B“ statinio techninės priežiūros specialistą.
Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktais nėra apibrėžta, jog daugiabučiame name pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą sudarant JVS, sudarytos sutarties įgaliotam asmeniui nėra prievolės apie tai informuoti savivaldybę, todėl dar 2022 m. Savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl sudarytų JVS ir jose įvardintų įgaliotų asmenų. VĮ Registrų centras raštu […] informavo, kad Savivaldybės administracija nėra subjektas, kuriam gali būti teikiamos dokumentų, kuriais remiantis NTR įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos ar Įgaliotinio kontaktinė informacija“ (VĮ Registrų centro 2022-12-02 rašte Nr. S-53146 (1.4 E), be kita ko, nurodyta: „Dėl Jūsų išdėstytų siūlymų keisti NTR tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, atkreiptume dėmesį, kad dokumentų, kuriais remiantis NTR registruojami šio registro objektai (šiuo atveju – juridiniai faktai), kopijos ir šiuo metu […] nuolat saugomos NTR dokumentų skaitmeninių kopijų archyve. Asmenų, kuriems gali būti teikiamos dokumentų, kuriais remiantis NTR registruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos, sąrašą nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis, savivaldybių institucijos šiame sąraše nenurodytos“, „Nekilnojamojo turto registras yra įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, todėl informacijos apie asmenų kontaktus viešinimas šiame registre neatitiktų įstatymu nustatytų Nekilnojamojo turto registro tikslų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, asmens elektroninio pašto adreso ar telefono skelbimas šiame registre būtų perteklinis asmens duomenų viešinimas“).
„Atsižvelgiant į išdėstytą, nors pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 dalį, kuriuo savivaldybėms yra nustatyta funkcija prižiūrėti ir kontroliuoti butų ir kitų patalpų savininkų JVS įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, tačiau įstatymais savivaldybių institucijoms nesuteikta teisė gauti VĮ Registrų centras įregistruotas JVS su dalyvių sąrašais, informaciją apie JVS įgaliotą asmenį ir jo kontaktinę informaciją, taip pat ir apie papildomai sudarytas sutartis, kuriomis nustatytas turto administravimas, kaip ir nagrinėjamu atveju.
Kadangi Savivaldybė neturėjo informacijos apie Namo Įgaliotinį, Savivaldybė pagal VĮ Registrų centras NTR duomenų bazės išrašo, įregistruotus duomenis kreipėsi į Administratorių, kurio kontaktiniai duomenys Savivaldybės administracijai yra žinomi, dėl informacijos pateikimo.“
7.2 „Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 42 punktą, savivaldybės vykdomoji institucija, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos“ [toliau citatose ir tekste – Reglamentas] 8 skyriaus 1 skirsnį, tikrina statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal Vyriausybės patvirtintas pavyzdines taisykles ir Taisykles, turi teisę kontroliuoti JVS įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, kurių III skyriuje reglamentuota su neplaniniu valdytojo veiklos patikrinimu susijusi informacija. Informacija pateikta 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme.“
7.3. „Savivaldybės administracijoje gautas 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymas dėl Namo galimai avarinės stogo būklės. 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymo nagrinėjimo metu, buvo nustatyta, kad pagal Taisyklių 12.4 ir 12.8 punktus, buvo vykdomi Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas – ar šaukiami teisės aktų nustatytais atvejais ar patalpų savininkų prašymu patalpų savininkų susirinkimai, ar organizuojamas balsavimas raštu. Buvo organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, apklausos susijusios su Namo stogo būklės gerinimu, ir priimti sprendimai, taip pat atlikti bei šiuo metu atliekami būtinieji remonto darbai (lokalizuoti defektai). Atsižvelgiant į tai, kad Įgaliotinis ar Administratorius negali organizuoti statybos remonto darbų be Namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo, išskyrus atvejus, kai yra nustatoma avarinė bendrojo naudojimo objektų būklė arba reikalinga skubiai lokalizuoti atsiradusius defektus, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai tik 2023 m. lapkričio mėnesį priėmė sprendimą dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir pasirengti investicijų planą, todėl pagal Taisyklių 19 punktą, Savivaldybės administracija neinicijavo neplaninio patikrinimo, kadangi organizacinis, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimų raštu, aspektas (ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, balsavimą raštu organizavo Įgaliotinis ar Administratorius) neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms, teisėtiems interesams ir priimtiems sprendimams. Pažymėtina, tuo atveju, jeigu ir būtų nustatytas, galimas, Įgaliotinio veiklos funkcijų netinkamas atlikimas ar neatlikimas, priimti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai liktų galioti, Savivaldybės administracijai nesuteikti įgaliojimai atšaukti butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus.
Atsižvelgiant į Seimo kontrolierės pastebėjimus, kad informaciją Savivaldybės administracijai teikė ne Įgaliotinis, o Administratorius, taip pat, kad ne Įgaliotinis, o Administratorius planuoja organizuoti savininkų susirinkimą dėl dalyvavimo Namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, buvo priimtas sprendimas atlikti Įgaliotinio veiklos neplaninį patikrinimą, kurio kontaktinė informacija Savivaldybei šiuo metu jau yra žinoma.“
Kadangi „Atliktos apžiūros metu avarinės būklės požymių nenustatyta, todėl Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo reikalauti atlikti stogo konstrukcijų ar stogo dangos ekspertizių. Administratorius periodiškai atliko atskirų vietų stogo dangos remonto darbus, kuriems atliktų darbų kokybės užtikrinti negali, nes buvo pritaikomos naudotos čerpės. Pranešime nurodyta problema gali būti išspręsta atlikus viso stogo dangos atnaujinimo darbus. Pažymėtina tai, kad viso stogo dangos keitimui butų ir kitų patalpų savininkai tuo metu nepritarė.
7.8. „Savivaldybei, įvertinus Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymą, buvo nustatyta, kad Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistei 2017-11-24 atlikus statinio naudojimo priežiūrą buvo surašytas Aktas […]. Tuo metu už statinio bendrojo naudojimo objektų valdymą, administravimą buvo atsakinga daugiabučio namo savininkų bendrija „C“ [toliau citatose ir tekste – Bendrija]. Atlikus apžiūrą Bendrijos pirmininkei buvo surašyti reikalavimai: 1. Iki 2017‑12‑29 tinkamai sandarinti atsivėrusius plyšius ties kaminais, esančiais virš buto Nr. 10; 2. Iki 2018-12-31 organizuoti ir atlikti stogo ir kaminų remonto darbus, valyti išorinę lietaus vandens nuvedimo sistemą. Šalinti iš palėpės paliktus nenaudojamus daiktus, šiukšles. Remontuoti nutrupėjusias balkonų perdangas, kur matoma pažeista korozijos armatūra. Įrengti saugias ir vienodas balkonų atitvaras.
7.9 „Pareiškėjui 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme pateikta informacija, kad 2023 m. lapkričio mėnesį vyko Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl dalyvavimo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir investicinio plano parengimo. Balsavimas raštu įvyko ir buvo priimtas sprendimas pritarti dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir pasirengti investicijų planą […].
Pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. sausio 12 d. Atsakymu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio Kodekso 4.76 straipsnio nuostatomis „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą“. Kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad „buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalies nuosavybės daliai“. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, o 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.“
7.10. 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme (pateiktas ir Seimo kontrolierei) nurodyta:
„Savivaldybės administracijoje gautas 2023 metų gruodžio 5 d. Prašymas, taip pat 2023 metų gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės persiųstas Pareiškėjo kreipimasis dėl Namo Administratoriaus atstovų veiksmų (neveikimo), galimai neremontuojant namo stogo, išnagrinėtas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 42 punktą, savivaldybės vykdomoji institucija, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 skirsnio 49 straipsnį ir Reglamento 8 skyriaus 1 skirsnį, tikrina statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal Vyriausybės patvirtintas pavyzdines taisykles ir Taisykles, turi teisę kontroliuoti JVS įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu […]. Savivaldybės administracijai, įvertinus Pareiškėjo 2023 metų gruodžio 5 d. Prašymą, buvo nustatyta, kad Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistei 2017-11-24 atlikus statinio naudojimo priežiūrą buvo surašytas Aktas (pridedama). […] [taip pat pateikta informacija, nurodyta pažymos 7.8 papunktyje]. 2019 m. spalio mėn. darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. VV-DA-19-09-0070 (pridedama), kuriame nurodyta, kad atliktas stogo čerpių dangos remontas, pavienių čerpių keitimas dirbant iš bokštelio; 2022 m. birželio 13 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 1 (pridedama), kuriame nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai pritarė ir patvirtino 2022–2026 m. ilgalaikį planą, kaupiamųjų įmokų tarifus […]; 2023 m. sausio 4 d. statinio apžiūros aktas Nr. VV-SAA-23-01-0017 (pridedama), kuriame nurodyta, kad lietaus vanduo prateka į palėpę ir laiptinę pro susidėvėjusias, sutrūkinėjusias čerpes; 2023 m. sausio 10 d. atliktų darbų aktas Nr. VV-DA-23-01-0028 (pridedama), kuriame nurodyta, kad atliktas stogo čerpių dangos remontas, pavienių čerpių keitimas dirbant iš bokštelio; 2023 m. rugsėjo 27 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas (pridedama), kuriame nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė stogo paprastojo remonto darbams (stogo dangos keitimui; lietaus nuvedimo sistemos atnaujinimui; karnizo (pakalimo) atnaujinimui; kaminų remontui), darbų rangovą parenkant „Skelbiamos apklausos būdu“ per „Mercell“ pirkimų platformą, neapribojant galimų tiekėjų – dalyvių; 2023 m. spalio 19 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų neįvykusio susirinkimo aktas (pridedama). Susirinkimo kvorumo nebuvo, susirinkimas laikomas neįvykusiu. Susirinkime dalyvavę gyventojai Administratoriui išreiškė norą dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje). Administratorius planuoja organizuoti savininkų susirinkimą dėl dalyvavimo Namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Informuojame, kad Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistė, dalyvaujant statinio techninę priežiūrą atliekančiam Administratoriaus techniniam prižiūrėtojui, atliko Pareiškėjo pateiktame pranešime nurodytų aplinkybių apžiūrą vietoje. Vizualiai atlikus apžiūrą nustatyta, kad šlaitinio stogo medinės konstrukcijos dengtos keraminėmis čerpėmis. Trūksta dalies kraigo čerpių. Vietomis keraminės čerpės išsiklaipiusios, išslinkusios, suaižėjusios, susidėvėjusios, todėl lietaus vanduo prateka į palėpės patalpas bei drėkina stogo medines konstrukcijas. Keturių kaminų plytų mūrą rišanti medžiaga vietomis ištrupėjusi. Likusių kaminų paviršiai dengti profiliuotos skardos lakštais. Apžiūrėjus palėpės patalpas nustatyta, kad stogo medinės konstrukcijos vietomis paveiktos drėgmės, puvinio. Matomos lietaus vandens pratekėjimo žymės. Mediniai švieslangiai susidėvėję. Kaminų sandūros su stogo danga bei 3 konstrukcijomis nėra sandarios. Kai kur palėpėje ant grindų padengta polietileninė plėvelė, kad apsaugotų žemiau esančias patalpas nuo lietaus vandens pratekėjimo. Palyginus 2023-12-19 atliktos apžiūros rezultatus su 2017-11-24, 2019-04-05 ir 2022-01-20 atliktų apžiūrų rezultatais (pridedama), nustatyta, kad stogo medinių konstrukcijų ir stogo dangos būklė pablogėjusi. Vizualiai apžiūrėjus stogo konstrukcijas, avarinės būklės požymių nenustatyta. Pažymėtina, kad Administratorius organizavo butų savininkų susirinkimus, apklausas dėl stogo bei balkonų remonto darbų. Butų savininkams nepritarus, Administratorius neturi teisės savo nuožiūra įrengti naujas stogo konstrukcijas, naują stogo dangą ar naujas balkonų perdangos plokštes, kai atestuoti ekspertai konstrukcijoms nėra nustatę avarinės būklės. 2022 m. birželio 13 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai pritarė ir patvirtino 2022–2026 m. ilgalaikį planą (stogo ir fasado remontui), kaupiamųjų įmokų tarifus. Administratorius periodiškai atlieka atskirų vietų stogo dangos remontus, pakeisdamas susidėvėjusias čerpes analogiškomis naudotomis čerpėmis. Tokio tipo čerpės nebegaminamos, todėl atliekant stogo dangos remontą nėra galimybės susidėvėjusias čerpes pakeisti naujomis bei užtikrinti atliktų darbų kokybės. Atkreipiame dėmesį, kad stogo remonto darbų kokybę, stogo dangos ir stogo konstrukcijų būklę galima nustatyti atliekant statinio ir jo dalių ekspertizę. Statybos darbų kokybės kontrolė nėra naudojimo priežiūros subjekto funkcija. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą, pastato bendrojo naudojimo objektas, bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Statinio ekspertizės privalomumas yra nurodytas statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IX skyriaus antrajame skirsnyje bei Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 34 straipsnyje. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas statinio ekspertizės išlaidas apmoka statinio naudotojas. […] Pagal Taisyklių 19 punktą, Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat, jeigu nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, kurios apimtys nustatytos Taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes Administratoriui surašytas reikalavimas: „nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024-09-30 imtis priemonių ir užtikrinti, kad pastato konstrukcijos (kaminai, stogo konstrukcijos ir stogo danga, balkonų gelžbetoninės konstrukcijos bei aptvėrimai) atitiktų STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ ir STR 2.01.01(I):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nuostatas“ arba iki nurodyto termino teikti dokumentus/paraišką daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui). Taip pat vadovaujantis Taisyklių 19 punkto nuostata, neplaninis patikrinimas Įgaliotinio nebus atliekamas, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai pritarė ir patvirtino 2022–2026 m. ilgalaikį planą su apskaičiuotu kaupiamosios įmokos tarifu, kurio apimtyje numatyti stogo ir fasado remonto darbai, Administratorius organizavo butų savininkų susirinkimus, apklausas dėl stogo bei balkonų remonto darbų, tačiau butų savininkai nepritarė. Pabrėžtina, kad sprendimus ir atsakomybę dėl remonto bei galimų pasekmių privalo prisiimti pastato bendraturčiai. Nesutarimai dėl daikto valdymo Civilinio kodekso nustatyta tvarka sprendžiami teismo keliu. […].“
7.11. Administratoriaus sudarytame Namo butų ir kitų patalpų savininkų neįvykusio susirinkimo 2023 m. spalio 19 d. akte Nr. 1023 nurodyta, kad dalyvavo 5 iš 10 Namo butų savininkų, kad „Gyventojų prašymu, informacija perduota renovacijos skyriui, kad būtų rengiamas susirinkimas Namo renovacijos klausimams išspręsti“.
7.12. Savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 10 d. pateikė Pareiškėjui papildomą atsakymą (Nr. (4.17E)-R2-1328), kuriame pateikta pažymos 7 punkte nurodyta informacija bei papildomai paaiškinta, kad „Apie [Įgaliotinio veiklos] patikrinimo rezultatus Jus [Pareiškėją] informuosime (neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 3 mėnesiai, į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį valdytojas vėlavo pateikti paaiškinimus ir prašomus pateikti dokumentus)“.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- 8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
5 straipsnis – „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
120 straipsnis – „[…] Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.“
- Lietuvos Respublikos įstatymai:
9.1. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; […].“
6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: […] 21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka; […] 42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles; […].“
9.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […].“
10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos […]. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“
9.3. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio „Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe“ 3 dalis – „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“
9.4. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):
15 straipsnis. Skundų padavimo terminas – „Skundams paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.“
22 straipsnis. Seimo kontrolieriaus sprendimai – „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“
- Kiti teisės aktai:
10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):
35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“
45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį […].“
10.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 (2019 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. D1-358 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (toliau – Pavyzdinės taisyklės) 19 punktas – „Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole.“
10.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. D1-612 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas – „R e k o m e n d u o j u savivaldybių taryboms patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles.“
10.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (Reglamentas):
105 punktas – „Šio Reglamento 102.2 ir 102.3 papunkčiuose nurodyti Subjektai turi atlikti šių konkrečių statinių (jo dalių) Naudojimo priežiūrą vietoje: 105.1. […] daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, – ne rečiau kaip vieną kartą per metus. […].“
108 punktas – „Priežiūros vykdytojas, tikrindamas Naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo: […] 108.4. apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti: 108.4.1. ar statinys naudojamas pagal paskirtį […]; 108.4.4. padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą atsižvelgiant į 108.2.1–108.4.3 papunkčiuose nustatytus kriterijus; 108.5. surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas) […]; 108.6. nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti; 108.7. kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą; 108.8. statinio techninės priežiūros žurnale ir prižiūrimų naudojamų statinių naudotojų sąraše pažymėti apie atliktą statinio techninės priežiūros patikrinimą.“
109 punktas – „Apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (kai naudotojas nėra statinio savininkas).“
10.5. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-95 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (Taisyklės):
12 punktas – „Vykdant planinį patikrinimą (veikla tikrinama už einamuosius ir prieš tai buvusius ataskaitinius metus), tikrinama: 12.1. valdytojo paskyrimo ar išrinkimo atitiktis nustatytiems teisės aktų reikalavimams – tikrinami valdytojo paskyrimo ar išrinkimo dokumentai, nustatytos kadencijos laikymasis (pagal patalpų savininkų sprendimo protokolus, jungtinės veiklos sutartį, Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenis); 12.2. patalpų savininkų, bendrijos narių apskaitos tvarkymas – ar yra patalpų savininkų, bendrijos narių sąrašai; jų atitiktis nustatytiems reikalavimams; 12.3. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus; 12.4. namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; […] 12.8. patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas – ar šaukiami teisės aktų nustatytais atvejais ar patalpų savininkų prašymu patalpų savininkų susirinkimai, ar organizuojamas balsavimas raštu; […].“
13 punktas – „Planinis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto (toliau – aktas) surašymu, kurio forma pateikta Taisyklių priede. Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. […].“
16 punktas – „Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybės administracijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu.“
17 punktas – „Savivaldybės administracija, gavusi patalpų savininko skundą, jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Kai priimtas sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, visais atvejais Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašte turi būti nurodyta valdytojo neplaninio patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis (pagal Taisyklių 12 punkto atitinkamus papunkčius), neplaninį patikrinimą atliekantis kontrolierius, sprendimo pradėti neplaninį patikrinimą apskundimo tvarka, terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų, valdytojui pateikti informaciją ir duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų veiksmų ar neveikimo ir prašomų dokumentų, kuriuos valdytojas turi pateikti kontrolieriui, sąrašas.“
18 punktas – „Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, vertindamas skundą, turi teisę raštu kreiptis į valdytoją dėl informacijos ir duomenų, juos pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo. […].“
19 punktas – „Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat, jeigu nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, kurios apimtys nustatytos Taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose.“
24 punktas – „Apie atliktą ar nutrauktą neplaninį patikrinimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodydamas atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas ar nutraukto neplaninio patikrinimo motyvus.“
25 punktas – „Atlikus neplaninį patikrinimą taikomi Taisyklių 13 ir 14 punktai.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Konstitucinio Teismo praktika:
2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai – „Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas […]“.
2001 m. liepos 12 d. nutarimas – „vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Analizuojant šį principą pažymėtini du aspektai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams, ir joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai. […]. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos […].“
2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „[…] poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas); pažymėtina tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas, yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.“
2005 m. liepos 8 d. nutarimas – „[…] konstitucinė nuostata, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo […] ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje; jos visos yra reglamentuojamos įstatymais.“
2009 m. birželio 22 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia […] poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas), nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas).“
2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados – „konstitucinis atsakingo valdymo principas […] suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.“
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:
2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.“
2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 – „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 – „[…]. VAĮ […] nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.“
2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu.“
2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015: „[…] pirmiausia paminėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004-07-01 nutarimas). […] Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip yra aišku iš LVAT praktikos, neatsiejamas ir nuo gero administravimo reikalavimų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2015-10-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1095-492/2015).“
2016 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“
2018 m. gruodžio 58 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 – „Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013). […]. Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).“
Tyrimo išvados
- Apibendrinus Skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi Savivaldybės administracijos netinkamu 2024 m. kovo 13 d. Atsakymu į jo 2024 m. vasario 12 d. Prašymą (nurodydamas, kad į kai kuriuos suformuluotus klausimus Savivaldybė „atsakė itin formaliai, pateikė tiesos ir Pareiškėjui žinomų aplinkybių neatitinkančią informaciją“, 2024 m. sausio 9 d. Akte nurodė per ilgą Savivaldybės administracijos reikalavimų vykdymo terminą) bei tuo, kad Savivaldybės administracija nesiima jokių veiksmų Pareiškėjo nuo 2017 m. komunikuojamoms problemoms spręsti (netinkamai vykdo statinių naudojimo ir valdytojų veiklos priežiūros funkcijas, nesiima jokių veiksmų, laiku nepriima sprendimų, kuriuos pagal įstatymą pareigūnai įgalioti priimti, neinformuoja asmenų apie jų teises ir pan.) (pažymos 2 ir 3 punktai).
Atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis SKĮ 15 straipsniu (pažymos 9.4 papunktis) skundams paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ir skundai, paduoti praėjus šiam terminui, paprastai netiriami, šio tyrimo metu bus vertinami Skunde nurodyti Savivaldybės pareigūnų veiksmai (neveikimas) 2023–2024 metais.
- Remiantis Konstitucija ir Konstitucinio Teismo praktika, pažymėtina, kad savivaldybės, įgyvendindamos Konstituciją pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją, veikia laisvai ir savarankiškai, tačiau nė viena iš savivaldybių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje, jos visos yra reglamentuojamos įstatymais. Savivaldybės turi tinkamai įgyvendinti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Savivaldybės administracija turi tarnauti žmonėms (pažymos 8 ir 11 punktai).
Savivaldybės administracija, vadovaudamasi VSĮ (pažymos 9.1 papunktis), CK (pažymos 9.3 papunktis), VAĮ (pažymos 9.2 papunktis) ir atsižvelgdama į teismų praktiką (12 punktas), savo veikloje privalo vykdyti pagrindinių vietos savivaldos principų (teisėtumo ir kt.) reikalavimus, t. y. Savivaldybės administracijos veikla ir visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, Savivaldybė, kaip viešojo administravimo institucija, yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Šie principai suponuoja, jog Savivaldybės administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Gero viešojo administravimo principas įpareigoja Savivaldybės administraciją, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą. Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime aiškiais žodžiais tiesiogiai nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą. Sprendimo motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
14.1. Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. Prašymą, vadovaudamasi VAĮ (pažymos 9.2 papunktis), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 10.1 papunktis), turėjo prašymą išnagrinėti pagal Savivaldybės administracijos kompetenciją, prašymo turinį, patikrinti jame nurodytą informaciją, įvertinti ir reaguoti į jį teisės aktų nustatytu būdu, laikytis teisėtumo, įstatymo viršenybės, skaidrumo, išsamumo principų reikalavimų, į prašymą turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas jo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama jo turinį.
Savivaldybės administracijai pagal savo kompetenciją įvykdžius pareigą ir pateikus Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina savivaldybės atsakyme, dėl kurio jis skundžiasi Seimo kontrolierei, išdėstytos faktinės aplinkybės, jų vertinimas ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų (teismų praktika; pažymos 12 punktas).
14.2. Savivaldybė VSĮ bei CK yra įpareigota vykdyti JVS įgaliotų asmenų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūros ir kontrolės pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas Pavyzdines taisykles funkciją, pagal VSĮ – ir statinių naudojimo priežiūros įstatymų nustatyta tvarka funkciją. Savivaldybės administracijos veikla šiais klausimais turi būti aiški ir nedviprasmiška.
Savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro rekomendaciją (pažymos 10.2 papunktis), patvirtino Taisykles, t. y. nustatė Savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, JVS įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos (toliau – valdytojai), susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką (pažymos 10.5 papunktis).
Vadovaujantis Taisyklėmis (pažymos 10.5 papunktis), valdytojo veiklos patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybės administracijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms ir kt. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu.
14.3. Vadovaujantis Taisyklėmis (pažymos 10.5 papunktis), Savivaldybės administracija, gavusi patalpų savininko skundą, jį turi įvertinti ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimti sprendimą pradėti neplaninį patikrinimą ar jo nepradėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti skundą pateikusį asmenį. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, vertindamas skundą, turi teisę raštu kreiptis būtent į valdytoją (ne į kitą su Namo administravimu susijusį asmenį) dėl informacijos ir duomenų, juos pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo. Atlikus neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą surašomas valdytojo veiklos patikrinimo aktas, kuriame nurodomi būtent valdytojo pateikti dokumentai, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes, turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, jeigu nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, papildomai nustatant, kad visos (planinių ir neplaninių patikrinimų) valdytojo veiklos priežiūros ir kontrolės apimtys nustatytos Taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose, kuriuose nustatytas tik planinių valdytojų patikrinimų turinys.
14.4. Vadovaujantis Reglamento 105 punktu (pažymos 10.4 papunktis), Namo naudojimo priežiūrą vietoje Savivaldybės administracija turi atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Statinių naudojimo priežiūros vykdytojas, tikrindamas atliekamą Namo techninę priežiūrą, privalo apžiūrėjęs Namą vietoje padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą, apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (kai naudotojas nėra statinio savininkas) ir kt. Pažymėtina, kad statybos darbų kokybės kontrolė nėra Savivaldybės administracijos, kaip statinių naudojimo priežiūrą vykdančios institucijos, funkcija, Reglamente nėra nustatyti konkretūs statinių naudojimo priežiūros vykdytojo pateikiamų reikalavimų vykdymo terminai.
- Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybės administracija išnagrinėjo Pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. Prašymą ir pateikė jam 2024 m. kovo 13 d. Atsakymą, kuriame iš esmės papunkčiui atsakė į Pareiškėjo klausimus, pateikė Pareiškėjui Savivaldybės administracijos informaciją dėl Namo bendraturčių sprendimų ir atliktos statinių naudojimo priežiūros rezultatų bei ją patvirtinančius dokumentus. Pagal šio tyrimo metu gautus duomenis nėra pagrindo pritarti Pareiškėjo teiginiui, kad Savivaldybės administracija pateikė tiesos neatitinkančią informaciją. Kritiškai vertintinas tik Savivaldybės administracijos teiginys, kad Įgaliotinis savo funkcijas atliko tinkamai (pažymos 5.2.1 papunktis), nes, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, Įgaliotinio veikla Taisyklėse nustatyta tvarka nebuvo įvertinta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės administracijos teiginį, kad neįvykusio susirinkimo metu susirinkime dalyvavę gyventojai Administratoriui išreiškė norą dalyvauti Namo atnaujinimo programoje, patvirtina Namo butų ir kitų patalpų savininkų neįvykusio susirinkimo 2023 m. spalio 19 d. akto Nr. 1023 duomenys (šis aktas Pareiškėjui pateiktas kartu su 2024 m. sausio 12 d. Atsakymu), o Savivaldybės administracijos teiginį, kad Administratorius atliktų Namo stogo remonto darbų kokybės negali užtikrinti, pagrindžia faktinės aplinkybės, kad stogo remontui „pritaikomos naudotos čerpės“, kurioms kokybės garantija netaikoma (pažymos 5.2.1, 5.2.2, 7.10 ir 7.11 papunkčiai).
Be to, Savivaldybės administracija informavo Pareiškėją apie nuo 2017 metų Namo naudojimo priežiūros vykdymo aplinkybes (pažymos 7.10 papunktis), pagrįstai paaiškino, kodėl ji kol kas negali imtis papildomų veiksmų nei pateikti reikalavimai Administratoriui 2024 m. sausio
9 d. Akte (atsižvelgus į tai, kad nenustatyta Namo stogo avarinė būklė, taigi, remonto darbams reikalingas Namo bendraturčių pritarimas, 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu pritarta Namo renovacijai; pažymos 7.4 ir 7.8 papunkčiai), kokių veiksmų imsis, jeigu Administratorius nevykdys 2024 m. sausio 9 d. Akte pateiktų reikalavimų (reikalavimų, susijusių su Namo stogo būklės atitiktimi teisės aktų reikalavimams, vykdymo terminas baigsis 2024 m. rugsėjo 30 d.; pvz., pažymos 5.2, 7.6 papunkčiai).
Kartu pastebėtina, kad nesilaikant išsamumo, skaidrumo principų reikalavimų, 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme atsakant į 2024 m. vasario 12 d. Prašymo 3 klausimą dėl Namo techninės būklės patikrinimų vietoje organizavimo nepagrįstai buvo nepasisakyta dėl statinių naudojimo priežiūros funkcijos vykdymo priemonės – Namo, jo dalies apžiūros vietoje – įgyvendinimo bei būtinumo, pareigos kviesti Pareiškėją dalyvauti apžiūroje.
- Įvertinus Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją dėl Namo naudojimo vykdymo priežiūros, konstatuotina, kad Savivaldybės administracija nuo 2022 metų Reglamente nustatyta tvarka kasmet vykdė ir vykdo Namo naudojimo priežiūrą, kontroliuoja pateiktų Administratoriui reikalavimų vykdymą (pažymos 7.7 papunktis), pagrįstai Pareiškėjui nurodė, kad statybos darbų kokybės kontrolė nėra Savivaldybės administracijos funkcija (pažymos 5.2.3, 7.10 papunkčiai), paaiškino Pareiškėjui, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams (pažymos 7.9 papunktis).
Pažymėtina, kad Seimo kontrolierė neturi teisinio pagrindo vertinti 2024 m. sausio 9 d. Akte pateiktų reikalavimų vykdymo termino pagrįstumo, kadangi Reglamente nėra nustatyti konkretūs statinių naudojimo priežiūros vykdytojo pateikiamų reikalavimų vykdymo terminai.
Kartu pastebėtini Savivaldybės administracijos atliekamos valdytojo veiklos priežiūros ir kontrolės trūkumai:
16.1. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymą, 2024 m. sausio 12 d. Atsakyme (pažymos 7.10 papunktis) išvardino visus tris Taisyklių 19 punkte numatytus teisinius pagrindus nepradėti Įgaliotinio veiklos patikrinimo, taigi, neaišku, kuriuo teisiniu pagrindu konkrečiai vadovavosi neatlikdama Įgaliotinio veiklos neplaninio patikrinimo pagal Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymą (kaip pagrindas buvo nurodytos tik faktinės aplinkybės, kad butų ir kitų patalpų savininkai pritarė ir patvirtino 2022–2026 m. ilgalaikį planą su apskaičiuotu kaupiamosios įmokos tarifu, šiame plane numatyti stogo ir fasado remonto darbai, Administratorius organizavo butų savininkų susirinkimus, apklausas dėl stogo bei balkonų remonto darbų, tačiau butų savininkai nepritarė; pažymos 7.10 papunktis). Pažymėtina, kad Taisyklių 19 punkte yra nurodytas ne vienas, o trys galimi neigiamo sprendimo dėl valdytojo veiklos neplaninio patikrinimo priėmimo teisiniai pagrindai (mažareikšmiškumas; jeigu nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, kurios apimtys nustatytos Taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose).
Savivaldybės administracija, gavusi duomenis, kad galimai Administratorius vykdo su Įgaliotinio kompetencija susijusias funkcijas („Administratorius organizavo butų savininkų susirinkimus, apklausas dėl stogo bei balkonų remonto darbų“, surašė Namo butų ir kitų patalpų savininkų neįvykusio susirinkimo 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. 1023 ir pan.; pažymos 7.10 ir 7.11 papunkčiai), nepagrįstai nesiėmė priemonių patikrinti, kokiu teisiniu pagrindu Administratorius vykdo Įgaliotinio funkcijas, nesikreipė į Įgaliotinį dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, neatliko jo veiklos neplaninio patikrinimo.
16.2. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi 2024 m. vasario 12 d. Prašymą, 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodyto Savivaldybės administracijos sprendimo neatlikti neplaninio Įgaliotinio veiklos patikrinimo pagal šį prašymą nepagrįstai nemotyvavo konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir Taisyklių nuostatomis, tik apibendrintai nurodė, kad Įgaliotinis savo funkcijas atliko tinkamai, todėl neplaninis Įgaliotinio patikrinimas nebus atliekamas (Savivaldybė 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodė, kokius veiksmus atliko Administratorius, o ne Įgaliotinis; pažymos 5.2.1 papunktis).
Pastebėtina, kad Savivaldybės administracija šio tyrimo metu neatsižvelgė į Seimo kontrolierės siūlymą papildomai nurodyti, kokias konkrečias funkcijas Įgaliotinis atliko tinkamai, taip pat tik apibendrintai nurodė Taisyklių 19 punkto nuostatas, kuriomis galimai rėmėsi priimdama sprendimą neatlikti neplaninio Įgaliotinio veiklos patikrinimo.
16.3. Šio tyrimo metu Savivaldybės administracijos pateikti papildomi paaiškinimai, kad Savivaldybės administracija neinicijavo neplaninio patikrinimo pagal Pareiškėjo prašymų turinį, kadangi organizacinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimų raštu aspektas (ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, balsavimą raštu organizavo Įgaliotinis ar Administratorius) neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms, teisėtiems interesams ir priimtiems sprendimams (pažymos 7.3 papunktis), vertintini kritiškai. Savivaldybės administracija, būdama įpareigota vykdyti Įgaliotinio veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jam priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę, šiuo atveju nepagrįstai nevertino, ar Įgaliotinis apskritai vykdo jam priskirtas funkcijas, ar jo funkcijų vykdymo faktiškas perdavimas Administratoriui turi teisinį pagrindą.
Taip pat vertintini kritiškai ir Savivaldybės administracijos šio tyrimo metu pateikti paaiškinimai, kad, VĮ Registrų centrui nesuteikus Savivaldybės administracijai prašomų duomenų, pareigūnai neturėjo informacijos apie Įgaliotinį (pažymos 7.1 papunktis), nes Savivaldybės administracija galėjo šiuos duomenis gauti iš kitų šaltinių, pvz., Administratoriaus, kuris jai teikė dokumentus (kaip šio tyrimo metu nurodyta, Įgaliotinio kontaktinė informacija Savivaldybės administracijai šiuo metu jau yra žinoma; pažymos 7.3 papunktis).
16.4. Akcentuotina, jog tai, kad Savivaldybės administracija pagal VSĮ, CK jai suteiktą kompetenciją vykdo valdytojo (Įgaliotinio), taigi, šiuo atveju ne Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, tai turi būti aišku ir Įgaliotiniui, ir Namo patalpų bendraturčiams.
Atsižvelgus pirmiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad šiuo atveju Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, susiję su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, buvo neaiškūs, dviprasmiški, galimai klaidinantys suinteresuotus Savivaldybės administracijos veikla šiais klausimais asmenis. Taip pat konstatuotina, kad Savivaldybės administracija, priimdama sprendimus neatlikti Įgaliotinio veiklos neplaninio patikrinimo pagal 2023 m. gruodžio 5 d. Prašymą bei 2024 m. vasario 12 d. Prašymą, netinkamai įgyvendino VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nepagrįstai nemotyvavo sprendimų konkrečiomis Taisyklių nuostatomis, nenurodė konkrečių būtent Įgaliotinio veiklos aplinkybių, kuriomis rėmėsi priimdama 2024 m. kovo 13 d. Atsakyme nurodytą sprendimą neatlikti Įgaliotinio veiklos patikrinimo, taigi, neužtikrino Savivaldybės administracijos veiklos vykdant valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę skaidrumo bei aiškumo.
- Pažymėtina, kad šio tyrimo metu Savivaldybės administracija atsižvelgė į Seimo kontrolierės pastebėjimus dėl būtent Įgaliotinio neplaninio patikrinimo atlikimo ir siūlymą pateikti Pareiškėjui papildomą atsakymą, ištaisė pirmiau nurodytus jos veiklos trūkumus (pažymos 15 ir 16 punktai) ir šio tyrimo metu pradėjo Įgaliotinio veiklos patikrinimą (pažymos 7.3 papunktis) bei pateikė Pareiškėjui 2024 m. gegužės 10 d. papildomą atsakymą (Nr. (4.17E)-R2-1328), kuriame motyvuotai atsakė į Pareiškėjo prašymą dėl jo dalyvavimo Namo techninės būklės apžiūroje bei pateikė paaiškinimus ir kitais Pareiškėjui aktualias klausimais (pažymos 7.12 papunktis).
- Vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jei tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia), įvertinus pažymos 17 punkte nurodytas aplinkybes, kad Savivaldybės administracija šio tyrimo metu ėmėsi priemonių ištaisyti jos veiklos trūkumams, darytina išvada, kad Skundo tyrimas nutrauktinas, kartu teikiant Savivaldybės administracijos direktoriui rekomendacijas.
- Kartu Seimo kontrolierė atkreipia Savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėmesį:
19.1. Vadovaujantis Konstitucija ir atsižvelgus į Konstitucinio Teismo praktiką (pažymos 8 ir 11 punktai) daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl ypač svarbu, kad savivaldybės, vykdydamos funkcijas, susijusias su šio viešojo intereso tinkamu įgyvendinimu, veiktų vadovaudamosi Konstitucija, teise, tinkamai vykdytų joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, veiktų atsakingai tam, kad būtų užtikrintas minėtas viešasis interesas, o butų ir kitų patalpų savininkai gautų kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas.
Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje, jos visos yra reglamentuojamos įstatymais. Savivaldybės turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamosi Konstitucija, teise, veikdamos Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nebūtų grindžiamas įstatymais. Teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams (pažymos 11 punktas).
LVAT yra konstatavęs (pažymos 12 punktas), kad kiekviena viešojo administravimo institucija (taigi, ir Savivaldybė) yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.
Vadovaujantis VSĮ (pažymos 9.1 papunktis), CK (pažymos 9.3 papunktis), Pavyzdinėmis taisyklėmis (pažymos 10.3 papunktis), Savivaldybė privalo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas Pavyzdines taisykles.
Pavyzdinėse taisyklėse nustatyta, kad Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo dviem atvejais, t. y., jeigu: 1) pagal skunde nurodytas aplinkybes, turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, 2) skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole (pažymos 10.2 papunktis).
Savivaldybės tarybos patvirtintų Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo trimis atvejais, t. y., jeigu: 1) pagal skunde nurodytas aplinkybes, turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams; 2) nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai (būtent tokios sąlygos, kuriai esant gali būti nepradedamas neplaninis veiklos patikrinimas nėra nustatyta Pavyzdinėse taisyklėse; taigi sudaromos prielaidos apriboti Pavyzdinėse taisyklėse nustatytos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymą, pvz., 6 mėn. terminas nustatytas neatsižvelgus į galimus administracinių nuobaudų skyrimo valdytojams dvejų metų terminus, be to, tęstinio valdytojo pareigų nevykdymo atveju sudaromos prielaidos ir toliau nevykdyti valdytojo pareigų, pažeisti butų ir kitų patalpų savininkų teises, nes praėjus 6 mėnesiams nuo aplinkybių paaiškėjimo, esant potencialiems teisės aktų pažeidimams, jie visam laikui lieka nepatikrinti); 3) skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, kurios apimtys nustatytos Taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose (kuriuose nustatytas atitinkantis Pavyzdinių taisyklių 12 punkto nuostatas valdytojų planinių patikrinimų, o ne apskritai visų valdytojų patikrinimų, taigi, ir neplaninių patikrinimų, turinys; tokiu Savivaldybės tarybos patvirtintu teisiniu reguliavimu galimai siaurinamos Pavyzdinėse taisyklėse nustatytos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymo apimtys, nes neplaninių valdytojų veiklos patikrinimų turinys apribojamas planinių patikrinimų turiniu; pažymos 10.5 papunktis).
19.2. Kompetentinga institucija, atsakinga už politikos formavimą statybos ir jos priežiūros, gyvenamųjų pastatų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) srityse, – Aplinkos ministerija – ne kartą Seimo kontrolierių prašymu teikė motyvuotą nuomonę dėl valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės vykdymo apimčių ir tvarkos, pvz.:
1) 2020 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. (14)-D8(E)-7485 – „[…] savivaldybės kontrolierius, vykdantis valdytojų veiklos priežiūrą, privalo tikrinti visų valdytojo funkcijų ir pareigų, nurodytų jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo tinkamumą […].“
2) 2021 m. sausio 7 d. raštas Nr.(14)-D8(E)-110 – „Neplaninių valdytojo veiklos patikrinimų tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti“ (Pavyzdinių taisyklių 15 punktas). „Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai (Pavyzdinių taisyklių 16 punktas). Šios nuostatos iš esmės reiškia, kad savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi patalpų savininko skundą dėl galimai valdytojo veiksmų (neveikimo), prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms, paprastai privalo pradėti neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą ir ištirti skundžiamas aplinkybes.“
3) 2021 m. sausio 28 d. raštas Nr. (14)-D8-(E)-595 – „savivaldybių institucijos turi diskrecijos teisę nusistatyti, už kokį laikotarpį jos tikrins valdytojo veiklą“, tačiau, atsižvelgus į tai, kad „pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos“, „savivaldybių institucijos turėtų tikrinti valdytojų veiklą už ne mažesnį kaip dviejų metų laikotarpį. Ilgesnis valdytojų veiklos patikrinimų terminas iš esmės nepasiektų valdytojų veiklos patikrinimams keliamų tikslų, t. y. užtikrinti, kad valdytojo veikla atitiktų teisės aktų nuostatų reikalavimus“.
19.3. VAĮ nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai gavę asmenų prašymus ar skundus, turi priimti administracinius sprendimus, turi vadovautis išsamumo principu, kuris reikalauja, kad į asmenų prašymus turi būti atsakyta aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo remtasi vertinant prašymų, skundų turinį (pažymos 9.2 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (pažymos 12 paragrafas), kad viešojo administravimo subjektas (taigi, ir Savivaldybės administracija), bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu.
Taigi, manytina, kad, savivaldybių administracijos, gavusios suinteresuoto asmens prašymą, skundą, vadovaudamosi ne tik VSĮ, CK, Pavyzdinėmis taisyklėmis, bet ir VAĮ reikalavimais, atsižvelgusios į teismų praktiką, turėtų pradėti neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą dėl visų su asmens prašymu, skundu susijusių valdytojo funkcijų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, galimo netinkamo vykdymo.
Seimo kontrolierės nuomone, Savivaldybės tarybos patvirtintų Taisyklių 19 punkto nuostatos dėl neplaninių valdytojų veiklos patikrinimų turinio apimčių apribojimo planinio valdytojo veiklos patikrinimo turiniu bei 6 mėn. valdytojo veiklos patikrinimo terminu nepagrįstai labiau nei numatyta Pavyzdinėse taisyklėse susiaurina valdytojų veiklos neplaninių patikrinimų pareigą ir taip neužtikrina daugiabučių namų tinkamo eksploatavimo viešojo intereso, neatitinka suinteresuotų tinkama valdytojų veikla asmenų teisėtų lūkesčių. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, neužtikrinamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
19.4. Dauguma savivaldybių yra patvirtinusios valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės taisykles, atitinkančias Pavyzdinių taisyklių nuostatas, t. y. neribojant valdytojų veiklos neplaninių patikrinimų apimčių, kaip nustatyta Taisyklių 19 punkte. Taigi, neplaninius valdytojų veiklos patikrinimus daugumos savivaldybių administracijų atlieka dėl visų valdytojo funkcijų ir pareigų, nurodytų jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo tinkamumo.
Manytina, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kyla abejonių dėl to, ar daugiabučių namų tinkamo eksploatavimo bei jų išsaugojimo viešasis interesas tinkamai įgyvendinamas visose savivaldybėse, kadangi kai kurių savivaldybių (pvz., Klaipėdos miesto, Kauno miesto) daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės yra galimai nepagrįstai ginamos ne visa apimtimi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuometė Seimo kontrolierė Milda Vainiutė 2022 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. 4D-2021/2-446 pastebėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 28 sprendimu Nr. T-168, patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 19 punkte taip pat nustatė, kad neplaninių valdytojų veiklos patikrinimų turinys apribojamas planinio valdytojų veiklos patikrinimų turiniu bei 6 mėn. valdytojų veiklos patikrinimo terminu ir dėl to pateikė rekomendaciją Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse pagal kompetenciją patikrinti taisyklių atitikimą VSĮ, VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams.
Vyriausybės atstovas, be kita ko, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovų įstaigos 2020-11-04 raštą „Dėl daugiabučių namų valdytojų priežiūros ir kontrolės“ Nr. (1.7E.)-S-72, sutinka, kad šiuo atveju VSĮ 6 straipsnio 42 punkto nuostata nėra aiški, nes viena vertus, įstatymas įpareigoja savivaldybes daugiabučių namų valdytojų priežiūrą ir kontrolę vykdyti vadovaujantis Pavyzdinėmis taisyklėmis, o kita vertus, Vyriausybę arba jos įgaliotą instituciją įpareigoja patvirtinti ne daugiabučių namų valdytojų priežiūros ir kontrolės taisykles, o tokių taisyklių pavyzdį. […]. Vyriausybės atstovų įstaiga būtent ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą ir vertinant savivaldybių priimtus teisės aktus, susijusius su daugiabučių namų valdytojų priežiūros ir kontrolės vykdymu, iškilo būtinybė spręsti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su savivaldybių funkcijomis ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje, taikymo klausimus ir apsvarstyti juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tobulinimą. Rašte prašoma, kad siekiant užtikrinti teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo principų įgyvendinimą bei išvengti skirtingo teisės normų aiškinimo ir taikymo, apsvarstyti teisinio reglamentavimo, susijusio su daugiabučių namų valdytojų priežiūra ir kontrole, tobulinimo klausimą bei suderinti tarpusavyje VAĮ, VSĮ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo nuostatas. Todėl šiuo atveju manome yra tikslinga sulaukti minėtų VSĮ 6 straipsnio 2 dalies 42 punkto nuostatų pakeitimo, kad būtų pašalinti aukščiau minėtų tiesės aktų neatitikimai, kad būtų suderinti aukštesnės galios teisės aktai, kad nekiltų abejonių dėl Pavyzdinių taisyklių imperatyvumo.“
Aplinkos ministerija, atsakydama į Seimo kontrolierės rekomendaciją – informuoti apie VSĮ 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto eigą ir kada projektą numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui, informavo, kad „VSĮ Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (TAIS Nr. 20-16249(2)) buvo pakartotinai derintas su institucijomis, vertintos jų pastabos ir pasiūlymai. Lietuvos savivaldybių asociacija kategoriškai nepritarė šio įstatymo projekto tikslui – nustatyti, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė būtų vykdoma vadovaujantis savivaldybių tarybų patvirtintomis taisyklių nuostatomis, ir pasiūlė VSĮ
6 straipsnio 42 punkte nustatyti, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė būtų vykdoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles. Šio siūlymo argumentai – Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus bendras taisykles, neliks interpretacijos dėl daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės apimties, visose savivaldybėse valdytojams bus keliami vienodi veiklos reikalavimai, galios vienoda priežiūros ir kontrolės tvarka, bus užtikrinti teisėti butų savininkų interesai ir lūkesčiai.“
Šiuo klausimu pagal kompetenciją teiktina rekomendacija Aplinkos ministerijai.
- Taip pat atkreiptinas Aplinkos ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesys į tai, kad šio tyrimo metu gauti duomenys apie tai, kad teisės aktais nėra apibrėžta, jog daugiabučiame name pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą sudarant JVS, sudarytos sutarties įgaliotam asmeniui nėra prievolės apie tai informuoti savivaldybę, kad VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimais, atsisakė suteikti Savivaldybės administracijai informaciją apie JVS su dalyvių sąrašu, apie Įgaliotinį ir kt. (pažymos 7.1 papunktis).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „Visi aktualūs Registro duomenys ir Registro informacija apie asmeniui priklausančius Registro objektus (visą nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus), įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami tik: […] 6) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti […] 5. Registro archyviniai duomenys ir informacija teikiami tik: […] 4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti […]. 6. Dokumentų, kurių pagrindu registruoti Registro objektai, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams […].“ Pastebėtina, kad Savivaldybėms neteikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti NTR objektai, kopijos.
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal VSĮ 6 straipsnio 42 dalį, savivaldybėms yra nustatyta funkcija prižiūrėti ir kontroliuoti butų ir kitų patalpų savininkų JVS įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, manytina, kad yra tikslinga tobulinti teisės aktus taip, kad juose būtų numatyta: 1) daugiabučiame name pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą sudarant JVS, sudarytos sutarties įgaliotas asmuo būtų įpareigotas apie tai informuoti atitinkamą savivaldybę, pateikti jai atitinkamus duomenis, reikalingus daugiabučių namų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijai vykdyti; 2) savivaldybėms būtų suteikta teisė gauti dokumentų, kurių pagrindu registruoti NTR objektai, kopijos (pvz., JVS su dalyvių sąrašais, duomenis dėl JVS įgalioto asmens, jo kontaktinės informacijos ir kt.).
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti, savivaldybei ėmusis veiksmų, priemonių ir ištaisius nurodytus jos veiklos trūkumus.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:
22.1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui:
22.1.1. informuoti Seimo kontrolierę, kokių priemonių imtasi, kad ateityje:
1) būtų prižiūrima bei kontroliuojama būtent VSĮ ir CK nustatytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių) veikla;
2) teikiant atsakymus asmenims, priimant tiek teigiamus, tiek neigiamus administracinius sprendimus dėl neplaninių valdytojų veiklos patikrinimų pagal asmenų prašymus vykdymo, jie būtų tinkamai motyvuojami tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatomis, iš kurių, be kita ko, būtų aišku, kokiu pagrindu nuspręsta pradėti ar nepradėti neplaninio veiklos patikrinimo;
22.1.2. pateikti Seimo kontrolierei ir Pareiškėjui informaciją apie 2024 m. sausio 9 d. Akte pateiktų reikalavimų Administratoriui vykdymo kontrolės rezultatus (Seimo kontrolierei pateikti rašto Pareiškėjui kopiją);
22.1.3. informuoti Seimo kontrolierę ir Pareiškėją apie atlikto neplaninio Įgaliotinio veiklos patikrinimo rezultatus (Seimo kontrolierei pateikti valdytojo veiklos patikrinimo akto ir rašto Pareiškėjui kopijas);
22.1.4. imtis priemonių patikslinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Taisykles, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas Pavyzdines taisykles (kitu atveju – nurodyti motyvuotas priežastis).
22.2. Aplinkos ministerijai:
22.2.1. atsižvelgus į galimai netinkamą viešojo intereso užtikrinimą savivaldybėms vykdant daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal savivaldybių tarybų patvirtintas taisykles, kartotinai imtis priemonių dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkto, kitų teisės aktų pakeitimo, pvz., nustatant, kad valdytojų priežiūra ir kontrolė turi būti vykdoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles, kurios vieningai būtų taikomos visoms savivaldybėms (kitu atveju – nurodyti motyvuotas priežastis);
22.2.2. imtis priemonių tikslinti teisės aktus, kad daugiabučiame name pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą sudarant JVS, sudarytos sutarties įgaliotas asmuo būtų įpareigotas apie tai informuoti atitinkamą savivaldybę (kitu atveju – nurodyti motyvuotas priežastis).
22.3. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – imtis priemonių tikslinti teisės aktus, kad savivaldybėms būtų suteikta teisė gauti dokumentų, kurių pagrindu registruoti NTR objektai, kopijos, kad būtų pateikti JVS įgaliotų asmenų duomenys (kitu atveju – nurodyti motyvuotas priežastis).
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė