PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, galimai netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su žemės paskirties keitimu, bei netinkamai nagrinėjant prašymus, neteikiant prašomos informacijos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. 2017 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybei „vieno langelio principu“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <…>, Kaune (toliau vadinama – Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kartu buvo pridėti dokumentai: Sklypo plano kopija; valstybės įmonės Registrų centras pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Sklypą ir teisę į jį kopija; VĮ Registrų centras pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teisę į juos kopija; pasiūlymo brėžinys; kiti dokumentai. Savivaldybės darbuotoja dokumentus užregistravo ir suteikė registracijos Nr. 70-25-681.
2.2. Po mėnesio nuėjus atsiimti atsakymo, paaiškėjo, kad kažkas iš Savivaldybės darbuotojų, negavęs Pareiškėjo sutikimo raštu, neinformavęs jo, nežinia, kuo vadovaudamasis, „asmeninius dokumentus perdavė kažkokiam trečiajam asmeniui C.“ Tai patvirtina vėliau iš Savivaldybės gauta prašymo kopija su minėto asmens parašu ir pavarde. Jokia konkreti informacija šiuo klausimu nebuvo pateikta.
2.3. Po dokumentų dingimo dar 3 kartus buvo teikti prašymai, ir kiekvieną kartą buvo keliamos vis naujos sąlygos dėl Sklypo paskirties keitimo, kas prieštarauja administravimo taisyklėms, įpareigojančioms pirmojo prašymo pataisymo metu nurodyti visas keitimo sąlygas, o ne keturis kartus, kaip įvyko Pareiškėjo atveju.
2.4. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus (toliau vadinama – Skyrius) vedėją Nerijų Valatkevičių, norėdamas gauti tikslų atsakymą, kur dingo pateikti dokumentai, bei atsakymus į kitus klausimus.
Buvo susirašinėjama ilgai ir nuobodžiai, tačiau į pagrindinį klausimą, kur dingo ir kam buvo perduoti Pareiškėjo asmeniniai dokumentai, nebuvo atsakyta.
2.5. 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, kad įpareigotų Savivaldybės administracijos Skyriaus vedėją N. Valatkevičių atsakyti į visus keliamus klausimus, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas.

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierės:
3.1. „išsiaiškinti kas, kam ir kokiu teisiniu pagrindu atidavė trečiajam asmeniui mano asmeninius dokumentus“;
3.2. „išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir kieno nurodymu buvo vilkinamas mano žemės paskirties keitimas“;
3.3. „imtis atitinkamų teisės aktuose numatytų administracinių priemonių.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Savivaldybės administracijoje 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo registruotas Pareiškėjo kartu su Y pateiktas 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymas (reg. Nr. 70-25-681) organizuoti 0,0599 ha Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – nustatyti Sklypo žemės naudojimo būdų dalis Sklype (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos/komercinės paskirties objektų teritorijos).
Prašyme nurodyta, kad pridedami dokumentai: 1) Sklypo planas; 2) VĮ Registrų centras pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Sklypą ir teisę į jį kopija; 3) VĮ Registrų centro pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teisę į juos kopija; 4) pasiūlymų brėžinys; 5) kiti dokumentai.
Prašyme yra žyma: „Prašymą atsiėmu. 2017 m. spalio 13 d. C.“

5. Savivaldybės administracija Seimo kontrolierę tyrimo metu informavo:
„[…] Pareiškėjo pateikta prašymo forma prieštaravo jos turiniui. Prašyme organizuoti Projekto rengimą buvo nurodytas Projekto tikslas – „nustatyti žemes sklypo, <…>. Kaune, žemės naudojimo būdų dalis sklype (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatu teritorijos/komercinės paskirties objektų teritorijos)“.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio l dalyje yra nustatyti atvejai, kada pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), keičiamas nerengiant Projekto. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtiniu ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planu ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
Atsižvelgdami į aukščiau įvardintas teisės aktų nuostatas, prašyme nurodytu telefono numeriu informavome Pareiškėją, kad pagal pateiktą prašymą procedūros negali būti pradėtos ir rekomendavome pateikti tinkamos formos ir turinio prašymą. Apie tai buvo informuotas ir Projekto vadovas, kurio kontaktiniai duomenys buvo nurodyti prašyme.

6. Savivaldybės administracijoje 2017 m. spalio 19 d. buvo registruotas Pareiškėjo ir Y 2017 m. spalio 17 d. prašymas pakeisti pagrindinę Sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą (esama Sklypo paskirtis – kita; esamas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos); planuojama Sklypo paskirtis – kita, planuojamas Sklypo naudojimo būdas – apie 324 kv. m vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 54 procentai)/apie 275 kv. m komercinės paskirties objektų teritorijos (apie 46 procentai)).

7. Savivaldybės administracijos Skyriaus 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-Z-3842 Pareiškėjas buvo informuotas:
„[…]
Teisės ir konsultavimo skyrius, išnagrinėjęs mūsų pateiktą įsakymo projektą […] dokumentus, informavo, kad STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 p. nuostatos […], keičiant naudojimo būdą gyvenamajam namui skirtas plotas negali būti mažesnis nei 400 kv. […], todėl tenkinti Jūsų prašymo nėra galimybės.
Šis atsakymas gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ar Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Kauno apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

8. Savivaldybės administracijoje 2017 m. lapkričio 16 d. buvo registruotas Pareiškėjo ir Y 2017 m. lapkričio 15 d. prašymas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą. Prašyme pažymėta, kad jis yra pakartotinis.

9. Savivaldybės administracijos Skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 70-Z-H178 Pareiškėjui ir Y nurodyta:
„Savivaldybės administracijos pavedimu Skyrius pagal nustatytų funkcijų priklausomybę išnagrinėjo Jūsų 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą ir pateiktus dokumentus dėl Sklypo naudojimo būdo pakeitimo iš gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) į naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsniu (Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka) „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.“
Išnagrinėjus Jūsų pateiktus ir mūsų turimus dokumentus, nustatyta, kad ši teritorija yra suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A-434 „Dėl apie 2529 kv. m žemės sklypo prie Rudaminos gatvės, Europos prospekto ir Julijanavos gatvės detaliojo plano patvirtinimo“. Detaliuoju planu suformuotas apie 598 kv. m žemės sklypas Nr. 4 nuosavybės teisių atkūrimui ir yra nustatyti privalomieji teritorijos režimo reikalavimai. Detaliuoju planu žemės sklypui Nr. 4 (sklypui buvo suteiktas adresas <…>, Kaune) yra nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šis detalusis planas yra įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre (TPD registracijos Nr. T00019085) ir yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Šio detaliojo plano sprendiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centras. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registro Nr. <…>) įregistruoto Sklypo žemės pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje teritorijoje yra parengtas detalusis planas ir detaliojo plano sprendiniais yra nustatytas žemės naudojimo būdas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 318.4.5.1.2, 318.4.5.2 ir 318.4.5.3 papunkčiais, Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punktu, turi būti rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A-434 „Dėl apie 2529 kv. m žemės sklypo prie Rudaminos gatvės, Europos prospekto ir Julijanavos gatvės detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano dalies koregavimas (ar keitimas) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, informuojame, kad neturime teisinio pagrindo tenkinti Jūsų 2017 m. lapkričio 15 d. prašymo ir neturime galimybių pradėti naudojimo būdų keitimo procedūrų, kadangi žemės naudojimo būdo keitimas pagal Savivaldybės lygmens bendrąjį planą galimas urbanizuotoje teritorijoje, kurioje detalieji planai yra neparengti. Norint pakeisti žemės naudojimo būdą į kitą (us), nei numatyta patvirtintame detaliajame plane, turi būti rengiamas minėto detaliojo plano koregavimas (ar keitimas) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu.
Pageidaujant pradėti rengti patvirtinto detaliojo plano koregavimą (ar keitimą), Savivaldybės administracijos direktoriui turi būti teikiamas nustatytos formos prašymas inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą ir prašyme nurodyti pateikti dokumentai.
Prašymo forma yra skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, adresu: www.kaunas.lt→ Urbanistika→ Detalieji planai→ Dokumentų formos → Prašymas inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą.
Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį į tai, kad Jūsų pateiktame 2017 m. lapkričio 15 d. prašyme dėl Sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir pateiktoje planavimo pasiūlymų schemoje nurodyta nesutampanti informacija, t. y. skiriasi pageidaujamų pakeisti žemės naudojimo būdų nurodyti procentų dydžiai.
Šis atsakymas gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ar Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Kauno apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. […].“

10. Savivaldybės administracijoje 2018 m. sausio 9 d. buvo registruotas Pareiškėjo ir Y prašymas inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą. Prašyme nurodyta:
„Prašome koreguoti apie 2529 kv. m žemės sklypo prie Rudaminos gatvės, Europos prospekto  ir Julijanavos gatvės detalųjį planą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 434 „Dėl žemės sklypo prie Rudaminos gatvės, Europos prospekto ir Julijanavos gatvės detaliojo plano patvirtinimo“ Sklype (detaliajame plane žemės sklypas Nr. <…>).
Planavimo tikslai ir uždaviniai:
Koreguoti Sklypo detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 433, nustatytus reglamentus (detaliajame plane sklypas Nr. <…>), siekiant Sklypo dalyje pakeisti naudojimo būdą į komercinės paskirties teritorijas ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.“

11. Savivaldybės administracijos Skyriaus 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. 70-2-676 […], Pareiškėjui atsakyta:
„Informuojame, kad vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, ir Jūsų, t. y. X, ir prašymu, gautu 2018 m. sausio 9 d. organizuoti žemės sklypo, <…>, Kaune, detaliojo plano koregavimą, parengti šie dokumentai: 2018 m. vasario 21 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-579 „Dėl žemės sklypo <…>, Kaune detaliojo plano koregavimo“, 2018 m. vasario 22 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 70-28-06 ir detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa.
Pranešame, kad 2015 m. spalio 5 d. paleista Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (toliau – TPDRIS), todėl visos procedūros (parengiamojo, rengimo ir baigiamojo etapų), susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, turi būti vykdomos per TPDRIS.
Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje žemės sklypo, <…>, Kaune detaliojo plano koregavimo numeris – K-VT-19-18-94.
Norint pateikti prašymą teritorijų planavimo dokumento koregavimo sąlygoms gauti, Jūs turite gauti prisijungimą prie TPDRIS.
Dėl klausimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu ir TPDRIS naudojimu, prašome kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrių […].
Dėl techninių klausimų, susijusių su sistemos veikimu ir naudotojų prieigų suteikimu, prašome kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Informacinių technologijų skyrių […].
Gavę prisijungimą prie TPDRIS turite pateikti prašymą gauti teritorijų planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Vadovaujantis 2018 m. vasario 22 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 70-28-06 3.4 ir 4.5 punktais privalote kreiptis į šias institucijas: Savivaldybės administraciją; Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos ministerijos; AB „Energijos skirstymo operatorių“; UAB „Kauno vandenys“; AB „Kauno energija“; Telia Lietuva, AB; Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrių; UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir kitas organizacijas, susijusias su šio detaliojo plano rengimu, kad jos pateiktų teritorijų planavimo sąlygas teritorijų planavimą dokumentui rengti.
Dėl informacijos apie Sklypo detaliojo plano koregavimą prašome kreiptis į Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyr. specialistę Jūratę Batūraitę […].“

12. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. rašte Savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjui nurodė:
„1. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Savivaldybės administracijos Skyriui buvo pateiktas mano prašymas „Prašymas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kadastro numeris <…>, bei buvo pridėti reikalingi dokumentai, kuriuose buvo ir asmeniniai duomenys mano bei mano žmonos Y.
1.1.    Prašau išsiaiškinti, kodėl dokumentai buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 28 d., o užregistruoti tik 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. po mėnesio Nr. 70-25-681;
1.2.    Išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu (sutartimi, įgaliojimu, raštišku mano sutikimu ir pan.) šie dokumentai buvo perduoti 2017 m. spalio 13 d. tretiems asmenims, t. y. C, ir jie paprasčiausiai dingo, ir tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas bei Viešojo administravimo taisyklės.
2. Dingus minėtiems dokumentams 2017 m. spalio 17 d. buvo pateiktas iš naujo visas dokumentų paketas „Prašymas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą, kurie buvo užregistruoti 2017 m. spalio 19 d. Nr. 70-25-742 ir 2017 m. spalio 24 d. buvo gautas atsakymas Nr. 70-2-3842, kodėl pakeisti negalima, nes „keičiant naudojimo būdą, gyvenamajam namui skirtas plotas negali būti mažesnis nei 400 kv. m., todėl tenkinti Jūsų prašymo nėra galimybės.“
2017 m. lapkričio 15 d. buvo Jūsų Skyriui pateiktas naujas dokumentų paketas „Prašymas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą“, kuris iš viso nebuvo užregistruotas, tačiau 2017 m. lapkričio 21 d. į jį buvo pateiktas Jūsų atsakymas Nr. 70-2-4178m, kuriame ilgiausiame rašte nurodote, kodėl vėl negalite pakeisti žemės sklypo paskirties, tik žinoma, priežastį jau nurodote visiškai kitokią.
Gavus Jūsų atsakymą 2018 m. sausio 9 d. vėl buvo pateiktas naujas dokumentų paketas „Prašymas organizuoti žemės sklypo, <…>, Kaune, detaliojo plano koregavimo“ ir po 32 kalendorinių dienų, t. y. 2018 m. vasario 23 d. buvo gautas Jūsų atsakymas Nr. 70-2-676, kuriame Jūs vėl nurodote, kad negalite pakeisti žemės paskirties ir žinoma, vėl nurodote visiškai skirtingas priežastis, negu ankstesniuose atsakymuose.
2.1. Prašau paaiškinti, tai kiek dar reikės teikti dokumentų paketus, kol Jūsų pateikti atsakymai neprieštaraus vienas kitam;
2.2. Prašau paaiškinti ir tiksliai raštu nurodyti, kuriuo pagaliau Jūsų atsakymu reikia vadovautis;
2.3. Prašau nurodyti, per kiek konkrečiai laiko Jūsų Skyrius pagaliau duos sutikimą pakeisti mano Sklypo paskirtį, nurodykite teisės aktuose numatytus maksimalius terminus, nes jau praėjo daugiau negu pusantrų metų, o rezultato nėra jokio, tad kyla įtarimų, kad Jūsų vadovaujami darbuotojai ar jūs galimai neturite atitinkamų kompetencijų, piktnaudžiaujate tarnyba ar tokiu būdu reikalaujate iš manęs materialinių paskatinimų.
Apibendrinus anksčiau išsakytas mintis, noriu priminti, kad 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 4D-2017/2-1173/3D-3475 Savivaldybės administracijai buvo išsiųsta Seimo kontrolieriaus Pažyma dėl X skundo prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją; skundas buvo pripažintas pagrįstu ir nurodytos rekomendacijos, kurių privalo laikytis visi Savivaldybės administracijos darbuotojai ir tai patvirtina Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas savo raštu 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. (33.202)2-4088 […].
Remiantis nurodytomis rekomendacijomis, prašau papunkčiui nurodyti, kokius dokumentus ir kokia tvarka turiu pateikti Jūsų Skyriui, kad pagaliau galėčiau pakeisti dalį Sklypo paskirties adresu <…>, Kaunas, iš gyvenamosios į komercinę. […].“

13. Savivaldybės administracijos Skyriaus 2019 m. sausio 9 d. rašte Nr. 70-2-102 (Savivaldybės administracija nurodė, kad atsakymą parengė Savivaldybės administracijos Skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šabūnienė) Pareiškėjui nurodyta:
„Savivaldybės administracijos pavedimu Skyriuje išnagrinėjome Jūsų 2018 m. gruodžio 18 d. gautą raštą dėl Sklypo.
Paaiškiname, kad pagal Savivaldybėje nustatytą dokumentų priėmimo tvarką prašymai, raštai ar kiti dokumentai yra užregistruojami tą pačią dieną, kai yra pateikti. Jūsų 2017 m. lapkričio 15 d. prašymas pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir/ar būdą Savivaldybėje užregistruotas 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. 70-25-805. Atsakymas Jums buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 70-2-4178.
2018 m. sausio 9 d. gautas Jūsų prašymas inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą, kadangi teritorija, kurioje yra Jūsų Sklypas, buvo suplanuota detaliuoju planu.
2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. 70-2-676 Jūs buvote informuotas, kad, vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 ir Jūsų, t. y. X prašymu, gautu 2018 m. sausio 9 d. organizuoti Sklypo detaliojo plano koregavimą, parengti šie dokumentai: 2018 m. vasario 21 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-579, 2018 m. vasario 22 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 70-28-06 ir detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje Sklypo detaliojo plano koregavimo numeris – K-VT-19-18-94 (prašymui pateikti teritorijų planavimo dokumento koregavimo sąlygoms gauti, Jūs turite gauti prisijungimą prie TPDRIS).
Atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. vasario 22 d. Jūs ir Y pasirašėte Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 70-28-06.
Maloniai primename, kad detaliojo plano koregavimo parengiamojo etapo stadija yra baigta. TPDRIS sistemoje būtinos institucijos pateikė planavimo sąlygas projektui rengti, todėl nuo 2018 m. balandžio 3 d. Jūs turite galimybę tęsti detaliojo plano koregavimo procedūras ir vykdyti rengimo etapą.
Šis atsakymas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui […] Lietuvos Respublikos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams […] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

14. Pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. rašte Savivaldybės administracijos direktoriui nurodyta:
„2018 m. gruodžio 18 d. buvo išsiųstas raštas Savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjui N. Valatkevičiui (žr. pažymos 12 punktą), kuriame buvo prašoma papunkčiui atsakyti į sunumeruotus klausimus. 2019 m. sausio 9 d. buvo gautas atsakymas Nr. 70-Z-102, kuriame Skyriaus vedėjas atsakė į mano raštą taip, kaip jam buvo patogu, o ne taip, kaip aš jo prašiau. Kadangi minėta situacija su mano Sklypu dar tebesitęsia iki šiol, prašau išsiaiškinti, kodėl N. Valatkevičius neatsakė pilnai į mano raštą (pridedama), bei įpareigoti jį atsakyti į tuos keliamus klausimus visus, papunkčiui, kaip aš ir prašiau, nes šie dokumentai man reikalingi toliau kreipiantis į atitinkamas institucijas.“

15. Savivaldybės administracijos Skyriaus 2019 m. spalio 25 d. rašte Nr. 70-2-3730 (Savivaldybės administracija nurodė, kad atsakymą parengė Savivaldybės administracijos Skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šabūnienė) Pareiškėjui nurodyta:
„Savivaldybės administracijos Skyrius pagal nustatytų funkcijų priklausomybę išnagrinėjęs Jūsų 2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. spalio 17 d. gautus prašymus informuoja, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A-3472 patvirtino Sklypo detaliojo plano koregavimo (TPDRIS sistemoje projekto Nr. TPD Nr. K.VT-19-18-94) projektą. […].“

16. Skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija informavo Seimo kontrolierę, kad „[…] į Pareiškėjo prašymą, kokiu teisiniu pagrindu dokumentai buvo perduoti tretiesiems asmenims, nebuvo prielaidos atsakyti, nes nebuvo dokumentų perdavimo fakto.“

17. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau vadinama – VDAI) 2020 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 3R-357(2.13-1.) „Dėl X 2019 m. gruodžio 23 d. skundo“ nurodyta:
„VDAI 2019 m. gruodžio 27 d. gavo X 2019 m. gruodžio 23 d. skundą (reg. Nr. 1R-8030(2.13.)) (toliau – skundas).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės administracijos Skyriui pateikė prašymą organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pridėjo Sklypo plano, Nekilnojamojo turto išrašo ir kitų dokumentų kopijas (toliau kartu – Projektas). Savivaldybės administracija 2017 m. spalio 13 d. Projektą atidavė C. 2018 m. gruodžio 17 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas atsakyti, kur dingo ir kam buvo perduoti jo asmeniniai dokumentai bei norėdamas sužinoti, kokius dokumentus ir kokia tvarka reikia juos pateikti dėl Sklypo paskirties pakeitimo. Savivaldybės administracijai pateikus, Pareiškėjo teigimu, neišsamų atsakymą, Pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. raštu pakartotinai paprašė atsakyti į visus 2018 m. gruodžio 17 d. rašte pateiktus klausimus.
Pažymėtina, kad VDAI vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip metai ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai bei įvertinus tai, kad Pareiškėjas skundžia Savivaldybės administraciją dėl jo asmens duomenų tvarkymo (Projekto teikimo C) veiksmų, atliktų 2017 m. spalio 13 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus nuo Pareiškėjo skundo pateikimo VDAI dienos, Pareiškėjo skundą dalyje dėl jo Projekto perdavimo C atsisakė nagrinėti (VDAI 2020 m. sausio 3 d. Sprendimas Nr. 3R-8(2.13.)).“
VDAI nustatė:
„Savivaldybės administracija 2020 m. kovo 17 d. rašte (VDAI reg. Nr. 1R-2047(2.13.E)) nurodo, kad 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. Pareiškėjo raštai buvo gauti ir į juos buvo atsakyta. Savivaldybės administracija pateikė minėtų raštų kopijas. Taip pat Savivaldybės administracija rašte nurodo, kad pagal Savivaldybės administracijos nustatytą dokumentų priėmimo tvarką, prašymai, raštai ar kiti dokumentai yra užregistruojami tą pačią dieną, kai yra pateikti.
Pažymėtina, kad Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. rašte prašo atsakyti į klausimą – kokiu teisiniu pagrindu (sutartimi, įgaliojimu, raštišku sutikimu ar pan.) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas prašymas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kartu su juo pateiktais dokumentais buvo perduoti tretiesiems asmenims, t. y. C.
Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. raštas adresuotas Savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjui N. Valatkevičiui, Savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriuje buvo užregistruotas 2018 m. gruodžio 18 d. reg. Nr. 70-5-504. Į šį Pareiškėjo raštą Savivaldybės administracija atsakė 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 70-2-102, tai patvirtina rašte pateikta nuoroda „Į 2018 m. gruodžio 18 d. Nr. 70-5-504.“
Savivaldybės administracija 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 70-2-102 Pareiškėjui atsakant į jo 2018 m. gruodžio 17 d. paklausimą nurodo, kad Pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymas pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir / ar būdą Savivaldybėje užregistruotas 2017 m. lapkričio 16 d. reg. Nr. 70-25-805, o atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 70-2-4178. Taip pat Savivaldybės administracija nurodo, kad 2018 m. sausio 9 d. buvo gautas Pareiškėjo prašymas inicijuoti detaliųjų planų koregavimą, kadangi teritorija, kurioje yra Pareiškėjo Sklypas, suplanuota detaliuoju planu. 2018 m. vasario 23 d. Savivaldybės administracija raštu Nr. 70-2-676 informavo Pareiškėją, kad vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, ir Pareiškėjo prašymu, gautu 2018 m. sausio 9 d. organizuoti Sklypo detaliojo plano koregavimą, buvo parengti dokumentai: 2018 m. vasario 21 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-579 „Dėl Sklypo detaliojo plano koregavimo“, 2018 m. vasario 22 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 70-28-06 ir detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa. Minėtame rašte Pareiškėjui buvo nurodytas Sklypo detaliojo plano koregavimo numeris – K-VT-19-18-94 (prašymui pateikti teritorijų planavimo dokumento koregavimo sąlygoms gauti, Pareiškėjas turi gauti prisijungimą prie TPDRIS). Savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 9 d. rašte Nr. 70-2-102 nurodyta, kad detaliojo plano koregavimo parengiamojo etapo stadija yra baigta, todėl nuo 2018 m. balandžio 3 d. TPDRIS sistemoje galima tęsti detaliojo plano koregavimo procedūras ir vykdyti rengimo etapą. Įvertinus Savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 9 d. rašto Nr. 70-2-102 turinį, VDAI daro išvadą, kad Pareiškėjui nebuvo suteikta informacija, kokiu teisiniu pagrindu (sutartimi, įgaliojimu, raštišku sutikimu ir pan.) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas prašymas organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kartu su juo pateiktais dokumentais, buvo perduotas tretiesiems asmenims, t. y. C, kaip jis to prašė 2018 m. gruodžio 17 d. paklausime.
Pareiškėjas Savivaldybei pateikė 2019 m. spalio 15 d. raštą, kuriuo Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 70-2-102 nebuvo išsamiai atsakyta į jo 2018 m. gruodžio 17 d. paklausime keliamus klausimus ir pareikalavo į juos atsakyti. Šis Pareiškėjo prašymas Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje užregistruotas 2019 m. spalio 17 d. reg. Nr. R13-1486. Į Pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. raštą Savivaldybės administracija atsakė 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. 70-2-3730, nurodydami, kad atsako į 2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. spalio 17 dienomis gautus prašymus. 2019 m. spalio 25 d. rašte Nr. 70-2-3730 nurodoma, kad atsižvelgiant į gautus prašymus Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A-3472 patvirtino Sklypo detaliojo plano koregavimo (TPDRIS sistemoje Nr. K-VT-19-18-94) projektą. Savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 25 d. rašte Nr. 70-2-3730 nurodoma, kad pridedama Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. A-3472 kopija. Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 25 d. rašto Nr. 70-2-3730 turinį, darytina išvada, kad ir pagal pakartotinį Pareiškėjo prašymą, nebuvo suteikta Pareiškėjui informacija, kokiu teisiniu pagrindu (sutartimi, įgaliojimu, raštišku sutikimu ir pan.) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas prašymas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kartu su juo pateiktais dokumentais, buvo perduotas tretiesiems asmenims, t. y. C, kaip jis to prašė 2018 m. gruodžio 17 d. paklausime.
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
Duomenų subjekto teisę susipažinti su duomenimis ir šios teisės įgyvendinimo tvarką numato BDAR 12 ir 15 straipsnių nuostatos.
BDAR 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą BDAR 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal BDAR 15-22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, […]. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal BDAR 15-22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviems mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis.
Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir BDAR 15 straipsnio 1 dalies a-h punktuose nurodyta informacija. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis ir išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip, informacija pateikiama įprastai naudojama elektronine forma.
Vertinant Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją ir dokumentus, darytina išvada, kad Savivaldybės administracija į Pareiškėjo pateiktus raštus pateikdama atsakymą ir nepateikdama atsakymo į klausimą – kokiu teisiniu pagrindu (sutartimi, įgaliojimu, raštišku sutikimu ir pan.) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas prašymas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kartu su juo pateiktais dokumentais, buvo perduoti tretiesiems asmenims, t. y. C, pažeidė BDAR 15 straipsnį.“
VDAI nusprendė:
1.    Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą dalyje dėl jo teisės susipažinti su duomenimis laikyti pagrįstu;
2.    Pateikti Savivaldybės administracijai nurodymus:
2.1. Atsakyti į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. pateiktuose raštuose užduotus aktualius klausimus.
2.2. Iki 2020 m. gegužės 30 d. apie nurodymo įvykdymą informuoti VDAI.
3. Apie priimtą sprendimą informuoti Pareiškėją ir Savivaldybės administraciją.
Šis sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui […].“

18. Savivaldybės administracijos Skyriaus 2020 m. liepos 3 d. rašte Nr. 70-2-2120 Pareiškėjui nurodyta:
„Savivaldybės administracijos Skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 70-2-1548 atsakėme į Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. raštuose užduotus aktualius klausimus.
Atsižvelgdami į VDAI 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 2R-3110(2.13) pateiktą nurodymą, papildome savo atsakymą:
Informuojame, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. gavus Pareiškėjo prašymą organizuoti Sklypo Projekto rengimą bei pridėtus Sklypo plano, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, projektinių pasiūlymų schemą ir kitų dokumentų kopijas, buvo nustatyta, kad prašyme nurodytas Projekto tikslas – „nustatyti Sklypo žemės naudojimo būdų dalis Sklype (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos/komercinės paskirties objektų teritorijos)“ neatitinka prašymo formos. Telefonu apie tai informavome X ir rekomendavome pateikti tinkamos formos ir turinio prašymą. Tačiau X nurodė kreiptis į Projekto vadovą, kurio telefono numeris buvo pateiktas prašyme. Projekto vadovui išaiškinus, kas turi būti pataisyta, į Savivaldybės administraciją atvyko C, t. y. projektavimo įmonės <…> direktorius ir matininkas, rengęs projektinių pasiūlymų schemą, pridėtą kartu su 2017 m. rugsėjo 27 d. gautu prašymu. Šis asmuo patvirtino susipažinimą ne su X asmens duomenimis, o su informacija, kad pateiktas klaidingas prašymas nebus nagrinėjamas. Visi pateikti dokumentai liko Savivaldybės administracijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima numanyti, kad galimybę susipažinti su asmens duomenimis C turėjo jau anksčiau, t. y. kai rengė projektinių pasiūlymų schemą, nes nesusipažinus su dokumentais, schemos parengti neįmanoma. Net ir prašymo forma galimai buvo pildyta projektavimo įmonėje, kurioje dirba C. Deja, praėjus daug laiko, to patvirtinti negalima, tačiau kaip mus telefonu informavo C, visus prašymo dokumentus parengė jų įmonė, X juos tik pats pristatė į Savivaldybės administraciją.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2017 metais galiojo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (1996 m. birželio 11 d. Nr. I-1374) ir asmens duomenų tvarkymas nebuvo taip griežtai reglamentuotas, todėl užsakovams ir jų samdytiems projektuotojams, informacija apie rengiamus projektus buvo teikiama. Tačiau įsigaliojus BDAR, Savivaldybės administracija, kaip duomenų valdytojas, asmens duomenis tvarko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą bei VDAI rekomendacijomis bei gairėmis. Taip pat asmens duomenys tvarkomi, vadovaujantis 2020 m. balandžio 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-122 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklėmis (pakeistos 2018 m. rugpjūčio 7 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2620 patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklės). Todėl tvarkomų asmens duomenų saugumas užtikrinamas įgyvendinus būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.“

19. VDAI 2020 m. liepos 11 d. informavo, kad Savivaldybės administracijai teiktas nurodymas įvykdytas, pažymint:
„VDAI nustatė, kad Savivaldybės administracija pateikdama paaiškinimus ir atsakydama į klausimus, įgyvendino X teisę susipažinti su duomenimis pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 15 straipsnį.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
5 straipsnis:
„[…]
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso:
2.132 straipsnis
„[…]
2. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.“
2.137 straipsnis. Įgaliojimas
„1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.“

22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai
„Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
[…]
6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“

23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo:
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
„1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. […].“

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo:
23 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą)
„1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, […], kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“

25. Pareiškėjo 2017 m. prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikimo Savivaldybei metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo:
24 straipsnis. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka
„1. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
2. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. […].“

26. Pareiškėjo 2017 m. prašymo pateikimo Savivaldybės administracijai metu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis
„1. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.
2. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. “
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„1. Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
[…]
3. Duomenų teikimas – asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse).“
36 straipsnis. Šio įstatymo vykdymo priežiūros institucija ir jos teisinis statusas
„1. Kaip vykdomas šis įstatymas, išskyrus 8 ir 351 straipsnius, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Jos administracijos struktūrą tvirtina Vyriausybė arba paveda tvirtinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
3. Svarbiausi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą.“
40 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos
„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
[…]
2) nagrinėja asmenų prašymus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus (toliau – skundai), pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų;
4) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus nustatyta tvarka tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų; […].“
42 straipsnis. Skundų pateikimas
„1. Asmuo turi teisę pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tiria ir kitų institucijų jai persiųstus asmenų skundus. […].“

27. VDAI 2020 m. sausio 3 d. sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
27 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą
„1. Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu:
[…]
8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.“

28. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
„Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.“
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.“
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai.
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
[…]
13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.
[…]
4. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.
[…]
8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. […]
[…]
19 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos dalyviai
„1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

29. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo:
34 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
„1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. […] Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
[…]
5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. […].“

30. Pareiškėjo 2017 m. prašymo pakeisti Sklypo naudojimo paskirtį pateikimo Savivaldybei metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
17 straipsnis. Detalieji planai, objektai ir uždaviniai
„1. Detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus).
2. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.“

31. Pareiškėjo 2017 m. prašymo pakeisti Sklypo naudojimo paskirtį pateikimo Savivaldybei metu galiojusios Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“:
„[…]
316. Detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.
[…]
318. Galiojantys detalieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais:
[…]
318.4.5. galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių:
318.4.5.1. nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai:
[…]
318.4.5.1.2. vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus ir (ar) prijungiant naujus žemės sklypus;
[…]
318.4.5.2. keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV;
318.4.5.3. nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai); […].“

32. Pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. gauto prašymo pakeisti pagrindinę Sklypo naudojimo paskirtį gavimo Savivaldybės administracijoje metu galiojusio Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265:
„1. Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pasiūlymų teikimo savivaldybės administracijos direktoriui ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (toliau – teritorijų planavimo proceso inicijavimas), teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties sudarymo ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas. Aprašas taikomas ir iki jo įsigaliojimo patvirtintų vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų keitimui ar koregavimui ir (ar) šių procesų finansavimui.
[…]
9. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
10. Planavimo organizatorius priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo kartu su sprendimo dėl naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektu paskelbia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
11. Planavimo organizatorius, priėmęs sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo ir planavimo tikslų teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu, per 5 darbo dienas raštu apie tai praneša planavimo iniciatoriui, pateikdamas inicijavimo sutarties projektą ir nurodydamas šios sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui. […].“

33. Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo tvarka, patvirtinta 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1029 redakcija su pakeitimais):
„[…]
3. […]
Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.“

34. Pareiškėjo 2017 m. prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikimo Savivaldybei metu galiojusios Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės:
„1. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos).
[…]
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą.
4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.
[…]
26. Atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas savo prašyme turi nurodyti savo vardą ir pavardę, adresą arba kitus kontaktinius duomenis, pagal kuriuos pageidauja gauti atsakymą, taip pat atstovaujamo asmens vardą ir pavardę (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą, (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.
[…]
34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.
[…]
44. Vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinys atlieka šias funkcijas:
44.1. priima asmenų prašymus, nustato, kokia jų esmė, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, kokią informaciją ir dokumentus pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, numato, kokią informaciją institucija gali gauti iš savo administracijos padalinių, pavaldžių ir kitų institucijų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių institucija negali gauti pati arba kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia;
44.2. užregistruoja gautus asmens prašymus ir perduoda juos institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui;
44.3. perduoda asmens prašymus juos nagrinėti paskirtiems valstybės tarnautojams; asmens pageidavimu praneša jam, kuris valstybės tarnautojas nagrinėja prašymą; jeigu prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas institucijos kompetencijai, persiunčia jį kitai institucijai ir pasilieka prašymo kopiją;
44.4. įteikia ar išsiunčia asmenims atsakymus;
[…]
45. Į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu. Prireikus į prašymą gali būti atsakoma ne valstybine kalba, kai vadovaudamasi tarptautinės teisės aktais prašymą pateikia užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija. […]
46. Atsakymai rengiami ir saugomi laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.
47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:
47.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.
[…]
50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

35. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės:
„[…]
17. Atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas prašyme ar skunde turi nurodyti savo vardą ir pavardę, adresą arba kitus duomenis ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmens atstovas pageidauja gauti atsakymą, taip pat atstovaujamo asmens vardą ir pavardę (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.
[…]
24. Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus.
[…]
32. Į prašymus atsakoma valstybine kalba arba kita kalba, jei prašymą institucijos vadovo sprendimu buvo galima pateikti kita kalba, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
[…]
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
[…]
38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

36. Pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipimosi pateikimo Savivaldybei (struktūriniam padaliniui) metu galiojusios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513:
„1. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.
[…]
20. Kai prašymas organizuoti Projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS.
21. Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […].
[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] taip pat teisės aktuose reglamentavus asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada) […].“

Tyrimo išvados

38. Atsižvelgiant į skunde nurodytas ir tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, išvadas tikslinga pateikti, išskiriant šiuos klausimus:
38.1. dėl netinkamo Sklypo paskirties keitimo klausimų sprendimo;
38.2. dėl Savivaldybės administracijos specialistų neveikimo, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų įgyvendinimu;
38.3. dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo.

Dėl netinkamo Sklypo paskirties keitimo klausimų sprendimo

39. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
39.1. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su Sklypo paskirties keitimu. Dėl Savivaldybės administracijoje gautų Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 44–47 punktus).
39.2. Prašymus dėl Sklypo paskirties keitimo Pareiškėjas teikė keturis kartus:
39.2.1. Dėl Savivaldybės administracijoje 2017 m. rugsėjo 27 d. registruoto Pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (žr. pažymos 4 punktą), Savivaldybės administracija paaiškino, kad Pareiškėjui informacija buvo suteikta telefonu (žr. pažymos 25 punktą). Anot Savivaldybės administracijos, Pareiškėjas buvo informuotas, kad žemės sklypo naudojimo būdas keičiamas ne rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o žemės savininkų prašymu pagal bendrąjį planą (jei žemės sklypui neparengtas detalusis planas). Šios pozicijos pagrindas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (žr. pažymos 25 punktą).
Savivaldybės administracija Seimo kontrolierei paaiškino, kad Pareiškėjo pateikta prašymo forma prieštaravo jos turiniui, todėl negalėjo būti pradėtos procedūros, rekomenduota pateikti tinkamos formos ir turinio prašymą.
39.2.2. Į Savivaldybės administracijoje 2017 m. spalio 19 d. registruotą Pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. prašymą pakeisti Sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą (žr. pažymos 6 punktą), atsakyta Savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 24 d. raštu (žr. Pažymos 7 punktą), informuojant apie neigiamą sprendimą. Pareiškėjas informuotas apie šio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką.
39.2.3. Į Savivaldybės administracijoje 2017 m. lapkričio 16 d. registruotą Pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą pakeisti Sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą (žr. pažymos 8 punktą), atsakyta Savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. raštu (žr. Pažymos 9 punktą), informuojant apie reikalingas atlikti procedūras, būtinybę koreguoti galiojantį detalųjį planą. Sklypas suplanuotas detaliuoju planu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A-434.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (žr. pažymos 30 punktą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 318.4.5.2, 318.4.5.3 papunkčiais, norint pakeisti detaliuoju planu suplanuotą žemės naudojimo būdą, turi būti rengiamas detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu (žr. pažymos 31 punktą).
Pareiškėjas informuotas apie Savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. rašte nurodyto sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką (žr. Pažymos 9 punktą).
39.2.4. Į Savivaldybės administracijoje 2018 m. sausio 9 d. registruotą Pareiškėjo prašymą inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą (žr. pažymos 10 punktą), atsakyta Savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 23 d. raštu (žr. Pažymos 11 punktą). Pareiškėjas buvo informuotas apie prašyme nurodyto klausimo sprendimui reikalingus parengtus dokumentus, reikalingas atlikti procedūras.
39.3. Pareiškėjui inicijavus detaliojo plano koregavimo procesą (žr. pažymos 10 punktą), parengus reikalingus dokumentus, Sklypo detaliojo plano koregavimas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A-3472 (žr. pažymos 15 punktą).

40. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjas buvo raštu informuojamas apie Sklypo paskirties keitimui reikalingas atlikti procedūras, o Savivaldybės administracijos atsakymai dėl Pareiškėjo teiktų prašymų, susijusių su Sklypo paskirties keitimu, laikytini administraciniais aktais, kurių teisėtumas ginčytinas teismo tvarka (žr. pažymos 23–24 punktus). Apie tai Pareiškėjas buvo informuotas Savivaldybės administracijos raštuose, išskyrus 2018 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios X skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

Dėl Savivaldybės administracijos specialistų neveikimo, sprendžiant klausimus,
susijusius su asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų įgyvendinimu

41. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
41.1. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją (Skyrių) dėl jo ir sutuoktinės asmens duomenų neteisėto atskleidimo trečiajam asmeniui, bei informacijos šiuo klausimu pateikimo (žr. pažymos 12 ir 14 punktus).
41.2. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir skundus, bei juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 28–34 punktus).
41.3. Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisių, tvarkant asmens duomenis, gynybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (žr. pažymos 26 punktą). Asmens duomenims priskiriama bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Asmens duomenų atskleidimas, perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, laikytinas duomenų teikimu. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų vykdymo kontrolė pavesta VDAI. Ši institucija nagrinėja ir asmenų skundus bei pranešimus, pagal kuriuos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VDAI tiria ir kitų institucijų jai persiųstus asmenų skundus.
41.4. VDAI 2020 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Pareiškėjo skundą dalyje dėl jo Projekto perdavimo C dėl nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjus daugiau kaip 2 metams (žr. pažymos 17 ir 27 punktus).
VDAI 2020 m. balandžio 23 d. sprendime konstatavo Pareiškėjo teisės susipažinti su duomenimis pažeidimą (žr. pažymos 17 punktą). VDAI nusprendė, kad Savivaldybės administracija į Pareiškėjo pateiktus raštus pateikdama atsakymą ir nepateikdama atsakymo į klausimą – kokiu teisiniu pagrindu (sutartimi, įgaliojimu, raštišku sutikimu ir pan.) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas prašymas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kartu su juo pateiktais dokumentais, buvo perduoti tretiesiems asmenims, t. y. C, pažeidė BDAR 15 straipsnį.
VDAI atkreipė dėmesį į BDAR 12 straipsnio 1 dalies duomenų valdytojams nustatytą reikalavimą imtis tinkamų priemonių, kad visa BDAR 13 ir 14 straipsniuose nurodyta informacija ir visi pranešimai pagal BDAR 15-22 ir 34 straipsnius, susiję su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui būtų pateikti glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba.
VDAI pateikė Savivaldybės administracijai nurodymą atsakyti į Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. pateiktuose raštuose užduotus aktualius klausimus.
VDAI pateiktais duomenimis, Savivaldybės administracija pateikdama paaiškinimus ir atsakydama į klausimus, įgyvendino X teisę susipažinti su duomenimis (žr. pažymos 19 punktą).
41.5. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje viešojo administravimo subjektams nustatytas imperatyvus reikalavimas asmens prašyme išdėstytą klausimą, nepriskirtą nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 28 punktą).
Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie Savivaldybės administracijoje gautų Pareiškėjo kreipimųsi dalyje dėl galimo asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimo persiuntimą kompetentingai institucijai, t. y. VDAI.
41.6. Dėl Savivaldybės administracijos teiginio, kad Pareiškėjo skunde nurodytų su 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu pateiktų dokumentų perdavimo trečiajam asmeniui fakto nebuvo (žr. pažymos 16 punktą), atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės administracijoje 2017 m. rugsėjo 27 d. registruotame Pareiškėjo su Y 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme (reg. Nr. 70-25-681) yra žyma, liudijanti apie prašymo atsiėmimą 2017 m. spalio 13 d. C vardu.
Pareiškėjo 2017 m. prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikimo Savivaldybei metu galiojusių Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 26 punkte buvo nustatyta, kad atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas savo turi pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją (žr. pažymos 34 punktą). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (žr. pažymos 21 punktą).
Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad Savivaldybės administracijoje 2017 m. rugsėjo 27 d. registruotame Pareiškėjo su Y 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme (reg. Nr. 70-25-681) nurodytas asmuo, t. y. C, turėjo teisinį pagrindą atstovauti Pareiškėjo interesus institucijose.

42. Apibendrinant darytina išvada, kad dalis Pareiškėjo skundo dėl galimo asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimo liko nenagrinėti (žr. pažymos 41.4 punktą), konstatavus nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjusį 2 metų terminą (žr. pažymos 17 punktą). Dėl likusios dalies buvo konstatuotas pažeidimas, dėl kurio VDAI priėmė sprendimą ir davė Savivaldybės administracijai nurodymą.
Savivaldybės administracijai neperdavus laiku kompetentingai institucijai Pareiškėjo skundo dalyje dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo (žr. pažymos 41.5 punktą), buvo užkirstas kelias teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl asmens duomenų atskleidimo trečiajam asmeniui (žr. pažymos 17 ir 41.4 punktus). Be to, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies viešojo administravimo subjektams nustatytas imperatyvus reikalavimas asmens prašyme išdėstytą klausimą, nepriskirtą nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 41.5 punktą) ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 26 punktas (žr. pažymos 34 ir 41.6 punktus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoti:
43.1. spręsti klausimą dėl Savivaldybės administracijos specialisto, turėjusio pareigą Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. kreipimosi dalį dėl galimo asmens duomenų teisės pažeidimo persiųsti VDAI, tarnybinės atsakomybės (pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą ir nustačius pažeidimą, tarnybinės nuobaudos skyrimui nustatytas trejų metų nuo nusižengimo padarymo terminas (žr. pažymos 29 punktą));
43.2. užtikrinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies imperatyvaus reikalavimo asmens prašyme išdėstytą klausimą, kuris nepriskirtas nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 28 punktą);
43.3. inicijuoti ir atlikti patikrinimą dėl šioje pažymoje nurodyto Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 26 punkto pažeidimo (žr. pažymos 41.6 ir 42 punktus), įvertinant atsakingo asmens (2017 m. spalio 13 d. leidusio C susipažinti su Pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu, bei padaryti jame įrašą) veiksmų teisėtumą;
43.4. užtikrinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 17 punkto imperatyvaus reikalavimo kreipimosi į instituciją kito asmens vardu metu pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją (žr. pažymos 35 punktą).

Dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo

44. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
44.1. Šios skundo dalies objektas – Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis.
44.2. Informacija apie Pareiškėjo kreipimųsi, susijusių su Sklypo paskirties keitimu, Savivaldybės administracijoje nagrinėjimą pateikta šios pažymos 39.2.1–39.2.4 punktuose.
44.3. Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. kreipimųsi, kiek jie susiję su asmens duomenų teisinės apsaugos klausimais, nagrinėjimą Savivaldybės administracijoje įvertino VDAI (žr. pažymos 17 punktą), todėl šioje išvadų dalyje Seimo kontrolierė pasisako dėl Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo likusiais klausimais.
44.4. Į 2018 m. gruodžio 18 d. registruotą Pareiškėjo kreipimąsi (žr. pažymos 12 punktą) atsakyta Savivaldybės administracijos Skyriaus 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 70-2-102 (žr. pažymos 13 punktą). Šis Pareiškėjo kreipimasis vertintinas ir kaip prašymas suteikti informaciją konkrečiais klausimais, ir kaip skundas dėl asmens duomenų teisinės apsaugos bei viešojo administravimo pažeidimų, ir kaip skundas dėl netinkamai sprendžiamų klausimų, susijusių su Sklypo paskirties keitimu.
44.5. Į 2019 m. spalio 17 d. gautą Pareiškėjo kreipimąsi (žr. pažymos 14 punktą) atsakyta Savivaldybės administracijos Skyriaus 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. 70-2-3730 (žr. pažymos 15 punktą), informuojant apie patvirtintą detaliojo plano koregavimo projektą.
Šis Pareiškėjo prašymas vertintinas kaip skundas dėl netinkamų Savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjo veiksmų, teikiant atsakymą į ankstesnį skundą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami (žr. pažymos 28 punktą).
Pareiškėjo skundą (dėl netinkamai pateikto atsakymo į 2018 m. gruodžio 18 d. kreipimąsi), registruotą Savivaldybės administracijoje 2019 m. spalio 17 d., buvo pavesta išnagrinėti Savivaldybės administracijos Skyriaus vyriausiajai specialistei Živilei Šabūnienei, t. y. tai pačiai specialistei, kuri rengė Pareiškėjo skundžiamą Savivaldybės administracijos Skyriaus 2019 m. sausio 9 d. raštą (žr. pažymos 13 ir 15 punktus).
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad gavus informaciją apie pareiškėjo pažeistas teises, turi būti pradėta administracinė procedūra (žr. pažymos 28 punktą).
Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie 2018 m. gruodžio 18 d. prašymo išnagrinėjimą iš esmės ir atsakymo raštu pateikimą.
Be to, negauta duomenų, patvirtinančių, kad gavus 2019 m. spalio 15 d. skundą dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo (neatsakyta į Pareiškėjo kreipimesi nurodytus klausimus papunkčiui), būtų buvusi inicijuota administracinė procedūra.
44.6. Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją (žr. pažymos 34 ir 35 punktus). Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį (žr. pažymos 28 punktą). Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (žr. pažymos 22 punktą).
44.7. Dėl Savivaldybės administracijos atsakymų į Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. spalio 15 d. kreipimusis pažymėtina:
– 2019 m. sausio 9 d. rašte (žr. pažymos 13 punktą) nėra paaiškinta, kodėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. Savivaldybės administracijai pateiktas Pareiškėjo kreipimasis registruotas tik po mėnesio. Tik Seimo kontrolierės atliekamo tyrimo metu Savivaldybės administracija nurodė, kad prašyme Pareiškėjas nurodė neteisingą datą, todėl teiginys apie prašymo užregistravimą po mėnesio yra klaidinantis. Seimo kontrolierė neturi objektyvių galimybių patikrinti šio teiginio pagrįstumą. Tokioje situacijoje Seimo kontrolierė rekomenduotų Pareiškėjui realizuoti Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 24 punkte numatytą teisę prašyti institucijos, kuriai pateiktas kreipimasis, per 3 darbo dienas nuo prašymo, skundo gavimo institucijoje dienos atsiųsti pažymą apie priimtus dokumentus (žr. pažymos 35 punktą);
– 2019 m. sausio 9 d. rašte (žr. pažymos 13 punktą) nei patvirtintas, nei paneigtas Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. kreipimesi nurodytas teiginys, kad atsakymai į prašymą keisti Sklypo paskirtį neigiami, juose nurodomos vis skirtingos priežastys, dėl kurių negali būti sprendžiamas Sklypo paskirties keitimo klausimas. Tik Seimo kontrolierės atliekamo tyrimo metu Savivaldybės administracija pažymėjo, kad Pareiškėjas buvo informuojamas apie reikalingas atlikti procedūras. Taip pat buvo priminta, kad pagal paskutinį atsakymą, t. y. kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas apie atliktas detaliojo plano parengiamojo etapo procedūras, jis turėjo galimybę nuo 2018 m. balandžio 3 d. tęsti detaliojo plano rengimą;
– 2019 m. sausio 9 d. rašte (žr. pažymos 13 punktą) nebuvo pasisakyta dėl Pareiškėjo nurodyto atsakymo į 2018 m. sausio 9 d. prašymą parengimui nustatyto termino praleidimo;
– 2019 m. sausio 9 d. rašte (žr. pažymos 13 punktą) nėra aiškaus atsakymo, kada bus duotas sutikimas pakeisti Sklypo paskirtį;
– 2019 m. sausio 9 d. rašte (žr. pažymos 13 punktą) nesureaguota į Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų;
– 2019 m. spalio 25 d. rašte (žr. pažymos 15 punktą) nėra įvertinimo dėl Savivaldybės administracijos atsakymo į Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. kreipimąsi tinkamumo.

45. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 37 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 20 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

46. Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog į Pareiškėjo kreipimusis atsakymai pateikti, laikantis teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 44 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad buvo pažeistas teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 20, 22 ir 37 punktus) bei Pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 28 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoti užtikrinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų į prašymą (skundą) pateikti išsamų, argumentuotą, teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, atsižvelgiant į jo turinį (žr. pažymos 28 ir 35 punktus).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalies tyrimą dėl netinkamo Sklypo paskirties keitimo klausimų sprendimo nutraukti.

49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos specialistų neveikimo, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų įgyvendinimu, pripažinti pagrįsta.

50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalį dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

51.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui:
51.1.1. spręsti klausimą dėl Savivaldybės administracijos specialisto, turėjusio pareigą Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. kreipimosi dalį dėl galimo asmens duomenų teisės pažeidimo persiųsti VDAI, tarnybinės atsakomybės (pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą ir nustačius pažeidimą, tarnybinės nuobaudos skyrimui nustatytas trejų metų nuo nusižengimo padarymo terminas (žr. pažymos 29 punktą));
51.1.2. užtikrinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies imperatyvaus reikalavimo asmens prašyme išdėstytą klausimą, kuris nepriskirtas nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 28 punktą);
51.1.3. inicijuoti ir atlikti patikrinimą dėl šioje pažymoje nurodyto Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 26 punkto pažeidimo (žr. pažymos 41.6 ir 42 punktus), įvertinant atsakingo asmens (2017 m. spalio 13 d. leidusio C susipažinti su Pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu, bei padaryti jame įrašą) veiksmų teisėtumą;
51.1.4. užtikrinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 17 punkto imperatyvaus reikalavimo kreipimosi į instituciją kito asmens vardu metu pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją (žr. pažymos 35 punktą).

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                        Milda Vainiutė