PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APYGARDOS PROKURATŪROS MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS PROKURATŪRĄ
Dokumento numeris | 4D-2022/1-1290 |
---|---|
Data | 2023-02-13 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APYGARDOS PROKURATŪROS MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS PROKURATŪRĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022 m. lapkričio 7 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (toliau – Marijampolės apylinkės prokuratūra) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus kreipimąsi, nesuteikiant prašomos informacijos (toliau – Skundas).
- Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „Su skundu kreipiuosi į Jus, nurodydama, kad skundžiama institucija – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra, […] be jokių teisėtų pagrindų neišsprendė ir nepateikė prašomos informacijos, kurią turiu teisę gauti apie save pagal mano 2022-10-13 prašymą „Dėl informacijos apie savo asmenį pateikimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „2022-10-24 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros raštu Nr. AP-26111/35-4025 prokurorė […] informavo, kad prašymas išnagrinėtas, tačiau prašomos informacijos ji pateikti neturi galimybės“.
- Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 4D-2022/1-1290/3D-2470 kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
2022 m. lapkričio 30 d. Seimo kontrolierė gavo Marijampolės apylinkės prokuratūros raštą Nr. 3S-4483; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:
4.1. „Pareiškėja į prokuratūrą kreipėsi su 2022 m. spalio 13 d. prašymu „Dėl informacijos apie savo asmenį pateikimo“. Prašymas gautas 2022 m. spalio 14 d., reg. Nr. AP-26111.“
4.2. „Pareiškėjai buvo atsakyta 2022 m. spalio 24 d. raštu, reg. Nr. 3S-4024.“
4.3. „Pareiškėjai prašoma informacija pateikta nebuvo, nurodant, kad pagal Pareiškėjos nurodytas aplinkybes duomenų pateikti apie atliekamus ikiteisminius tyrimus neturima galimybės.“
4.4. „Pareiškėja dėl skunde dėstomų aplinkybių kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su skundu, reg. Nr. AP-28192. 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Ž. [tikslūs duomenys žinomi] pateikė atsakymą į skundą, reg. Nr. 12159.“
Papildomai prie Marijampolės apylinkės prokuratūros rašto pridėta: Pareiškėjos 2022-10-13 prašymo Marijampolės apylinkės prokuratūrai pateikti informaciją kopija, prašyme ji prašo pateikti informaciją apie tai, ar šiuo metu jos atžvilgiu yra atliekamas koks nors ikiteisminis tyrimas, kuriame jai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar pareikšti įtarimai už akių ir skirtos kardomosios priemonės bei apribojimai; Marijampolės apylinkės prokuratūros 2022-10-24 atsakymo Pareiškėjai Nr. AP-26111/3S-4024 kopija; Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022-11-15 atsakymo į Pareiškėjos skundą dėl informacijos neteikimo raštas Nr. 12159 Pareiškėjai, kuriame nurodoma priežastis, kad remiantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, patvirtintu 2020 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-103, informacija Pareiškėjai neteikiama (Pareiškėja nėra pateikusi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip patvirtinusi asmens tapatybę), rašte informuojama, kad visa Pareiškėjos prašoma informacija yra tvarkoma Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat atsakyme nurodyta, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti 2022 m. spalio 24 d. prokurorės atsakymą Nr. AP-26111/3S-4024 bei atitinkamai nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo suteikti 2022 m. spalio 13 d. prašyme nurodytą informaciją ar prašymą persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti kitai viešojo administravimo įstaigai.
Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.
11 straipsnis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […]“.
- Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnis – „2. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka: […] 8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus“.
- Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau vadinama – TGIDPNĮ):
4 straipsnis – „1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“
6 straipsnis – „1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:
1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;
2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;
[…]
5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis;
[…]“.
- Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-103 (toliau – Aprašas):
17 punktas – „Prašymus ir skundus registruojant būtina patikrinti, ar jie atsiųsti pagal adresatą, ar pridėti visi prašyme ar skunde nurodyti dokumentai. Jeigu trūksta dokumento ar priedo, apie tai pareiškėjas informuojamas elektroniniu paštu arba paštu, jei asmens elektroninio pašto adresas nežinomas, arba telefonu, jei toks nurodytas prašyme ar skunde.[…].“
34 punktas – „Prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui.“
52 punktas – „Jeigu išnagrinėjus prašymą ar skundą nusprendžiama netenkinti visų ar dalies prašymo ar skundo reikalavimų, atsakyme būtina nurodyti teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas toks sprendimas, ir atsakymo apskundimo tvarką.“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose, be kita ko, nurodyta:
9.1. „[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). (2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012)“.
9.2. 2021 m. gruodžio 8 d. administracinės bylos Nr. eA-3183-789/2021 nutartyje LVAT konstatavo:
„Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). 9.3. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012 konstatuojama, kad „gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą“.
9.4. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatuojama, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.
Tyrimo išvados
- Pareiškėja Skunde rašo, jog kreipėsi su prašymu į Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl informacijos pateikimo, tačiau gautame atsakyme jai prašomos informacijos nepateikė, nepaaiškino nepateikimo priežasčių, taip pat nepersiuntė nagrinėti kitai viešojo administravimo įstaigai.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2022-10-13 prašymu (reg. 2022 m. spalio 14 d. Nr. AP-26111) el. paštu kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl informacijos pateikimo. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė 2022-10-24 pateikė atsakymą Nr. AP-26111/35-40, kuriame nurodė, jog prašymas dėl informacijos suteikimo išnagrinėtas ir pagal pateiktas aplinkybes duomenų pateikti neturi galimybės.
Marijampolės apylinkės prokuratūra Seimo kontrolierei paaiškino, kad Pareiškėja dėl Skunde dėstomų aplinkybių su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (reg. Nr. AP-28192). Minėtas skundas 2022 m. lapkričio 7 d. buvo persiųstas nagrinėti ir Pareiškėjai atsakyti Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Į persiųstą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą, 2022-11-15 Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė Pareiškėjai atsakymą Nr. 12159, kuriame nurodė, kad esminė aplinkybė tiek vertinant prokurorės skundžiamą atsakymą, tiek nagrinėjant skundą yra ta, kad nėra nustatyta imperatyvi Aprašo 13 punkte reglamentuota sąlyga, susijusi su asmens duomenimis – Pareiškėja nėra pateikusi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip patvirtinusi asmens tapatybę. Atsakyme taip pat nurodyta, kad visa prašoma informacija tvarkoma Informatikos ir ryšių departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat atsakyme paaiškinta, kad nors prokurorės sprendimu nebuvo suteikta prašyta informacija, nenurodyti informacijos nepateikimo argumentai bei nenurodyta, kur kreiptis dėl informacijos pateikimo, tačiau vertinama, kad prašymas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą.
- Vadovaujantis TGIDPNĮ nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. TGIDPNĮ numatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (šios pažymos 7 punktas).
Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų, o nagrinėdama prašymus dėl duomenų teikimo privalo laikytis ir TGIDPNĮ nustatytų duomenų teikimo principų – duomenų išsamumo, duomenų tikslumo, pagalbos.
Vienas iš viešojo administravimo srityje taikomų principų yra išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (šios pažymos 5 punktas). Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.
- Pagal Seimo kontrolierei pateiktą informaciją nustatyta, kad Pareiškėja el. paštu kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą su prašymu „Dėl informacijos apie savo asmenį pateikimo“. Marijampolės apylinkės prokuratūra atsakyme Pareiškėjai tik nurodė, kad prašymą išnagrinėjo, bet informacijos pateikti neturi galimybės. Jokia kita informacija, kurią, vadovaujantis VAĮ ir TGIDPNĮ nuostatomis, privaloma pateikti teikiant atsakymus į pareiškėjų prašymus, pateikta nebuvo.
Konstatuotina, kad Pareiškėjai pateiktas atsakymas išnagrinėtas nesivadovaujant nei VAĮ nustatytu išsamumo principu, nei TGIDPNĮ nustatytais duomenų teikimo principais (atsakyme nėra nurodyta nei argumentų, nei motyvų, kuo remiantis prašomi Pareiškėjos duomenys nėra teikiami, nėra nurodyta, kur ji turėtų kreiptis, norėdama gauti prašomą informaciją ir pan.). Kartu konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės prokuratūros atsakymas Pareiškėjai nenurodant nei teisės aktų nuostatų, nei atsakymo apskundimo tvarkos neatitinka ir Apraše nustatytų reikalavimų. Pagal Apraše nurodytą reglamentavimą, jeigu išnagrinėjus prašymą ar skundą nusprendžiama netenkinti visų ar dalies prašymo ar skundo reikalavimų, atsakyme būtina nurodyti teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas toks sprendimas, ir atsakymo apskundimo tvarką (šios pažymos 8 punktas).
- Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pateiktame 2022-11-15 atsakyme į Pareiškėjos skundą Nr. 12159 yra nurodyti argumentai, kokiu pagrindu remiantis informacija nebus teikiama (nėra nustatyta imperatyvi Aprašo 13 punkte reglamentuota sąlyga, susijusi su asmens duomenimis – Pareiškėja nėra pateikusi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip patvirtinusi asmens tapatybę), paaiškinta, kad prašoma pateikti informacija yra tvarkoma Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad tokia praktika, kai Pareiškėjas informaciją sužino tik pateikęs skundą dėl jos neteikimo, nėra tinkama.
LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.
LVAT savo praktikoje akcentuoja, kad valstybės institucijos, įstaigos, pareigūnai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.
- Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės prokuratūra pateiktame 2022-10-24 atsakyme Pareiškėjai nesivadovavo VAĮ nustatytais principais, atsakymas netenkinti jos prašymo buvo nemotyvuotas ir nepaaiškintos prašomos informacijos neteikimo priežastys, atsakyme nenurodyta ir rašto apskundimo tvarka. Kartu toks atsakymas neatitinka ir TGIDPNĮ reglamentavime nustatytų duomenų teikimo principų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos Skundas dėl Marijampolės apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus kreipimąsi, nesuteikiant prašomos informacijos, yra pagrįstas.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Marijampolės apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus kreipimąsi, nesuteikiant prašomos informacijos, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktais, Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui rekomenduojama: imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų skundus ir prašymus, būtų vadovaujamasi viešojo administravimo ir teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo principais, atsakymuose nurodomos visos prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui, pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė