PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-1653
Data 2021-03-16
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. gruodžio 31 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Kauno AVPK, Kauno apskr. VPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi.

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

„2020-12-11 d. gavau iš Kauno AVPK raštą, kuriame buvau prašęs ištirti šias aplinkybes: 1) kodėl konvojuojant į Kauno apylinkės teismą mane (kaip buvusį VRM (reng. past. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) darbuotoją) konvojavo su kitu asmeniu, taip kilo pavojus mano gyvybei […]; 2) kodėl mane atvežus į Kauno apylinkės teismą į konvojavimo patalpas iš mašinos vedė kartu surakinus su (toje pačioje byloje aš esu nukentėjusysis, o Y (Seimo kontrolieriui asmens vardas ir pavardė yra žinomi) kaltinamasis) Y. Taip grėsė pavojus mano sveikatai ir gyvybei. 3) kodėl teismo salėje aš, kaip nukentėjusysis, buvau uždarytas į teismo salėje esantį stiklinį aptvarą (tik pamačiusi teisėja […] liepė skubiai atskirti). […]. Tyrime viskas paneigta, aplinkybės, kurios patvirtintų mano žodžius, nebuvo ištirtos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierius 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1653/3D-85 kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2021 m. sausio 18 d. Seimo kontrolierius gavo Kauno AVPK 2021 m. sausio 18 d. raštą Nr. 20-S-1022.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. 2020 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas „atlikti išsamų tarnybos patikrinimą būtent Kauno AVPK dėl atliktų konvojavimo veiksmų“;  „tarnybinį patikrinimą atlikus mane informuotumėt“;

4.2. „Pareiškėjo […] skundas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-11-23 raštu Nr. 5-S-16395 buvo persiųstas nagrinėti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“;

4.3. „Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo […] nuostatomis, Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas dėl […] skunde nurodytų aplinkybių. Atlikus aplinkybių patikslinimą, pil. X 2020-12-08 buvo išsiųstas atsakymas“;

4.4. Kauno AVPK 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Pareiškėjas informuojamas, kad „aplinkybių patikslinimo metu Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl […] tarnybinis patikrinimas nepradėtas“.

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. 5. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-142 (Aprašas):

1 punktas – „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Tvarkos aprašas taikomas ir tarnybą užsienyje atliekantiems pareigūnams dėl jų padarytų tarnybos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu jų tarnybą užsienyje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad užsienyje tarnaujančio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl užsienio valstybėje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų ar galimai pareigūno vardą žeminančios veikos, padarytų nesilaikant jiems privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų“;

2 punktas – „Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.“

 

  1. Kauno AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Nuostatai):

III skyriaus „Funkcijos“ 15.13 punktas – „[Kauno AVPK] Organizuoja asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018, konstatuojama:

„Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja kreipėsi į teismą nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato […] raštu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos […] skundą ir pareiškėja informuota, jog Komisariatas priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo […].

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas
taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ [reng.
past.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas] 88 str.) (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS-1312- 261/2015). Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.
ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Šiuo atveju pareiškėja iš esmės kelia ginčą, nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato […] raštu Nr. 64-S-18053(3.3E-64) dėl atsisakymo pradėti tarnybinį tyrimą, kuris, kaip minėta, yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Skunde rašoma, jog Kauno AVPK pareigūnai netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 13 d. kreipimąsi.

 

  1. Pagal Nuostatuose (šios pažymos 6 punktas) įtvirtintą teisinį reglamentavimą Kauno AVPK turi pareigą organizuoti pranešimų, įskaitant ir pranešimų apie netinkamai vykdomas tarnybines Kauno AVPK pareigūnų pareigas, nagrinėjimą. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Aprašas (šios pažymos 5 punktas), kurio tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Administracinių teismų praktikoje (šios pažymos 7 punktas) laikomasi nuostatos, kad asmenys, pranešdami apie policijos pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tik tarnybinių patikrinimų atlikimą Apraše nustatyta tvarka, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik tikrinamas pareigūnas, jeigu jam nuobauda buvo paskirta.

Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) jį konvojuojant iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir informuoti apie atlikto patikrinimo rezultatus. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 5-S-16395 Pareiškėjo kreipimasis buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Kauno AVPK. Kauno AVPK pareigūnai, gavę Pareiškėjo kreipimąsi, atliko jame nurodytų aplinkybių patikslinimą Apraše įtvirtinta tvarka ir apie nustatytas aplinkybes 2020 m. gruodžio 8 d. raštu informavo Pareiškėją. Pareiškėjas patvirtino, kad pirmiau nurodytą Kauno AVPK raštą gavo 2020 m. gruodžio 11 d. (šios pažymos 2 punktas).

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Kauno AVPK pareigūnai tinkamai reagavo į gautą Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 13 d. kreipimąsi, t. y., vykdė Nuostatuose įtvirtintą pareigą ir organizavo Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimą Apraše nustatyta tvarka (taip kaip to prašė Pareiškėjas) ir raštu informavo Pareiškėją apie sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra nepagrįstas.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundą dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi, atmesti.

 

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                     Augustinas Normantas