PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

Dokumento numeris 4D-2022/1-1233
Data 2023-01-23
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022-10-17 gavo X (toliau ir – Pareiškėjas) skundą ir 2022-11-08 skundo papildymo raštą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Kauno apskr. VPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo nagrinėjimu (toliau – Skundas).

 

  1. Skunde rašoma:

„[…] 2022 m. birželio 10 d. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išsiunčiau raštą „Dėl neteisėto horizontaliojo ženklinimo Kauno mieste“. Rašte prašiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato užtikrinti, kad Kauno mieste nebūtų naudojamas tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams prieštaraujantis ir neteisėtas rombo formos horizontalusis ženklinimas. 2022 m. birželio 13 d. iš elektroninio pašto <…> gavau atsakymą, kad dokumentas gautas ir užregistruotas. Nors mano 2022 m. birželio 10 d. rašte minima problema susijusi su eismo saugumu ir reikėtų operatyvaus reagavimo į eismo dalyvius klaidinančių ženklinimo priemonių naudojimo viešajame eisme problemą, iki 2022 spalio 12 d. atsakymo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato negavau. Todėl 2022 spalio 12 d. elektroninio pašto adresu <…> nusiunčiau užklausimą, ar buvo išsiųstas atsakymas? Jei taip, kada? Iki 2022 m. spalio 17 d. atsakymo negavau […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2022-10-25 raštu Nr. 4D-2022/1-1233/3D-2342 kreipėsi į Kauno apskr. VPK, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2022-11-04 Seimo kontrolierių įstaigoje gautas Kauno apskr. VPK 202211-03 raštas Nr. 20-S-16081.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose rašoma:

4.1. „[…] Kauno apskr. VPK 2022-06-10 buvo gautas X raštas „Dėl neteisėto horizontaliojo ženklinimo Kauno mieste“. Minėtas dokumentas 2022-06-13 buvo užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS), suteikiant jam registracijos numerį 20-AP-5149. Apie tai policijai dokumentą pateikęs asmuo buvo informuotas atskiru informaciniu pranešimu, pateiktu el. paštu. Įvertinus, kad X policijai pateiktame rašte pranešama apie galimą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 459 str. 3 d., 2022-06-29 Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK: 22172660783. Dėl minėto galimo administracinio nusižengimo yra atliekamas tyrimas.“

4.2. „2022-10-12 buvo gautas X paklausimas, reg. Nr. 20-AP-8917, „Dėl negauto atsakymo“ (Paklausimas DVS užregistruotas 2022-10-18). Atsakant į 2022-06-10 gauto prašymo Nr. 20-AP-5149 turinį, 2022-10-26 buvo parengtas ir DVS funkcionalumu pareiškėjui X […] išsiųstas Kelių policijos skyriaus atsakymas Nr. 20-S-15713 „Dėl informacijos pateikimo“.

Kaip ir išsiųstame atsakyme Nr. 20-S-15713, taip ir šiuo raštu norime pažymėti, kad Kauno miesto gatvėse, prieš važiuojamoje dalyje įrengtas pėsčiųjų perėjas, žymimas „rombo“ formos simbolis nėra reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET), nėra priskiriamas KET 3 priede reglamentuotam kelio horizontaliajam ženklinimui, nenustato ar nepakeičia esamos eismo reguliavimo tvarkos bei neatitinka sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 21 punkte „Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti“, todėl konstatuotina, kad toks kelio ženklinimas su policija negali ir neturi būti derinamas.

Pažymime, kad tyrimas administracinio nusižengimo bylos teisenoje nepažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 39 str. numatytų terminų. Atlikus tyrimą, LR ANK nustatyta tvarka, susipažinti su priimtu sprendimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22172660783, galės administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantys asmenys. LR ANK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka, teisę susipažinti su bylos medžiaga turi: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu;[…]“.

10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.[…]“.

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.[…];“.

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 20-V-30 (toliau –Taisyklės):

2 punktas – „Taisyklių nustatyta tvarka nagrinėjami asmenų kreipimaisi į Kauno apskr. VPK, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Kauno apskrities policijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami siūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie Kauno apskr. VPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – kiti darbuotojai), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, taip pat kitokie asmenų kreipimaisi į Kauno apskr. VPK.“

3 punktas – „Pagal Taisyklių nuostatas priimami asmenų skundai ir pranešimai dėl pažeistų jų teisių ar teisėtų interesų, išsiunčiami administracinių procedūrų sprendimai.“

34 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo Kauno apskr. VPK dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatytų terminų. Kai dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą administracinė procedūra negali būti baigta, Kauno apskr. VPK viršininkas ar jo įgaliotas asmuo gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

39 punktas – „Jeigu prašymo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra teisės pažeidimų požymių, Kauno apskr. VPK per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo Kauno apskr. VPK dienos persiunčia tokio prašymo kopiją ir prie jo pridedamų dokumentų kopijas Kauno apskr. VPK struktūriniam padaliniui, kompetentingam tirti šiuos teisės pažeidimus. Tais atvejais, kai tolesniam prašymo nagrinėjimui būtinas kompetentingo Kauno apskr. VPK struktūrinio padalinio atsakymas, prašymo nagrinėjimas Kauno apskr. VPK viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti sustabdytas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo bylos teiseną arba kol bus baigta baudžiamoji byla ar administracinio nusižengimo bylos teisena. Apie tokio prašymo nagrinėjimo sustabdymą Kauno apskr. VPK ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui ar jo atstovui.“

48 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: 48.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą: išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 48.2. į prašymą pateikti Kauno apskr. VPK turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 48.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 48.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Kauno apskr. VPK veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami siūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar į kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu, kuriame turi būti motyvuotai atsakyta į visus asmens pateiktus klausimus, nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą.“

 

  1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-525:

16 punktas – „Kitos vyriausiojo policijos komisariato vykdomos funkcijos: […]16.13. įgyvendina asmenų skundų, prašymų, pasiūlymų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti;“.

23 punktas – „Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas: 23.1. asmeniškai atsako už vyriausiajam policijos komisariatui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemas, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus, nustato vidaus kontrolės procedūras vyriausiajame policijos komisariate; 3.2. įgyvendindamas Lietuvos Respublikos įstatymus, Prezidento dekretus, Vyriausybės nutarimus, Ministro Pirmininko potvarkius ir patvirtintas programas, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymus ir nurodymus, planuoja, organizuoja, kontroliuoja ir atsako už vyriausiojo policijos komisariato veiklą;“.

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-06-23 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) nutartys:

9.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta: „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

9.2. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatuojama, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei pranešė, kad 2022-06-10 kreipėsi į Kauno apskr. VPK dėl galimai neteisėto horizontaliojo ženklinimo Kauno mieste, atsakymo taip ir negavo, todėl 2022-10-12 elektroniniu paštu papildomai kreipėsi, tačiau ir į šį kreipimąsi negavo atsakymo.

 

  1. Pažymėtina, kad Kauno apskr. VPK, nagrinėdamas pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų.

LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

LVAT savo praktikoje akcentuoja, kad valstybės institucijos, įstaigos, pareigūnai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai (pažymos 9.2 papunktis).

Pareiga organizuoti asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą bei imtis priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti, be kita ko, yra įtvirtinta ir Kauno apskr. VPK nuostatuose (šios pažymos 7 punktas).

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2022-06-10 raštu kreipėsi į Kauno apskr. VPK elektroniniu paštu dėl Kauno mieste naudojamo neteisėto rombo formos horizontaliojo ženklinimo. Minėtas kreipimasis 2022-06-13 Kauno apskr. VPK buvo užregistruotas (reg. Nr.20-AP-5149), apie tai Pareiškėjas informuotas atskiru informaciniu pranešimu, pateiktu el. paštu.

Nustatyta, kad Kauno apskr. VPK, įvertinęs, jog Pareiškėjas pranešė apie galimą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 459 str. 3 d., 2022-06-29 buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK: 22172660783, dėl minėto galimo administracinio nusižengimo buvo atliekamas tyrimas.

Tik po Pareiškėjo papildomo 2022-10-12 kreipimosi „Dėl negauto atsakymo“ el. paštu (Kauno apskr. VPK gauta 2022-06-13 reg. Nr. Nr.20-AP-5149) bei po Seimo kontrolierės kreipimosi, Kauno apskr. VPK Pareiškėjui 2022-10-26 pateikė atsakymą Nr. 20-S-15713 į 2022-06-10 kreipimąsi ir į papildomą 2022-10-12 kreipimąsi. Atsakyme akcentuojama, kad Kauno miesto gatvėse, prieš važiuojamojoje dalyje įrengtas pėsčiųjų perėjas, žymimas rombo formos simbolis nėra reglamentuotas KET (šios pažymos 4.2 papunktis).

 

  1. Taisyklių 39 punkte reglamentuota, jeigu prašymo turinyje yra teisės pažeidimų požymių, tais atvejais, kai tolesniam prašymo nagrinėjimui būtinas kompetentingo Kauno apskr. VPK struktūrinio padalinio atsakymas, prašymo nagrinėjimas Kauno apskr. VPK viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti sustabdytas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo bylos teiseną arba kol bus baigta baudžiamoji byla ar administracinio nusižengimo bylos teisena. Apie tokio prašymo nagrinėjimo sustabdymą Kauno apskr. VPK ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui ar jo atstovui.

Kaip Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierę informavo Kauno apskr. VPK, įvertinus Pareiškėjo pateiktą informaciją buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimo administracinio nusižengimo, buvo atliekamas tyrimas (šios pažymos 4.1 papunktis). Tyrimo metu Seimo kontrolierė išsiaiškino, kad apie šį faktą ir apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą Pareiškėjui nebuvo pranešta, kaip tai numatyta Taisyklėse.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes (šios pažymos 6 punktas), viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Kauno apskr. VPK), įvertinęs Pareiškėjo pateiktą informaciją ir pradėjęs administracinio nusižengimo bylos teiseną, turėjo sustabdyti prašymo nagrinėjimą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo sustabdyti prašymo nagrinėjimą informuoti apie tai Pareiškėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apskr. VPK pareigūnai nesilaikė Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų ir neinformavo Pareiškėjo apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą, todėl Skundas yra pagrįstas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendžiama X Skundą dėl Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), neinformuojant apie prašymo nagrinėjimą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kauno apskr. VPK viršininkui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų skundus ir prašymus, būtų veikiama ir pagal gero viešojo administravimo principus, asmenys būtų informuojami laikantis Taisyklėse nustatytų terminų ir reikalavimų.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Erika Leonaitė