SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau vadinama ir – Kauno AVPK KPV) policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai pateikus / nepateikus atsakymus į Pareiškėjo kreipimusis (toliau vadinama ir – Skundas).

2. Skunde nurodoma:

„[…] 2020 m. sausio 17 d. Kaune, J. Pabrėžos gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas mano automobilis VW Multivan, […]

2020 m. gruodžio 17 d. pateikiau prašymą suteikti informaciją Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, kuriame prašiau nurodyti, kokie tyrimo veiksmai byloje buvo atlikti 1) 2020 m. rugpjūčio mėnesį, 2) 2020 m. rugsėjo mėnesį, 3) 2020 m. spalio mėnesį, 4) 2020 lapkričio mėnesį.

Į šį prašymą suteikti informaciją, atsakymo taip ir negavau, nors nuo jo pateikimo 20 darbo dienų jau praėjo. Gavau tik tyrėjos […] parengtą raštą 2021-01-29 Nr.20-S-2067, kuriame parašyta, kad su mane dominančia informacija galiu susipažinti atvykęs į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą iš anksto sutartu laiku. Vietoj to, kad būtų pateikta mano prašoma informacija el. paštu, man siūloma pažeisti karantino režimą.[…]

2021 m. sausio 15 d. pateikiau prašymą pateikti bylos medžiagą ir bylos apyrašą. Į šį prašymą gavau tyrėjos [….] parengtą raštą 2021-01-28 Nr. 20-S-1956, kuriame nurodoma, kad bylos medžiaga man buvo išsiųsta 2020-06-22 ir kad su šiuo raštu man siunčia tik LTEC raštą dėl 2020-04-22 Ekspertizės akto Nr. l1-402 (20) patikslinimo. Tačiau mano prašyme buvo konkrečiai nurodyta, jog prašau pateikti bylos medžiagą su apyrašu, kuris ir šį kartą buvo nepatenkintas.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybai adresuoti mano prašymai suteikti informaciją yra ignoruojami […], tyrėja […] pavėluotai biurokratiškai „atsirašinėja“, iki šiol nei į vieną mano prašymą nebuvo atsakyta išsamiai ir tiksliai. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunduose nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2021 m. kovo 8 d. Nr. 4D-2021/1-231/3D-643 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau vadinama ir – Kauno AVPK), prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2021 m. balandžio 15 d. Seimo kontrolierius gavo Kauno AVPK atsakymą Nr.20-S-5066.

Pateiktame atsakyme ir papildomuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „2020 m. gruodžio 17 d. Kauno AVPK gautas X prašymas (Kauno AVPK reg. Nr. 20-AP-8222), kuriuo prašė pateikti informaciją, kokie tyrimo veiksmai administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-20-9518807 buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais. X medžiagos kopija buvo pateikta 2020-06-22 10.27 val. el. paštu […], 2020-08-26 minėtu el. paštu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, 2021 m. sausio mėn. 28 d. išsiųstas Lietuvos teismo ekspertizių centro raštas dėl 2020-04-22 Ekspertizės akto Nr. 11-402(20) patikslinimo.

Visa tyrimo medžiagos kopija X buvo pateikta anksčiau, todėl jis turėjo galimybę su ja susipažinti, atsakymas į X prašymą pateiktas Kauno AVPK 2021-01-29 raštu Nr. 20-S-2067, kuriuo X informuotas, kad su prašoma informacija gali susipažinti atvykęs į Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybą iš anksto sutartu laiku.[…]“;

4.2. „[…] X pateiktame atsakyme buvo pasiūlyta atvykti ir susipažinti su bylos medžiaga. Taip buvo nurodyta todėl, kad X visa medžiagos kopija jau buvo pateikta. […]“;

4.3. „[…] 2021 m. sausio mėn. 15 d. gautas X prašymas (Kauno AVPK reg. Nr. 20-AP-345) pateikti eismo įvykio tyrimo medžiagą. Atsakymas pateiktas Kauno AVPK 2021-01-28 raštu Nr. 20-S-1956, kuriame pareiškėjui nurodoma, kad visą eismo įvykio tyrimo medžiagos kopiją jis yra gavęs ir ji pakartotinai nebus siunčiama. Su atsakymu buvo išsiųstas papildomai gautas Lietuvos teismo ekspertizių centro raštas dėl 2020-04-22 Ekspertizės akto Nr. 11-402(20) patikslinimo. X su bylos medžiaga susipažino ir jos kopijas pasidarė 2021-02-26, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-9864-2021. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 570 straipsnio (Administracinių nusižengimų bylų viešumas) 3 dalyje nurodyta, kad asmenys (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai) su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga gali susipažinti, tik po to, kuomet surašomas administracinio nusižengimo protokolas.

Bylos apyrašas administracinio nusižengimo byloje daromas bylą perduodant saugoti į archyvą arba perduodant nagrinėti teismui.[…]“;

4.4. Papildomai Kauno AVPK pateikė Pareiškėjo 2020-12-17 ir 2021-01-15 rašytų prašymų ir atsakymų į juos kopijas.

5. Seimo kontrolierius 2021 m. liepos 9 d. Nr. 4D-2021/1-231/3D-1703 kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas pateikti papildomą informaciją dėl Skunde nurodytų aplinkybių.

2021 m. liepos 20 d. Seimo kontrolierius gavo Kauno AVPK 2021 m. liepos 19 d. atsakymą Nr.20-S-5066, kuriame nurodyta:

5.1. „Kauno apskr. VPK KPV pareigūnai tirdami ir nagrinėdami X pateiktus prašymus administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-20-9518807, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 577 str. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos. Susipažinus su aukščiau minimos administracinio nusižengimo bylos dokumentais nustatyta, kad visi X pateikti prašymai buvo užregistruoti policijos informacinėje sistemoje, Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS), į visus juos buvo atsakyta, administracinės nusižengimo bylą vykdančių policijos pareigūnų“;

5.2. „Specialaus teisės akto, įsakymo, rekomendacijų ar tvarkos aprašo, kurie specialiai reglamentuotų susipažinimo tvarką su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga nėra.“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau vadinama – ANK):

564 straipsnis. Administracinių nusižengimų teisenos procesinės taisyklės – „1. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles.[…]“;

570 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylų viešumas – „[…] 3. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.[…]“;

577 straipsnis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos – „1. Administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. 2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; 3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. […]“.

7. Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodyme „Dėl policijos gaunamų dokumentų“, patvirtintame 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608 (toliau vadinama – Įsakymas):

„1.1.6. gavus proceso dalyvio kreipimąsi, kuriame nekeliamas konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtų procesinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo klausimas, bet pateikiama nuomonė ar pastebėjimai dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ar kitų bendro pobūdžio trūkumų arba kitais klausimais, jis nagrinėjamas vadovaujantis Taisyklėmis.

1.2. Nagrinėjant pareiškimus, pranešimus ar kitokius dokumentus apie administracinį  nusižengimą, būtų vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

1.3. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta administracinė procedūra būtų atliekama tik tais atvejais, kai nagrinėjamas asmens skundas apie viešojo administravimo subjekto, t. y. policijos įstaigos ar pareigūno, veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir dėl to priimamas administracinės procedūros sprendimas (pvz., asmeniui pateikus prašymą dėl informacijos suteikimo, jam nebuvo atsakyta arba atsakymas asmens netenkina ir pan.);[…]“.

8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“;

10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „[…] 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“;

11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

9. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta:

„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų“;

„ […] 35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

[…]

38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

10. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau vadinamas – TGIĮ):

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jeigu šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. […]. 4. Prašymų pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas“;

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;

4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;

6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai.“;

17 straipsnis. Dokumentų pateikimas – „[…] 2. Jeigu prašyme nenurodytas dokumentų pateikimo būdas, dokumentai pateikiami tokiu pačiu būdu, kokiu gautas prašymas.[…]“.

Lietuvos Respublikos teismų praktika

11. Vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT) yra pažymėjęs,

11.1. „[…] kad termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (šiuo aspektu žr. 2013 m. gruodžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013)“;

11.2. „[…] procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr. 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013).“

11.3. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015)“.

Tyrimo išvados

12. Skunde Pareiškėjas rašo, kad 2020-12-17 ir 2021-01-15 kreipėsi į Kauno AVPK KPV su prašymais, tačiau į 2020-12-17 prašymą suteikti informaciją iš administracinio nusižengimo bylos atsakymo taip ir nesulaukia, o į 2021-01-15 prašymą atsakymas pateiktas neišsamus ir Pareiškėjo prašomos dokumentų kopijos iš administracinio nusižengimo bylos nepateiktos.

13. Pažymėtina, jog ANK 577 straipsnyje reglamentuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Pažymėtina, jog Kauno AVPK KPV Seimo kontrolieriui nurodė, kad specialaus poįstatyminio teisės akto – įsakymo, rekomendacijų ar tvarkos aprašo, kurie specialiai reglamentuotų susipažinimo tvarką su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga – nėra (šios pažymos 5.2. punktas).

Lietuvos policijos generalinio komisaro Įsakyme nurodyta, kad nagrinėjant pareiškimus, pranešimus ar kitokius dokumentus apie administracinį nusižengimą būtų vadovaujamasi Įsakymo nuostatomis, kuriose apibrėžta, jog kai asmeniui pateikus prašymą dėl informacijos suteikimo jam nebuvo atsakyta arba atsakymas asmens netenkina, vadovaujamasi VAĮ nuostatomis (šios pažymos 7 punktas).

Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, institucijos, tarp jų ir Kauno AVPK KPV, privalo pareiškėjams teikti visus pagal teisės aktus teiktinus ir jų prašymo turinį atitinkančius dokumentus (juose esančią informaciją). Prašymų dėl informacijos gavimo pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja VAĮ, TGIĮ ir Taisyklės.

TGIĮ (šios pažymos 10 punktas) nustatyta, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

VAĮ įtvirtinta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose, tarp jų ir Kauno AVPK KPV, taisykles tvirtina Vyriausybė. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai turi būti išnagrinėjami ir atsakymai į juos turi būti pateikiami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia atsakymą pagal jo turinį arba atsisako patenkinti minėtą prašymą. Atsakyme, kuriame atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, turi būti nurodomos atsisakymo suteikti prašomą informaciją priežastys ir asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (šios pažymos 8, 9 punktai).

14. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-12-17 Kauno AVPK KPV pateikė prašymą, kuriame pažymėjo: kadangi jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla grąžinta tyrimą atlikusiam pareigūnui esamiems prieštaravimams pašalinti, Kauno AVPK KPV prašė pateikti informaciją, kokie papildomi tyrimo veiksmai byloje Nr. 07-20-9518807 buvo atlikti 2020 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesiais, taip pat prašė pateikti dokumentų kopijas.

Kauno AVPK KPV 2021-01-29 raštu Nr. 20-S-2067 pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog su esančia administracinio nusižengimo medžiaga Nr. 07-20-95188007 Pareiškėjas gali atvykti susipažinti į Kauno AVPK KPV.

Svarbu pažymėti, jog laikotarpiu, kai Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Kauno AVPK KPV, Lietuvos teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, buvo paskelbtas karantinas ir asmenų judėjimas buvo ribojamas.

Seimo kontrolierius pažymi, jog VAĮ įtvirtintas naujovių ir atvirumo permainoms principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius.

Seimo kontrolieriui kyla pagrįstas klausimas, kodėl Kauno AVPK KPV nurodydamas Pareiškėjui atvykti į Kauno AVPK KPV susipažinti su administracinio nusižengimo byla nesivadovavo naujovių ir atvirumo principu ir negalėjo administracinio nusižengimo bylos medžiagos Pareiškėjui pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas ir patys policijos pareigūnai buvo įpareigoti užtikrinti asmenų judėjimo ribojimų priemonių įgyvendinimą.

Skundo tyrimo metu išanalizavus dokumentinę medžiagą, taip pat matyti, kad į Pareiškėjo 2020-12-17 kreipimesi prašomą informaciją nėra tinkamai atsakoma – dėl jo prašymo nėra priimtas nei sprendimas informaciją (dokumentų kopijas) pateikti, nei sprendimas atsisakyti ją pateikti, nenurodomos informacijos (dokumentų kopijų) nepateikimo priežastys ir tokio atsakymo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakant į Pareiškėjo 2020-12-17 kreipimąsi nebuvo vadovaujamasi VAĮ, TGIĮ bei Taisyklių nuostatomis.

Pažymėtina ir tai, kad į Pareiškėjo 2020-12-17 kreipimąsi atsakyta tik 2021-01-29, t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą 20 darbo dienų atsakymui pateikti terminą.

LVAT yra pažymėjęs, jog termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinamas su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (šios pažymos 11.1. ir 11.2. punktai).

15. Skundo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2021-01-15 Pareiškėjas pateikė prašymą Kauno AVPK KPV, kuriame prašė pateikti visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą.

Į šį prašymą Kauno AVPK KPV 2021-01-28 pateiktas atsakymas Nr. 20-S-1956, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjui tyrimo medžiagos kopijos jau buvo išsiųstos 2020-06-22, todėl pakartotinai siunčiamos nebus, pateikiamos tik po 2020-06-22 į bylą gautų dokumentų kopijos (šios pažymos 4.1. punktas).

Taisyklėse įtvirtinta, jog į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Seimo kontrolierius pažymi, jog Kauno AVPK KPV 2021-01-28 pateiktame atsakyme, nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas nepateikti Pareiškėjui prašomų dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, jog TGIĮ nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams visą informaciją (dokumentus), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Seimo kontrolierius atkreipia Kauno AVPK KPV administracijos dėmesį, kad Pareiškėjui adresuotame 2021-01-28 rašte Nr. 20S-1956, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti Pareiškėjo 2021-01-15 prašymą ir pateikti prašomą informaciją, nebuvo išaiškinta šio atsakymo apskundimo tvarka.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (pažymos 11.3 punktas).

16. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno AVPK KPV netinkamai atsakė į Pareiškėjo prašymus (2020-12-17 ir 2021-01-15), atsakymus pateikė nesivadovaujant VAĮ, TGIĮ ir Taisyklių nuostatomis, kaip tai konstatuota šios pažymos 14 ir 15 punktuose. Tokie Kauno AVPK KPV pareigūnų veiksmai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl Pareiškėjo skundas pripažįstamas pagrįstu.

17. Pagal Kauno AVPK KPV pateiktą informaciją nustatyta, jog 2021-02-26 Pareiškėjas susipažino su bylos medžiaga ir gavo jos kopijas (šios pažymos 4.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierius neteiks rekomendacijos Kauno AVPK KPV išnagrinėti Pareiškėjo 2020-12-17 ir 2021-01-15 prašymus iš naujo.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia, kad X skundas dėl Kauno AVPK KPV pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų nagrinėjimu, yra pagrįstas.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

19. Vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierius Policijos generaliniam komisarui rekomenduoja:

apsvarstyti galimybę reglamentuoti ANK 577 straipsnyje nustatytos teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga tvarką.

20. Vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomenduoja:

20.1. imtis priemonių, kad ateityje į pareiškėjų prašymus pateikti informaciją (dokumentus) būtų teikiama visa pagal teisės aktus teiktina informacija arba priimamas sprendimas tokios informacijos neteikti, nurodant tokio sprendimo priėmimo priežastis (kartu ir teisinį pagrindą) bei jo apskundimo tvarką;

20.2. imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų prašymai pateikti informaciją būtų nagrinėjami ir atsakymai į juos teikiami TGIĮ, VAĮ ir Taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

21. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                           Augustinas Normantas