PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Valiūno persiųstas nagrinėti X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas dėl pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiavimu (toliau vadinama – Rinkliava), bei galimai neteisėtu kelio dalies sodininkų bendrijos (toliau vadinama – SB) teritorijoje privatizavimu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Alytaus rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. K-286 5.1 punkte numatyta 50 procentų Rinkliavos lengvata gyventi nepritaikytiems sodo nameliams;
2.2. Gavęs įspėjimą dėl Rinkliavos skolos išieškojimo, raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, tačiau atsakymo negavo. Pamanė, kad klaida ištaisyta, tačiau kitais metais vėl gavo įspėjimą dėl Rinkliavos skolos išieškojimo;
2.3. 2018 metais nuvyko į uždarąją akcinę bendrovę Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau vadinama – ARATC). Paaiškėjo, kad atsakyme įrašytas adresas „<…>“, tuo tarpu Pareiškėjas gyvena adresu <…>;
2.4. Rinkliavos skaičiavimo klausimu penkis kartus raštu kreipėsi į Savivaldybės merą, du kartus buvo priėmime. Nors buvo pažadėta išsiaiškinti, Rinkliavos lengvatos gyventi nepritaikytam sodo nameliui taikymo klausimas iš esmės nesprendžiamas;
2.5. Visiems rajono gyventojams taikomos Rinkliavos nuolaidos, o sodininkams tokių nuolaidų nėra.

3. Priėmimo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje metu Pareiškėjas kėlė klausimą dėl kelio dalies SB <…> teritorijoje neteisėto privatizavimo.
Iš Pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 metais susirašinėta su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Alytaus skyriumi (toliau vadinama – Skyrius) dėl sumažinto žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <…> Alytaus r. sav., ploto atstatymo.

4. Pareiškėjas prašo „išnagrinėti nurodytas aplinkybes ir pateikti atsakymą“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama).

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Informacija, susijusi su Pareiškėjo skunde nurodyta dalimi dėl Rinkliavos skaičiavimo ir su kreipimųsi šiuo klausimu Savivaldybėje bei ARATC nagrinėjimu:
5.1. Savivaldybėje 2016 m. vasario 12 d. registruotame Pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. rašte Savivaldybės merui buvo nurodyta, kad 2016 m. vasario 8 d. gavo ARATC įspėjamąjį raštą apie 36,09 Eur Rinkliavos skolą. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. birželio 18 d. negyveno namuose, nes gydėsi ligoninėje. Pareiškėjas nurodė, kad Rinkliavos skola už 3 metus po 40 Lt paskaičiuota neteisingai. Pareiškėjas kėlė klausimą, kodėl jis turi mokėti Rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą sode, jei rudenį ir žiemą sode nedirba. Pareiškėjas paaiškino mokėjęs 50 procentų Rinkliavos, nes Savivaldybės raštinėje buvo paaiškinta, kad turi pristatyti ARATC iš SB pažymą, kad sode negyvena. Pareiškėjas nurodė, kad toks dokumentas buvo pristatytas 2013 metais.
Pareiškėjo kreipimesi nurodytas adresas – „<…> Alytus.“
5.2. ARATC 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-1010 Pareiškėjas buvo informuotas, kad ARATC Rinkliavą skaičiuoja, vadovaudamasis galiojančiais Rinkliavos nuostatais (patvirtinti Savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 (su vėlesniais pakeitimais)), kurių priedo „Rinkliavos dydžiai Savivaldybėje“ 17 eilutėje sodų paskirties objektams (pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre) nustatytas Rinkliavos dydis yra 11 Eur metinis mokestis (iki 2014 m. gruodžio 31 d. Rinkliavos dydis sodo valdai su gyvenamosios ar kitos (sodų) paskirties pastatais buvo 40 Lt, o sodo valdai be gyvenamosios ar kitos (sodų) paskirties pastatų – 20 Lt. Metinis mokestis). ARATC nurodė, kad mokestis nebūtų skaičiuojamas, jei Pareiškėjas pristatytų SB pirmininko pažymą, kad sodo valdoje nėra pastato.
ARATC 2016 m. kovo 3 d. rašte Nr. S-1010 Pareiškėjui nurodyta, kad atsakymas siunčiamas adresu – „<…> Alytus.“
5.3. Savivaldybės 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. (3.7)K26-736 Pareiškėjas buvo informuotas:
„Atsakydami į Jūsų 2016 m. vasario 12 d. raštą, informuojame, kad, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. K-294 IX sk. „Vietinės rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos“, komunalinių atliekų turėtojai ir Rinkliavos mokėtojai, pateikę patvirtinančius dokumentus, turi teisę: susipažinti su visa informacija apie Rinkliavos dydžius ir įmokas, jų apskaičiavimu ir atliekų tvarkymo sąnaudomis; reikalauti iš ARATC pakeisti ar patikslinti registro duomenis, jei tokie duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs; reikalauti perskaičiuoti netinkamai apskaičiuotas Rinkliavos įmokas. Vadovaujantis anksčiau minėtu skyriumi, Rinkliavos mokėtojai privalo laiku sumokėti apskaičiuotas Rinkliavos įmokas, nurodytas mokėjimo pranešimuose. […].“
5.4. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. rašte Savivaldybės merui nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 sodo pastatas, tai negyvenamas pastatas, todėl nesuprantamas yra reikalavimas pateikti SB pažymą, kad Pareiškėjo namelis sodo sklype nėra tinkamas gyventi.
5.5. Savivaldybės 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. (3.7)K26-1852 Pareiškėjui nurodytas teisinis reglamentavimas, susijęs su Rinkliavos Savivaldybės teritorijoje nustatymu. Rašte pažymėta:
„[…] Savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau – nuostatai), kuriais buvo nustatytas Rinkliavos dydis Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir Rinkliavos mokėtojams.
Pagal minėtas teisės aktų nuostatas komunalinių atliekų turėtoju ir mokėtoju už jų tvarkymą laikomas asmuo, valdantis, naudojantis, disponuojantis nekilnojamuoju turtu Savivaldybės teritorijoje. Kadangi Jums priklauso nekilnojamasis turtas Alytaus r. sav., <…>., todėl pagal Nuostatų 5 punktą Jūs laikytinas Rinkliavos mokėtoju, turinčiu piniginę prievolę mokėti Rinkliavą.
Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje galioja Savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. K-286 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų patvirtinimo“ (pakeitimas Savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 3d. sprendimu Nr. K-204) patvirtintos lengvatos:
1) Rinkliavos lengvata – 100 procentų atleidimas nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu Savivaldybės teritorijoje, kuriam yra išduotas galiojantis statybos leidimas ir pasirašyta sutartis su statybines atliekas tvarkančia įmone;
2) Rinkliavos lengvata – 100 procentų atleidimas nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamą naudoti/gyventi (ne mažiau kaip 25 procentų stogo konstrukcijų supuvę ir sulūžę, nėra daugiau kaip 50 procentų langų, nėra namo lauko durų, įgriuvusi perdanga tarp rūsio ir pirmo aukšto, tarp pirmo aukšto ir mansardos, nugriuvusi dalis lauko sienų, suirę pamatai, sugriuvę krosnis ir kaminas, nėra elektros, negalimi kiti namo šildymo būdai) ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą Savivaldybės teritorijoje;
3) Rinkliavos lengvata – 100 procentų atleidimas nuo įmokos I ir IV ketvirčiais asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu savivaldybės teritorijoje, kuriam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas I ir IV ketvirčiais yra neįmanomas;
4) Rinkliavos lengvata – 70 procentų atleidimas nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu Savivaldybės teritorijoje, ne mažiau kaip vieną ketvirtį iki kreipimosi į ARATC dienos nenaudojusiam nekilnojamojo turto.
Informuojame, kad Savivaldybės taryboje yra patvirtintas Gyventojų išlaidų, patirtų už komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo paslaugas, kompensavimo tvarkos aprašas, todėl dėl papildomos informacijos apie kompensacijas prašome kreiptis į Jūsų seniūnijos socialinį darbuotoją.
Šis Savivaldybės teikiamas atsakymas gali būti skundžiamas Savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai […] arba Kauno apygardos administraciniam teismui […] per vieną mėnesį nuo jo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“
5.6. Pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės merą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nors pateikiami raštai, juose nėra atsakymų į klausimus, kuriais kreiptasi. Pareiškėjas nurodo: „[…] priminsiu Savivaldybės potvarkio 5 p. atleidimą nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu – žemės sklypu, esančiu SB, Savivaldybės teritorijoje, kuriame nėra namelio, tinkamo gyventi. […] nuo spalio 1 d. iki sekančių m. balandžio pirmos dienos jokių darbų sode neatlieku, pažymas reikalaujamas 5 punkte, pristačiau pačiam A. Reipai. […].“
5.7. Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (3.7)K26-2760 Pareiškėjui buvo nurodyta:
„Informuojame, kad remiantis Savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. K-374 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ priedo „Vietinės rinkliavos dydis Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ 17 punktu, kuriame teigiama, jog sodų paskirties objektai (pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtinais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre), naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei, SB nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys SB nariams, bet esantys sodo teritorijoje, yra apmokestinami 11 Eur per metus Rinkliavos. Kadangi Jūsų sodo sklypas, esantis <…>, priklauso SB <…>, Jūs turite mokėti Rinkliavos mokestį, kuris sudaro 11 Eur per metus.
Asmenys, norintys gauti Rinkliavos mokesčio 50 procentų lengvatą, turi pateikti ARATC Savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. K-286 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų patvirtinimo“ 5.1–5.1.3 punktuose nurodytus dokumentus. […].“
5.8. ARATC 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. S-617 Pareiškėjui nurodyta:
„Išnagrinėję Jūsų prašymą dėl Rinkliavos <…>, Alytaus r. sav., primename, kad ARATC Rinkliavą skaičiuoja, vadovaudamasis galiojančiais Savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 (nauja redakcija 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. K-32). Informacija internete adresu www.aratc.lt – Gyventojams – Rinkliava – Alytaus rajono savivaldybė.
Informuojame, kad Jūsų rašte minimas 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. K-286 nebegalioja nuo 2011 m. spalio 14 d., todėl prašomos lengvatos taikyti negalime. Pridedama sprendimo kopija, kuriuo panaikinamas sprendimo galiojimas.
Atsiprašome už nepatogumus, kurie atsirado išsiuntus Jums atsakymą 2016 m. kovo 3 d. Nr. S-1010 netiksliu adresu. Tikimės, kad daugiau tokių nesusipratimų nebus. […].“
5.9. Pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės merą, nurodydamas, kad jau ketvirtą kartą kreipiasi, negaudamas atsakymo į tą patį klausimą, „ar teisėtai reikalauja ARATC iš manęs, kad mokėčiau pilną mokestį, kai mano namelis nepritaikytas gyventi? Vadovaujantis Jūsų sprendimu, nurodytus sprendime dokumentus pateikiau asmeniškai ARATC direktoriui. Moku 50 procentų. […].“
5.10. Savivaldybės mero 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. (3.7)K26-976 Pareiškėjui nurodyta:
„Atsakydami į Jūsų raštą, informuojame, kad ARATC, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. K-436 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. K-294 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nuostatai) 5 punktu, kuris nustato nekilnojamojo turto objektų (toliau – NTO) skirstymą į kategorijas (pateikiamam Nuostatų 2 priede) ir Rinkliavų dydžius (pateikiamam Nuostatų 1 priede), Jums teisingai paskaičiavo mokėtiną sumą, kadangi Nuostatų 42 punkte nurodyta lengvata – netaikyti kintamosios Rinkliavos dedamosios yra taikoma tik nesinaudojant NTO (ši sąvoka apibrėžta Nuostatų 6.6 papunktyje), kurie yra gyvenamosios paskirties.
Šis atsakymas/raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Kauno apygardos skyriui […] arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams […] per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos.“
5.11. Savivaldybės administracijos Seimo kontrolieriui pateiktais duomenimis:
„Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą Rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 18 punkte numatyta, kad sodų paskirties pastatai yra apibrėžiama kaip pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei SB nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys SB nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Nekilnojamojo turto objektai – pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos. Vadinasi teisinis reguliavimas nustato, kad apmokestinami sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys SB nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Jeigu sklype nėra pastato, tik tuščias žemės plotas, tuomet Rinkliava neskaičiuojama. Pareiškėjo atveju Rinkliava yra skaičiuojama, nes kaip ir pats teigia Pareiškėjas rašte (Savivaldybėje gauta 2016 m. balandžio 5 d., Nr. K26-482), „mano sodo namas pastatytas pagal pastato tipinį projektą. Leidimas statybai išduotas ir tvirtintas architekto. Pastatas priimtas eksploatacijai. Registrų centras užregistravo nuosavybės teisę nekilnojamam daiktui ir išdavė nuosavybės pažymėjimą.“
[…]
Rinkliavos nuostatai, patvirtinti Savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. K-136 redakcija) (toliau – Nuostatai) nustato Rinkliavos apskaičiavimo ir administravimo principus, Komunalinių atliekų turėtojų registro sudarymą, Rinkliavos mokėjimo tvarką ir Rinkliavos gražinimo atvejus. Nuostatų 50 punkte nustatytos šios lengvatos:
„50. Rinkliavos lengvatos:
50.1. 100 proc. atleidimas Rinkliavos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą Savivaldybės teritorijoje.
50.2. Rinkliavos kintamosios įmokos dalies nemoka asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamojo turto objektu Savivaldybės teritorijoje, kuriems I ir IV ketvirčiais komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas yra neįmanomas.
50.3. Mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumažinamas iki 1 % šeimos arba vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų, jeigu Rinkliavos dydis viršija 1 % vidutinių mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
50.4. SB, kurios pageidauja gauti vieną sąskaitą, už visas SB esančias sodų valdas, pastovioji Rinkliavos įmokos dalis sumažinama 2,15 Eur už nekilnojamojo turto objektą, kintamoji įmokos dalis skaičiuojama pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį. Minimalus konteinerių ištuštinimo dažnis – 18 kartų per metus.“
Savivaldybės 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. K-286 įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir negalioja nuo 2017 m. rugsėjo 9 d.
Be to, Pareiškėjui Savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (3.7)K26-2760 „Dėl vietinės rinkliavos“ nurodė dar galiojusio teisės akto (Savivaldybės 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. K-286) nuostatas. Rinkliavos 50 proc. lengvatos atleidimas nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu – žemės sklypu, esančiu SB Savivaldybės teritorijoje, kuriame nėra namelio, tinkamo gyventi, taikoma, kai asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 5 punkte nustatyta lengvata, ARATC pateikia 5.1.1-5.1.3 punktuose nurodytus dokumentus, t. y.
5.1.1. prašymą;
5.1.2. SB pirmininko pažymą, išduotą pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą tvarką ir formą, patvirtinančią, kad žemės sklype, esančiame SB, nėra namelio, tinkamo gyventi;
5.1.3. Rinkliavos mokėjimo pranešimo kopiją.
Informuojame, kad Savivaldybės administracija nėra gavusi aukščiau minėtų dokumentų, dėl Rinkliavos lengvatos pritaikymo.
[…]
Nuostatų 38 punkte numatyta, kad Rinkliavos mokėtojai, pateikę patvirtinančius dokumentus, turi teisę reikalauti perskaičiuoti netinkamai apskaičiuotas Rinkliavos įmokas.
[…]
Administratorius, gavęs anksčiau nurodytus dokumentus, perskaičiuoja Rinkliavą, išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį. Rinkliavos lengvatos nurodytos Nuostatų 50 punkte. Nepateikus visų Nuostatuose nurodytų dokumentų, Rinkliavos lengvatos netaikomos […].
Vadovaujantis Nuostatų 5 punktu, NTO skirstomi į kategorijas […], kuriomis nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir dydžiai […]. Nuostatų l priedu sodų paskirties objektams, skaičiuojama pastovioji įmokos dalis 15,15 Eur ir kintamoji dalis, priklausanti nuo konteinerių skaičiaus, ištuštinimų dažnio ir tūrio. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų. Pastovioji Rinkliavos dedamoji nustatoma: 1) NTO, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 1 m2 bendro nekilnojamojo turto plotą ir NTO paskirtį; 2) NTO, kuriems negalima nustatyti tikslaus nekilnojamojo turto ploto, – eurais NTO vienetui pagal turto paskirtį ir objektų skaičių. Atsižvelgiant į šią nuostatą Nuostatų l priede 15,15 Eur. pastovioji įmokos dalis nustatoma NTO, kuriam negalima nustatyti tikslaus ploto ir kuriam priskirtas individualus rūšiuojamojo surinkimo konteineris, ar kuriam priskirtas kolektyvinis rūšiuojamojo surinkimo konteineris.
Nuostatų 2 priede numatyta, kad sodų paskirties objektai naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei SB nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys SB nariams, bet esantys sodo teritorijoje.
[…]
Savivaldybėje pripažįstamas netinkamu gyventi NTO yra tuomet, kai atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) Nėra dalies stogo, stogo dangos dalis nuplėšta vėjo ar susidėvėjus ir sulūžus, stogo konstrukcijos supuvę ir sulūžę;
2) Nėra daugumos langų: išdaužyti langų stiklai, visiškai supuvę rėmai, išpuvę angokraščiai ar kitaip visiškai susidėvėję;
3) Nėra lauko durų;
4) Įgriuvusi perdanga tarp rūsio ir pirmo aukšto, tarp pirmo ir antro aukšto ar mansardos;
5) Nugriuvusi dalis lauko sienų;
6) Sugriuvę, suirę pamatai: vietomis suirę, yra kiauryminių plyšių, susmigę į žemę. Jei pamatai iš akmenų – nėra dalies akmenų;
7) Sugriuvusi krosnis ir nėra elektros, nėra kamino arba kaminas sugriuvęs, suiręs, nėra galimybių suremontuoti ir negalimi kiti namo šildymo šaltiniai (jei nekilnojamam turtui nustatoma tik šio aprašo 7 punkte numatyta sąlyga, turtas pripažįstamas netinkamu naudoti/gyventi tik I ir IV ketvirčiais). […].“

6. Informacija, susijusi su Pareiškėjo skunde nurodyta dalimi dėl galimai neteisėto kelio dalies SB <…> teritorijoje privatizavimo, žemės sklypų ribų keitimo:
6.1. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. S2-S-13496 X, Y ir Z nurodyta:
„Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriuje buvo nagrinėjama administracinės teisės pažeidimo byla, pagal Z pareiškimą, dėl X pastatyto automobilio bendro naudojimo kelyje, kuris trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.
Minėta administracinės teisės pažeidimo byla X atžvilgiu buvo nutraukta, kadangi jo veikoje nebuvo nustatyti teisės pažeidimo požymiai.
Šiuo metu gavus papildomai įrodymus (medžiagą apie minėtų asmenų sklypų, kelio pločius) iš kitų valstybės institucijų, bei atlikus papildomus ginčo kelio matavimus, buvo nustatyta, kad Z ar prieš ją buvusio sodo sklypo savininkai neteisėtai dalį bendro naudojimo kelio pavertė savo žemės sklypu, dėl ko kaimynui pastačius nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų, transporto priemonę prie savo sodo namelio, pastatyta transporto priemonė trukdė Z pravažiuoti keliu, todėl prašome SB pirmininką […] įpareigoti sodo sklypo savininkę atstatyti bendro naudojimo kelią į pradinę padėtį.“
6.2. Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. raštu kreipėsi į NŽT Skyrių, nurodydamas:
„Kaimynas, darydamas sklypo geodezinį planą, neteisėtai pasisavino dalį gatvės. Norėdamas išlaikyti priklausomą gatvės plotį, praplėtė mano sklypo sąskaita.
[…] Tokių nusikaltimų sode daug. Vietomis negalima net prasilenkti. Tai – ant dviejų kėdžių sėdinčio SB pirmininko Y nuopelnas.
Prašau Jūsų pareikalauti, kad būtų atstatyta gatvė pagal SB generalinį planą. […].“
6.3. NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 2SD-2561-(14.2.104.) Pareiškėjui nurodyta:
„[…]
Nagrinėjant Jūsų Prašyme minimo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) suformavimo dokumentus, esančius NŽT Skyriuje, ir VĮ Registrų centro duomenis, nustatėme, kad žemės sklypas valdomas privačios nuosavybės teise nuo 1992 m. gruodžio 24 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas sklypas privatizuotas parengiant preliminarių matavimų planą, kuriame vietinės reikšmės kelias – Ginčo objektas, nurodytas „4 m pločio“. Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenys LKS-94 koordinačių sistemoje nustatyti 2009 m. spalio 1 d., patvirtinti 2010 m. sausio 4 d. apskrities […] įsakymu. Pažymėtina, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje, žemės sklypo plotas sumažėjo 17 kv. m, šiaurinė sklypo riba pailgėjo 10 cm, pietinė sutrumpėjo 1 cm. […].
Pažymėtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) iš visų pusių (neskaitant Ginčo objekto – kelio ribos) ribojasi su žemės sklypais, kuriems taip pat atlikti kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje.
Nuostatų 32.1.2.2.2 papunktis nurodo, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės.
Nagrinėjant žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) suformavimo dokumentus, esančius NŽT Skyriuje ir VĮ Registrų centro duomenis, nustatėme, kad žemės sklypas (5598 kv. m ploto) valdomas privačios nuosavybės teise nuo 1992 m. lapkričio 27 d. Įregistravimo pagrindas „1992 m. rugsėjo 28 d. SB nario žemės sklypo planas (be geodezinių matavimų) Nr. 306-v“. Minėtame preliminarių matavimų sodo plane, vietinės reikšmės kelio – ginčo objekto plotas nenurodytas (pagal mastelį minėtas plotas – 4–5 m). Žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) šiaurinėje ir rytinėje ribose ribojasi su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. <…> ir kadastro Nr. <…>, kuriems atlikti kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje.
[…] nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje bei vietovėje esantys duomenys nesutampa, t. y. registruotas žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) plotas – 0,0598 ha, kadastro žemėlapyje įbraižytas bei galimai vietovėje naudojamas – 0,0634 ha. Taip pat privatizavimo metu sodo namelis nuo gatvės buvo 1,80 m, vietovėje (tikrinimo metu iki tvoros – 1,50 m).
Ginčo objektas – kelias kadastro žemėlapyje siauriausioje Ginčo objekto dalyje nurodytas 5,96 m, vietovėje – 3,90 m (siauriausia dalis), atitinkamai ties plačiausia žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), riba 5,57 m (kadastro žemėlapyje). Vietovėje minėtas kelias (<…> skersgatvis) vietomis išplatėja (pagal naudojimą) iki 6 m.
Pažymėtina, kad SB <…> išplanavimo projekte Ginčo objekto–kelio plotis skaitmenimis nenurodytas, pagal mastelį minėtas plotis – 4 m.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, rekomenduojame Jums užsisakyti bei atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje. Matininkų sąrašas skelbiamas NŽT tinklalapyje www.nzt.lt.
Vadovaujantis Kadastro įstatymo 3 straipsniu, informuojame, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastro duomenys gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei minėtų žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis.
Atsižvelgiant į prašyme nurodytą informaciją, pažymime, kad teisės aktai nenumato galimybės tretiesiems asmenims (t. y. ne žemės sklypo savininkams) administracine tvarka vienašališkai reikalauti pakeisti ar panaikinti jau atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Šis NŽT Skyriaus raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.“
6.4. Pareiškėjas 2019 m. birželio 12 d. rašte NŽT Skyriui nurodė prašantis išsiaiškinti ir atstatyti valstybės žemės bendro naudojimo kelio plotą, jo sklypo nusavintą plotą ir performuotą gatvės plotą pagal SB generalinį planą. Pareiškėjas pažymėjo:
„[…] nepastebėjote pagrindinio teisinio dokumento. Nepastebėjote ir Z išskirto žemės sklypo ploto, valdymo pagrindo ir namelio pririšimo prie gatvės 3,5 m, kad gatvė performuota ir gatvėje iškastas šulinys. Nepastebėjote, kad planelis privatizavimui suklastotas ir patvirtintas SB pirmininko ir žemėtvarkos skyriaus parašais ir spaudais.
Nepastebėjote ir antros klastotės, kai Z ir Y 2007 metais leido matininkui atlikti kadastrinius matavimus koordinačių sistemoje, nepaisydami Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos kelių eismo priežiūros (2007 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 52-5-13494) viršininko G. Čepulio perspėjimo. […] geodezinis planas suklastotas ir taipogi patvirtintas SB primininko Y ir žemėtvarkos skyriaus parašais ir spaudais […].
Jūs rašote, kad „…ginčo objektas – kelias – kadastro žemėlapyje siauriausio ginčo objekto dalyje yra 5,96 m, tačiau vietovėje tik 3,90 m (?) (siauriausia dalis 3 m). Atitinkamai ties plačiausia žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) riba 5,57 m (?) (kadastro žemėlapyje) vietovėje minėtas kelias (<…> skersgatvis) vietomis išplatėja (pagal naudojimą) iki apytikriai 6 m.“ Oficialiuose dokumentuose apytikrių matavimų nebūna. SB <…> išplanavimo projekte ginčo objekto – kelio – plotas skaitmenimis nepažymėtas, pagal mastelį apytikriai 4 m (ir vėl apytikriai). Tai koks gi kelio plotas turėtų būti iš tikrųjų ir ties kuriais sklypais pasisavintas valstybės žemės plotas? Galbūt jums derėtų pasinaudoti savo patarimu ir kreiptis į teismą, kad būtų atstatytas teisingumas?
Liemenuotų gatvių tiesiog nebūna (žr. SB gen. planą).
Faktui nustatyti tereikėjo išmatuoti kelio plotį pradžioje ir pastebėti, kaip jis kinta ties ginčo vieta. Tam nereikalingi lazeriniai prietaisai – pakaktų paprastos matavimo juostos ir sąžinės (dėl centimetrų nesismulkinsim). Aš nereikalauju nieko, kas man nepriklauso – teprašau atstatyti nusavintą man teisėtai priklausančią sklypo dalį ir ištaisyti gatvės brėžinio klastotę pagal originalų SB gen. planą. […] prašau atsakyti į šiuos klausimus:
1)    Ar bus pakartotinai sudaryta komisija tiksliam bendro naudojimosi valstybės žemės plotui nustatyti?;
2)    Ar galima valstybės žemėje (gatvėje) be leidimo išsikasti šulinį?;
3)    Nurodyti juridinį pagrindą mano sklypo plotui sumažinti. […].“
6.5. NŽT Skyriuje 2019 m. liepos 24 d. gautame Pareiškėjo kreipimesi buvo prašyta atsakyti į 2019 m. birželio 12 d. rašte nurodytus 3 klausimus (žr. pažymos 6.4 punktą).
6.6. 2019 m. rugpjūčio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad atsižvelgdami į Pareiškėjo pranešimą, NŽT Skyriaus specialistai patikrino skersgatvio nuo <…> Alytaus r., naudojimą, iki žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>. Patikrinimo akte nurodyta:
„[…]
Patikrinimo metu <…> skersgatviu pravažiavimo galimybė vietovėje esančiu keliu yra. Kliūtys eismui nesudarytos. Užkoordinuotas vietovėje esamas ir naudojamas <…> skersgatvis ir ginčo objektas – šulinys. Situacija vietovėje užkoordinuota, […].“
6.7. NŽT Skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte Pareiškėjui nurodyta:
„Informuojame, kad NŽT Skyriaus specialistai, atsižvelgdami į Jūsų 2019 m. birželio 13 d. gautą raštą bei į 2019 m. liepos 24 d. papildomai gautame pareiškime išdėstytus teiginius, 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliko <..> skersgatvio, esančio SB <…> naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu atlikta foto fiksacija fotoaparatu OLYMPUS TOUGH TG-820, faktinės aplinkybės nustatytos TOPCON HIPER GB500.
Patikrinimo metu nustatyta, kad SB <…> teritorijoje, vietovėje esamas, naudojamas <…> skersgatvio plotis yra skirtingas, nuo 5,61 m iki 3,74 m. Pažymėtina, kad SB <…> teritorijos išplanavimo schemoje, <…> skersgatvio (toliau – ginčo objektas) (kelio) plotis nenurodytas. Pagal mastelį bei privatizavimo planuose nurodytus duomenis, minėtas plotis yra 4 m.
Pažymime, kad žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) naudojimas nepažeidžia žemės sklypo plane nurodytų ribų.
[…]
Nagrinėjant klausimą dėl Jūsų žemės sklypo ploto sumažinimo pakartotinai paaiškiname, kad išnagrinėjus ir patikrinus faktines aplinkybes vietovėje, nustatyta, kad Jūsų žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje bei vietovėje esantys duomenys nesutampa, t. y. registruotas žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) plotas 0,0598 ha, kadastro žemėlapyje įbraižytas bei galimai vietovėje naudojamas – 0,0634 ha […] privatizavimo metu sodo namelis nuo gatvės buvo 1,80 m. vietovėje (tikrinimo metu iki […] 1,50 m. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, rekomenduojame Jums užsisakyti bei atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje. Matininkų sąrašas skelbiamas NŽT tinklalapyje www.nzt.lt.
Patikrinus Jūsų rašte minimas aplinkybes dėl šulinio kasimo valstybinėje žemėje, paaiškiname, kad patikrinimo metu nustatyta, jog minėtas šulinys patenka į privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas.
Informuojame, kad įvertinus patikrinimo rezultatus, NŽT Skyrius neturi pagrindo patraukti asmenų administracinėn atsakomybėn dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo.
[…]
Šis NŽT Skyriaus raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.“
6.8. NŽT Skyriuje 2019 m. rugsėjo 12 d. gautas Pareiškėjo kreipimasis dėl netinkamo atsakymo į 2019 m. birželio 12 d. kreipimąsi, prašant atsakyti į nurodytus tris klausimus (reg. Nr. 2SS-41). Pareiškėjas pažymėjo:
„[…]
2019 m. rugpjūčio 6 d. Jūsų komisija buvo vienašališka. Manau, kad turėjo dalyvauti pagrindinis atstovas SB pirmininkas, turintis SB generalinį planą Y, ir neteisėtai užvaldę bendro naudojimo skersgatvio valstybinės žemės plotą savininkai, turėdami sodo namelių tiek apskaitos bylutes, kuriose matytume visus teisinius įrašus. Kaip pav. išskirtas sklypo plotas namelio pririšimas prie gatvės ir t. t. Tik jais vadovaujantis galėtume nustatyti objektyvią tiesą.
Pav. Jūs rašote, kad mano sklypo plotis didesnis nei priklauso, nors Z, darydama geodezinį planą, dalį mano sklypo nusavino. Kaip suprasti?
Paaiškinu, kaip sėkmingai sekėsi klastoti planus, nuo namelio pridavimo eksploatacijai pradžios: pirma klastotė, kai neprisilaikant duoto pririšimo namelio prie skersgatvio, sklypą patraukė į priekį. Antra klastotė, kai netinkamą duotam planui planelį pateikė privatizavimui. Trečia, kai darė namelio rekonstrukciją – praplėtė į skersgatvį 1 m ir į šoną ir perkėlus tvorą 1,30 m (žr. tvorą) ir ketvirta, kai Z sodo namelį pertvarkė į gyvenamą namą (žr. liemenuotą skersgatvį, geodezinį planą). […].“
6.9. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu prašė NŽT Skyriaus atstatyti gatvę pagal SB generalinį planą.
6.10. NŽT Skyriaus 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. 2SS-79-(14.2.45.) Pareiškėjui nurodyta:
„Išnagrinėjus Jūsų rašte nurodytas aplinkybes bei turimą dokumentaciją, pažymime, kad žemės sklypas, kadastro Nr <…>, esantis <…>Alytaus rajone SB <…>, pamatuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pažymime, kad ženklinant minėtą žemės sklypą dalyvavo bei žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte pasirašė ir SB <..> pirmininkas B. Akcentuotina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. <…> kraštinė, besiribojanti su SB <…> tvora, atlikus kadastrinius matavimus, sutrumpėjo 14 cm.
[…]
Pažymime, kad negalime patikrinti ir įvertinti dokumentų autentiškumo, nes NŽT ši funkcija nepriskirta. Dėl galimo dokumentų klastojimo Jūs turite teisę kreiptis į teisėtvarkos instituciją.
Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Šis NŽT Skyriaus raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.“
6.11. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. kreipimesi NŽT Skyriui atkreipė dėmesį į netinkamai sprendžiamus jo prašymuose nurodytus klausimus, prašydamas „atsakyti tik į šiuos klausimus:
1)    nurodyti, kokiais dokumentais vadovaujantis iškastas bendro naudojimo valstybinėje žemėje šulinys (juridinių dokumentų kopijas);
2)    kokiais dokumentais vadovaujantis tvirtinote Z žemės sklypo geodezinį planą (pridėti kopijas)?;
3)    kokiais dokumentais vadovavotės, sumažindami man teisėtai priklausančio sklypo plotą. Žiūr. geodezinį planą (pridėti juridinių dokumentų kopijas)?;
4)    kada atstatysite mano teisėto sklypo plotą? […].“
6.12. NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. 2SS-1-(14.2.45) Pareiškėjui nurodyta:
„Pakartotinai išnagrinėjus Jūsų rašte nurodytas aplinkybes bei turimą dokumentaciją, paaiškiname:
1) Jūsų rašte minimas šulinys iškastas privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. <…>);
2) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau vadinama – Kadastro įstatymas) 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta nekilnojamųjų daiktų kadastro nustatymo detali tvarka ir reikalavimai. Nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formą, turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai).
Nagrinėjant Jūsų Prašyme minimo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) suformavimo dokumentus, esančius NŽT Skyriuje ir valstybės įmonės Registrų centras duomenis, nustatėme, kad žemės sklypas valdomas privačios nuosavybės teise nuo 1992 m. gruodžio 24 d. Minėtas sklypas privatizuotas parengiant preliminarių matavimų planą.
Pažymime, kad atlikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, tuometinis žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą patikrino ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, jį suderino. Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenys LKS-94 koordinačių sistemoje nustatyti 2009 m. spalio 1 d., patvirtinti 2010 m. sausio 4 d. apskrities viršininko įsakymu.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punkte nurodoma, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose, patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.
3) Pažymime, pagal Nuostatų 21 straipsnį žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą, pažymime, kad tikslus žemės sklypo plotas nustatomas tik atlikus kadastrinius matavimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atlikus Jūsų žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustačius ploto skirtumą NŽT Skyrius nustatys žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašys išvadą dėl tolimesnių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbų.
4) Klausimas dėl Jūsų žemės sklypo ploto bus sprendžiamas, nustačius žemės sklypo ploto neatitikimus, atlikus Jūsų žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nurodyta, kad privati informacija – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui atstovauti galima administracinio akto pagrindu. Šio civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Vadovaudamiesi aukščiau nurodytu teisės aktu Jūsų prašymo pateikti dokumentų kopijas, susijusias su trečiaisiais asmenimis, tenkinti negalime, kadangi nepateikėte dokumentų, įrodančių Jūsų teisę gauti prašomą informaciją.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso II skyriaus 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Šis NŽT Skyriaus raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.“
6.13. Pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. rašte NŽT Skyriui nurodyta, kad neatsakoma į užduotus klausimus dėl suklastotų sklypų planų, „leidimo koreguoti gatvę, mažinant mano teisėtai valdomą sklypą. Man žinoma, kad SB pirmininkas ir žemėtvarka neturi teisės keisti be tam tikrų leidimų gatvių ir sklypų plotus. […] mano sklypą matavo du kartus, žada matuoti dar kartą, kam ir kada, neaišku? Manęs nedomina kitų sklypų plotai. Mane domina teisingumas – projektinis skersgatvio plotas pagal generalinį planą. Atstačius skersgatvio plotą, nesunku bus nustatyti klastotes. Tam turėsite paimti iš Z ir šulinio savininko sodo techninės apskaitos bylutes ir rasite visą tiesą. Sklypai matuojami nuo gatvės. Rasite namelio pririšimą prie gatvės ir kt. Tai yra pirminiai dokumentai. Man tos bylutės gerai žinomos.
Mano namelio gatvės pusė yra be nukrypimų. Prašau Jūsų atsakyti, kokiais dokumentais vadovaujantis, leidot koreguoti skersgatvį ir sumažinti man teisėtai priklausantį sklypo plotą, ir kada sutvarkysit dangstomą klastotę. […].“
6.14. NŽT Seimo kontrolieriui pateiktais duomenims:
„[…]
Išnagrinėję VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 33/1015) duomenis, nustatėme, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), esantis <…> Alytaus r. sav., suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 1998 m. birželio 2 d. atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates nustatant grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. 33/1254) Z nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), esantis <…>., Alytaus r. sav., suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 2009 m. spalio 1 d. atlikus kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad žemės sklypai (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) nesiriboja.
[…]
Pažymime, kad NŽT Skyriaus archyve saugomos SB <…> generalinių planų (toliau – Generalinis planas) […] nepatvirtintos kopijos. Taip pat informuojame, kad minėtų planų originalai taip pat nėra perduoti Savivaldybei.
Pažymime, kad Generaliniame plane <…> skersgatvio (ginčo kelias) plotis nėra nurodytas. Informuojame, kad minimas ginčo kelio plotis (4 m) yra nurodytas žemės sklypų (kadastro Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>) privatizavimo (preliminarių matavimų) planuose.
[…]
Išnagrinėję NŽT Skyriaus pateiktus dokumentus, nustatėme, kad matininkas C atliko žemės sklypo (kadastro <…>) kadastrinius matavimus, 2009 m. spalio 5 d. surašė žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribų paženklinimo–parodymo aktą, be kitų dokumentų, parengė žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) planą M 1:500 (0,0700 ha) ir kadastro duomenų formą […]. Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Ž-17-(1.3.) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ […] buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenys. Pažymėtina, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas sumažėjo 17 kv. m, šiaurinė žemės sklypo riba pailgėjo 10 cm, pietinė sutrumpėjo l cm. Taip pat pažymėtina, kad SB <…> pirmininkas minėto žemės sklypo planą suderino, tai patvirtindamas parašu.
[…]
Informuojame, kad Generaliniame plane pakeitimai, susiję su minėtų žemės sklypų ribų keitimu, nebuvo atlikti. […].“

7. Seimo kontrolieriaus tyrimo, susijusio su sodų suplanavimo projektų apskaita (2018 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-24), metu buvo gautas ŽŪM 2018 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 3IN-475(8.1E), kuriame nurodyta:
„[…]
Taigi, sodo žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo teritorijos suplanavimo projektus (generalinius planus), o minėtieji dokumentai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilygintini teritorijų planavimo dokumentams.
Taip pat pažymime, kad mėgėjų sodo teritorijos suplanavimo projektų (generalinių planų) registravimas TPDR ar kitame registre nepakeis sodo teritorijos suplanavimo projektų (generalinių planų) statuso, kadangi minėtieji planai vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai ir jais privaloma vadovautis, atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus.
[…] Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą privaloma vadovautis sodo teritorijos suplanavimo projektu (generaliniu planu), jeigu tai teritorijai nėra parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas (paruoštas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą) arba žemės valdos projektas. Minėtas reikalavimas, atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo taikomas visuomet.
Pažymime, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Kadangi sodo žemės sklypų privatizavimas ir ženklinimas vietovėje vyko pagal sodo teritorijos suplanavimo projektus (generalinius planus), todėl visais atvejais turi būti vadovaujamasi sodo suplanavimo projektu (generaliniu planu) ar sodo žemės sklypo ar teritorijos teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, parengtu pagal dabartinį teisinį reglamentavimą.
Taip pat pažymime, kad teisiškai reglamentavus mėgėjų sodų teritorijų suplanavimo projektų (generalinių projektų) registravimą TPDR, jų teisinis statusas nepakis, kadangi minėtieji planai vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, ir jais privaloma vadovautis, atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar sodo teritorijos suplanavimo projektai (generaliniai planai) pagal projektų rengimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus buvo registruoti TPDR, ar ne, minėtieji planai vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, todėl jie prilygintini teritorijų planavimo dokumentams, o jų statusas neturi įtakos žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimui ar kadastro duomenų derinimui.
[…] Informuojame, kad NŽT teritoriniuose skyriuose įvykdyta mėgėjų sodo teritorijų, esančių jų administruojamose teritorijose, sodo teritorijos suplanavimo projektų (generalinių planų) inventorizacija ir visa informacija suvesta į Sodininkų generalinių planų apskaitos žurnalą, o minėto žurnalo duomenys skelbiami NŽT internetiniame puslapyje. Atkreiptinas dėmesys, kad sodo teritorijos suplanavimo projektų (generalinių planų) apskaita leidžia matininkams lengviau rasti reikalingus dokumentus dėl kadastrinių matavimų atlikimo, taip pat ir dėl vykdomos apskaitos išvengiama minėtų projektų dubliavimo, kai SB pirmininkas ir NŽT teritorinis skyrius archyvuoja skirtingas minėtų projektų versijas. Šiuo atveju matininkas, vadovaudamasis NŽT teritoriniame skyriuje turimu inventorizuotu sodo teritorijos suplanavimo projektu (generaliniu planu), atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatydamas žemės sklypo kadastro duomenis išvengia žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypų planų derinimo klaidų. […].“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
5 straipsnis:
„[…]
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai
„Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
[…]
6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos:
„Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:
[…]
31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas.“

10. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo:
11 straipsnis. Vietinių rinkliavų objektai:
„1. Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už:
[…]
8) komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; […]“;
12 straipsnis. Vietinių rinkliavų nustatymas:
„Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato:
1) vietinės rinkliavos dydį;
2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką;
3) vietinės rinkliavos lengvatas; […].“

11. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo:
6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai
„[…]
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. […].“

12. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
„1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių.
[…]
4. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; […].“

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo:
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
„1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. […].“

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo:
23 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą)
„1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, […], kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“

15. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo:
13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė
„Privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama:
1) kelių […] žemė; […].“
21 straipsnis. Žemės sklypų ženklinimas ir žemės nuosavybės bei žemės naudojimo teisės dokumentų išdavimas
„[…]
3. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, […].“

16. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
„Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.“
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. […].“
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai:
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
[…]
13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.
[…]
8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […].“

17. ARATC atsakymo į Pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. kreipimąsi išsiuntimo metu galiojusios Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:
„[…]
23. Asmenų prašymuose raštu turi būti nurodytas […] adresas arba kiti kontaktiniai duomenys, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą.
[…]
40. Asmenų prašymai, pateikti nesilaikant Taisyklių 23 punkte nustatytų reikalavimų, nenagrinėjami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje asmeniui išsiunčiama informacija apie prašymo nenagrinėjimo priežastis. Jeigu prašyme nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, informacija apie prašymo nenagrinėjimo priežastis teikiama pagal kitus prašyme nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta. […].“

18. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės:
„[…]
14. Prašyme ar skunde raštu turi būti nurodyti […] gyvenamosios vietos adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jeigu prašyme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, jis teikiamas pagal kitus prašyme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
[…]
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
[…]
38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

19. Žemės ūkio ministerijos nuostatai:
„[…]
8. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką […] žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, […] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. […].“

20. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės):
„[…]
11. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. […].“

Vietos savivaldos institucijų teisės aktai

21. Pagal Savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. K-353 patvirtintų Alytaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas:
„[…]
8. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
[…]
8.13. vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojantis savivaldybės teritorijoje. […].“

22. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 (2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. K-136 redakcija su pakeitimais):
„1. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, Komunalinių atliekų turėtojų registro sudarymą, Rinkliavos mokėjimo tvarką ir vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.
[…]
3. Rinkliava nustatoma visiems Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams Savivaldybės teritorijoje.
[…]
6. Nuostatuose vartojamos šios sąvokos:
[…]
6.4. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.
6.5. Rinkliavos mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo– atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą.
[…]
50. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos:
50.1. 100 proc. atleidimas Rinkliavos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą NTO Savivaldybės teritorijoje.
50.2. Rinkliavos kintamosios įmokos dalies nemoka asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys NTO Savivaldybės teritorijoje, kuriems I ir IV ketvirčiais komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas yra neįmanomas.
50.3. Mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumažinamas iki 1 % šeimos arba vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų, jeigu Rinkliavos dydis viršija 1 % vidutinių mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
[…]
51. Asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų suteikta nustatyta lengvata, ARATC turi pateikti:
51.1. prašymą;
51.2. Rinkliavos mokėjimo pranešimo kopiją bei mokėjimus patvirtinančius dokumentus;
51.3 priešgaisrinės apsaugos tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (-ių) Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka parengtą, seniūno išduotą pažymą, jeigu namas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas, jei suteikiama 50.1. punkte numatyta lengvata;
51.4. seniūno išduotą pažymą, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto teritorija yra sutvarkyta vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintomis Alytaus rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis, jei suteikiama 50.1. punkte numatyta lengvata;
51.5. seniūno išduotą pažymą, suderintą su Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriumi, apie tai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas I ir IV ketvirčiais yra neįmanomas, jei suteikiama 50.2. punkte numatyta lengvata;
[…]
52.11. Jei lengvata neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami pareiškėjui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
[…]
52.14. Sprendimas dėl lengvatos skyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada) […].“

24. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6744-775/2016 konstatuota:
„[…]
Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavę, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). […] Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją, priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais […]. “

25. LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. EA-1421-525/2017 išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo (teismas atmetė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinio akto, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo SB teritorijoje, kadastro duomenys, kelio sąskaita padidinant privataus žemės sklypo plotą, panaikinimo). LVAT nutartyje, kuria buvo patenkinti apeliaciniai skundai ir panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nurodyta:
„Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016 m. sausio 14 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti 2008 m. rugpjūčio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalį dėl žemės sklypo […], esančio SB, nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo.
6Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. spalio 2 d. buvo gautas prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 108 […] savininkas V. S. kelio sąskaita pasididino žemės sklypo plotą.
7Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. NŽT rašte Nr. 1SS-3607-(9.5.) „Dėl išvados pateikimo“ nurodė, jog: po atliktų kadastrinių matavimų šiaurinėje ir rytinėje žemės sklypo […] dalyse šio žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka SB išplanavimo projekto generaliniame plane ir sodo žemės sklypo Nr. 108 plane nurodytų ribų (konfigūracijos); matininko […] parengto žemės sklypo […] plano sprendiniai nesutampa su SB išplanavimo projekto generalinio plano ir su sodo žemės sklypo Nr. 108 plano, kuris turėjo būti parengtas pagal suplanavimo projektą, sprendiniais; sodo žemės sklypo Nr. 108 plane, kuris turėjo būti parengtas pagal SB išplanavimo projekto generalinį planą, esanti informacija prieštarauja SB išplanavimo projekto generalinio plano sprendiniams ir yra netiksli (nenurodyti kelių pločiai); atsižvelgiant į tai, kad sodo žemės sklypo Nr. 108 plane, kuris turėjo būti parengtas pagal SB išplanavimo projekto generalinį planą, yra nenurodyti kelių pločiai, matininkas […], atlikdamas žemės sklypo […] kadastrinius matavimus, turėjo įsitikinti ir užtikrinti, kad ženklinamo žemės sklypo […] ribos nepažeistų suplanavimo projekte suprojektuotos nutiestam arba numatomam tiesti keliui skirtos 5 m pločio valstybinės žemės juostos ribų.
Sodo žemės sklypo Nr. 108 ribos atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos, t. y. sodo žemės sklypo Nr. 108 kadastrinius matavimus atlikęs matininkas nesivadovavo SB išplanavimo projekto generaliniu planu bei sodo žemės sklypo Nr. 108 planu ir kadastrinius matavimus atliko ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo perduotas V. S., taip pakeisdamas sodo žemės sklypo Nr. 108 sklypo ribas ir pažeisdamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas – imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribas, dėl to valstybinė žemė, kurioje numatyta SB bendro naudojimo kelio dalis, pateko privačion V. S. nuosavybėn.
[…]
Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
[…]
Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-1364-362/2016 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad ginčijamas administracinis aktas, 2008 m. rugpjūčio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymas Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalyje dėl žemės sklypo […], yra priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat neteisėto administracinio akto pagrindu V. S. įgijo nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, o valstybė turtą, kelio dalį, prarado. Akcentuoja, kad kadastrinių duomenų nustatymu negali būti perduodama nuosavybėn valstybei priklausanti žemė, skirta kelio juostai. Nei Žemės įstatyme, nei Žemės reformos įstatyme nėra numatyta, jog valstybei priklausanti nuosavybė būtų perduota kitiems asmenims atliekant tik kadastrinius matavimus. Taigi šiuo atveju viešasis interesas ne tik visuomenės teisėtas lūkestis, kad valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos disponuos griežtai laikydamosi imperatyvių įstatymų nuostatų, bet ir ginamos valstybės turtinės teisės.
Teigia, kad pripažinti, jog skundžiamu aktu patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre ginčo sklypo kadastro duomenys (ribos, plotas ir kt.) yra teisingi, nėra juridinio pagrindo, kadangi jie atlikti pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) 11 punktą ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. Todėl teigia, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nustatytų ir viešo administravimo subjekto patvirtintų kadastro duomenų atitikimo kitiems teritorijų planavimo dokumentams. […] Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalies panaikinimas nebūtų formalaus pobūdžio, nes valstybė atgautų žemę, skirtą keliui (kelio juostai).
Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas neatitinka viešojo intereso gynimo kriterijų. Teismas neįvertino, kad Telšių apskrities viršininkui, priėmus 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalyje dėl žemės sklypo […], esančio SB, registro įrašų patikslinimo, buvo pažeisti ne tik kitų SB narių interesai, pažeistas ne tik visuomenės teisėtas lūkestis, kad valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos disponuos griežtai laikydamosi imperatyvių įstatymų nuostatų, bet pažeisti ir valstybės, kaip žemės savininkės, interesai.
[…]
Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, ar ginamas interesas yra viešasis ir ar prokuroras tinkamas pareiškėjas šiame ginče, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo nesprendė ir ginčijamų aktų teisėtumo nevertino.
Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
[…]
Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą.
[…]
Viešasis interesas bendriausia prasme apibūdintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigos ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos su viešąją teise susijusį viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).
Viešasis interesas ypač aktyviai ginamas bylose, susijusiose su žemės santykiais, aplinkos apsauga ir teritorijų planavimu […] (2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007; 2008 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1678/2008; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Pažymėtina, kad viešuoju interesu gali būti pripažįstama ir žemės sklypų, kurie nėra priskiriami saugomoms teritorijoms, apsauga (žr.: administracinėje byloje Nr. A146-335/2008), atsižvelgiant į tai, jog priimti sprendimai gali sukelti neigiamas pasekmes.
Byloje nustatyta, kad prokuroras ginčą kelią dėl Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalies, kuria buvo patikslinti žemės sklypo […], esančio SB, nekilnojamojo turto kadastro duomenys, panaikinimo. Teigia, kad atlikus sodo žemės sklypo Nr. 108 […] kadastrinius matavimus ir dalį kelio (kelio juostos) priskyrus sodo sklypui Nr. 108, […], sodo žemės sklypų Nr. 103 ir Nr. 104 savininkai faktiškai nebegali tinkamai naudotis žemės sklypais.
Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad SB bendrose teritorijose žemė skirta ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, rekreacijai, aktyviam poilsiui, taip pat įvertinusi tai, kad byloje keliamas ginčas dėl galimai pažeistų ne tik sodo žemės sklypų savininkų interesų, bet ir valstybės kaip žemės savininkės interesų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas neatitinka viešojo intereso gynimo kriterijų. […] panaikinus skundžiamą įsakymą, liktų galioti iki kadastrinių matavimų galioję žemės sklypo registro duomenys, o žemės sklypo Nr. 108 ribos galiotų pagal sodo suplanavimo projektą. Tai lemtų, kad sodo žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami iš naujo.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nes keliamas ginčas dėl valstybinės žemės […], kurios dalis atlikus sodo žemės sklypo Nr. 108, kadastrinius matavimus, buvo priskirta sodo sklypui Nr. 108. […].“

26. Pagal teismų praktiką, viešasis interesas, kai kuriais atvejais, kai siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, gali būti ginamas net ir tais atvejais, jei yra praleistas ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).
Ieškinio senaties termino nustatymas yra teismo, o ne prokuroro diskrecija.

Tyrimo išvados

27. Atsižvelgiant į skunde nurodytas ir tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, išvadas tikslinga pateikti, išskiriant šiuos klausimus:
27.1. dėl Rinkliavos skaičiavimo;
27.2. dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos specialistų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis;
27.3. dėl NŽT pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis;
27.4. dėl kelio dalies privatizavimo ir galimo dokumentų klastojimo.

Dėl Rinkliavos skaičiavimo

28. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
28.1. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę dėl ARATC darbuotojų ir Savivaldybės administracijos specialistų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su Rinkliavos skaičiavimu, Rinkliavos lengvatos netaikymu (žr. pažymos 2 punktą). Dėl Savivaldybės administracijoje gautų Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 30 ir 32 punktus).
28.2. Savivaldybių institucijos yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, būtinų jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizavimą (žr. pažymos 9 punktą). Šiai funkcijai įgyvendinti savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti Rinkliavą, Rinkliavos mokėjimo tvarką, lengvatas (žr. pažymos 10 punktą).
28.3. Pagal Savivaldybės teritorijoje galiojantį atliekų tvarkymo srities teisinį reglamentavimą (žr. pažymos 21 ir 22 punktus), Pareiškėjui Rinkliava skaičiuojama kaip nekilnojamojo turto objekto savininkui (žr. pažymos 5.5 punktą).
28.4. Rengiant Rinkliavos mokėjimo pranešimus Rinkliavos mokėtojams, privalu vadovautis Savivaldybės teritorijoje galiojančiais Rinkliavos nuostatais (žr. pažymos 22 punktą).
28.5. Savivaldybės administracija konstatavo, kad ARATC mokėtina Rinkliavos suma Pareiškėjui paskaičiuota teisingai, informuojant apie šio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką (žr. pažymos 5.10 punktą). Pareiškėjui paaiškinta, kad Rinkliavos lengvata, netaikant Rinkliavos dedamosios, taikoma, tik nesinaudojant gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu.
28.6. Dėl Pareiškėjo teiginio, kad jo sodo namelis nėra tinkamas gyventi ir jis yra pristatęs tai patvirtinančius dokumentus (žr. pažymos 2.4 punktą), Savivaldybės administracija pateikė priešingą informaciją, nurodydama, kad Rinkliavos lengvatos taikymui nustatyti dokumentai nebuvo pateikti (žr. pažymos 5.11 punktą).
Skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija informavo, kokie statiniai Savivaldybės teritorijoje yra pripažįstami netinkamais gyventi (žr. pažymos 5.11 punktą), t. y. kai atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų – nėra dalies stogo, stogo dangos dalis nuplėšta vėjo ar susidėvėjus ir sulūžus, stogo konstrukcijos supuvę ir sulūžę, arba nėra daugumos langų: išdaužyti langų stiklai, visiškai supuvę rėmai, išpuvę angokraščiai ar kitaip visiškai susidėvėję; arba nėra lauko durų, arba įgriuvusi perdanga tarp rūsio ir pirmo aukšto, tarp pirmo ir antro aukšto ar mansardos; arba nugriuvusi dalis lauko sienų; arba sugriuvę suirę pamatai: vietomis suirę, yra kiauryminių plyšių, susmigę į žemę; arba sugriuvusi krosnis ir nėra elektros, nėra kamino arba kaminas sugriuvęs, suiręs, nėra galimybių suremontuoti ir negalimi kiti namo šildymo šaltiniai. Teisės aktas, kuriame fiksuoti šie kriterijai, tyrimo metu nebuvo nurodytas.

29. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimo mokėti Rinkliavą pagrįstumo klausimas, kilus ginčui, nagrinėtinas teismo tvarka (žr. pažymos 13 ir 14 punktus), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios X skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos specialistų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis

30. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su Pareiškėjo kreipimųsi Savivaldybės administracijoje nagrinėjimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
30.1. Pareiškėjas 2016 m. vasario 12 d. kreipimusi pranešė Savivaldybės merui nesutinkantis su ARATC paskaičiuota Rinkliavos skola. Pareiškėjas nurodė rudenį ir žiemą sode nebūnantis, todėl mokėjo pusę Rinkliavos sumos, atkreipdamas dėmesį į tai, kad reikalingą pažymą yra pristatęs (žr. pažymos 5.1 punktą).
Rinkliavą administruojančio ARATC 2016 m. kovo 3 d. rašte Pareiškėjui buvo nurodytas teisinis Rinkliavos skaičiavimo pagrindas (žr. pažymos 5.2 punktą), tačiau kaip paaiškėjo vėliau, šį atsakymą Pareiškėjas gavo tik 2018 metais (žr. pažymos 5.8 ir 30.6 punktus).
Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 8 d. raštu Pareiškėjas tik buvo informuotas apie Rinkliavos mokėtojų pareigą laiku mokėti įmokas ir teisę reikalauti perskaičiuoti netinkamai apskaičiuotas Rinkliavos įmokas, bei teisę prašyti tikslinti registro duomenis (žr. pažymos 5.3 punktą). Pareiškėjas buvo informuotas, kokiu atveju Rinkliava už sodo teritorijoje turimą sklypą neskaičiuojama (kai sodo valdoje nėra pastato).
Duomenų apie ARATC paskaičiuotos Rinkliavos Pareiškėjui pagrįstumą, Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 8 d. atsakyme nebuvo pateikta.
Tik 2018 metais konstatuota, kad Pareiškėjui Rinkliava paskaičiuota teisingai, informuojant apie šio sprendimo ginčijimo galimybę ir tvarką (žr. pažymos 5.10 punktą).
30.2. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. rašte Savivaldybės merui (žr. pažymos 5.4 punktą) nurodė, kad reikalavimas pateikti pažymą, jog namas netinkamas gyventi, nesuprantamas, nes namas negyvenamas.
30.3. 2016 m. liepos 11 d. kreipimesi (žr. pažymos 5.6 punktą) Pareiškėjas nurodė negaunantis atsakymų į savo klausimus, užduotus ankstesniuose kreipimuose (žr. pažymos 5.1 ir 5.4 punktus). Pareiškėjas kėlė klausimą dėl reikalavimo mokėti Rinkliavą asmeniui, SB teritorijoje turinčiam netinkamą gyventi sodo namą. Pareiškėjas pabrėžė jam priklausančiu NTO nuo spalio 1 d. iki kitų metų balandžio 1 d. nesinaudojantis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad reikalingus dokumentus Rinkliavos lengvatos taikymui yra pateikęs.
Savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu (žr. pažymos 5.7 punktą) Pareiškėjas buvo informuotas, kad sodų sklypai su pastatais yra apmokestinami Rinkliava, o 50 procentų Rinkliavos lengvata taikoma tik asmenims, pateikusiems Rinkliavos nuostatų 5.1–5.3 punktuose nurodytus dokumentus.
Savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodyta tik blanketinė norma, neįvardinant konkrečios Rinkliavos lengvatos, neišvardinant dokumentų, reikalingų pateikti Rinkliavos lengvatos taikymui.
30.4. Pareiškėjo kreipimaisi vertintini ir kaip prašymai suteikti informaciją, ir kaip prašymai priimti administracinį sprendimą (žr. pažymos 5.1, 5.4, 5.6, 5.9 ir 18 punktus).
30.5. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją (žr. pažymos 18 punktą). Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį (žr. pažymos 16 punktą). Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (žr. pažymos 9 punktą).
30.6. Dėl ARATC teiginio, kad atsakymas į Pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. kreipimąsi buvo išsiųstas netiksliu adresu (žr. pažymos punktą 5.8 punktą), pažymėtina, jog tuo metu galiojusių Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 23 punkte vienas iš privalomų reikalavimų asmenų prašymams buvo adreso arba kitų kontaktinių duomenų, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą, nurodymas (žr. pažymos 17 punktą). Nenurodžius privalomų duomenų, prašymas nenagrinėjamas, jei nenusprendžiama kitaip.
ARATC 2016 m. kovo 3 d. raštą nusiuntus netinkamu adresu (žr. pažymos 5.2 ir 5.8 punktus), Pareiškėjas laiku negavo reikiamos informacijos, buvo pažeista jo teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 16 punktą).
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse taip pat nustatytas imperatyvus adreso nurodymo reikalavimas (žr. pažymos 18 punktą). Todėl ARATC vadovas turėtų užtikrinti, kad teikiant atsakymus į asmenų kreipimusis, jie būtų siunčiami asmenų nurodytais kontaktiniais duomenimis, užtikrinant savalaikį asmenims aktualios informacijos pateikimą.

31. Apibendrinant, tenka konstatuoti, kad nei ARATC, nei Savivaldybės administracijos raštuose Pareiškėjui nebuvo laiku pateikti tikslūs ir išsamūs atsakymai dėl Rinkliavos lengvatos taikymo, t. y. iš raštų neaišku, ar gali Pareiškėjas pretenduoti į Rinkliavos lengvatą, kokią, jei negali, dėl kokių priežasčių, kokius dokumentus Pareiškėjas pateikęs, ar pateikti dokumentai yra tinkami Rinkliavos lengvatos taikymui, jei netinkami, dėl kokių priežasčių. Iš institucijų Pareiškėjui teiktų raštų taip pat neaišku, kodėl Savivaldybės teritorijoje galiojančiame reglamentavime Rinkliavos lengvata dėl netinkamumo gyventi nustatyta tik gyvenamosios paskirties statiniams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakymai į Pareiškėjo kreipimusis, susijusius su Rinkliavos skaičiavimu, Rinkliavos lengvatos taikymu, pateikti, pažeidžiant teisėtumo ir atsakingo valdymo principus (žr. pažymos 8–9, 16 ir 23 punktus) bei Pareiškėjo teisę į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 16 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoti:
32.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuotų pažeidimų pašalinimą, raštu pateikiant X informaciją, nurodytą šios pažymos 31 punkte;
32.2. užtikrinti, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų į prašymą (skundą) pateikti išsamų atsakymą, atsižvelgiant į jo turinį (žr. pažymos 16 ir 18 punktus).

Dėl NŽT pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis

33. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su Pareiškėjo kreipimųsi NŽT nagrinėjimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
33.1. Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į NŽT Skyrių dėl gatvės dalies tarp sklypų, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>, privatizavimo, prašydamas imtis veiksmų atstatyti padėtį, vadovaujantis SB generaliniu planu (žr. pažymos 6.2 punktą). Pareiškėjas kreipimesi pažymėjo, kad gatvės dalis privatizuota sklypo kadastrinių matavimų metu;
33.2. NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. raštu (žr. pažymos 6.3 punktą) atsakant į kreipimąsi, nurodyta sklypo (kadastro Nr <…>) privatizavimo data, preliminarių matavimų pagrindu parengtame plane nurodytas kelio plotis (4m), sklypo kadastro duomenų tvirtinimo data, sprendimas, sklypų ribų linijų ilgių pasikeitimai.
Pareiškėjui rekomenduota užsisakyti ir atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje. NŽT Skyrius akcentavo, kad tretiesiems asmenims nesuteikta teisė administracine tvarka vienašališkai reikalauti pakeisti ar panaikinti jau atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
NŽT 2019 m. gegužės 6 d. rašte nėra aiškaus atsakymo į Pareiškėjo klausimą, t. y. nei patvirtintas, nei paneigtas Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad nurodyta gatvės dalis buvo privatizuota.
33.3. Negavęs konkretaus atsakymo dėl valstybinės žemės dalies neteisėto privatizavimo, Pareiškėjas 2019 m. birželio 12 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių (žr. pažymos 6.4 punktą), prašydamas atsakyti į klausimus, ar bus sudaryta komisija, ar galima valstybinėje žemėje be leidimo išsikasti šulinį, kokiu teisiniu pagrindu buvo perkelta jam priklausančio žemės sklypo riba.
33.4. Negavęs prašytos informacijos į 2019 m. birželio 12 d. kreipimesi nurodytus klausimus (žr. pažymos 6.4 punktą), Pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių (žr. pažymos 6.5 punktą).
33.5. NŽT Skyriaus specialistai 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrino skersgatvio <…> naudojimą iki žemės sklypų (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) patikrinimo akte pažymėdami, kad pravažiavimo galimybė yra, užkoordinuotas esamas ir naudojamas <…> skersgatvis ir šulinys.
33.6. NŽT Skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte (žr. pažymos 6.7 punktą) konstatuota, kad atlikus patikrinimą, nėra pagrindo taikyti atsakomybę dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo. Rašte nurodyta, kad nustatytas skirtingas <…> skersgatvio (kelio) plotis (nuo 5,61 m iki 3,74 m), o SB <…> teritorijos išplanavimo schemoje <…> skersgatvio (kelio) plotis nenurodytas; tik pažymėta, kad pagal privatizavimo dokumentus minėtos kelio dalies plotis yra 4 m. Rašte nepateiktas šulinio įrengimo teisėtumo vertinimas, tik pažymėta, kad jis patenka į privačios nuosavybės teise valdomo sklypo ribas. Rašte nurodyta šio NŽT Skyriaus sprendimo apskundimo galimybė bei tvarka.
NŽT Skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte nėra atsakymo į pagrindinį Pareiškėjo klausimą, t. y. nei patvirtintas, nei paneigtas teiginys dėl <…> skersgatvio (kelio) dalies privatizavimo.
33.7. Negavęs konkretaus atsakymo, Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių (žr. pažymos 6.8 punktą), prašydamas atsakyti į 2019 m. birželio 12 d. kreipimesi nurodytus klausimus, ar bus sudaryta komisija, ar galima valstybinėje žemėje be leidimo išsikasti šulinį, nurodyti teisinį Pareiškėjo sklypo ploto sumažinimo pagrindą.
33.8. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. rašte NŽT Skyriui vėl nurodė, kad geodezinio plano rengimo metu kaimynas neteisėtai pasisavino dalį gatvės (žr. pažymos 6.9 punktą).
Tik NŽT Skyriaus 2019 m. spalio 14 d. raštu (žr. pažymos 6.10 punktą) Pareiškėjas buvo informuotas, kad ši institucija negali patikrinti ir įvertinti dokumentų autentiškumo, nes NŽT ši funkcija nepriskirta. NŽT Skyrius pažymėjo, kad Pareiškėjas turi teisę kreiptis į teisėsaugos instituciją. Taip pat nurodyta galimybė kreiptis į teismą dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo, savininkų nesutarimų išsprendimo.
33.9. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. rašte (žr. pažymos 6.11 punktą) nurodė negavęs informacijos apie šulinio valstybinėje žemėje iškasimo teisėtumą, <…> skersgatvio (kelio) pertvarkymo teisėtumą. Pareiškėjas prašė nurodyti, kokiais dokumentais vadovaujantis šulinys buvo iškastas bendro naudojimo valstybinėje žemėje, kokiais dokumentais vadovaujantis tvirtinti sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenys, sumažintas Pareiškėjo sklypo plotas; kada bus atstatytas Pareiškėjo sklypo plotas.
NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 6 d. rašte (žr. pažymos 6.12 punktą) nurodyta anksčiau teikta informacija, kad šulinys iškastas privačiame sklype, sklypo kadastro duomenų nustatymo data, tuomečio žemėtvarkos skyriaus suderinimas, matininko, rengusio dokumentus, atsakomybė. Tik atlikus tikslius Pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius sklypo ploto skirtumą, būtų galima nustatyt priežastį ir spręsti kadastro duomenų bylos rengimo klausimus. Pareiškėjui priklausančio sklypo ploto klausimai, kaip pažymėjo NŽT Skyrius, spręstini, tik atlikus kadastrinius matavimus. Pareiškėjui nurodyta galimybė ginčyti NŽT Skyriaus sprendimą.
33.10. Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. rašte (žr. pažymos 6.13 punktą) nurodė negavęs informacijos apie „suklastotų sklypų planus“, leidimą koreguoti gatvę, keičiant jam priklausančio žemės sklypo ribas. Pareiškėjas pabrėžė, kad svarbus yra projektinis skersgatvio plotas pagal SB generalinį planą. Atstačius skersgatvio plotą, nesunku bus nustatyti „klastotes“. Siūlyta vadovautis Z sklypo techninės apskaitos bylutės duomenimis, bei šulinio savininko sodo techninės apskaitos bylutės duomenimis. Sklypai matuojami nuo gatvės. Prašė suteikti informaciją, kokiais dokumentais vadovaujantis, buvo leista koreguoti skersgatvio plotį, sumažinti Pareiškėjui priklausančio sklypo plotą.
33.11. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją (žr. pažymos 18 punktą). Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį (žr. pažymos 16 punktą). Viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (žr. pažymos 23 punktą).
33.12. Nors NŽT Skyriaus 2019 m. spalio 14 d. rašte pažymėta, kad Pareiškėjo kreipimesi nurodytas sklypų kadastro duomenų galimo klastojimo klausimas yra teisėsaugos institucijų kompetencija (žr. pažymos 6.10 punktą), tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad Pareiškėjo kreipimaisi būtų buvę persiųsti atitinkamai institucijai, įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies imperatyvų reikalavimą asmens prašyme išdėstytą klausimą, kuris nepriskirtas nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 16 punktą).

34. Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog į Pareiškėjo kreipimusis atsakymai pateikti, laikantis teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 33 punktą). Be to, tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo kreipimosi dėl dokumentų klastojimo persiuntimą teisėsaugos institucijoms (žr. pažymos 33.12 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad buvo pažeistas teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 8 ir 23 punktus) bei Pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 16 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga NŽT direktoriui rekomenduoti:
35.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 34 punktą) pašalinimą, raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į NŽT Skyriuje gautuose Pareiškėjo prašymuose (skunduose) nurodytus klausimus (žr. pažymos 33.2 ir 33.7 punktus) (jei teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas Pareiškėjui dar nepateiktas);
35.2. užtikrinti, kad NŽT Skyriuje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų į prašymą (skundą) pateikti išsamų, argumentuotą, teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, atsižvelgiant į jo turinį (žr. pažymos 16 ir 18 punktus).
35.3. užtikrinti, kad NŽT Skyriuje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies imperatyvaus reikalavimo asmens prašyme išdėstytą klausimą, kuris nepriskirtas nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 16 punktą).

Dėl kelio dalies privatizavimo ir galimo dokumentų klastojimo

36. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
36.1. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl NŽT pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant neteisėtai privatizuotos gatvės dalies SB teritorijoje atstatymo klausimą. Anot Pareiškėjo, „tokių nusikaltimų sode daug. Vietomis negalima net prasilenkti“ (žr. pažymos 6.2 punktą).
36.2. Jau 2007 metas policijos pareigūnai atlikę tyrimą konstatavo, kad buvo inicijuota administracinio teisės pažeidimo byla (gavus sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkės skundą dėl bendro naudojimo kelio dalyje X pastatytos transporto priemonės. Byla buvo nutraukta, paprašius SB pirmininką įpareigoti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkę atstatyti bendro naudojimo kelią į pradinę padėtį (žr. pažymos 6.1 punktą).
36.3. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), <…> Alytaus raj. sav., suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, 1998 m. birželio 2 d., o Pareiškėjo skunde nurodytas sklypas (kadastro Nr. <…>), <…> Alytaus r. sav. – 2009 m. spalio 1 d., atlikus kadastrinius matavimus.
36.4. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų sutrinkimo bei tikslinimo taisyklės (žr. pažymos 20 punktą). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus.
36.5. ŽŪM ne kartą yra konstatavusi, kad sodų suplanavimo projektai vieninteliai jų rengimo metu buvo sodų teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, kuriais privaloma vadovautis, atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus (žr. pažymos 7 punktą).
36.6. Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. raštu pranešė NŽT Skyriui, kad kaimynas, darydamas žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus, neteisėtai pasisavino dalį bendro naudojimo gatvės valstybinėje žemėje.
Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad šie teiginiai būtų buvę patikrinti. Faktinių duomenų patikrinimų metu buvo nustatytas atstumas nuo sklype Nr. <…> esančio sodo namo iki tvoros, skirtingas kelio plotis skirtingose vietose (nuo 3,74 m iki 5,61 m). Tačiau duomenų, ar buvo keičiamos gatvės ribos, plotis, ar gatvės duomenys atitinka SB generaliniame plane nurodytus duomenis, ar žemės sklypų privatizavimo dokumentai atitinka SB generaliniame plane nurodytus gatvės ir sklypų duomenis, tyrimo metu nebuvo gauta. Šių duomenų įvertinimui reikalingos specialios žinios.
36.7. NŽT Skyrius, išnagrinėjęs prašymą dėl sklypo ribų atstatymo, nurodė teisės aktų, kuriais vadovaujantis nustatomi žemės sklypų kadastro duomenys, pavadinimus, informavo apie kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) privatizavimo datą (1992 m. gruodžio 24 d.), gatvės plotį (4 m). Atkreipė dėmesį į tai, kad sklypas (kadastro Nr. <…>) ribojasi su žemės sklypais, kurių kadastriniai matavimai jau atlikti, kadastro duomenys jau nustatyti, todėl administracine tvarka nebegali būti keičiami, juos galima nuginčyti tik teismo tvarka.
36.8. NŽT Skyriaus duomenimis, patikrinimų metu nebuvo nustatyta pažeidimų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jų metu vadovautasi kadastrinių matavimų metu parengtais dokumentais. Tuo tarpu Pareiškėjo teigimu, būtent kadastrinių matavimų pagrindu parengtuose dokumentuose buvo fiksuoti ir suderinti neteisėti duomenys.
Iš esmės NŽT Skyrius nenagrinėjo gatvės suformavimo, jos ribų nustatymo ir galimo ribų keitimo teisėtumo klausimo, tik pažymėjo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytų duomenų teisėtumas ginčytinas teisės aktų nustatyta tvarka.
36.9. Besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) planuose bendros ribos linijos ilgis sklypų planuose nurodytas skirtingas (sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, plane – 35,30 m, o sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, plane – 36,30 m), nors NŽT pateiktoje ištraukoje iš SB <…> generalinio plano kopijos šie žemės sklypai turi bendrą ribą, kurios linijos ilgis nurodytas 36,30 m.
36.10. NŽT pateiktais duomenimis, gatvės plotis skirtingose vietose skirtingas, tuo tarpu iš SB generalinio plano ištraukos vizualiai matyti, kad gatvės plotis nekintantis.
36.11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai gali būti keliamas klausimas dėl Pareiškėjo skunde nurodytos gatvės ribų keitimo teisėtumo, dėl sklypų ribų linijų ilgių keitimo (žr. pažymos 34.8 ir 36.9 punktus) teisėtumo, žemės sklypų planų ir žemės sklypų kadastro duomenų atitikimo SB suplanavimo projekto sprendiniams, galimai pažeidžiant imperatyvų reikalavimą nekeisti žemės sklypų ribų (žr. pažymos 15 ir 25 punktus).

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 23 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 8 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.
Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus (žr. pažymos 24 punktą). Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (žr. pažymos 12 punktą), pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (žr. pažymos 24 punktą).
Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas, keliai priskiriami neprivatizuojamai žemei (žr. pažymos 15 punktą). Valstybinė žemė – tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama, todėl suprantama, kad racionalus valstybinės žemės naudojimas yra prioritetas, o jos tinkamas naudojimas ir tokio naudojimo užtikrinimas yra institucijos pareiga.
Teismų praktika rodo, kad bylose, susijusiose su žemės santykiais, aktyviai ginamas viešasis interesas. Prokurorai gina viešąjį interesą bylose, susijusiose su bendro naudojimo kelių SB teritorijose dalių neteisėtu privatizavimu, kur sprendžiamas ginčas dėl valstybės kaip žemės savininkės interesų (žr. pažymos 25 punktą). Tokiose bylose pažeistas ne tik visuomenės teisėtas lūkestis, kad valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos disponuos griežtai laikydamosi imperatyvių įstatymų nuostatų, bet pažeisti ir valstybės, kaip žemės savininkės, interesai.
Iš tokių bylų matyti, kad sodo žemės sklypų ribos pakeičiamos kadastrinių matavimų metu, nesivadovaujant SB generaliniais planais, pakeičiant anksčiau nustatytas žemės sklypų ribas. Tokiu atveju konstatuojamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų – imperatyvaus draudimo kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribas, pažeidimas.
Tokiu būdu valstybinė žemė, kurioje buvo numatyta SB bendro naudojimo kelio dalis, būna įtraukta į privačios nuosavybės teise valdomų sklypų ribas.
Nesiimant veiksmų teisės aktų pažeidimų, neteisėtai pakeičiant SB sklypų ribas, pašalinimo, gali kilti problemos, sprendžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnyje numatytus kelių perdavimo savivaldybėms (žr. pažymos 11 punktą) klausimus, nes žemės sklypų kadastro duomenys, kol nenuginčyti, yra teisingi.
Viešasis interesas, kai siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, gali būti ginamas net ir tais atvejais, jei yra praleistas ieškinio senaties terminas (žr. pažymos 26 punktą).

38. Apibendrinant, darytina išvada, kad šioje pažymoje nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėto <…> skersgatvio (kelio) dalies privatizavimo, žemės sklypų kadastrinių matavimų metu parengtų dokumentų teisėtumo, galimo dokumentų klastojimo, bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų pašalinimo, ginant viešąjį interesą (žr. pažymos 36 punktą) vertintinos prokuratūroje (žr. pažymos 12, 36–37 punktus). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tyrimas šioje X skundo dalyje nutrauktinas.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui rekomenduoti įvertinti šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl galimai nusikalstamos veikos bei viešojo intereso pažeidimo (žr. pažymos 12, 36–37 ir 38 punktus); nustačius nusikalstamos veikos požymius, viešojo intereso pažeidimus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimą.

40. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politiką žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja, šios valstybės politikos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (žr. pažymos 19 punktą), šiai institucijai tikslinga rekomenduoti:
40.1. pateikti išvadą, kokiu teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, kokia tvarka, kieno iniciatyva ir lėšomis turi būti nustatomos SB teritorijoje esančių kelių ribos (iki žemės sklypų toje SB teritorijoje privatizavimo); kuo vadovaujantis ir kokia tvarka gali būti keičiami žemės sklypų SB teritorijoje ribų linijų ilgiai, konfigūracija;
40.2. pateikti išvadą dėl Pareiškėjo skunde nurodytos gatvės SB <…> teritorijoje ribų nustatymo (iki žemės sklypų, susijusių su Pareiškėjo skunde nurodyta gatve, privatizavimo), gatvės ribų pakeitimo teisėtumo, įvertinant gatvės ribų nustatymą SB <…> generaliniame plane ir jos ribų, konfigūracijos keitimą sklypų privatizavimo bei jų kadastrinių matavimų metu (žr. pažymos 6.1–6.14 punktus).

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė nusprendžia:
X skundo dalies tyrimą dėl Rinkliavos skaičiavimo nutraukti.

42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė nusprendžia:
X skundo dalį dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos specialistų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis, pripažinti pagrįsta.

43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nusprendžia:
X skundo dalį dėl NŽT pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis, pripažinti pagrįsta.

44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nusprendžia:
X skundo dalies tyrimą dėl kelio dalies privatizavimo ir galimo dokumentų klastojimo nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

45. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 12, 16 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai rekomenduoja:

45.1. Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui – įvertinti šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl galimai nusikalstamos veikos bei viešojo intereso pažeidimo (žr. pažymos 12, 36–37 punktus); nustačius nusikalstamos veikos požymius, viešojo intereso pažeidimus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimą.

45.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai –
45.2.1. pateikti išvadą, kokiu teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, kokia tvarka, kieno iniciatyva ir lėšomis turi būti nustatomos SB teritorijoje esančių kelių ribos (iki žemės sklypų toje SB teritorijoje privatizavimo); kuo vadovaujantis ir kokia tvarka gali būti keičiami žemės sklypų SB teritorijoje ribų linijų ilgiai, konfigūracija;
45.2.2. pateikti išvadą dėl Pareiškėjo skunde nurodytos gatvės SB <…> teritorijoje ribų nustatymo (iki žemės sklypų, susijusių su Pareiškėjo skunde nurodyta gatve, privatizavimo), gatvės ribų pakeitimo teisėtumo, įvertinant gatvės ribų nustatymą SB <…> generaliniame plane ir jos ribų, konfigūracijos keitimą sklypų privatizavimo bei jų kadastrinių matavimų metu (žr. pažymos 6.1–6.14 punktus).

45.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui –
45.3.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 34 punktą) pašalinimą, raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į NŽT Skyriuje gautuose Pareiškėjo prašymuose (skunduose) nurodytus klausimus (žr. pažymos 33.2 ir 33.7 punktus) (jei teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas Pareiškėjui dar nepateiktas);
45.3.2. užtikrinti, kad NŽT Skyriuje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų į prašymą (skundą) pateikti išsamų, argumentuotą, teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, atsižvelgiant į jo turinį (žr. pažymos 16 ir 18 punktus);
45.3.3. užtikrinti, kad NŽT Skyriuje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies imperatyvaus reikalavimo asmens prašyme išdėstytą klausimą, kuris nepriskirtas nagrinėti institucijai, persiųsti kompetentingam subjektui (žr. pažymos 16 punktą).

45.4. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui –
45.4.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuotų pažeidimų pašalinimą, raštu pateikiant X informaciją, nurodytą šios pažymos 31 punkte;
45.4.2. užtikrinti, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų į prašymą (skundą) pateikti išsamų atsakymą, atsižvelgiant į jo turinį (žr. pažymos 16 ir 18 punktus).

45.5. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovui – užtikrinti, kad teikiant atsakymus į asmenų kreipimusis, būtų laikomasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimo atsakymą asmeniui pateikti nurodytu adresu (žr. pažymos 17 ir 28.9 punktus).

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                Augustinas Normantas

Seimo kontrolierė                                Milda Vainiutė