aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-85 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 1-ĄJĮ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 19 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens privatumo skambinant ir kalbant telefonu užtikrinimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad:

2.1. kreipėsi į LKT dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime įrengtų taksofono aparatų, kur skambinant ir bendraujant su artimaisiais ir kitais asmenimis neužtikrinimas privatumas;

2.2. LKT, atsakydami į Pareiškėjo kreipimąsi, informavo, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime ant visų taksofono aparatų buvo uždėti specialūs gaubtai, kurie užtikrina teisę į pokalbio privatumą;

2.3. Pareiškėjo manymu, taksofono gaubtai situacijos visiškai nepakeitė, pokalbius telefonu girdi visi koridoriuje esantys nuteistieji.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 30 d. raštu Nr. SE-281 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 24 d. gavo LKT atsakymą Nr. 1S-1188 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoje Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), pateikiamas 2 priede.

 

5. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas), teisinį reguliavimą (2 priedas) ir teismų praktiką (3 priedas), pateikiamos išvados.

 

6. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime neužtikrinamas pokalbių telefonu privatumas, nes taksofono aparatai įrengti koridoriuose, todėl pokalbius gali girdėti visi juose esantys asmenys. Pareiškėjas kreipėsi į LKT dėl neužtikrinamo skambinančiųjų privatumo. LKT, atsakydami į Pareiškėjo kreipimąsi, informavo, kad ant visų taksofono aparatų buvo uždėti specialūs gaubtai, užtikrinantys pokalbio privatumą, tačiau, Pareiškėjo manymu, šie gaubtai situacijos visiškai nepakeitė.

 

7. Skundo tyrimo metu nustatyta:

7.1. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 4 d. pateikė skundą LKT dėl neužtikrinamo privatumo skambinant telefonu;

7.2. LKT 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui atsakė į jo skundą ir nurodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. visuose Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trijuose bendrabučiuose buvo pakabinti taksofonų gaubtuvai, kurie užtikrins privatumą bendraujant taksofonais;

7.3. Pravieniškių 1-ajame kalėjime taksofonų aparatai, kuriais naudojasi nuteistieji, yra įrengti būrių koridoriuose, netoli pareigūnų postų;

7.4. LKT paaiškino, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato taksofono aparatų įrengimo išskirtinai tik privatumą užtikrinančiose vietose. Esamas taksofonų įrengimas laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, todėl jų perkėlimas ar įrengimas kitose vietose nėra planuojamas;

7.5. LKT informavo, jog visuose kalėjimuose dauguma taksofonų yra įrengti būrių koridoriuose. Kai kuriuose kalėjimuose keli taksofonai yra įrengti atskirose patalpose: Kauno kalėjime (veiklos adresu A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas) keletas jų yra patalpoje su uždaromomis durimis, Panevėžio kalėjime penki taksofonai įrengti atskiroje patalpoje (trumpalaikių pasimatymų kambaryje, pareigūnų poste), Marijampolės kalėjime vienas įrengtas atskiroje patalpoje, kurioje vyksta ir vaizdo pokalbiai;

7.6. Seimo kontrolierės patarėjos 2026 m. vasario 18 d. lankėsi Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Vizito metu buvo vertintos Pareiškėjo Skunde nurodytos aplinkybės dėl taksofono aparatų įrengimo. Išsiaiškinta, kad taksofono aparatai įrengti koridoriuose prie budėtojų postų, prie bendro naudojimo patalpų, o kai kuriose patalpose ir prie nuteistųjų gyvenamųjų kamerų. Vizito metu koridoriuose buvę nuteistieji patvirtino, kad pokalbius telefonu girdi koridoriuje esantys asmenys, o jeigu taksofono aparatai įrengti prie gyvenamųjų kamerų, pokalbiai girdimi ir kamerų viduje.

 

8. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas BVK 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.

Vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuota skambinimo tvarka. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu. Kilus įtarimų, kad bendraudamas su kitais asmenimis suimtasis ar nuteistasis gali planuoti ir (ar) daryti nusikalstamas veikas ir (ar) kitus teisės pažeidimus arba atlikti veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, apie planuojamą šio suimtojo ar nuteistojo skambinimo, taip pat jo pasimatymų ir (ar) trumpalaikių išvykų iš bausmės atlikimo vietų laiką ir kitas aplinkybes laisvės atėmimo vietų įstaiga informuoja kompetentingas institucijas.

 

9. LKT ir UAB „CSC Telecom“ sudarytoje Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad UAB „CSC Telecom“ įsipareigoja techninėje specifikacijoje ir pirkimui pateiktame pasiūlyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti telefono ir vaizdo skambučių paslaugas nuteistiesiems (suimtiesiems), o LKT įsipareigoja suteikti paslaugų teikimo plotą ir vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. UAB „CSC Telecom“ visą paslaugų teikimui reikalingą įrangą pristato ir įdiegia paslaugų teikimo plote.

Šios sutarties 1 priedo 9 punkte nurodyti įrangos minimalūs reikalavimai, tai yra, turi būti įrengiami antivandaliniai (metaliniu korpusu), turintys galimybę būti kabinami ant sienos, atsparūs temperatūros pokyčiams, turintys galimybę priimti, rinkti, pabaigti skambutį, turintys galimybę suprogramuoti greitojo rinkimo mygtukus ir kitus reikalavimus atitinkantys telefono aparatai. Taip pat turi būti įrengiamos skambinimo būdelės, gaubtai ar kt. (sutartyje kita įranga plačiau neaptarta).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis visuose kalėjimuose įrengtų telefono aparatų yra sumontuoti koridoriuose ant sienų. Pravieniškių 1-ajame kalėjime jie įrengti koridoriuose ant sienų tiek prie budinčiųjų pareigūnų postų, tiek prie bendro naudojimo patalpų, tiek ir prie gyvenamųjų kamerų, ant visų aparatų uždėti gaubtai.

LKT paaiškino, kad tik kai kuriuose kalėjimuose yra įrengta keletas telefono aparatų ne bendro naudojimo, o atskirose, labiau izoliuotose patalpose.

 

10. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuras, įgyvendindamas Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės prevencijos institucijos pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, atliko patikrinimus Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus kalėjimuose bei 2025 m. gruodžio 30 d. paskelbė „Ataskaitą dėl smurto Lietuvos kalėjimuose: priežastys, atsakas ir prevencija“.

Kalėjimų patikrinimų metu buvo vertintos nuteistųjų skambinimo sąlygos ir nustatyta, kad taksofonai įrengti atvirose, bendrose erdvėse, neretai netoli pareigūnų postų, todėl pokalbių turinį, tikėtina, gali girdėti tiek kiti nuteistieji, tiek pareigūnai, o skambinančių asmenų privatumas nėra užtikrinamas. Ataskaitoje, kalbant apie nuteistųjų galimybes gauti emocinę pagalbą, pabrėžiama, kad nors kalėjimuose yra sudaryta galimybė nuteistiesiems pasinaudoti nuotolinėmis konsultacijomis skambinant emocinės pagalbos linijomis, tačiau kalėjimuose nėra užtikrinamas pakankamas pokalbių su išorės subjektais konfidencialumas.

 

11. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) jau yra suformulavęs praktiką bylose dėl nuteistųjų teisės į pokalbio privatumą užtikrinimo.

LVAT sprendimuose pabrėžiama, kad „žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimą)“ (pažymos 3 priedas).

LVAT pasisako, kad nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04) (pažymos 3 priedas).

LVAT nurodo, kad atsižvelgiant į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; kt.).

Vertindamas nuteistųjų argumentus dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam taksofono įrengimui ir neužtikrinant pokalbio konfidencialumo, LVAT teigia, kad siekiant įrodyti teisės į privatumą pažeidimą, turėtų būti pateikiami įrodymai, jog pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjų pokalbių, rinko informaciją apie jų privatų gyvenimą, skleidė ją kitiems asmenims, dėl to buvo sukelti neigiami padariniai, pažeistos kitos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.

 

12. Seimo kontrolierė savo praktikoje yra ne kartą pažymėjusi, kad įkalintų asmenų ryšiai su artimaisiais (tėvais, sutuoktiniais, gyvenimo partneriais, vaikais ir kt.) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo nusikalstamo elgesio. Artimųjų emocinis palaikymas bei jų teikiama parama yra nepaprastai svarbūs tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, tiek ir jau į laisvę išėjusiam asmeniui integruojantis į visuomenę bei priimant laisvėje laukiančius iššūkius. Atkreiptinas dėmesys, kad ir tarptautiniuose teisės aktuose yra nustatyta, jog kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis bei pasimatyti su jais. Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti tinkamus kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.

 

13. Pastebėtina, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.

Šio tyrimo metu nustatyta, kad teisė paskambinti ir galimybė palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis Pravieniškių 1-ajame kalėjime yra užtikrinama, dėl šios teisės užtikrinimo nesiskundė ir Pareiškėjas. Tačiau kyla problemų dėl skambinančiųjų teisės į pokalbių privatumą. Kaip nustatyta, teisės aktuose nėra reikalavimo taksofono aparatus įrengti uždarose ar kitaip nuo aplinkos izoliuotose vietose, be to, Vidaus tvarkos taisyklėse pareigūnams numatyta pareiga kontroliuoti skambučius. Visiškas nuteistųjų privatumas skambinant telefonu negali būti užtikrinamas dėl jų specifinio teisinio statuso, susijusio su saugumo užtikrinimu, tačiau saugumo reikalavimų užtikrinimas neturėtų visiškai paneigti asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra išaiškinęs, kad asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privatumą, tačiau apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Apribojimai neturi peržengti protingų ribų ir paneigti apribojamos teisės esmės, priemonės turi būti pakankamos, tačiau jos neturi riboti asmens teisių bei laisvių daugiau negu yra būtina (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).

Tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriuose kalėjimuose įrengta po kelis telefono aparatus izoliuotose (arba iš dalies izoliuotose) patalpose, kur užtikrinamas didesnis skambinančiųjų pokalbių telefonu privatumas, kartu nepažeidžiant apsaugos ir priežiūros reikalavimų. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad galima suderinti priežiūros pareigą ir teisę į privatų pokalbį telefonu, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą.

Bausmių vykdyme ypač svarbus humanizmo principas, reiškiantis, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo.

Viešojo administravimo institucijos taip pat yra saistomos gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo institucijos pareigą dirbti rūpestingai ir atidžiai.

Apibendrinant šio tyrimo metu nustatytas ir šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes, Seimo kontrolierė ragina kalėjimų administracijas laikytis humanizmo, atsakingo valdymo, proporcingumo principų ir pagal galimybes įrengi taksofono aparatus taip, kad nepažeidžiant saugumo reikalavimų būtų užtikrinamas ir kuo didesnis skambinančiųjų telefonu privatumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji ir suimtieji skambina ne tik artimiesiems, bet ir įvairiais pasitikėjimo, psichologinės pagalbos telefonu numeriais, kur pokalbio konfidencialumas yra būtinas siekiant gauti visavertę pagalbą.

 

14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistųjų teisė paskambinti yra užtikrinama, tačiau pokalbius telefonu, net ir įrengus gaubtus, girdi bendrose patalpose esantys kiti asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra reikalavimo telefono aparatus įrengti izoliuotose (iš dalies izoliuotose) patalpose, Pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens privatumo skambinant ir kalbant telefonu užtikrinimu, atmestinas.

Kartu atkreiptinas LKT direktoriaus dėmesys, kad Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutarties 1 priedo 9 punkte numatyti minimalūs įrangos reikalavimai, nenumatant baigtinio įrenginių sąrašo (būdelės, gaubtai ar kt.), todėl siūlytina imtis atitinkamų priemonių, kreiptis į paslaugos teikėją ir užtikrinti papildomų garsą slopinančių priemonių įrengimą ant esamų telefonų gaubtų, arba imtis kitų priemonių, užtikrinančių kuo didesnį skambinančiojo telefonu privatumą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

15. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens privatumo skambinant ir kalbant telefonu užtikrinimu, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja apsvarstyti galimybę taksofonus visuose kalėjimuose įrengti kuo labiau nuo bendro naudojimo patalpų izoliuotose vietose arba kreiptis į paslaugos teikėją ir užtikrinti papildomų garsą slopinančių priemonių įrengimą ant esamų telefonų aparatų, taip užtikrinant skambinančiųjų teisę į pokalbių privatumą.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                        Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2026 m. vasario 24 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. vasario 24 d. raštą Nr. 1S-1188. Rašte pateikta ši informacija:

1.1. „Informuojame, jog nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) atvyko 2025-10-17.“

1.2. „Taksofonų aparatai, kuriais naudojasi nuteistieji, yra įrengti būrių koridoriuose, netoli pareigūnų postų. Taksofonai yra uždengti triukšmą mažinančiais ir pokalbio privatumą didinančiais gaubtais.“

1.3. „Prie šio rašto pridedama pareiškėjo 2025-12-04 skundo Nr. NPS-22-33362 kopija bei Turto valdymo skyriaus vedėjo 2025-12-31 atsakymo Nr. 2S-10495 kopija.“

1.4. „Nurodome, jog gaubtai ant visų kalėjime esančių taksofono aparatų buvo įrengti 2025 m. gruodžio mėn., atsižvelgiant į nuteistųjų išreikštus prašymus bei siekiant didinti privatumo užtikrinimą pokalbių metu.“

1.5. „Pažymime, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato taksofono aparatų įrengimo išskirtinai tik privatumą užtikrinančiose vietose. Šiuo metu esantis taksofonų įrengimas laikytinas tinkamu bei atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, todėl jų perkėlimas ar įrengimas kitose vietose nėra planuojamas.“

1.6. „Nurodome, jog visuose kalėjimuose dauguma taksofonų yra įrengti būrių koridoriuose. Kai kuriuose kalėjimuose keli taksofonai yra įrengti atskirose patalpose – Kauno kalėjime (veiklos adresu A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas) keletas taksofonų yra patalpoje su uždaromomis durimis (pridedamos nuotraukos), Panevėžio kalėjime penki taksofonai įrengti atskiroje patalpoje (trumpalaikių pasimatymų kambaryje, pareigūnų poste), Marijampolės kalėjime vienas taksofonas įrengtas atskiroje patalpoje, kurioje vyksta vaizdo pokalbiai. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai nenumato reikalavimo taksofono aparatus įrengti atskirose patalpose, kurios būtų bent iš dalies izoliuojamos.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644- 822/2021). Taip pat primename, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Be to, teismų praktikoje nagrinėjant laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų nusiskundimus dėl netinkamai įrengto taksofono, nustatyta, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėto neveikimo dėl to, jog papildomai nebuvo atitverti taksofono aparatai, neįrengtos kabinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-256-492/2020). Kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais, ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina kalėjime esantys asmenys. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 d. nutartis byloje Nr.A-146-968/2011, 2018-03-14 nutartis byloje Nr. A-67-754/2018).“

 

2. LKT 2025 m. gruodžio 31 d. atsakyme Nr. 2S-10495 į Pareiškėjo skundą nurodoma:

„Informuojame, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Turto valdymo skyrius (toliau – TVS) išnagrinėjo Jūsų 2025 m. gruodžio 4 d. skundą (reg. Nr. NPS-23-33362) dėl privatumo užtikrinimo.

Atsakydami į Jūsų skundą informuojame, kad dėl Jūsų skunde nurodytų aplinkybių buvo kreiptasi į Turto valdymo skyriaus specialistę, kuri pažymėjo, kad 2025 m. gruodžio 8 d. visuose Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trijuose bendrabučiuose buvo pakabinti taksofono gaubtuvai, kurie nuteistiesiems užtikrins privatumą bendraujant taksofonais.“

 

3. LKT ir UAB „CSC Telecom“ 2024 m. liepos 12 d. sudarytos telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutarties Nr. ST-290:

1.1 punktas: „Sutarties dalykas yra telefono ir vaizdo skambučių paslaugos (toliau – Paslaugos), kurių apimtis, kokybė bei kiti Paslaugoms keliami reikalavimai apibrėžti techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas). Paslaugų teikėjas įsipareigoja techninėje specifikacijoje ir pirkimui pateiktame pasiūlyme (Sutarties 2 priedas) nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti telefono ir vaizdo skambučių paslaugas nuteistiesiems (suimtiesiems), o Paslaugų pirkėjas įsipareigoja suteikti paslaugų teikimo plotą bei vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus.“

1.3 punktas: „Paslaugų teikėjas visą Paslaugų teikimui reikalingą įrangą pristato ir įdiegia Paslaugų teikimo plote.“

1 priedo 9 punktas: „Techniniai reikalavimai“:

Eil. Nr.	Pavadinimas	Minimalūs reikalavimai
1.	Įrangos diegimas	1.1. Taksofono sistemos ir vaizdo skambučių paslaugos įdiegimui reikalingus inžinerinius tinklus įdiegia paslaugos teikėjas, bei įstaigai, kurioje yra įdiegti inžineriniai tinklai, pateikia jų brėžinius (atsižvelgdami, kad atskirose įstaigose yra įdiegta mobilaus ryšio blokavimo sistema); 1.2. Taksofono sistemos ir vaizdo skambučių paslaugos įdiegimui reikalingą įrangą pateikia paslaugos teikėjas; 1.3. Pasibaigus taksofono sistemos ir vaizdo skambučių paslaugos teikimo sutarčiai, inžineriniai tinklai neatlygintinai atitenka kalėjimui.
2.	Įranga	Telefono aparato aprašymas: 2.1. Antivandalinis telefonas (metalinis korpusas); 2.2. Turi galimybę būti kabinamas ant sienos; 2.3. Atsparus temperatūros pokyčiams; 2.4. Galimybė priimti, rinkti, pabaigti skambutį; 2.5. Galimybė suprogramuoti greitojo rinkimo mygtukus; 2.6. LCD ekranas; 2.7. Privalo būti suderintas su kortelių valdymo sistema; 2.8. Pritaikytas veikti esant tokiomis sąlygomis: 2.8.1. Esant temperatūrai nuo -30 iki +50 C; 2.8.2. Santykinė drėgmė nuo 10 iki 95 proc.; 2.9. Įrengiamos skambinimo būdelės, gaubtai ar kt. (pastaba – reikia įrengti ir jau esamose vietose). Kompiuteris administratoriaus darbo vietai: 2.10. Nešiojamas kompiuteris su operacine sistema, suderinta su sistemos darbu; 2.11. Operacinė sistema, suderinta su sistemos darbu 2.12. Procesorius ne blogesnis nei vieno branduolio 1 Ghz. Kompiuteris vaizdo konferencijai: 2.13. Stacionarus kompiuteris su operacine sistema, suderinta su sistemos darbu; 2.14. Operacinė sistema, suderinta su sistemos darbu; 2.15. Procesorius ne blogesnis nei vieno branduolio 1 Ghz; 2.16. Monitorius ne mažiau kaip 15 colių. Vaizdo kamera: 2.17. Web arba integruota kamera; 2.18. Ne prastesnės kaip VGA raiškos. Ausinės su mikrofonu: 2.19 . Privalo būti jungiamos per USB jungtį prie kompiuterio; 2.20 . Jautrumas ne mažesnis kaip 100 dB.

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis;

„1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

 

2. 2. Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.):

24.1 papunktis: „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“

24.2 papunktis: „Jei reikia, bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami ir stebimi atliekant nusikaltimų tyrimus, tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti, dėl nusikaltimų prevencijos ir dėl nusikaltimų aukų apsaugos, bet tokie apribojimai, tarp jų ir teismo skirti tam tikri apribojimai, nepaisant to, turėtų leisti minimalius priimtinus kontaktus.“

24.5 papunktis: „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.“

 

3. Bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“: „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

43 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti“:

1 dalis: „Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių.“

2 dalis: „Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.“

3 dalis: „Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.“

 

4. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“ – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

5. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

77 punktas: „Paprastai suimtiesiems pasinaudoti teise paskambinti leidžiama vieną kartą per dieną. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigoje sudarytas sąlygas suimtiesiems įgyvendinti teisę paskambinti ir skambinančiųjų skaičių, suimtiesiems gali būti leidžiama šia teise pasinaudoti ir dažniau. Nuteistieji, kuriems suteikta teisė papildomai paskambinti, šią teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra (prieš pasinaudodami teise paskambinti kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais arba jau pasinaudoję šia teise, taip pat pasirinkdami kitą šios teisės įgyvendinimo laiką).“

78 punktas: „Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“

80 punktas: „Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.“

81 punktas: „Jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu.“

82 punktas: „Kilus įtarimų, kad bendraudamas su kitais asmenimis suimtasis ar nuteistasis gali planuoti ir (ar) daryti nusikalstamas veikas ir (ar) kitus teisės pažeidimus arba atlikti veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, apie planuojamą šio suimtojo ar nuteistojo skambinimo, o taip pat jo pasimatymų ir (ar) trumpalaikių išvykų iš bausmės atlikimo vietų laiką ir kitas aplinkybes laisvės atėmimo vietų įstaiga informuoja kompetentingas institucijas.“

 

 

 

 

3 priedas

 

TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1890-415/2019:

„19. Atkreiptinas dėmėsis, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 126 punktu, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 127 punktą telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas: jeigu nuteistasis vartoja necenzūrinius keiksmus; jeigu nuteistasis telefoninio pokalbio metu kursto atlikti veiksmus, kurie pažeistų teisės aktus; pasibaigus telefoninio pokalbio trukmei. Taigi, pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumą skambinti. Taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą, o esant reikalui, atsako į skambintojo klausimus bei tuo pačiu kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina. Dėl šios priežasties nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai.

20. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad taksofonai yra standartiniai, viešais duomenimis jie nuosavybės teise priklauso ryšio paslaugas teikiančiai akcinei bendrovei „Telia Lietuva“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonų įrengimui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėto neveikimo, papildomai atitveriant taksofono aparatus, buvimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų / neveikimo buvimo ir atitinkamai dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.
21. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų / suimtųjų asmenų privatumo ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021:

„23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; kt.).

24. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
25. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2020 m. gruodžio 22 d., nenustatė pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Teismų praktikoje nagrinėjant pataisos namuose esančių nuteistųjų nusiskundimus dėl netinkamai įrengto taksofono, nustatyta, kad nėra pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėto neveikimo dėl to, jog papildomai nebuvo atitverti taksofono aparatai, neįrengtos kabinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-256-492/2020; kt.).
26. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad dėl jo nurodomo triukšmo (taip pat ir vedamų nuteistųjų) jis neįgyvendino savo teisės skambinti artimiesiems.“

 

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-46-789/2024:

„33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d.) 80 punkte nustatyta, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti. Pagal šių taisyklių 81 punktą, jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo, arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu.

34. Pagal ginčui aktualios Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 10 punktą, įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Pagal Instrukcijos 11.10 punktą, asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama asmenų, laikomų įstaigose, skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar internetine telefonija organizavimu bei kontrole.

[…]

36. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės aktai nustato laisvės atėmimo vietos pareigūnų pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Tokia kontrolė gali sukelti asmeniui tam tikrus neigiamus patyrimus, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą.
37. Dėl pareiškėjo argumento, jog, neužtikrinus jo telefoninių pokalbių privatumo, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama asmenų teisė į privatumą, teisėjų kolegija pažymi, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimą). Pagal Konstituciją, asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privatumą; apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis; apribojimai neturi peržengti protingų ribų ir paneigti apribojamos teisės esmės, priemonės turi būti pakankamos, tačiau jos neturi riboti asmens teisių bei laisvių daugiau negu yra būtina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
38. Teisėjų kolegija pažymi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato papildomų taksofonų įrengimo reikalavimų. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam taksofono įrengimui bei neužtikrinant pokalbio konfidencialumo, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, patvirtinančių, kad jo teisė į privatumą buvo pažeista, kad dėl to buvo sukelti neigiami padariniai, pažeistos kitos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, skleidė ją kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021).“