aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-46 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 9 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų, susijusių su informacinio pranešimo pateikimu (toliau – Skundas)

 

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. LKT atsiuntė raštą, kuriuo informuojama apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą, tačiau nepaaiškintos termino pratęsimo priežastys ir motyvai;

2.2. LKT rašte dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo nenurodyta apskundimo tvarka, todėl neaišku, ar galima skųsti sprendimą pratęsti tyrimo terminą.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierei kartu su Skundu pateikė LKT 2025 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 2S-10494 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (toliau ir – VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės) pateikiamas 2 priede.

 

5. Tyrimui aktuali Lietuvos teismų praktika pateikiama 3 priede.

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas), teisinį reguliavimą (2 priedas) ir teismų praktiką (3 priedas), pateikiamos išvados.

 

7. Pareiškėjas nurodė, kad gavo LKT raštą, kuriuo pratęsiamas jo prašymo nagrinėjimo terminas, tačiau nepaaiškintos pratęsimo priežastys ir motyvai, nenurodyta rašto apskundimo tvarka.

 

8. Iš Seimo kontrolierei pateikto LKT rašto matyti, kad Pareiškėjui buvo paaiškinta, kuo vadovaujantis ir kodėl yra pratęsiamas jo prašymo nagrinėjimo terminas, informuojamas, kad terminas pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

 

9. VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad LKT raštas Pareiškėjui parengtas nepraleidus teisės aktuose nustatyto prašymo nagrinėjimo termino, rašte dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo Pareiškėjui paaiškinamas tokio sprendimo teisinis pagrindas, taip pat nurodoma, kad terminas pratęsiamas siekiant įgyvendinti išsamumo principo reikalavimus, nurodoma, iki kurios dienos bus parengtas galutinis atsakymas dėl skundo išnagrinėjimo.

 

10. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, be kitų reikalavimų, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

VAĮ 14 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Taisyklėse numatyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas.

Konstatuotina, kad šiuo tiriamu atveju skundžiamas LKT raštas, kuriuo pratęsiamas Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas, yra tik tarpinis pranešimas, kuriuo asmuo informuojamas apie prašymo nagrinėjimo eigą, jis nėra laikomas atsakymu į prašymą, todėl šiam raštui netaikomas reikalavimas nurodyti apskundimo tvarką.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, kurie paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir yra neskundžiami.

 

11. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad LKT rašte dėl skundo tyrimo termino pratęsimo buvo nurodytas termino pratęsimo teisinis pagrindas bei priežastys, šis raštas yra tik tarpinis prašymo nagrinėjimo metu parengtas dokumentas, nesukeliantis asmeniui materialinių teisinių pasekmių ir neskundžiamas, todėl Skundas dėl LKT pareigūnų veiksmų, susijusių su informacinio pranešimo pateikimu, atmestinas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su informacinio pranešimo pateikimu, atmesti.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. LKT 2025 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 2S-10494, kuriuo Pareiškėjas informuojamas apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą, nurodoma:

„Lietuvos kalėjimų tarnyboje (toliau – LK.T) gautas Jūsų 2025-12-03 prašymas (reg. 2025-12-05, Nr. 2G-4772), dėl informacijos pateikimo (toliau – Prašymas).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Informuojame, kad siekiant užtikrinti išsamumo principo įgyvendinimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.“

 

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

 

1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas”:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

2. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

 

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje
   administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015) nurodė:

„Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog
individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“

 

2. LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimo (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime):

„22. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).“

 

3. LVAT 2016 m. vasario 3 d. byloje Nr. AS-78-143/2016 nurodė:

„Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).“