SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 27 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesudarant sąlygų konsultuotis su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnais dėl prievolių, susijusių su vykdoma individualia veikla, taip pat neperduodant jų atsiųstos informacijos (dėl baudos paskyrimo), ir dėl VMI pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai informuojant Pareiškėją apie paskirtą baudą (toliau – Skundas).

 

2. Skunde nurodyta:

2.1. 2025 m. spalio–gruodžio mėn. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Šiaulių kalėjimo pareigūnus prašydamas sudaryti sąlygas konsultuotis su VMI pareigūnais dėl prievolių, susijusių su jo vykdoma individualia veikla, tačiau tokios sąlygos nebuvo sudarytos, t. y., Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė paskambinti įstaigos telefonu, neatsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems skirtų telefonų pokalbių trukmė (20 minučių) yra nepakankama visavertei VMI konsultacijai gauti;

2.2. Šiaulių kalėjimo pareigūnai apie Pareiškėjui VMI 2025 m. gruodžio 17 d. paskirtą baudą dėl 2023 m. pajamų nedeklaravimo, kurią reikėjo sumokėti iki 2026 m. sausio 18 d., pranešė tik 2026 m. sausio 21 d. ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas susiklostyti situacijai, kai jis laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos;

2.3. VMI 2025 m. gruodžio 17 d. Pareiškėjui paskyrė baudą dėl 2023 m. pajamų nedeklaravimo ir apie tai jį informavo elektroniniu paštu. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės naudotis elektroniniu paštu. Jo nuomone, VMI pareigūnai netinkamai jį informavo apie paskirtą baudą, neatsižvelgė į jo prašymus siųsti VMI dokumentus į bausmės atlikimo vietą ir tokiais veiksmais sudarė prielaidas susiklostyti situacijai, kai jis laiku nesumokėjo paskirtos baudos.

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 30 d. raštu Nr. SE-276 kreipėsi į VMI, o 2026 m. vasario 2 d. raštu Nr. SE-288 – į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

5. Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 20 d. gavo VMI raštą Nr. (9.1) 46-1951, o 2026 m. kovo 3 d. – LKT raštą Nr. 1S-1374 (1 priedas).

Pareiškėjas 2026 m. kovo 13 ir 18 d. pateikė papildomos Skundo tyrimui reikšmingos informacijos (1 priedas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse, Mokesčių administravimo įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), Viešojo administravimo įstatyme ir Administracinių nusižengimų protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklėse, pateikiamas 2 priede.

 

7. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (šiuo atveju – Pareiškėjui) administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – VMI) siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad VMI 2025 m. gruodžio 17 d. Pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, nes nebuvo įvykdytas mokesčių administratoriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nurodymas Nr. (7.1) FR0706-10266. Juo Pareiškėjui buvo siūloma iki 2026 m. sausio 18 d. savo noru susimokėti pusę minimalios ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos – 40 eurų. To nepadarius, administracinio nusižengimo byla turėjo būti nagrinėjama įprasta tvarka 2026 m. sausio 21 d. VMI pareigūnai paaiškino, kad Vilniaus apskrities VMI nebuvo žinoma, kad Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami deklaruotu elektroninio pašto adresu. Apie tai, kad Pareiškėjas yra Šiaulių kalėjime, Vilniaus apskrities VMI sužinota 2026 m. sausio 21 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad VMI pareigūnai formaliai teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir Pareiškėją apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu informavo teisės aktų nustatyta tvarka (paties Pareiškėjo deklaruotu elektroniniu paštu).

 

8. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešąjį administravimą, t. y. elgtis rūpestingai ir atidžiai, padėti asmenims įgyvendinti savo teises, tinkamai veikiant pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

8.1. Mokestinių prievolių klausimai ir su jais susijusios procedūros yra pakankamai sudėtingos, asmeniui numatančios įvairius įpareigojimus ir reikalavimus, už kurių nepaisymą jis atsako teisės aktų nustatyta tvarka, todėl viešojo administravimo subjektas turi būti aktyvus ir padėti asmenims tinkamai įgyvendinti savo pareigas. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Vilniaus apskrities VMI pareigūnai turėjo veikti rūpestingai ir atidžiai ir Pareiškėjui išsiųsti informaciją apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad ji pasieks adresatą.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI pareigūnams buvo žinoma informacija, kad Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime (1 priedo 3 punktas). Jie su mokestinėmis prievolėmis susijusius dokumentus jam išsiuntė registruotąja pašto siunta šios įstaigos adresu. Šie duomenys turėjo būti suvesti į VMI dokumentų valdymo sistemą.[1]

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų finansuojamose informacinėse sistemose.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Vilniaus apskrities VMI pareigūnai turėjo atsižvelgti į VMI dokumentų valdymo sistemoje įvestus duomenis apie Pareiškėjo buvimo vietą ir jam skirtų dokumentų siuntimo būdą, neperkelti Pareiškėjui pareigos kiekvieno kreipimosi į VMI metu atskirai prašyti siųsti su mokestinėmis prievolėmis susijusius dokumentus į bausmės atlikimo vietą, taip pat išsiųsti informaciją apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu kitu teisės aktuose nustatytu būdu, t. y. registruotąja pašto siunta Šiaulių kalėjimo adresu, tačiau to nebuvo padaryta. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus apskrities VMI pareigūnai nepaisė atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principo: nesielgė rūpestingai ir atidžiai, nepatikrino duomenų apie Pareiškėjo buvimo vietą, netinkamu būdu išsiuntė jam informaciją apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (elektroniniu paštu, o ne registruotąja pašto siunta) ir taip nesudarė sąlygų Pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jam nustatytas pareigas, susijusias su mokestinėmis prievolėmis.

Atkreiptinas VMI pareigūnų dėmesys, kad Pareiškėjas yra nuteistasis, todėl jam taikomi tam tikri ribojimai: jis negali savo nuožiūra laisvai naudotis internetu ir gauti informacijos apie mokestines prievoles, turi ribotas galimybes telefonu konsultuotis su VMI darbuotojais, negali atvykti į VMI padalinį ir asmeniškai susitikti su darbuotoju, kuris suteiktų visą reikalingą informaciją ir padėtų tinkamai įvykdyti mokestines prievoles ir kt. Dėl šių priežasčių nerūpestingas ir neatidus VMI pareigūnų elgesys ir netinkamas Pareiškėjo informavimas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu sukėlė papildomas neigiamas pasekmes, susijusias, be kita ko, ir su laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygomis. Nepaisant to, kad VMI 2026 m. vasario 6 d. nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Pareiškėjo mokestinių prievolių nevykdymo, buvo atidėtas jo lygtinio paleidimo taikymas.

 

8.2. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjime nebuvo gautas raštas ar dokumentas apie Pareiškėjui surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Apie tai Šiaulių kalėjimo pareigūnai sužinojo tik rinkdami informaciją, susijusią su jo nusikalstamo elgesio rizika, patikrinę Administracinių nusižengimų registro duomenis (2026 m. sausio 21 d.). Šiaulių kalėjimo pareigūnai tą pačią dieną Pareiškėją informavo apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir sudarė sąlygas telefonu susisiekti su VMI. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai paisė atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principo, elgėsi rūpestingai ir atidžiai: Pareiškėją apie minėtas aplinkybes informavo tą pačią dieną, kai patys apie jas sužinojo, ir sudarė galimybes telefonu susisiekti su VMI.

 

9. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinta teisė skambinti telefonu, o nuo 2026 m. sausio 21 d. jam papildomai suteikta teisė neribotai skambinti į VMI (šie skambučiai neįskaitomi į bendrą jo skambučių skaičių ir jų trukmė neribojama). Duomenų, kad 2025 m. spalio–gruodžio mėn. Pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių kalėjimo pareigūnus, prašydamas sudaryti sąlygas telefonu susisiekti su VMI pareigūnais, ir kad tokios sąlygos nebuvo sudarytos, negauta. Priešingai, tą pačią dieną, kai Pareiškėjui kilo poreikis susisiekti su VMI pareigūnais telefonu (2026 m. sausio 21 d., kai jis ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai sužinojo apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu), ši galimybė buvo sudaryta, o VMI telefono numeris buvo įtrauktas į Pareiškėjo neribotų skambučių sąrašą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Skundo teiginys, jog Šiaulių kalėjimo pareigūnai nesudaro sąlygų konsultuotis su VMI pareigūnais dėl prievolių, susijusių su vykdoma individualia veikla, nepasitvirtino.

 

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su VMI pareigūnų veiksmais (neveikimu), netinkamai informuojant Pareiškėją apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl VMI pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai informuojant apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pripažinti pagrįsta.

 

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesudarant sąlygų konsultuotis su VMI pareigūnais dėl prievolių, susijusių su vykdoma individualia veikla, ir neperduodant jų atsiųstos informacijos, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

13. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė VMI viršininkei rekomenduoja:

13.1. išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Vilniaus apskrities VMI pareigūnams nebuvo žinoma Klaipėdos apskrities VMI pareigūnų turima informacija apie tai, kad Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime ir kad su mokestinėmis prievolėmis susiję dokumentai jam turi būti siunčiami registruotąja pašto siunta šios įstaigos adresu;

13.2. imtis priemonių, kad ateityje skirtinguose VMI skyriuose dirbantys pareigūnai galėtų operatyviai gauti aktualią informaciją apie laisvės atėmimo bausmę atliekančių mokesčių mokėtojų buvimo vietą ir jiems skirtų dokumentų siuntimo būdą ir šią informaciją panaudoti siųsdami jiems su mokestinėmis prievolėmis susijusius dokumentus.

 

14. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad 2026 m. vasario 6 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną, pradėtą dėl Pareiškėjo mokestinių prievolių nevykdymo, ir nedelsiant iš naujo spręsti klausimą dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                  Jolita Miliuvienė

 

 

1 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 20 d. gavo VMI raštą Nr. (9.1) 46-1951. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. „Pareiškėjo atžvilgiu 2025 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. VMI-ANR_P-2509-2025 (ROIK: 25292799308), nes nebuvo įvykdytas 2025-11-28 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.1) FR0706-10266. […]. Šiuo atveju, Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma iki 2026 m. sausio 18 d. savo noru susimokėti pusę minimalios ANK 505 str. 1 d. numatytos baudos – 40 eurų. To nepadarius, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama įprasta tvarka, bylos nagrinėjimo data buvo numatyta 2026 m. sausio 21 dieną, 10 val. 10 min., Ulonų g. 2, Vilnius.“

1.2. „Vilniaus AVMI nebuvo žinoma, kad Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami Pareiškėjo deklaruotu el. pašto adresu, […]. Apie Pareiškėjo buvimą Šiaulių kalėjime, sužinota 2026 m. sausio 21 dieną.“

1.3. „2026 m. sausio 28 d. gautas papildomas pareiškėjo raštas. 2026 m. sausio 29 d. kreiptasi į Šiaulių kalėjimą, 2026 m. vasario 4 d. gautas Šiaulių kalėjimo raštas. 2026 m. vasario 5 d. gautas pareiškėjo raštas dėl teisenos nutraukimo. 2026 m. vasario 6 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną.“

 

2. Seimo kontrolierė 2026 m. kovo 3 d. gavo LKT raštą Nr. 1S-1374. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

2.1. „Informuojame, jog pateiktais duomenimis bei patikrinus dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą 2025 m. spalio – gruodžio mėn., nenustatyta, jog nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) darbuotojus ar Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių dėl skundo nurodytų aplinkybių.“

2.2. „Pareiškėjas turėjo galimybę skambinti į VMI ir šia galimybė pasinaudojo 2026 m. sausio 21 d., daugiau bandymų susisiekti nefiksuota. Pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių (nustatytas skambinimo limitas), tačiau, esant poreikiui, nuteistiesiems gali būti suteikiami papildomi skambučiai, neįskaitomi į bendrą skambučių skaičių, kurių metu jie gali kreiptis į VMI. Pateiktais duomenimis, VMI kontaktinis numeris (052605060) buvo įtrauktas į pareiškėjo neribotų skambučių sąrašą. Skambučiais pareiškėjas gali naudotis ir šiuo metu.“

2.3. „Nustatyta, jog informacija apie pareiškėjui paskirtą administracinę baudą buvo gauta tik renkant informaciją apie pareiškėjo elgesį nuo paskutinio atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Turimais duomenimis, apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2026-01-21 (pažymime, jog nuteistasis tą pačią dieną skambino VMI). Ši informacija jam taip pat pateikta Šiaulių kalėjimo viršininko 2026-01-21 atsakyme Nr. S-24-420 (kopija pridedama). Pabrėžiame, jog Šiaulių kalėjime nebuvo gautas atskiras raštas ar dokumentas dėl pareiškėjui paskirtos baudos. Informacija apie paskirtą baudą sužinota tik tikrinant Administracinių nusižengimų registro duomenis. Akcentuojame, jog asmens duomenis (taip pat ir pareiškėjo administracinio baustumo) pareigūnai tikrina tik esant tam numatytiems pagrindams, vykdydami priskirtas funkcijas (šiuo atveju – siekiant nustatyti pareiškėjo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką). Pareiškėjo administracinių nusižengimų informacija buvo tikrinama tik sietinai su jo prašymu ir anksčiau jos tikrinti nebuvo teisinio pagrindo.“

2.4. „Tikrinant duomenis Administracinių nusižengimų registre, nustatyta, kad 2025-12-17 Jums skirta 40 Eur administracinė bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 str. 1 d. Registro duomenimis, bauda nėra sumokėta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog BVK 82 str. 5 d. numato, kad nuteistiesiems, bausmės atlikimo metu padariusiems administracinį nusižengimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol jie įvykdys administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, ir tris mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome nedelsti ir kuo greičiau apmokėti gautą baudą.“ (Šiaulių kalėjimo 2026 m. sausio 21 d. raštas Nr. S-24-420).

2.5. „Informuoju, kad 2026 m. balandžio 22 d. buvo kreiptasi į UAB „CSC Telecom“. Gautas atsakymas, kad VMI telefono numeris įtrauktas 2026 m. sausio 21 d. ir šiuo metu yra neribojamas šių skambučių kiekis ir trukmė. […], paprastai pasinaudoti teise paskambinti leidžiama vieną kartą per dieną. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigoje sudarytas sąlygas įgyvendinti teisę paskambinti ir skambinančiųjų skaičių, gali būti leidžiama šia teise pasinaudoti ir dažniau, tačiau šiai dienai tai sunkiai įgyvendinama dėl didelio besiskambinančiųjų skaičiaus. Pagal galimybes rekomenduojama nuteistiesiems iškart derinti su pareigūnais skambinimosi laiką.“

 

3. Pareiškėjas 2026 m. kovo 13 ir 18 dienomis kartu su kita informacija Seimo kontrolierei pateikė Klaipėdos apskrities VMI 2025 m. spalio 2 d. raštą Nr. D2-3779, adresuotą Pareiškėjui ir registruotąja pašto siunta išsiųstą į Šiaulių kalėjimą.

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti“:

1 dalis: „Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių.“

2 dalis: „Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.“

1.2. Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio „Dokumentų įteikimas mokesčių mokėtojui“ 1 dalis: „Dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.“

1.3. ANK:

573 straipsnio „Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims“ 1 dalis: „Šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.“

505 straipsnio „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas“ 1 dalis: „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.“

1.4. Viešojo administravimo įstatymo12 straipsnio „Administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas ir tarnybinė pagalba“ 2 dalis: „Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų.“

1.5. Administracinių nusižengimų protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko įsakymu Nr. V-127, 12 punktas: „Raštas dėl Protokolo surašymo asmeniui siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį (toliau – Mano VMI), Registrą) arba registruotu paštu, kaip tai nustatyta ANK 573 straipsnyje. Raštą siunčiant elektroniniu paštu, jis privalo būti apsaugotas slaptažodžiu. Slaptažodį sudaro administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens identifikacinio kodo paskutiniai keturi skaičiai. Kai raštas siunčiamas asmeniui, neturinčiam identifikacinio kodo, slaptažodį sudaro administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gimimo metų skaičiai.“

[1] VMI darbuotojas telefonu paaiškino, kad visų apskričių VMI naudojasi viena dokumentų valdymo sistema. Taip pat nurodė, kad VMI veikla yra organizuojama ne teritoriniu principu: VMI padaliniai vykdo veiklą pagal jiems priskirtas funkcijas, atsakomybės sritis, uždavinius, o ne pagal mokesčių mokėtojo buvimo vietą.