TYRIMO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 15 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Druskininkų savivaldybės (toliau citatose ir tekste – Savivaldybė) mero veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 19 d. kreipimusis, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad į pateiktą užklausą gavo Savivaldybės mero atsakymą 2025 m. balandžio 14 d. el. laišku, tačiau, jo nuomone, jame nebuvo atsakyta į jo prašyme nurodytą klausimą, ir tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau citatose ir tekste – VAĮ) reikalavimai dėl atsakymo pateikimo pagal prašymo turinį ir atsakymo pagrindimo teisės aktų reikalavimais.

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo įvertinti, „ar mero atsakymas atitinka VAĮ reikalavimus.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Kartu su Skundu pateiktuose dokumentuose nurodyta:

4.1. Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. kreipimesi į Savivaldybės merą nurodyta:

„Esu DNSB „…“ [toliau citatose ir tekste – Bendrija] narys. Mano prašymu Savivaldybės administracijos vadovė nurodė atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą. Man pateiktame patikros Akte [Savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 8 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. DNVP-1, kurį surašė Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. D.; toliau citatose ir tekste – Aktas], akivaizdi klaida – pripažįstama, kad Bendrija teisėtai renka kaupiamąsias įmokas. Tokia Savivaldybės administracijos ir jos vadovės pozicija prieštarauja LAT [Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT)] 2009-11-27 sprendimui Nr. 3K-7-515/2009 […].“

Prašau Jus atsakyti man, ar Savivaldybės administracijai privalu vykdyti LAT nustatytą praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui rengiant Aktą“ (toliau – Pareiškėjo klausimas).

4.2. Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. kreipimesi į Savivaldybės merą nurodyta:

„Į Jums teiktą skundą gavau skundžiamo Savivaldybės administracijos padalinio atsakymą, kurio nuomonė man žinoma ir teigiu esant klaidinga.

Prašau Jus atsakyti man, ar Akte nepažeidžiami galiojantys teisės aktai vertinant naudingojo ploto ir proporcingumo sampratas. Teikiu LAT praktiką dėl naudingojo ploto sampratos ir proporcingumo principo, kuri remiasi 2009-11-27 sprendimu civ. byloje Nr. 3K-7-515/2009. LAT išaiškino CK 4.82 str. 5 dalį ir jos taikymą. Nustatyta, kad naudingas plotas suprantamas / skaičiuojamas kaip visas tame pastate savininko užimamas plotas – akivaizdžiai prieštarauja Aktui, kuriame pripažįstama, kad naudingas plotas suprantamas tik kaip buto naudingas plotas. Tokiu būdu Savivaldybės administracija neužtikrina teisės pažeidimo užkardymo. Tokia prievolė savivaldai įtvirtinta įstatymu.

Prašau Jus atsakyti man, ar Aktas, leidžiantis rinkti kaupiamąsias įmokas tik nuo butų naudingojo ploto, nepažeidžia CK 4.82 str. 5 dalies, neprieštarauja LAT praktikai vertinant naudingojo ploto sampratą ir proporcingumo principą.“

4.3. Savivaldybės mero 2025 m. balandžio 14 d. atsakyme Nr. SI2-1552(7.2.) (toliau – Mero atsakymas) nurodyta:

„Atsakydami į Jūsų 2025 m. kovo 19 d. kreipimąsi dėl Akto informuojame, kad šis Aktas buvo surašytas Savivaldybės administracijos direktoriaus vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Kvestionuojamas Aktas nėra nuginčytas Lietuvos Respublikos Įstatymų nustatyta tvarka ir šiuo metu yra galiojantis visa apimtimi.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi Įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su Įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisyklių [toliau citatose ir tekste – Pavyzdinės taisyklės] (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 4 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 […], nustatančių savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso [toliau – CK] 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką, 30 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus […] veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Įstatymo nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje Pavyzdinių taisyklių redakcijoje.

Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės vykdomoji institucija yra meras. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savo funkcijas, priima individualius administracinius aktus ir sprendimus, įgyvendindamas jam teisės aktuose pavestas užduotis. Nei minėtos Pavyzdinės taisyklės, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas [toliau – Bendrijų įstatymas], nei kiti galiojantys teisės aktai nesuteikia merui – kaip savivaldybės vykdomajai institucijai – įgaliojimų peržiūrėti, keisti ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka administracijos direktoriaus priimtų sprendimų, todėl Aktas gali būti ginčijamas tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į teismą Administracinių bylų teisenos Įstatymo nustatyta tvarka […].“

 

5. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją, reikalingą Skundo tyrimui, bei į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama pateikti motyvuotą nuomonę dėl Akto apskundimo tvarkos, kai Akte pateiktas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos įvertinimas netenkina asmens, kurio skundo pagrindu buvo atliktas neeilinis valdytojo veiklos patikrinimas.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

6. Savivaldybės meras 2025 m. gegužės 23 d. Seimo kontrolierei pateikė informaciją, dokumentus:

6.1. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kokiu teisiniu pagrindu Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. skundas Savivaldybės merui, kaip teigia Pareiškėjas, buvo perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, kurio veiksmai buvo skundžiami (kartu su atsakymu prašyta pateikti Skunde minimą Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio atsakymo Pareiškėjui kopiją), nurodyta:

„Pažymėtina, jog Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. dokumente (Savivaldybėje gautame 2025 m. vasario 21 d.) nebuvo skundo požymių (prašymo apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus), šiuo dokumentu Pareiškėjas tik išreiškė prašymą atsakyti, ar Savivaldybės administracijai buvo privalu vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui rengiant Aktą.

Pareiškėjo prašymas, vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 12 punktu, kuriame įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi subsidiarumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2¹ dalimi, numatančia, kad meras įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją, buvo perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijai, nes jame pateiktas klausimas išimtinai susijęs su Savivaldybės administracijos veikla ir jos priimtais sprendimais – Aktu.“

Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjos 2025 m. kovo 17 d. rašte Nr. SI2-1011, adresuotame Pareiškėjui (toliau – Ūkio skyriaus atsakymas), nurodyta:

„Savivaldybės administracija […] 2025 m. vasario 21 d. gavo Jūsų skundą kuriame teigiate: „[…]. Man pateiktame patikros Akte akivaizdi klaida – pripažįstama, kad Bendrija teisėtai renka kaupiamas įmokas. Tokia [Savivaldybės] administracijos ir jos vadovės pozicija prieštarauja LAT 2009-11-27 d. Sprendimui Nr. 3K-7-515/2009 […].“

„Pažymime, jog, Savivaldybės Aktas surašytas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis visa apimtimi.

Atkreipiame dėmesį, jog Akte nėra jokių prieštaravimų Jūsų minimam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui.

Be to, primename, kad į Jūsų prašymus, skundus dėl lėšų kaupimo Bendrijoje vien 2024 m. Savivaldybės administracija pateikė atsakymus: 2024-11-27 raštu Nr. 3869; 2024-10-29 raštu Nr. S12-3579; 2024-05-23 raštu Nr. S12-1781; 2024-05-02 raštu Nr. S12-1484; 2024-03-28 raštu Nr. 980; 2024-04-24 raštu Nr. S12-1404. Pateikti atsakymai yra galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo (paskelbimo) asmeniui dienos gali būti skundžiamas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui (Vilniaus al. 18, Druskininkai), arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas), arba Regionų administraciniam teismui (Kauno rūmams, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas).“

6.2. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kodėl Mero atsakyme Pareiškėjui nepateiktas atsakymas į jo prašymą „atsakyti man, ar Savivaldybės administracijai privalu vykdyti LAT nustatytą praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui rengiant Aktą“, nurodyta:

„VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno […] sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Į cituojamą klausimą atsakyta Ūkio skyriaus atsakyme paaiškinant, jog Aktas neprieštarauja Pareiškėjo minimam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui Nr. 3K-7-515/2009, pažymint, kad Aktas surašytas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis visa apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. skundu pateikė analogišką klausimą į kurį Pareiškėjui jau atsakyta, ir kartu su skundu nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti Ūkio skyriaus atsakymo pagrįstumu, todėl vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu Pareiškėjo prašymas šioje dalyje buvo paliktas nenagrinėtas.“

6.3. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kodėl Mero atsakyme nepaaiškintos pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalį galimos priežastys, dėl kurių Pareiškėjo prašymas vertinti Savivaldybės administracijos pareigūnų 2022 metų veiksmus surašant Aktą galėjo būti nenagrinėtas, ir kodėl Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio pareigūnų veiklos surašant Aktą vertinimas, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijos direktoriui pagal kompetenciją (aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui), nurodyta:

„Vadovaujantis Pavyzdinių taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 4 d.) 30 punktu savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, taip pat kontrolieriaus veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje Pavyzdinių taisyklių redakcijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Pavyzdines taisykles Aktą surašiusio asmens veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, Mero atsakyme Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog Akto teisėtumo vertinimas nepriskirtinas mero kompetencijai bei nurodyta Akto apskundimo tvarka ir kompetentinga institucija, todėl atsakymas atitinka VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Be to, įvertinus tai, kad Pareiškėjo skundas buvo adresuotas Savivaldybės merui, o ne Savivaldybės administracijos direktoriui, bei tai, kad skunde nebuvo suformuluoti reikalavimai atlikti tarnybinį patikrinimą ar priimti sprendimus dėl Savivaldybės administracijos direktoriui pavaldžių asmenų veiksmų, nebuvo teisinio pagrindo skundą perduoti Savivaldybės administracijos direktoriui pagal VAĮ 14 straipsnį. Tokiu būdu buvo užtikrintas proporcingas atsakas į Pareiškėjo pateikto skundo turinį.“

             6.4. Dėl Seimo kontrolierės siūlymo pateikti Pareiškėjui kartotinį Savivaldybės mero išsamų ir motyvuotą atsakymą į Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 19 d. kreipimusis (atsižvelgus į pirmiau nurodytus Seimo kontrolierės klausimus, kuriuose paminėti galimi Mero atsakymo trūkumai), kartu atsakant į Pareiškėjo klausimą, „ar Savivaldybės administracijai privalu vykdyti LAT nustatytą praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui“ (atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas), Seimo kontrolierei pateikti kartotinio atsakymo Pareiškėjui kopiją, nurodyta:

„Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, manytina, kad tiek Ūkio skyriaus atsakymas, tiek Mero atsakymas, yra motyvuoti, išsamūs ir pagrįsti, juose atsakyta į Pareiškėjo keliamus klausimus ir nurodyti tolimesni Pareiškėjo teisių gynimo būdai, jeigu Pareiškėjas manytų, kad jo teisės buvo pažeistos, todėl nėra pagrindo teikti kartotinį atsakymą Pareiškėjui.“

 

7. Savivaldybė šio tyrimo metu (2025 m. birželio 19 d.) Seimo kontrolierei pateikė papildomą informaciją ir dokumentus, kuriuose nurodyta toliau pateikiama informacija:

7.1. Akte, kuris pasirašytas Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus specialisto, nustatyta „3. Bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos aprašymas ir įvertinimas (aprašoma, kaip valdytojas vykdo pavestas funkcijas, kokie nustatyti veiklos trūkumai): […]. 3.10. […]. Kaupiamųjų lėšų tarifas nustatytas 2017 m. rugpjūčio 26 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Lėšos namo BNO atnaujinimui kaupiamos depozitinėje sąskaitoje. Sukauptos lėšos apskaitos žiniaraščiuose apskaitomos pagal kiekvieną butą. 2019/2020 metais kaupiamos lėšos naudojamos nebuvo. Taikomas kaupiamųjų lėšų tarifas neviršija maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše“ (toliau – Aprašas).

Bendrijos pirmininkui Akte, be kita ko, rekomenduota: „Lėšų kaupimą Namo BNO atnaujinimui organizuoti pagal Butų ir kilų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390, reikalavimus.“

7.2. Paaiškinime, atsakyme į Seimo kontrolierės prašymą pateikti Savivaldybės administracijos direktorės sprendimą, kurio, Savivaldybės mero teigimu (nurodytu Mero atsakyme), jis neturi įgaliojimų peržiūrėti (pažymos 4.3 ir 6.6 papunkčiai), nurodyta:

Mero atsakyme Pareiškėjui „buvo teikiama informacija apie Akto apskundimą, tačiau Mero atsakyme netiksliai nurodytas Aktą surašęs subjektas (turėjo būti nurodytas kontrolierius). Pagal Mero atsakyme minimų Pavyzdinių taisyklių nuostatas šių subjektų (administracijos direktoriaus ar kontrolieriaus) veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarka yra vienoda, todėl Pareiškėjui pateikta teisinga informacija kokiu būdu Pareiškėjas galėjo skųsti Aktą.“

7.3. Pateikta informacija, kad „Pareiškėjas buvo iniciavęs teisminį ginčą (administracinė byla Nr. I3-1242- 402/2024), kuriame prašė panaikinti Savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti pakartotinį Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2024 m. vasario 22 d. sprendimu, pareiškėjo skundą atmetė.

Šioje byloje teismas detaliai išanalizavo tarp Pareiškėjo ir Savivaldybės administracijos susiklosčiusius santykius, t. y. tiek Pareiškėjo teiktus skundus, tiek Savivaldybės administracijos teiktus atsakymus.

Teismas [įsiteisėjusiame] sprendime pažymėjo, kad neplaninis patikrinimas užbaigtas Akto surašymu. Taigi, atsakovė (Savivaldybės administracija) įvykdė jai pagal viešojo administravimo kompetenciją paskirtas funkcijas – patikrino Pareiškėjo skunduose nurodytus (įtariamus) galimus Bendrijos valdymo organo vykdomus pažeidimus. Kaip matyti iš pateikiamo Akto, patikrinimo metu nebuvo nustatyta Bendrijos valdymo organų padarytų pažeidimų apskaičiuojant įmokas, mokamas Bendrijos […]. Teismas sutiko su Savivaldybės administracijos išvada, jog ginčas tarp Pareiškėjo ir Bendrijos kilęs iš esmės dėl Bendrijai mokamų įmokų ir jų apskaičiavimo, tačiau Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kuris Bendrijos organas ir kokiais veiksmais pažeidė jo teises ir Bendrijų įstatymą / Civilinį kodeksą. Teismas konstatavo, kad nenustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu Savivaldybės administracija galėtų būti įpareigota atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą […].

Taigi nors nagrinėtoje byloje tiesiogiai ir nebuvo kilęs ginčas dėl Akto pagrįstumo, tačiau teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe, ir Pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties taikymo, nenustatė teisinio pagrindo atlikti pakartotinį Bendrijos veiklos patikrinimą, kas indikuotų ir sudarytų pagrindą spręsti, kad Aktas neatitiko teisės aktų reikalavimų ar prieštaravo teismų praktikai […].“

7.4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 22 d. teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. 13-1242-402/2024, be kita ko, pažymėta:

7.4.1. „Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą, įvertinant, ar Bendrijos vadovas ir buhalterė nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, teikdami neproporcingo dydžio sąskaitas Bendrijos nariams, apskaičiuodami teikiamų Bendrijos nariams sąskaitų dydį tik nuo butų naudingojo ploto, neįvertindami patalpų, esančių pastato rūsyje, iš kurių 6-ias (1A, 1B, 1C, 1D, 1E, 1F) Bendrijos vadovas, jo žmona ir giminaitis valdo asmeninės nuosavybės teise. Prašymą Savivaldybės administracijai pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 [LVAT praktika] […]. Atliktame Bendrijos veiklos patikrinime atsakovė nenustatė pažeidimo teikiant Bendrijos nariams sąskaitas, motyvuodama tuo, kad VĮ Registrų centre esančioje pažymoje 6-ios rūsio patalpos nepriskirtos naudingajam plotui.“

7.4.2. „Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2023-03-27 Savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti pakartotinį Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą [Skundžiamas aktas]. […] Pareiškėjas 2023-02-28 pateikė dar vieną prašymą atsakovei, kuriuo jos prašė atlikti pakartotinį Bendrijos vadovo veiklos už 2015–2022 m. patikrinimą […].

Atsakovė 2023-03-28 raštu Nr. S12-918 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ […], išnagrinėjusi Pareiškėjo prašymą, pateikė motyvuotą atsakymą. […]. Savivaldybės administracija 2022-02-11 raštu Nr. S12-497 informavo pareiškėją, kad Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimas baigtas 2022-02-08 ir yra surašytas Aktas. Taip pat Savivaldybės administracija 2022-12-14 raštu Nr. S12-3917 informavo, jog, įvertinus Bendrijos pateiktus dokumentus, nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Pavyzdinėmis taisyklėmis, nėra teisinio pagrindo pradėti neplaninį valdytojo – Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą. Atsižvelgė į tai, kad Pareiškėjas su 2023-02-27 prašymu nepateikė naujų objektyvių duomenų apie Bendrijos pirmininko veiksmus ar neveikimą, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, todėl pakartotinai tikrinti pirmininko veiklą motyvuotų argumentų nėra ir neplaninis patikrinimas nepradedamas. […].

Iš Pareiškėjo skundo turinio matyti, kad Pareiškėjo prašymas teismui panaikinti 2023-03-27 atsakovės atsisakymą atlikti pakartotinį pirmininko veiklos patikrinimą yra grindžiamas argumentais, susijusiais su atsakovės atlikto Bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo rezultatu, kuris buvo įformintas Aktu. […].

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, jog ginčas tarp pareiškėjo ir Bendrijos kilęs iš esmės dėl Bendrijai mokamų įmokų ir jų apskaičiavimo, o ne dėl Skundžiamo akto, kuriuo atsisakyta atlikti pakartotinį Bendrijos veiklos patikrinimą. Pareiškėjo netenkino atlikto Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimo rezultatas, jis ir po atlikto patikrinimo teigia, kad Bendrijos nariams mokėtinos įmokos buvo skaičiuojamos netinkamai ir pažeidžiant įstatymus. […].

Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, kaip į viešojo administravimo subjektą, su prašymu pakartotinai atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą ir atsakovė privalo tokį prašymą nagrinėti bei pateikti atsakymą, atitinkantį VAĮ reikalavimus, kas ir buvo padaryta. Atsakovė atsisakė atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos patikrinimą, kadangi neplaninis Bendrijos veiklos patikrinimas buvo atliktas bei Aktas surašytas remiantis galiojančiais teisės aktais. […]. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kuris Bendrijos organas ir kokiais veiksmais pažeidėjo teises ir Bendrijų įstatymą / Civilinį kodeksą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti įpareigota atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą, ginčijamo administracinio akto naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Pareiškėjas daugybę kartų kreipėsi į atsakovę, iškeldamas iš esmės panašius klausimus ir reikalavimus, į kuriuos atsakovė pateikė aiškius, atitinkančius VAI reikalavimus, atsakymus.

Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis įgyvendino Bendrijų įstatyme ir Civilinio proceso kodekse numatytas teises, susijusias su jo, kaip Bendrijos nario, teisių pažeidimu. […]. Pareiškėjas pateikdamas skundą teismui nenurodė kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė atsakovas. Skunde abstrakčiai nurodoma, kad pažeistas „įstatymas“, tačiau neįvardintas konkretus teisės aktas. […]. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ginčijamas administracinis aktas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Likusieji Pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. […].“

 

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija šio tyrimo metu Seimo kontrolierės prašymu pateikė nuomonę dėl Akto apskundimo tvarkos, kai Akte pateiktas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos įvertinimas netenkina asmens, kurio skundo pagrindu buvo atliktas neeilinis valdytojo veiklos patikrinimas:

„Pažymime, kad Pavyzdinių taisyklių 30 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus ar kontrolieriaus veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Papildomai pažymime, kad teisė ginčyti viešojo administravimo subjektų veiksmus ar neveikimą, jeigu tai pažeidžia asmens teises ar įstatymų saugomus interesus, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas bei į tai kas išdėstyta, manome, kad asmuo, kurio skundo pagrindu buvo atliktas neeilinis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimas ir kuris mano, kad atliktas veiklos patikrinimas (vertinimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžiamos jo teisės arba įstatymų saugomas interesas, turi teisę apskųsti savivaldybės administracijos direktoriaus ar kontrolieriaus veiksmus ar neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

9. 9. Lietuvos Respublikos įstatymai

9.1. Konstitucijos:

5 straipsnis – „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

120 straipsnis – „[…] Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.“

9.2. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):

3 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 3 dalis – „Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.“

4 straipsnis „Vietos savivaldos principai“ – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; […] 9) veiklos viešumo ir skaidrumo. Informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša. […].“

6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: […] 42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles […].“

27 straipsnio „Mero įgaliojimai“ 2 dalis – „Meras: […] 8) kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus […].“

9.3. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Bendrijų įstatymas) 20 straipsnio „Bendrijos veiklos viešoji priežiūra ir kontrolė“ 2 dalis – „Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.“

9.4.Teismų įstatymo

23 straipsnio „Aukščiausiojo Teismo kompetencija“:

2 dalis – „Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.“

3 dalis – „Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.“

9.5. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

12 dalis – „Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo  subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti […].“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai: – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą […].“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)“ 1 dalis – „Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą […].“

15 straipsnio „Administracinio sprendimo klaidų ištaisymo procedūra“:

1 dalis – „Administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti.“

3 dalis – „Per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos asmeniui ar asmenų grupei, kuriems buvo skirtas administracinis sprendimas, tokiu pačiu būdu, kaip ir buvo įteiktas su klaidomis buvęs administracinis sprendimas, įteikiamas pataisytas administracinis sprendimas.“

23 straipsnio „Administracinės procedūros pradžia“ 2 dalis – „Draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo struktūriniam padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami.“

9.6. Civilinio kodekso (CK):

1.136 straipsnio „Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai“ 2 dalis – „Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; […] 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; […] 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.“

1.138 straipsnis „Civilinių teisių gynimas“ – „Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas […].“

4.82 straipsnio „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė“ 7 dalis – „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.“

4.83 straipsnio „Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe“ 3 dalis – „[…] Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją […]. […] Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“

9.7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio „Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos“ 1 dalis – „Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“

 

10. Kiti teisės aktai:

10.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Taisyklės):

29 punktas – „Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“

10.2. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 (Pavyzdinės taisyklės), 30 punktas – „Savivaldybės administracijos direktoriaus ar kontrolieriaus veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

10.3. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (redakcija galiojusi 2022 m., Akto surašymo metu; Aprašas) 5 punktas – „Mėnesinės kaupiamosios įmokos dydis patalpų savininkui apskaičiuojamas pagal šią formulę: […]. p – patalpų savininkui priklausančių patalpų naudingasis plotas, kv. m. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

11. Konstitucinio Teismo praktika:

2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. spalio 5 d nutarimai – „Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas […]“.

2005 m. liepos 8 d. nutarimas – „[…] konstitucinė nuostata, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo […] ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje, jos visos yra reglamentuojamos įstatymais.“

 

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą.“

2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 – „[…]. VAĮ […] nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas […].“

2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu.“

2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015 – „Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip yra aišku iš LVAT praktikos, neatsiejamas ir nuo gero administravimo reikalavimų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, […] proporcingumo ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012, 2015-10-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1095-492/2015).“

2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-261-575/2023 – „Pagal esamą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018).“

 

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika – 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 – „proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. […] Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 82 straipsnio 5 […] dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą“ (toliau – LAT praktika).

 

Tyrimo išvados

 

14. Apibendrinus Skunde nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi dėl Mero atsakymo neatitikties VAĮ reikalavimams, neatsakius į klausimą, ar Savivaldybės administracijai privalu vadovautis Pareiškėjo nurodyta LAT praktika (pažymos 13 punktas) „kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui rengiant Aktą“ (toliau – Pareiškėjo klausimas) ir taip pažeidus VAĮ reikalavimus dėl atsakymo pateikimo pagal prašymo turinį ir atsakymo pagrindimo teisės aktų reikalavimais (pažymos 2, 3 punktai, 4.1 papunktis).

 

15. Apibendrinus Skundo tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą (pažymos 9.1, 9.2 papunkčiai), Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei LVAT praktiką (pažymos 11 ir 12 punktai) pažymėtina, kad valdžios institucijos, tarp jų ir Savivaldybė, turi tarnauti žmonėms. Savivaldybės joms įstatymais priskirtas funkcijas turi vykdyti ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos, nė viena iš savivaldybių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje, jos visos yra reglamentuojamos įstatymais.

Savivaldybė, vadovaudamasi VSĮ 6 straipsnio 42 punktu, Civilinio kodekso 4.83 straipsniu, Bendrijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas (pažymos 9.2. 9.2 ir 9.6 papunkčiai).

Akcentuotina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs (pažymos 11 punktas), kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Todėl ypač svarbu, kad savivaldybės, vykdydamos funkcijas, susijusias su šio viešojo intereso tinkamu įgyvendinimu (pvz., bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės funkcija), veiktų vadovaudamosi Konstitucija, teise, tinkamai vykdytų joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, veiktų atsakingai tam, kad būtų užtikrintas minėtas viešasis interesas, o butų ir kitų patalpų savininkai gautų kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas, be kita ko, tais atvejais, kai daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus administruoja Bendrijos valdymo organai.

Pažymėtina, kad tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas ir nuo gero administravimo reikalavimų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, skaidrumo ir kt.), viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.

Asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

16. VAĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalyse nustatyta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, o skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo  subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (pažymos 8.5 papunktis).

Atsižvelgus į Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. kreipimosi į Savivaldybės merą turinį, laikytina, kad jis turi skundo požymių, nes jame ne tik užduotas Pareiškėjo klausimas, bet ir pažymėta, kad Aktas, kurį surašė Ūkio skyriaus specialistas, yra klaidingas dėl to, jog jame pripažinta, kad Bendrija teisėtai renka (ir iš Pareiškėjo) kaupiamąsias įmokas (pažymos 4.1 papunktis), kurios, Pareiškėjo nuomone, apskaičiuojamos nesivadovaujant jo nurodyta LAT praktika (skaičiuojamos pagal buto naudingąjį plotą, o ne visą konkrečiam savininkui priklausantį naudingąjį plotą) . Taigi, iš Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. kreipimosi  spręstina, kad pateikiant Akte pirmiau nurodytą Bendrijos veiklos skaičiuojant mokesčius klaidingą vertinimą, gali būti pažeidžiamos Pareiškėjo teisės. Pastebėtina, kad Ūkio skyriaus vedėja, pateikusi Ūkio skyriaus atsakymą, taip pat Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. kreipimąsi laiko skundu (pažymos 6.2 papunktis).

Vadovaujantis VSĮ 3 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės meras turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir yra atsakingas už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą (pažymos 9.2 papunktis).

Vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 2 dalimi, kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui ar jo struktūriniam padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami (pažymos 9.5 papunktis). Taigi, nagrinėjamu atveju nesilaikyta VAĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. kreipimasis į Savivaldybės merą nepagrįstai perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijos Ūkio skyriui, kurio specialistas surašė Pareiškėjui nepriimtiną Aktą (pažymos 7.1 papunktis).

Pažymėtina, kad šio tyrimo metu negauta duomenų, kad perdavus Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. skundą, adresuotą Savivaldybės merui, nagrinėti Savivaldybės administracijos Ūkio skyriui, apie tai būtų buvę pranešta Pareiškėjui. Taigi, šiuo atveju galimai nesilaikyta VAĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų (pažymos 9.5 papunktis).

Seimo kontrolierės nuomone, Savivaldybės meras turėjo atsakyti į jam adresuotą Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. skundą, t. y., informuoti apie Savivaldybės administracijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kontrolieriaus veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarką, nustatytą Pavyzdinėse taisyklėse (pažymos 10.2 papunktis) bei atsakyti į konkretų Pareiškėjo klausimą dėl Bendrijos kaupiamųjų įmokų apskaičiavimo metodikos.

17. Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. skunde Savivaldybės merui (kuris pateiktas Pareiškėjui jau gavus Ūkio skyriaus atsakymą) skundžiamasi tuo, kad į Savivaldybės merui 2025 m. vasario 19 d. teiktą skundą Pareiškėjas gavo ne Savivaldybės mero, o skundžiamo Savivaldybės administracijos padalinio (Ūkio skyriaus) atsakymą bei kartotinai, kad, Pareiškėjo nuomone, Akto išvados prieštarauja LAT praktikai. Pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. skunde Savivaldybė merui taip pat prašo atsakyti, „ar Aktas, leidžiantis rinkti kaupiamąsias įmokas tik nuo butų naudingojo ploto, nepažeidžia CK 4.82 str. 5 dalies, neprieštarauja LAT praktikai vertinant naudingojo ploto sampratą ir proporcingumo principą“ (pažymos 4.2 papunktis).

Atsižvelgus į teismų praktiką (pažymos 11 punktas), Savivaldybės meras, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu.

Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, remiantis LVAT praktika (pažymos 11 punktas) administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 5 punktu ir Taisyklių 45 punktu (pažymos 9.5 ir 10.1 papunkčiai), Savivaldybės meras į Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. skundą turėjo atsakyti atsižvelgdamas į jo turinį, aiškiai ir argumentuotai, vadovaudamasis išsamumo principo reikalavimais nurodyti visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas skundo turinį, į Pareiškėjo klausimus turėjo būti atsakyta arba pateiktas motyvuotas atsisakymas tai padaryti.

Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

Vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi bei 15 straipsnio 1 ir 3 dalimis, asmeniui, pateikusiam prašymą, skundą, raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą. Administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus, imasi priemonių klaidoms ištaisyti ir asmeniui įteikia pataisytą administracinį sprendimą.

Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (pažymos 9.6 papunktis).

Vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusi Akto surašymo metu) 5 punktu (pažymos 10.3 papunktis) mėnesinės kaupiamosios įmokos dydis patalpų savininkui apskaičiuojamas pagal formulę, kurios viena iš dedamųjų yra patalpų savininkui priklausančių patalpų naudingasis plotas.

Pagal Teismų įstatymo 23 ir 31 straipsnius, Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse bei LVAT sprendimuose esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

LAT praktikoje (pažymos 13 punktas) pažymėta, kad butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus Mero atsakymo į Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. skundo turinį (pažymos 4.3 papunktis) bei šio tyrimo metu Savivaldybės mero pateiktus paaiškinimus (pažymos 6 punktas), konstatuotina, kad Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. skundas išnagrinėtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes:

17.1. Mero atsakyme Pareiškėjui nebuvo motyvuotai paaiškinta, kodėl Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. skundas buvo perduotas nagrinėti Ūkio skyriui ir nenurodytos šios skundo dalies nenagrinėjimo priežastys (nesilaikyta VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų).

17.2. Mero atsakyme nepasisakyta dėl LAT praktikos (pažymos 13 punktas) taikymo surašant Aktą ir nenurodytos šios skundo dalies nenagrinėjimo priežastys (nesilaikyta VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų).

Pažymėtina, kad šio tyrimo metu Savivaldybės meras pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl Mero atsakyme neatsakyta į Pareiškėjo klausimą, t. y., vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgta į tai, kad Ūkio skyriaus atsakyme buvo pateiktas atsakymas į Pareiškėjo klausimą paaiškinant, jog Aktas neprieštarauja Pareiškėjo minimai LAT praktikai (pažymos 6.2 papunktis).

Pastebėtina, kad nei Akte (pažymos 7.1 papunktis), nei Ūkio skyriaus atsakyme (pažymos 6.1 papunktis) nėra aprašyta, paaiškinta, kaip Akto surašymo metu galimai buvo patikrinta, ar Bendrija teisės aktuose nustatyta tvarka bei atsižvelgdama į LAT praktiką apskaičiuoja daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininko mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį, įvertinusi faktinį patalpų savininkui priklausančių patalpų naudingąjį plotą.

Įvertinus Ūkio skyriaus atsakymo turinį (pažymos 6.1 papunktis), konstatuotina, kad jame nėra konkretaus atsakymo į Pareiškėjo klausimą (ar Savivaldybės administracijai privalu vykdyti LAT praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui rengiant Aktą). Teikiant motyvuotą atsakymą į pirmiau nurodytą Pareiškėjo klausimą turėjo būti vadovaujamasi Teismų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi (pažymos 9.4 papunktis).

Be to, Savivaldybės meras neatsižvelgė ir į šio tyrimo pradžioje pateiktą Seimo kontrolierės rekomendaciją „pateikti Pareiškėjui kartotinį Savivaldybės mero atsakymą į Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 19 d. kreipimusis, kad Pareiškėjui būtų pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas (atsižvelgus į nurodytus Seimo kontrolierės klausimus, kuriuose paminėti galimi Mero atsakymo trūkumai), kartu atsakant į Pareiškėjo  klausimą, „ar Savivaldybės administracijai privalu vykdyti LAT nustatytą praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui“ (atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas)“  (pažymos 6.4 papunktis).

17.3. Mero atsakyme nepagrįstai nurodyta, kad „Aktas buvo surašytas Savivaldybės administracijos direktoriaus“, nors jis surašytas Ūkio skyriaus darbuotojo (kontrolieriaus). Dėl šių aplinkybių Mero atsakyme nurodyti paaiškinimai ne dėl kontrolieriaus, o dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų apskundimo tvarkos, nurodyta, kad meras neturi įgaliojimų peržiūrėti, keisti ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų sprendimų.

Pastebėtina, kad Savivaldybės meras po Seimo kontrolierės kreipimosi, šio tyrimo metu, pripažino, kad Mero atsakyme buvo netiksliai nurodytas Aktą surašęs subjektas, turėjo būti nurodytas kontrolierius (pažymos 7.2 papunktis), tačiau nesiėmė priemonių klaidoms VAĮ nustatyta tvarka ištaisyti (nesilaikyta VAĮ 15 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pavyzdinių taisyklių 30 punkte nustatyta vienoda savivaldybės administracijos direktoriaus ir kontrolieriaus veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarka (pažymos 10.2 papunktis), t. y. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar kontrolieriaus veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

18. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės mero veiksmai (neveikimas), gavus Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 19 d. kreipimusis į Savivaldybės merą, neatitiko VAĮ reikalavimų, buvo pažeista Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą..

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu Skundas pripažintinas pagrįstu.

19. Be to, Seimo kontrolierė atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad:

19.1. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-1242-402/2024 dėl Pareiškėjo prašymo panaikinti Savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti pakartotinį Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą, konstatuota, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kokiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės, įstatymai, kad nenustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu Savivaldybė galėtų būti įpareigota atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą (pažymos 7.4.2 papunktis), nors Pareiškėjas buvo pateikęs teismui argumentus dėl LAT praktikos nagrinėjamu atveju taikymo (pažymos 7.4.1 papunktis). Teismas pažymėjo, kad likusieji Pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Kadangi šio tyrimo metu gautais duomenimis šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas nustatyta tvarka, laikytina, kad Pareiškėjas sutiko su minėto teismo sprendimo išvadomis.

Akcentuotina, kad, kaip konstatavo teismas, ginčas tarp Pareiškėjo ir Bendrijos kilęs iš esmės dėl Bendrijai mokamų įmokų ir jų apskaičiavimo (pažymos 7.4.2 papunktis).

Vadovaujantis CK (pažymos 9.6 papunktis) civilinės teisės atsiranda iš sutarčių, kitokių sandorių, žalos padarymo ir kt. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Vadovaujantis CPK (pažymos 9.7 papunktis) kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi, šis ginčas dėl Bendrijos galimai netinkamai skaičiuojamų įmokų, mokesčių ir dėl to galimai daromos žalos Pareiškėjui yra laikytinas civiliniu teisiniu ginču, kuris prireikus, spęstinas bendrosios kompetencijos teisme.

19.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija šio tyrimo metu Seimo kontrolierės prašymu pateikė motyvuotą nuomonę dėl Akto apskundimo tvarkos, kai Akte pateiktas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos įvertinimas, netenkina asmens, kurio skundo pagrindu buvo atliktas neeilinis valdytojo veiklos patikrinimas: (asmuo, kurio skundo pagrindu buvo atliktas neeilinis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimas ir kuris mano, kad atliktas veiklos patikrinimas (vertinimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžiamos jo teisės arba įstatymų saugomas interesas, turi teisę apskųsti kontrolieriaus veiksmus ar neveikimą teismui; pažymos 8 punktas).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

pareiškėjo X skundą dėl Druskininkų savivaldybės mero veiksmų (neveikimo), gavus Pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 19 d. kreipimusis, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Druskininkų merui:

21.1. pateikti Pareiškėjui atsakymą į jo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 19 d. skundus, kartu pašalinant šio tyrimo metu nustatytus Mero atsakymo trūkumus, klaidas bei pateikiant konkretų motyvuotą atsakymą į Pareiškėjo klausimą, „ar Savivaldybės administracijai privalu vykdyti LAT nustatytą praktiką kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymui“ (atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas) ir paaiškinant, kaip Akto surašymo metu buvo patikrinta, ar Bendrija teisės aktuose nustatyta tvarka bei atsižvelgdama į LAT praktiką apskaičiuoja daugiabučio namo butų ar kitų patalpos savininkų mėnesinių kaupiamųjų įmokų dydį, įvertinusi faktinį patalpų savininkams priklausančių patalpų naudingąjį plotą;

21.2. tuo atveju, jeigu surašant Aktą vis dėl to nebuvo patikrinta, ar Bendrija teisės aktuose nustatyta tvarka bei atsižvelgdama į LAT praktiką apskaičiuoja daugiabučio namo butų ar kitų patalpos savininkų mėnesinių kaupiamųjų įmokų dydį, įvertinusi faktinį patalpų savininkams priklausančių patalpų naudingąjį plotą, atlikti Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą pagal su šiuo klausimu susijusius Pareiškėjo prašymus, apie patikrinimo rezultatus informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolierei pateikti patikrinimo akto ir rašto Pareiškėjui kopijas);

21.3. informuoti, kokių teisinių, organizacinių priemonių imtasi, kad ateityje asmenų prašymai, skundai, adresuoti Savivaldybės merui, būtų nagrinėjami pagal visą jų turinį, laikantis išsamumo principo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 ir 3 dalių, 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Jolita Miliuvienė