aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.2-1498 PRIEŠ VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 17 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės (toliau tekste ir citatose – Savivaldybė) administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), nepateikiant atsakymų į jo tris kreipimusis dėl <…> g., Nemėžio sen., atliekamų ar atliktų darbų kokybės ir teisėtumo (toliau – Skundas). Pareiškėjas Seimo kontrolierei 2026 m. sausio 16 d. pateikė Skundo papildymą.

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad:

2.1. Savivaldybė nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. iki dabar neatsakė į tris raštiškus jo paklausimus dėl <…> g., Nemėžio sen., atliekamų ar atliktų darbų kokybės ir teisėtumo. Nepateiktas nei atsakymas, nei informacija apie nagrinėjimo eigą.

2.2. 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikė paklausimą (toliau – Paklausimas Nr. 1) dėl atliekamų <…> g. remonto darbų (apšvietimo įrengimo ir važiuojamosios dalies praplatinimo). Jis Savivaldybėje užregistruotas 2025 m. rugsėjo 19 d., registracijos Nr. G-51916(4.12Mr).

2.3. 2025 m. spalio 22 d. elektroniniu (bendruoju oficialiu institucijos) paštu kreipėsi į Savivaldybę ir nurodė, kad atsakymo į 2025 m. rugsėjo 19 d. kreipimąsi vis dar nėra gavęs ir pridėjo papildomą informaciją (toliau – Paklausimas Nr. 2).

2.4. 2025 m. lapkričio 3 d. elektroniniu (administracijos direktoriui suteiktu) paštu pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas jo kreipimusis išnagrinėti pagal kompetenciją ir pateikti aiškius atsakymus į visus klausimus, pateiktus pradiniame ir papildomame rašte (toliau – Paklausimas Nr. 3).

 

3. Pareiškėjas kartu su Skundu Seimo kontrolierei pateikė ir kitą tyrimui reikšmingą informaciją (1 priedas).

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. SE-2421 kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes (2 priedo 1 punktas).

 

5. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 30 d. gavo Savivaldybės mero 2025 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. S-30455(4.12Mr), kurio kopija adresuota Pareiškėjui (2 priedo 2 punktas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje, Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – SKĮ), Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse ir 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintose Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, taip pat teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiami 3 ir 4 prieduose.

 

7. Atsižvelgiant į Pareiškėjo Skunde nurodytas faktines aplinkybes (1 priedas), tyrimo metu analizuotą informaciją (2 priedas), teisinį reguliavimą (3 priedas) ir teismų praktiką (4 priedas), tyrimo išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

7.1. dėl teisės aktuose nustatytais terminais negauto atsakymo į Paklausimus;

7.2. dėl Paklausimų nagrinėjimo tvarkos;

7.3. dėl atsakymo į Paklausimus išsamumo.

 

Dėl teisės aktuose nustatytais terminais negauto atsakymo į Paklausimus

 

8. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 19 d. su Paklausimu Nr. 1 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti atsakymus į jo klausimus dėl <…> g., Nemėžio seniūnijoje vykdytų darbų kokybės ir teisėtumo. Vėliau į Savivaldybės administraciją kreipėsi 2025 m. spalio 22 d. su Paklausimu Nr. 2 (pakartojo Paklausime Nr. 1 nurodytus klausimus) ir 2025 m. lapkričio 3 d. su Paklausimu Nr. 3, nurodydamas, jog atsakymo dar nėra gavęs.

Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi (3 priedo 3 punktas), viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu bei nurodomos pratęsimo priežastys. Taigi, šiuo atveju, Savivaldybės administracija, Paklausimą Nr. 1 gavusi 2025 m. rugsėjo 19 d., turėjo į jį atsakyti per 20 darbo dienų, arba, dėl objektyvių priežasčių pratęsusi šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, per (ilgiausiai) 30 darbo dienų. Tačiau, kaip matyti iš tyrimo medžiagos (2 priedo 2.1 papunktis ir 4 punktas), atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas 2025 m. lapkričio 21 d., taigi praėjus dvigubai daugiau laiko nei nustatyta teisės akte. Be to, Savivaldybės meras pripažino, kad „Pareiškėjas nebuvo informuotas apie paklausimų nagrinėjimo termino pratęsimą“ (2 priedo 2.3 papunktis).

Pabrėžtina, kad terminai suteikia stabilumo ir aiškumo teisiniuose santykiuose. Terminų nesilaikymas nėra suderinamas su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais. Asmenys, besikreipiantys į viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikisi, kad jis savo funkcijas įvykdys per teisės aktuose nustatytus terminus. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos teismų taikomą praktiką (4 priedo 1 punktas), kad viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimui priimti, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.

Seimo kontrolierė, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pažymi, kad Savivaldybės administracija, vykdydama savo funkcijas pagal kompetenciją, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos. Šiuo atveju jos pareigūnų veiksmai, kai atsakymas nebuvo pateiktas teisės aktuose numatytais terminais, o Pareiškėjas nebuvo informuotas apie Paklausimų nagrinėjimo termino pratęsimą ir jo priežastis, laikytini pažeidžiančiais jo teisę į gerą administravimą, todėl ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

Dėl Paklausimų nagrinėjimo tvarkos

 

9. Iš tyrimui pateiktos Skundo medžiagos matyti, kad Pareiškėjas, negavęs atsakymo, pakartotinai į Savivaldybės administraciją kreipėsi 2025 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu – laišką išsiuntė ne bendruoju institucijos elektroninio pašto adresu, o Savivaldybės administracijos direktoriui suteiktu elektroninio pašto adresu (pažymos 2.4 papunktis ir 1 priedo 2 punktas). Tačiau Savivaldybė Seimo kontrolierei paaiškino, jog Paklausimo Nr. 3 „nei Susisiekimo skyrius, nei Nemėžio seniūnija nėra gavusi, todėl informacijos apie jį negalime pateikti“ (2 priedo 2.1 papunktis).

Pažymėtina, kad pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 28 punktą institucijos darbuotojas, gavęs prašymą ar skundą institucijos elektroninio pašto adresu, privalo ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną jį persiųsti dokumentų registravimo funkciją vykdančiam padaliniui. Šių taisyklių 30 punktas ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 9 ir 10 punktai nustato pareigą visus gautus dokumentus užregistruoti dokumentų registre jų gavimo dieną, suteikiant registracijos numerį, o 19 punktas įpareigoja užregistruotus dokumentus perduoti vykdyti pagal kompetenciją (3 priedo 4–6 punktai). Šių nuostatų tikslas – užtikrinti tinkamą dokumentų apskaitą, jų atsekamumą ir sklandų asmenų kreipimųsi nagrinėjimą, nepriklausomai nuo to, kuriam konkrečiam institucijos darbuotojui ar padaliniui kreipimasis buvo išsiųstas.

Seimo kontrolierės vertinimu, aplinkybė, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai nurodo negavę Pareiškėjo Paklausimo Nr. 3, savaime nepaneigia institucijos pareigos užtikrinti tinkamą elektroniniu paštu gaunamų dokumentų valdymą. Jeigu šis Pareiškėjo kreipimasis (Paklausimas Nr. 3) buvo išsiųstas Savivaldybės pareigūnui suteiktu tarnybiniu elektroninio pašto adresu, jis laikytinas gautu Savivaldybėje, o jį gavęs pareigūnas privalėjo ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną persiųsti jį dokumentų registravimo funkciją vykdančiam padaliniui, kad, kaip minėta, būtų užtikrintas tinkamas gaunamų dokumentų registravimas ir jų perdavimas nagrinėti pagal kompetenciją.

Savivaldybės meras Seimo kontrolierei taip pat nurodė, kad „antrojo kreipimosi turinys buvo toks pat, kaip ir pirmojo, todėl buvo atsakyta kartu į abu prašymus“ (2 priedo 2.1 papunktis) ir iš tyrimui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas paprasto elektroninio laiško forma. Pažymėtina, kad pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas turi būti tinkamai įformintas: jame, be kita ko, turi būti nurodyta data, suteiktas registracijos numeris ir apskundimo tvarka. Tačiau šių reikalavimų neatitinka Savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymas. Pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 48 punktą, atsakymai į prašymus ar skundus rengiami Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Dokumentų rengimo taisyklių 32 punktas nustato pareigą atsakomuosiuose dokumentuose nurodyti gauto dokumento nuorodą. Taigi, jei 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymu, kaip teigia Savivaldybė, buvo bendrai atsakyta į Paklausimus Nr. 1 ir Nr. 2, tai turėjo būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta atsakymo turinyje, pažymint, į kuriuos Pareiškėjo Paklausimus atsakoma. Minimame atsakyme tokios nuorodos nepateiktos. Seimo kontrolierės vertinimu, dėl tokios atsakymo formos Pareiškėjui pagrįstai galėjo kilti neaiškumų, į kurį konkrečiai jo Paklausimą atsakoma, ar atsakyta į visus jo Paklausimus ir ar jam dar reikia laukti kito institucijos atsakymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierės vertinimu, toks Savivaldybės 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymas negali būti laikytinas tinkamai parengtu administraciniu sprendimu, nes neatitinka pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, taigi ši skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

Dėl atsakymo į Paklausimus išsamumo

 

10. Pareiškėjo Paklausimuose (1 priedo 1 punktas) keliami konkretūs klausimai, susiję su kelio remonto darbais, jų teisėtumu, kokybe, eismo saugumu ir kt. Pareiškėjas taip pat prašė pateikti atsakymus į kiekvieną klausimą atskirai, „kad būtų aišku, kokie sprendimai buvo priimti ir kas už juos atsakingas“, todėl Savivaldybė turėjo pareigą pateikti aiškius, išsamius ir motyvuotus paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju aktualus VAĮ įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį (3 priedas 3 punktas). Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių (3 priedo 4 punktas) 35 punkte taip pat nustatyta, kad prašymai nagrinėjami ir į juos atsakoma pagal institucijai teisės aktais nustatytą kompetenciją, o 45 punktas įpareigoja atsakyti atsižvelgiant į prašymo turinį.

Iš Savivaldybės 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymo turinio matyti (2 priedo 4 punktas), kad Pareiškėjui buvo nurodyta, jog atlikti kelio darbai yra „laikinas sprendimas, kuriuo siekta sutvarkyti pažeistus kelkraščius“, darbai priskiriami paprastajam remontui (einamajai priežiūrai), projektas nerengtas, sprendiniai suderinti su seniūnija, techninės priežiūros atlikimo metu pastabų dėl atliktų darbų nebuvo pateikta, o apšvietimo įrengimo darbai atlikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą.

Savivaldybės meras tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikė panašius paaiškinimus (2 priedo 2.4 papunktis): nurodė, kad atlikti darbai priskirtini „paprastajam remontui / einamajai gatvės priežiūrai, todėl techninis darbo projektas nebuvo rengtas“, esamą gruntą įvertino rangovai, o dėl prastos kelkraščių būklės buvo pasirinkti greiti laikini sprendimai. Taip pat nurodė, kad darbai suderinti su Nemėžio seniūnija, techninis prižiūrėtojas pastabų dėl atliktų darbų nepateikė, apšvietimo įrengimo darbai atlikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą, o Pareiškėjo keliamos abejonės dėl galimų techninių pasekmių laikytinos jo subjektyvia nuomone. Be to, pažymėjo, kad Savivaldybė neturi teisinių galimybių kontroliuoti kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kad galimas šaligatvio įrengimas būtų svarstomas kartu su kapitalinio gatvės remonto projektu ateityje.

Seimo kontrolierės vertinimu, tiek Savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymas Pareiškėjui, tiek tyrimo metu teikti paaiškinimai yra pernelyg bendro pobūdžio ir neatskleidžia visų Pareiškėjo keltų klausimų esmės. Sutiktina ir su Pareiškėjo Skundo papildymo rašte išdėstyta jo nuomone (2 priedo 5 punktas), kad 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymas „buvo labai trumpas, bendro pobūdžio, jame nebuvo atsakyta į didžiąją dalį mano raštuose iškeltų konkrečių klausimų“. Savivaldybė į keliamus klausimus reagavo deklaratyviai, nepateikdama pakankamai išsamių ir konkrečių paaiškinimų, nors, kaip minėta, Pareiškėjas prašė atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai. Pareiškėjas prašė paaiškinti konkrečius techninius ir organizacinius aspektus, pavyzdžiui, ar buvo atlikti geologiniai tyrimai, kas konkrečiai pritarė techniniams sprendiniams, kaip vertintos eismo saugumo ir pėsčiųjų sąlygų rizikos, kokios priemonės taikytos siekiant išvengti galimų dangos deformacijų, kokie sprendiniai buvo pasirinkti siekiant užtikrinti vandens nuvedimą ir kt. Taip pat kėlė klausimus dėl kelkraščio pločio, apšvietimo stulpų įrengimo. Savivaldybės atsakyme šie klausimai iš esmės nebuvo išnagrinėti ir į juos nepateikti argumentuoti, teisės aktų nuostatomis grįsti paaiškinimai. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad, pavyzdžiui, darbai buvo laikini, kad techninės priežiūros metu nebuvo pateikta pastabų dėl atliktų darbų ar kad apšvietimo įrengimo darbai atlikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą, nesudaro pagrindo laikyti, jog Savivaldybės administracija išsamiai įvertino Pareiškėjo klausimus ir argumentus. Kaip nurodo Pareiškėjas, nebuvo paaiškinta, „kokiu teisės aktu ar dokumentu tokia sąvoka [laikini sprendimai] apibrėžta“, neatskleista, „kokiu pagrindu kelio platinimas laikomas laikinu sprendimu, nepateikiamas joks terminas, kiek laiko toks „laikinas“ sprendimas [galios], nors šios gatvės sutvarkymo klausimai keliami ne vienerius metus“, taip pat neaišku „kaip galėjo būti vykdoma techninė priežiūra, jei nebuvo techninės užduoties ar projekto, pagal kurį būtų galima objektyviai vertinti atliktus darbus, neatsakyta, kas vykdė techninę priežiūrą“. Taip pat nieko nepaaiškinta dėl apšvietimo įrengimo darbų, nes „per pirmą mėnesį po apšvietimo įrengimo buvo nuverstas (palenktas) apšvietimo stulpas, kuris iki šiol nėra sutvarkytas, keli apšvietimo stulpai nuo pirmos įjungimo dienos neveikė, iki šiol apšvietimo darbai nėra pilnai užbaigti“, „atsakymuose nepateikta informacija, ar darbai buvo priimti, ar rangovui buvo sumokėta, ar defektai buvo fiksuoti garantiniu laikotarpiu“ ir pan.

Vertintina, kad, pateikiant atsakymą į Pareiškėjo keltus klausimus, buvo apsiribota bendro pobūdžio informacija, nenurodant konkrečių faktinių duomenų ir teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovautasi, taip apribojant Pareiškėjo galimybę aiškiai suprasti priimtų sprendimų pagrindą ir pagrįstumą. Seimo kontrolierė taip pat pažymi, kad Savivaldybės argumentas, jog kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolę vykdo policija, savaime nepaneigia Savivaldybės, kaip vietinės reikšmės kelių savininkės ir tvarkytojos, pareigos vertinti kelio remonto darbų poveikį eismo saugumui ir pėsčiųjų interesams. Pareiškėjo klausimai buvo susiję ne su kelių eismo kontrolės funkcijomis, o su kelio remonto darbų įtaka eismo saugumui, už kurios vertinimą atsakinga Savivaldybė. Pabrėžtina, kad saugaus eismo užtikrinimas yra neatsiejama Savivaldybės pareigos rūpestingai valdyti vietos infrastruktūrą dalis, tad Savivaldybė turėtų sistemiškai vertinti eismo saugumo rizikas, planuoti prevencines priemones ir laiku reaguoti į bendruomenės poreikius.

Seimo kontrolierė, atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju Savivaldybės administracijos pareigūnai Pareiškėjui pateikė neišsamų, nepakankamai argumentuotą ir formalų atsakymą, taigi neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, Nebuvo atsižvelgta į teisės aktų nuostatas, pagal kurias institucijos privalo prašymus nagrinėti ir į juos atsakyti pagal joms nustatytą kompetenciją, atsižvelgdamos į prašymo turinį, pateikdamos aiškų ir argumentuotą atsakymą, nurodydamos visas prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, sprendimo motyvus ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamos prašymo turinį. Savivaldybės administracija savo veikloje privalo vadovautis gero administravimo, atsakingo valdymo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir įstatymo viršenybės principais.

Pažymėtina ir teismų taikoma praktika (4 priedo 2–5 punktai), kurioje pabrėžiama, kad „individualiame teisės akte tiksliai bei aiškiai turi būti išdėstyta, ko prašė suinteresuotas asmuo, koks sprendimas priimtinas tokio prašymo atžvilgiu, kokių faktinių aplinkybių pagrindu bei teisiniu reguliavimu kreipimasis (prašymas, skundas ar kt.) tenkintinas arba atmestinas“, kad „formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu“, kad viešojo administravimo subjektai saistomi „Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, iš kurio išplaukia asmens teisė į gerą administravimą, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą objektyviai įvertinti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.“

Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, atsakydama Pareiškėjui, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių ir nepateikė pakankamai aiškių teisinių argumentų, todėl Pareiškėjo teisė į gerą administravimą nebuvo tinkamai užtikrinta. Dėl šių priežasčių Seimo kontrolierė šią Skundo dalį pripažįsta pagrįsta ir sprendžia, kad tikslinga Savivaldybės merui siūlyti iš naujo iš esmės išnagrinėti Pareiškėjo Paklausimus, kartu atsakant ir į 2026 m. sausio 16 d. Skundo papildymo rašte (2 priedo 5 punktas) nurodytus klausimus, bei pateikti aiškius, išsamius ir motyvuotus atsakymus, nurodant visas jų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovautasi vertinant Paklausimų turinį.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia:

11.1. X Skundo dalį dėl teisės aktuose nustatytais terminais negauto atsakymo į Paklausimus pripažinti pagrįsta;

11.2. X Skundo dalį dėl Paklausimų nagrinėjimo tvarkos pripažinti pagrįsta;

11.3. X Skundo dalį dėl atsakymo į Paklausimus išsamumo pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė rekomenduoja Vilniaus rajono savivaldybės merui:

12.1. atkreipti dėmesį į šioje pažymoje nustatytus teisės aktų pažeidimus ir imtis priemonių, užtikrinančių, kad jie ateityje nesikartotų; Savivaldybės administracijos pareigūnai, nagrinėdami asmenų prašymus, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tvarkos ir terminų;

12.2. užtikrinti, kad per įmanomai trumpiausią laiką, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, būtų iš esmės išnagrinėti Pareiškėjo Paklausimai, kartu atsakant ir į 2026 m. sausio 16 d. Skundo papildymo rašte (2 priedo 5 punktas) nurodytus klausimus, ir administraciniame sprendime (atsakyme) aiškiai, išsamiai bei argumentuotai būtų nurodyti sprendimo motyvai, faktinis ir teisinis pagrindas;

12.3. pateikti informaciją, ar <…> g., Nemėžio sen., Vilniaus rajone, yra įtraukta į Savivaldybės 2025-2027 metų kelių (gatvių) kapitalinio remonto, tiesimo ar rekonstravimo darbų planą, jeigu ne, nurodyti priežastis;

12.4. pateikti informaciją, kada numatomas <…> g., Nemėžio sen., Vilniaus rajone, kapitalinis remontas, jeigu, kaip teigia Savivaldybė, atliktas gatvės paprastasis remontas yra tik „laikinas sprendimas“ iki kapitalinio remonto; nurodyti, kiek lėšų buvo panaudota šiam paprastajam gatvės remontui, ir ar konstatuoti rangovo atliktų darbų defektai, jeigu taip, kada jie bus ištaisyti; jei artimiausiu metu tai nenumatoma, paaiškinti, kaip ketinama spręsti gyventojų keliamą saugaus eismo minėtoje gatvėje klausimą, ar planuojamos alternatyvios eismo saugumo priemonės.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                     Jolita Miliuvienė

 

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

1. Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 19 d. Paklausime Nr. 1 (pažymos 2.2 papunktis) ir 2025 m. spalio 22 d. Paklausime Nr. 2 (pažymos 2.3 papunktis), adresuotuose Savivaldybės administracijai nurodyta:

„[…] stebint vykdomus gatvės remonto darbus (apšvietimo įrengimą bei važiuojamosios dalies praplatinimą), kilo šie klausimai, į kuriuos prašau pateikti aiškius atsakymus:

1. Darbų pobūdis ir projektas

– Koks darbų pobūdis Savivaldybės vertinimu – ar tai priskiriama paprastajam remontui, ar kapitaliniam remontui?

– Ar šiems darbams yra parengtas projektas? Jei taip, prašome pateikti projekto kopiją arba bent sprendinius, kurie buvo patvirtinti (gali būti nuasmeninti, be projektuotojo v. p.).

– Ar buvo atlikti bent minimalūs geologiniai tyrimai važiuojamosios dalies praplatinimo vietose, atsižvelgiant į tai, kad dalyje nukasto kelkraščio matosi netinkami pagrindai (skaldos-grunto mišiniai, medžių šaknys)?

– Ar buvo įvertinta, kad kai kuriose vietose panašu nebus neįrengiamas kelkraštis, nors pagal galiojančius teisės aktus turi būti bent 1 m pločio kelkraščiai?

2. Sprendinių patvirtinimas ir priežiūra

– Kas pritarė minėtiems techniniams sprendiniams?

– Kas vykdo techninę priežiūrą objekte ir kokios jų pastabos dėl minėtų defektų?

3. Apšvietimo įrengimas

– Iškasus tranšėjas apšvietimo tinklams, buvo pažeista esama gatvės konstrukcija – kartu su esamu pagrindu iškasta priemolio/molio grunto, o vėliau tranšėja užpilta šiuo mišiniu su moliu. Tai gali pabloginti vandens nuvedimą iš konstrukcijos po asfaltbetonio danga bei kelkraščiu ir turėti įtakos dangos deformacijoms užšalimo/atšilimo metu. Kokie sprendimai buvo priimti siekiant išvengti tokių pasekmių?

– Panašu, kad apšvietimo stulpai įrengti ne visur laikantis reikalavimo dėl minimalios šoninės skiriamosios juostos pločio (i m). Ar tai buvo vertinta? Žiemos metu, esant plikledžiui, įvertinus tai kad ten nuokalnė, didelė tikimybė, kad bus įvažiuota į stulpus.

4. Eismo saugumas ir pėsčiųjų sąlygos

– Faktinis greitis gatvėje yra 60-80km/h (neįskaitant ruožo vingyje), įrengus praplatinimą tikėtina jis nesumažės. Ar tai buvo įvertinta?

– Kaip užtikrinama pėsčiųjų sauga, jei tam tikrose vietose nėra kelkraščio –prasilenkiant dviem automobiliams pėstieji neturi kur pasitraukti?

– Ar buvo vertintas galimo šaligatvio įrengimas ateityje? Jeigu taip, kodėl neatsižvelgta įrengiant apšvietimo stulpus, kurių dalis tikėtina atsidurs šaligatvyje? Jeigu ne, kodėl?

Prie rašto pridedu nuotraukas, kuriose užfiksuota esama situacija (kelkraščiai su matomomis medžių šaknimis ir pan.).

Prašome pateikti atsakymus į kiekvieną klausimą atskirai, kad būtų aišku, kokie sprendimai buvo priimti ir kas už juos atsakingas.“

2. Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 3 d. Paklausime Nr. 3 Savivaldybės administracijai (pažymos 2.4 papunktis) nurodyta:

„2025-09-19 pateikiau paklausimą dėl vykdomų <…> gatvės remonto darbų (apšvietimo įrengimo ir važiuojamosios dalies praplatinimo). Paklausimas buvo užregistruotas Savivaldybėje 2025-09-19, reg. Nr. G-51916(4.12Mr).

Kadangi atsakymo negavau, 2025-10-22 pateikiau pakartotinį priminimą su papildoma informacija ir nuotraukomis. Iki šiol, praėjus daugiau nei 12 darbo dienų nuo antro kreipimosi, nei atsakymo, nei paaiškinimo dėl nagrinėjimo eigos negavau. […].

Prašau užtikrinti, kad mano paklausimas būtų išnagrinėtas pagal kompetenciją ir pateiktas aiškus atsakymas į visus klausimus, pateiktus pradiniame ir papildomame rašte […].“

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Dėl Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. SE-2421 kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama chronologine tvarka surašyti veiksmus, kuriuos Savivaldybės administracijos pareigūnai atliko, gavę Paklausimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (toliau bendrai kartu – Paklausimai), ir teikiant informaciją atsakyti į šiuos klausimus: kam pavesta juos nagrinėti; dėl kokių priežasčių Pareiškėjui neatsakyta į jo Paklausimus teisės aktuose numatytu terminu; ar Pareiškėjas buvo informuotas apie Paklausimų nagrinėjimo termino pratęsimą; jeigu ne, nurodyti, dėl kokių priežasčių; kada ketinama atsakyti į Paklausimus; jeigu į juos jau atsakyta, pateikti atsakymo kopiją.

 

2. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 30 d. gavo Savivaldybės mero 2025 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. S-30455(4.12Mr), kurio kopija adresuota Pareiškėjui (kartu su informaciją įrodančiais dokumentais), kuriame, be kita ko, nurodyta:

2.1. „Pirmasis Pareiškėjo kreipimasis buvo gautas 2025 m. rugsėjo 19 d. Prašymas Nr. G-51916(4.12Mr) buvo paskirtas Administracijos Susisiekimo skyriaus specialistui […], kuris nusiuntė vykdyti seniūnijai, pasilikdamas užduoties vykdymo kontrolę. Atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėjo prašyme keliami klausimai susiję su seniūnijos kuruojamais darbais, 2025 m. lapkričio 21 d. atsakymą Pareiškėjui pateikė vyresnioji specialistė […].

Antrasis Pareiškėjo kreipimasis buvo gautas 2025 m. spalio 22 d. Prašymas Nr. 57538(4.12Mr) buvo paskirtas Administracijos Susisiekimo skyriaus specialistui […]. Antrojo kreipimosi turinys buvo toks pat, kaip ir pirmojo, todėl buvo atsakyta kartu į abu prašymus.

Trečiojo kreipimosi, kurį nurodo Pareiškėjas, nei Susisiekimo skyrius, nei Nemėžio seniūnija nėra gavusi, todėl informacijos apie jį negalime pateikti“ (šios ir kitų citatų kalba ir skyryba netaisytos).

2.2. „Informuojame, kad Nemėžio seniūnija, gavusi pirmąjį Pareiškėjo kreipimąsi, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų jo aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. 2025 m. spalio 7 d. kreipėsi į rangovą dėl kelio ir apšvietimo įrengimo darbų, taip pat buvo organizuotas susitikimas vietovėje, kurio metu aptarti apšvietimo įrengimo darbų atlikimo trūkumai ir jų pašalinimo terminai […]. Apgailestaujame, kad, sprendžiant Pareiškėjo kreipimesi pateiktus klausimus, nebuvo laiku informuotas Pareiškėjas. Tačiau, kaip ir minėjome, Pareiškėjo kelti klausimai dėl kelio ir apšvietimo įrengimo darbų buvo neatidėliotinai sprendžiami.“

2.3. „Pareiškėjas nebuvo informuotas apie paklausimų nagrinėjimo termino pratęsimą. Bus imtasi priemonių dėl Administracijos Susisiekimo skyriaus ir Nemėžio seniūnijos darbuotojų veiksmų / neveikimo, susijusių su prašymų, skundų nagrinėjimu.“

2.4. „Teikiame atsakymus Pareiškėjui pagal jo užduotus klausimus:

1. Atlikti darbai priskiriami paprastajam remontui / einamajai gatvės priežiūrai, todėl techninis darbo projektas nebuvo rengtas. Esamas gruntas vietovėje buvo įvertintas rangovų. Dėl prastos kelkraščių būklės reikėjo priimti greitus, bet laikinus sprendimus, kurie pagerintų kelkraščių būklę ir gyventojų naudojimosi keliu galimybes.
2. Darbai suderinti su užsakovu, t. y. Administracijos Nemėžio seniūnija, o techninis prižiūrėtojas pastabų dėl atliktų darbų nepateikė.
3. Apšvietimo įrengimo darbai atlikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą, o Pareiškėjo prašyme minimos galimos pasekmės yra nepagrįstos objektyviais įrodymais, tiesiog pateikta subjektyvi asmeninė Pareiškėjo nuomonė ir samprotavimai.
4. Informuojame, kad Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir KET 3 skyriaus 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pažymime, kad Administracija neturi teisinių galimybių kontroliuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Leistino važiavimo greičio laikymosi kontrolę bei kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolę pagal jai priskirtas funkcijas vykdo Lietuvos policija. Galimas šaligatvio įrengimas ateityje bus svarstomas kartu su kapitalinio gatvės remonto projektu.“

 

4. Savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2025 m. lapkričio 21 d. elektroniniame laiške Pareiškėjui (2 priedo 2.1 papunktis) nurodyta:

„Atlikti kelio darbai yra laikinas sprendimas, kuriuo siekta sutvarkyti pažeistus kelkraščius. Darbai priskiriami paprastajam remontui/einamajai priežiūrai, todėl projektas rengtas nebuvo. Minėti sprendiniai suderinti su užsakovu, t. y. Nemėžio seniūnija, o atlikus darbus pastabų dėl atliktų darbų techninė priežiūra nepateikė.

Ateityje bus svarstomas klausimas dėl kapitalinio kelio remonto, tačiau dėl blogos kelkraščių būklės buvo reikalinga priimti greitus, bet laikinus sprendimus, kurie pagerintų gyventojų naudojimąsi keliu. Apšvietimo įrengimo darbai buvo atlikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą.“

 

5. Pareiškėjas, gavęs Savivaldybės mero 2025 m. gruodžio 29 d. rašto Seimo kontrolierei (2 priedo 2 punktas) kopiją, Seimo kontrolierei 2026 m. sausio 16 d. pateikė Skundo papildymą, kuriame, be kita ko, nurodė:

„Man 2025 m. lapkričio 21 d. pateiktas seniūnijos atsakymas buvo labai trumpas, bendro pobūdžio, jame nebuvo atsakyta į didžiąją dalį mano raštuose iškeltų konkrečių klausimų. […].

2. Dėl „laikino sprendimo“ sąvokos

Seniūnijos ir savivaldybės atsakymuose pakartotinai vartojama sąvoka „laikinas sprendimas“, tačiau:

– nenurodoma, kokiu teisės aktu ar dokumentu tokia sąvoka apibrėžta,

– nepaaiškinama, kokiu pagrindu kelio platinimas laikomas laikinu sprendimu,

– nepateikiamas joks terminas, kiek laiko toks „laikinas“ sprendimas galioja.

Pažymėtina, kad šios gatvės sutvarkymo klausimai buvo keliami ne vienerius metus, todėl teiginiai apie „greitą sprendimą“ kelia pagrįstų abejonių.

3. Dėl techninės priežiūros vykdymo

Seniūnijos ir savivaldybės atsakymuose teigiama, kad techninė priežiūra pastabų neturėjo, tačiau:

– kartu nurodoma, kad projektas nebuvo parengtas,

– neatsakoma, kas konkrečiai vykdė techninę priežiūrą,

– nepaaiškinama, pagal kokius dokumentus ar sprendinius techninė priežiūra galėjo vertinti darbų atitiktį.

Kyla esminis klausimas: kaip galėjo būti vykdoma techninė priežiūra, jei nebuvo techninės užduoties ar projekto, pagal kurį būtų galima objektyviai vertinti atliktus darbus? Į šį klausimą nei seniūnijos, nei Savivaldybės atsakymuose neatsakyta.

4. Dėl grunto ir konstrukcinių sprendinių vertinimo

Savivaldybės rašte nurodoma, kad grunto būklę vertino rangovas, tačiau:

– nepaaiškinama, kokiu metodu tai buvo daroma,

– neatsakoma, ar buvo atlikti bet kokie tyrimai,

– mano pateiktose nuotraukose aiškiai matomos medžių šaknys kelkraščių konstrukcijoje, kas kelia abejonių dėl sprendinių tinkamumo.

Šios aplinkybės atsakymuose neįvertintos.

5. Dėl apšvietimo įrengimo ir faktinių pasekmių

Savivaldybės atsakyme teigiama, kad galimos neigiamos pasekmės yra „nepagrįstos objektyviais įrodymais“. Tačiau faktiškai:

– per pirmą mėnesį po apšvietimo įrengimo buvo nuverstas (palenktas) apšvietimo stulpas kreivėje, kuris iki šiol nėra sutvarkytas;

– keli apšvietimo stulpai nuo pirmos įjungimo dienos neveikė;

– iki šiol apšvietimo darbai nėra pilnai užbaigti.

Atsakymuose nepateikta informacija, ar:

– darbai buvo priimti,

– ar rangovui buvo sumokėta,

– ar defektai buvo fiksuoti garantiniu laikotarpiu.

6. Dėl pėsčiųjų saugos ir eismo organizavimo

Savivaldybė nurodo, kad neturi tiesioginių priemonių kontroliuoti pažeidėjų, tačiau kartu:

– nepateikiama informacija apie alternatyvias eismo saugos priemones,

– faktiškai nebuvo įgyvendinta jokių sprendimų, užtikrinančių pėsčiųjų saugą, išskyrus apšvietimą.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad sprendiniuose prioritetas teiktas automobilių eismui, pėsčiųjų saugos klausimai liko antraeiliai

7. Apibendrinimas

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, kad:

– atsakymai į mano kreipimusis buvo nepilni ir deklaratyvūs;

– neatsakyta į konkrečius klausimus, nenurodyti atsakingi asmenys;

– sprendimai grindžiami bendromis frazėmis, nepateikiant teisės aktų nuorodų;

– dalis teiginių neatitinka faktinės situacijos.

8. Dėl statybos rūšies, statinio kategorijos ir projekto parengimo būtinybės

<…> gatvė pagal Savivaldybės viešai pateiktus duomenis yra D kategorijos gatvė, kuri pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskiriama neypatingajam statiniui. Vadovaujantis Statybos įstatymo, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ bei KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (taikomu gatvėms per STR 2.06.04:2014 6.25 punktą) nuostatomis, pažymėtina, kad:

– paprastasis remontas galimas tik nekeičiant statinio trasos padėties plane;

– gatvės (kelio) ašies koregavimas plane, kuris faktiškai buvo atliktas <…> gatvėje, neatitinka paprastojo remonto apibrėžimo;

– tokie darbai pagal savo pobūdį priskirtini kapitaliniam remontui ar rekonstravimui.

Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstas klausimas dėl projekto parengimo būtinybės, nes keičiant statinio geometrinius ir konstrukcinius sprendinius, projektiniai sprendiniai yra esminė statybos proceso dalis, nepriklausomai nuo to, ar statybą leidžiantis dokumentas konkrečiu atveju yra privalomas. Pažymėtina, kad nei seniūnijos, nei Savivaldybės atsakymuose nepateikiama jokia teisinė argumentacija, pagrindžianti, kodėl gatvės platinimas ir trasos (ašies) koregavimas laikomi paprastojo remonto ar „laikino sprendimo“ priemone. […].“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

Nacionalinės teisės aktai:

1. Konstitucijos 5 straipsnis – „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
2. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis– „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
3. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […] Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

4. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės):

28 punktas – „Institucijos darbuotojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu ar kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis gavęs prašymą ar skundą, turi ne vėliau kaip artimiausią savo darbo dieną persiųsti jį institucijos administracijos padaliniui, vykdančiam dokumentų registravimo funkcijas, išskyrus atvejus, kai į prašymą ar skundą pagal kompetenciją galima atsakyti Taisyklių 18 punkte nustatytais terminais.“

30 punktas – „Prašymai ir skundai […] tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.

32 punktas – „Prašymai ir skundai […] turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“

48 punktas – „Atsakymai į prašymus ar skundus raštu rengiami ir tvarkomi laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

5. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių:

32 punktas – „Gauto dokumento nuoroda rašoma atsakomuosiuose dokumentuose. Jei gauto dokumento nuoroda dėstoma turinyje, ją sudaro žodis „Į“, dokumento, į kurį atsakoma, data ir jam suteiktas sudarytojo registracijos numeris, pvz., Į 2019-05-22 Nr. AK-847. Jei šių duomenų nėra, kartu su žodžiu „Į“ pateikiama kita dokumento informacija (dokumento gavimo data, dokumento rūšis ar kt.), pvz., Į 2019-07-11 gautą prašymą.“

64 punktas – „Dokumentai registruojami ir tvarkomi pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimus.“

6. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių:

9 punktas – „Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose ar naudojamose informacinėse sistemose, suteikiant jiems registracijos numerį. […].“

10 punktas – „Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą – paprastai tą dieną, kai jie gaunami […], jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei dokumentų registravimas vykdomas automatizuotu būdu, dokumentai registruojami tą parą, kai jie gaunami […].“

19 punktas – „Užregistruoti gauti dokumentai įstaigos vadovo nustatyta tvarka perduodami užduočiai suformuluoti ir (ar) vykdyti.“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

1. 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189-13/2013):

„Viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas […] neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą […].“

2. Taikant Viešojo administravimo įstatymo normas (LVAT biuletenis Nr. 30, pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime):

„Individualiame teisės akte tiksliai bei aiškiai turi būti išdėstyta, ko prašė suinteresuotas asmuo, koks sprendimas priimtinas tokio prašymo atžvilgiu, kokių faktinių aplinkybių pagrindu bei teisiniu reguliavimu kreipimasis (prašymas, skundas ar kt.) tenkintinas arba atmestinas.“

3. 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021:

„[…] Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).“

4. 2025 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025:

„[…] išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos gero viešojo administravimo principą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024; ir kt.). Vadovaujantis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-822/2025; ir kt.).“

5. 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2025:

„Atsakingo valdymo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi, Migracijos departamentas yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, iš kurio išplaukia asmens teisė į gerą administravimą, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą objektyviai įvertinti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.“