aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.2-1390 PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 27 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau tekste ir citatose – Savivaldybė) administracijos darbuotojų veiksmų, pateikus netinkamą 2025 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą (toliau tekste ir citatose – Skundžiamas atsakymas) į jo 2025 m. gegužės 22 d. prašymą (toliau tekste ir citatose – Prašymas) pateikti informaciją ir paaiškinimus, susijusius su Prašyme nurodytais ūkiniais pastatais (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Vykdydamas advokato profesines pareigas su Prašymu 2025 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Savivaldybei anksčiau nuosavybės teise priklausiusiu ūkiniu pastatu (toliau tekste ir citatose – Ūkinis pastatas). Savivaldybė 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. A51-131284/25 pateikė Skundžiamą atsakymą praėjus 58 darbo dienoms nuo Prašymo pateikimo, t. y. beveik dvigubai viršijant Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus.

2.2. Skundžiamas atsakymas yra visiškai neišsamus: iš trijų užduotų klausimų į du visiškai nieko neatsakyta, pateikiant tik tuščią biurokratišką formuluotę, bet ne atsakymą iš esmės, o į trečią atsakyta neišsamiai.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje, Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – ir SKĮ), Advokatūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, pateikiami 3 ir 4 prieduose.

 

4. Atsižvelgiant į Pareiškėjo Skunde nurodytas faktines aplinkybes (1 priedas), tyrimo metu analizuotą informaciją (2 priedas), teisinį reguliavimą (3 priedas) ir teismų praktiką (4 priedas), darytinos šios išvados:

4.1. Pareiškėjas su Prašymu 2025 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad šiuo metu vyksta teismo procesas, kuriame atstovauja savo klientą, kad šis teisminis procesas susijęs su ūkiniais pastatais, esančiais Sklype, ir prašydamas Savivaldybės administracijos informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Prašyme nurodytais ūkiniais pastatais ir pastatu-garažu (2 priedo 1 punktas). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, prašyta pateikti informacija ir duomenys yra susiję su teisinių paslaugų teikimu, nes iš Prašymo turinio akivaizdu, kad prašoma informacija reikalinga, siekiant tinkamai atstovauti klientą teisme, be to, Pareiškėjas prie Prašymo pridėjo atstovavimą pagrindžiančius dokumentus (teisinį duomenų gavimo pagrindą). Pareiškėjas yra advokatas ir, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje (3 priedo 3 punktas) apibrėžtomis advokato teisėmis, jis turi teisę, vykdydamas advokato veiklą, gauti iš valstybės institucijų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą informaciją, duomenis, dokumentus, reikalingus teisinėms paslaugoms teikti. Pažymėtina, kad advokatas turi teisę pats savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti, kad jam, siekiant užtikrinti kokybišką teisinių paslaugų teikimą, reikalingi būtent tokios apimties informacija ir duomenys, kokios jis prašo. Pagal teismų formuojamą praktiką (4 priedo 5 punktas), advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, o asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti, tačiau, šiuo konkrečiu atveju Savivaldybės administracija nematė pagrindo atsisakyti teikti prašomą informaciją Pareiškėjui.

4.2. Nors Skundžiamas atsakymas buvo pateiktas Pareiškėjui, tačiau jis nebuvo pateiktas laiku. Vadovaujantis VAĮ (3 priedo 4 punktas) 10 straipsnio 4 dalimi, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, apie tokį termino pratęsimą (nurodant pratęsimo priežastis) raštu informuojant prašymą pateikusį asmenį. Taigi, šiuo atveju, Savivaldybės administracija, Prašymą gavusi 2025 m. gegužės 22 d., turėjo į jį atsakyti per 20 darbo dienų, arba, dėl objektyvių priežasčių pratęsusi šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, per (ilgiausiai) 30 darbo dienų. Tačiau, kaip matyti iš tyrimo medžiagos (2 priedo 2 punktas), į Prašymą buvo atsakyta 2025 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po 58 darbo dienų, taigi praėjus beveik dvigubai daugiau laiko nei nustatyta teisės akte.

Seimo kontrolierės vertinimu, dėl šių pažeidimų Pareiškėjui pagrįstai galėjo kilti neaiškumų, kada jis gali tikėtis ir ar apskritai gali tikėtis atsakymo į savo Prašymą. Taip pat Skundžiamo atsakymo nepateikimas teisės aktuose numatytais terminais galėjo Pareiškėjui sukelti nepatogumų vykdant profesinę veiklą, kadangi Pareiškėjas yra advokatas.

Pabrėžtina, kad terminai suteikia stabilumo bei aiškumo teisiniuose santykiuose. Terminų nesilaikymas nėra suderinamas su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais. Asmenys, besikreipiantys į viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikisi, kad jis savo funkcijas įvykdys per teisės aktuose nustatytus terminus. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos teismų taikomą praktiką (4 priedo 1 punktas), kad viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimui priimti, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.

4.3. Esminė Skunde nurodyta problema, kad Skundžiamas atsakymas nebuvo išsamus – iš trijų užduotų klausimų į du neatsakyta, pateikiant tik tuščią biurokratišką formuluotę, kad buvo laikomasi teisės aktuose numatytų procedūrų, o į trečią atsakyta neišsamiai. Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju svarbus VAĮ įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį (3 priedas 4 punktas). Taipogi Taisyklių (3 priedo 5 punktas) 35 punkte nurodyta, kad prašymus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją, o 45 punkte – į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį.

Iš tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad Prašyme išdėstyti trys klausimai Savivaldybės administracijai: 1) kas, kada, kokia forma ir kokiu pagrindu Savivaldybės apskaitoje registravo arba pradėjo valdyti ar faktiškai eksploatuoti Ūkinį pastatą; 2)  dėl kokių priežasčių Ūkinis pastatas Savivaldybei buvo perduotas ne kartu su kitais tame pačiame Sklype esančiais ūkiniais pastatais (2013-02-04 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 15V), o atskirai (2013-09-18 perdavimo-priėmimo aktu Nr. (9-4)-81V); 3) dėl kokių priežasčių, perduodant Sklype esančių sandėliukų, ūkinių pastatų kompleksą, nebuvo perduoti pastato-garažo antrajame aukšte virš garažų boksų esantys sandėliukai; jei taip nutiko todėl, kad šie sandėliukai nebuvo registruoti Savivaldybės apskaitoje, jos valdomi arba faktiškai eksploatuojami, tuomet paaiškinti, dėl kokių priežasčių įgyjant teises į visą sandėliukų kompleksą, teisės į šias virš garažų esančias sandėliukų patalpas įgytos nebuvo (2 priedo 1 punktas).

Savivaldybės administracija į pirmąjį ir antrąjį klausimus atsakė bendrai, teigdama, kad „valstybės turto perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūros buvo vykdomos pagal tuo metu galiojusias procedūras ir tvarkas. Ūkinis pastatas buvo įtrauktas į Savivaldybės nuosavybėn perduodamo valstybės turto sąrašą. Pasirašyto Akto pagrindu VĮ „Registrų centras“ įregistruotos nuosavybės teisės savivaldybei ir tuo metu turto perėmimo procedūras vykdančio atsakingo darbuotojo įtrauktas į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą“ (2 priedo 2 punktas).

Įvertinus šio atsakymo turinį, sutiktina su Pareiškėjo teiginiais, kad toks atsakymas nėra atsakymas į jo keltus pirmuosius du klausimus, nes atsakant į pirmąjį klausimą „nenurodytas nei prašomas įvardyti daiktą pradėjęs valdyti ar faktiškai eksploatuoti subjektas, nei tokio valdymo ar eksploatacijos pradžios laikas, nei forma (dokumentas ar pan.)“, nepateikta informacija, „kuri leistų identifikuoti, kas ir kokiu pagrindu Pareiškėjo susidomėjimą keliantį Ūkinį pastatą į atitinkamą sąrašą įrašė“, o atsakant į antrąjį klausimą – „nenurodoma jokia priežastis, kodėl Pareiškėjo susidomėjimą keliantis Ūkinis pastatas buvo perduotas atskirai nuo visų kitų ūkinių pastatų“, nepateikiama informacija, „kuri leistų identifikuoti kodėl Pareiškėjo susidomėjimą keliantis Ūkinis pastatas buvo atsietas nuo kitų ūkinių pastatų“, nors šis klausimas, kaip nurodoma Skunde, „buvo aktualus Pareiškėjui vykdant savo profesines pareigas“.

Į trečiąjį klausimą Savivaldybės administracija atsakė, kad siekdama „išsiaiškinti aplinkybes kreipėsi į Savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyrį, VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus regioninį valstybės archyvą dėl informacijos suteikimo apie galimus Sandėliukų savininkus, privatizavimą ir registravimą nekilnojamojo turto registre“, tačiau „duomenų apie Sandėliukų įregistravimą, privatizavimą ir galimus savininkus nebuvo rasta“. Taip pat Savivaldybės administracija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, „kad Sandėliukai turi galimai bešeimininkio turto požymių, Skyrius inicijuos jų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą“.

Įvertinus šio atsakymo turinį, vėlgi sutiktina su Pareiškėjo teiginiais, kad „tiesiogiai neatsakoma į užduotus klausimus“ ir „jei dėl pirmosios klausimo dalies […] galima numanyti, kad Savivaldybė remiasi atsakymui pateikti būtinos objektyvios informacijos nebuvimu ir todėl negalinti pateikti atsakymo, tai neatsakymas į patikslinantį papildomą klausimą apie Savivaldybės neveikimą […] neturi netgi numanomo Skundžiamame atsakyme nurodomo faktinio pagrindo“.

Seimo kontrolierė, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad šiuo atveju Savivaldybės administracijos pareigūnai Pareiškėjui pateikė neišsamų, neargumentuotą ir formalų atsakymą, taigi neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose – neatsižvelgta į pirmiau minėtas teisės aktų nuostatas, kad prašymus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją, atsižvelgdamos į jo turinį  ir atsakydamos aiškiai ir argumentuotai, nurodydamos visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamos prašymo turinį. Pažymėtina ir teismų taikoma praktika (4 priedo 2.2 papunktis), kad „individualiame teisės akte tiksliai bei aiškiai turi būti išdėstyta, ko prašė suinteresuotas asmuo, koks sprendimas priimtinas tokio prašymo atžvilgiu, kokių faktinių aplinkybių pagrindu bei teisiniu reguliavimu kreipimasis (prašymas, skundas ar kt.) tenkintinas arba atmestinas.“

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu ir tai, kad Pareiškėjas Prašymą teikė vykdydamas advokato profesines pareigas ir informacija iš Savivaldybės jam buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti. Savivaldybės administracija, kaip jau konstatuota pirmiau, beveik du mėnesius nepateikusi Pareiškėjui atsakymo į Prašymą ir galiausiai pateikusi jam formalų, neišsamų ir neargumentuotą atsakymą, ne tik pažeidė pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus, bet ir nepagrįstai apsunkino advokato profesinių pareigų vykdymą, kartu ribodama ir jo atstovaujamo asmens teisę į efektyvią teisinę gynybą. Paminėtina ir teismų taikoma praktika (4 priedo 5 punktas), kad „iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali“.

 

5. Seimo kontrolierė, apibendrindama, kas išdėstyta, pažymi, kad Savivaldybės administracija savo veikloje turi vadovautis gero administravimo, atsakingo valdymo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir įstatymo viršenybės principais, atlikdama savo funkcijas pagal kompetenciją, turi laikytis teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos, o šiuo atveju jos pareigūnų veiksmai, kai Skundžiamas atsakymas ne tik nepateiktas teisės aktuose numatytais terminais, taip neužtikrinant advokatui įstatymų suteikto teisėto ir pagrįsto lūkesčio gauti informaciją be nepagrįstų kliūčių bei vilkinimo, kartu ribojant ir jo atstovaujamo asmens teisę į efektyvią teisinę gynybą, bet galiausiai pateiktas formalus, neišsamus ir neargumentuotas atsakymas, niekaip nedera su šiais principais. Seimo kontrolierė pripažįsta, kad Pareiškėjo teisė į gerą administravimą buvo pažeista, ir jo Skundą pripažįsta pagrįstu.

Seimo kontrolierės vertinimu, šiuo atveju Savivaldybės administracija turi pareigą atsakyti Pareiškėjui į jo Prašymą iš esmės, aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama Prašymo turinį, tad tikslinga siūlyti, kad Savivaldybės administracija iš naujo, iš esmės ir per kuo įmanoma trumpesnį laiką išnagrinėtų jo Prašymą ir pateiktų Pareiškėjui reikalingą išsamų atsakymą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

6. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, pateikus netinkamą 2025 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą į jo 2025 m. gegužės 22 d. prašymą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

7. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė rekomenduoja Vilniaus miesto savivaldybės merui:

7.1. atkreipti dėmesį į šioje pažymoje nustatytus teisės aktų pažeidimus (pažymos 4 punktas) ir imtis priemonių užtikrinti, kad jie ateityje nesikartotų, Savivaldybės administracijos pareigūnai, nagrinėdami asmenų prašymus, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tvarkos ir terminų;

7.2. užtikrinti, kad per įmanomai trumpiausią laiką, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, būtų išnagrinėtas Pareiškėjo prašymas iš esmės ir priimtame administraciniame sprendime (atsakyme) aiškiai, išsamiai bei argumentuotai būtų nurodyti sprendimo motyvai, faktinis ir teisinis pagrindas.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

Seimo kontrolierė                                                        Jolita Miliuvienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

 

 SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjo Skunde nurodyta:

„[…] Nominaliai atsakant į pirmąjį Prašyme formuluojamą klausimą (kas, kada, kokia forma ir kokiu pagrindu Savivaldybės apskaitoje registravo arba pradėjo valdyti ar faktiškai eksploatuoti Ūkinį pastatą) nenurodytas nei prašomas įvardyti daiktą pradėjęs valdyti ar faktiškai eksploatuoti subjektas, nei tokio valdymo ar eksploatacijos pradžios laikas, nei forma (dokumentas ar. pan.), o apsiribota biurokratinio pobūdžio deklaracija „paaiškiname, kad valstybės turto perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūros buvo vykdomos pagal tuo metu galiojusias procedūras ir tvarkas” ir pakartojant Pareiškėjui žinomą ir Prašyme jo paties įvardijamą informaciją, kad galiausiai „ Ūkinis pastatas buvo įtrauktas į Savivaldybės nuosavybėn perduodamo valstybės turto sąrašą“, tačiau nepateikiant informacijos, kuri leistų identifikuoti kas ir kokiu pagrindu Pareiškėjo susidomėjimą keliantį Ūkinį pastatą į atitinkamą sąrašą įrašė.

Nominaliai atsakant į antrąjį Prašyme formuluojamą klausimą (dėl kokių priežasčių Ūkinis pastatas […] Savivaldybei buvo perduotas ne kartu su kitais tame pačiame Sklype esančiais ūkiniais pastatais (2013-02-04 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 15V), o atskirai (2013-09-18 perdavimo-priėmimo aktu Nr. (9-4)-81V)), nenurodoma jokia priežastis kodėl Pareiškėjo susidomėjimą keliantis Ūkinis pastatas buvo perduotas atskirai nuo visų kitų ūkinių pastatų, o apsiribota biurokratinio pobūdžio deklaracija „paaiškiname, kad valstybės turto perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūros buvo vykdomos pagal tuo metu galiojusias procedūras ir tvarkas“ ir pakartojama Pareiškėjui žinoma ir Prašyme jo paties įvardijama informacija, kad galiausiai „Ūkinis pastatas buvo įtrauktas į Savivaldybės nuosavybėn perduodamo valstybės turto sąrašą“, tačiau nepateikiant informacijos, kuri leistų identifikuoti kodėl Pareiškėjo susidomėjimą keliantis Ūkinis pastatas buvo atsietas nuo kitų ūkinių pastatų (pastaroji aplinkybė/klausimas buvo aktualus Pareiškėjui vykdant savo profesines pareigas ir jis siekė gauti atitinkamą informaciją).

Atsakant į trečiąjį Prašyme formuluojamą klausimą Savivaldybei pateikiamas nerišlus atsakymas, kuriuo tiesiogiai neatsakoma į užduotus klausimus.

Jei dėl pirmosios klausimo dalies (dėl kokių priežasčių perduodant Sklype esančių sandėliukų ūkinių pastatų kompleksą nebuvo perduoti pastato-garažo […], antrajame aukšte virš garažų boksų esantys sandėliukai?) galima numanyti, kad Savivaldybė remiasi atsakymui pateikti būtinos objektyvios informacijos nebuvimu ir todėl negalinti pateikti atsakymo, tai neatsakymas į patikslinantį papildomą klausimą apie Savivaldybės neveikimą (Jei taip nutiko todėl, kad šie sandėliukai nebuvo registruoti Savivaldybės apskaitoje, jos valdomas arba faktiškai eksploatuojamas, tuomet prašyčiau paaiškinti dėl kokių priežasčių įgyjant teises į visą sandėliukų kompleksą, teisės į šias virš garažų esančias sandėliukų patalpas įgytos nebuvo) neturi netgi numanomo Skundžiamame atsakyme nurodomo faktinio pagrindo.

Atsakymo į trečiąjį klausimą kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negalėjimą atsakyti į klausimą, susijusį su savo galimai ydingu neveikimu vykdant savarankiškąją savivaldybėms priskirtą statinių naudojimo priežiūros funkciją ir prižiūrint savivaldybės teritorijoje esančius statinius (įskaitant galimai bešeimininkius), Savivaldybė iš esmės grindė tuo, kad savo archyvuose nėra išsaugojusi ir iš išorinių archyvų negavo tokiam atsakymui pateikti reikalingos informacijos. Vertintina, kad ir pats toks neveikimas, ir ypač ciniškas argumentavimas juo, nesuderinami su Įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu atsakomybės už priimtus sprendimus principu. […].“

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Pareiškėjo 2025 m. gegužės 22 d. Prašyme Savivaldybės administracijai nurodyta:

„Šiuo metu vyksta teismo procesas susijęs su ūkiniais pastatais […] Vilniuje, esančiame žemės sklype (toliau – Sklypas), kuriame atstovauju […].

Vertinant Nekilnojamojo turto registre [toliau tekste ir citatose – NTR] esančius nuosavybės teises į minėtus ūkinius statinius atspindinčius dokumentus kyla tam tikrų klausimų ir abejonių, susijusių su pirminiu nuosavybės teisių įforminimu ir pagrindimu.

Sklype yra penki ūkiniai pastatai, iš kurių keturi yra sujungti: a) ūkinis pastatas […]; b) ūkinis pastatas […]; c) ūkinis pastatas […]; d) pastatas-garažas […]; penktasis Ūkinis pastatas […] žymėjimas plane: 7I2/p, su kitais pastatais nesujungtas.

Remiantis pridedamais dokumentais, Ūkinis pastatas […] Savivaldybei buvo perduotas atskirai nuo kitų tame pačiame Sklype esančių ūkinių pastatų […].

Pažymėtina, kad vienintelio iš minėtų keturių sujungtų pastatų komplekse esančio pastato-garažo […] dalis patalpų iki šiol neturi NTR nurodomo savininko: savininkus turi tik šio pastato pirmojo aukšto – garažo patalpos, […], tuo tarpu antrajame aukšte esančių sandėliukų savininkas nežinomas.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis NTR įrašais ir jame saugomais dokumentais, pirminio visų minėtų pastatų (išskyrus pastatą-garažą […]) savininko teises kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo įgyvendino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kancleris, kuris 2013 m. visus šiuos pastatus perdavė Savivaldybės nuosavybėn.

Atsakydama į mano užklausą Aplinkos ministerija nurodė […], kad: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nevaldė Jūsų prašyme nurodytų ūkinių pastatų […], Vilniuje. Minėtas turtas buvo perduotas Savivaldybei pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis. Pagal Įstatymą, savivaldybėms turėjo būti perduota dalis iki nepriklausomybės atgavimo valstybei nuosavybės teise priklausiusio turto.

Savivaldybėms buvo perduodamas tik Įstatyme nurodytas jų patikėjimo teise valdytas turtas – tas, kuris buvo registruotas savivaldybių apskaitoje, jų valdomas arba faktiškai eksploatuojamas. Valstybės turtas, Įstatymu priskirtas savivaldybių nuosavybėn, buvo perduodamas perdavimo-priėmimo aktais, kuriuos, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 „Dėl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), pasirašyti buvo įgaliotas Aplinkos ministerijos kancleris. Vadovaujantis Nutarimu patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), išvardintą turtą inventorizuodavo, perdavimo-priėmimo aktus rengdavo ir perduodamų objektų dokumentus Aplinkos ministerijai teikdavo savivaldybės. Pagal Tvarkos aprašo 4¹ punktą, už turto perdavimo dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą buvo atsakingi savivaldybių administracijų direktoriai“.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes (ypač į Aplinkos ministerijos paaiškinimą, kad „Savivaldybėms buvo perduodamas tik Įstatyme nurodytas jų patikėjimo teise valdytas turtas – tas, kuris buvo registruotas savivaldybių apskaitoje, jų valdomas arba faktiškai eksploatuojamas“) ir siekdamas gauti NTR nesančią su minėtų nekilnojamųjų daiktų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn susijusią informaciją, prašyčiau atsakyti į šiuos klausimus:

• kas, kada, kokia forma ir kokiu pagrindu Savivaldybės apskaitoje registravo arba pradėjo valdyti ar faktiškai eksploatuoti Ūkinį pastatą […]?
• [kadangi remiantis Tvarkos aprašu turtą inventorizuodavo, perdavimo-priėmimo aktus rengdavo ir perduodamų objektų dokumentus Aplinkos ministerijai teikdavo savivaldybės] dėl kokių priežasčių Ūkinis pastatas […] Savivaldybei buvo perduotas ne kartu su kitais tame pačiame Sklype esančiais ūkiniais pastatais (2013-02-04 perdavimo-priėmimo aktu 15V), o atskirai (2013-09-18 perdavimo-priėmimo aktu Nr. (9-4)-81V)?
• dėl kokių priežasčių perduodant Sklype esančių sandėliukų ūkinių pastatų kompleksą nebuvo perduoti pastato-garažo […] antrajame aukšte virš garažų boksų esantys sandėliukai? Jei taip nutiko todėl, kad šie sandėliukai nebuvo registruoti Savivaldybės apskaitoje, jos valdomas arba faktiškai eksploatuojamas, tuomet prašyčiau paaiškinti dėl kokių priežasčių įgyjant teises į visą sandėliukų kompleksą, teisės į šias virš garažų esančias sandėliukų patalpas įgytos nebuvo?“

 

2. Savivaldybės 2025 m. rugpjūčio 13 d. Skundžiamame atsakyme nurodyta:

„[…]. Atsakydami į Jūsų klausimą kas, kada, kokia forma ir kokiu pagrindu Savivaldybės apskaitoje registravo arba pradėjo valdyti ir faktiškai eksploatuoti Ūkinį pastatą, bei dėl kokių priežasčių Ūkinis pastatas Savivaldybei buvo perduotas ne kartu su kitais tame pačiame Sklype […] esančiais ūkiniais pastatais pagal 2013-02-04 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 15V, o atskirai pagal 2013-09-18 perdavimo-priėmimo aktą Nr. (9-4)-81V (toliau – Aktas), paaiškiname, kad valstybės turto perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūros buvo vykdomos pagal tuo metu galiojusias procedūras ir tvarkas. Ūkinis pastatas buvo įtrauktas į Savivaldybės nuosavybėn perduodamo valstybės turto sąrašą. Pasirašyto Akto pagrindu VĮ „Registrų centras“ įregistruotas nuosavybės teisės savivaldybei ir tuo metu turto perėmimo procedūras vykdančio atsakingo darbuotojo įtrauktas į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą.

Atsakydami į Jūsų prašymą paaiškinti dėl kokių priežasčių perduodant Sklype esančių ūkinių pastatų (sandėliukų) kompleksą nebuvo perduoti virš garažo boksų […] antrajame aukšte esantys sandėliukai (toliau – Sandėliukai), ir kodėl jie nebuvo perimti Savivaldybės nuosavybėn, informuojame, kad Skyrius [Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius] siekdamas išsiaiškinti aplinkybes kreipėsi į Savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyrį, VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus regioninį valstybės archyvą dėl informacijos suteikimo apie galimus Sandėliukų savininkus, privatizavimą ir registravimą nekilnojamojo turto registre. Informuojame, kad duomenų apie Sandėliukų įregistravimą, privatizavimą ir galimus savininkus nebuvo rasta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad Sandėliukai turi galimai bešeimininkio turto požymių, Skyrius inicijuos jų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą.

Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2020-12-29 sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto „Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), nustatymo, apskaitymo, dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais ir perėmimo Savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo“ 20 punktu, bešeimininkio turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra sustabdoma arba nutraukiama, kai atsiranda statinio savininkas ir pateikia nuosavybę patvirtinančius dokumentus; statinys nugriūva ar yra nugriaunamas ir nebegali būti laikomas statiniu teisės aktų nustatyta tvarka ir yra neįregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre; laikinas statinys nukeliamas. Tik įvykus vienai iš šių sąlygų Skyrius turi pagrindą sustabdyti arba nutraukti bešeimininkio turto pripažinimo procedūrą.“

 

 

 

 

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

Nacionalinės teisės aktai:

1. Konstitucijos 5 straipsnis – „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
2. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
3. Advokatūros įstatymo:

44 straipsnio „Advokato teisės“ 1 dalis – „Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti; […].“

4. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […] Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

5. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Taisyklės):

32 punktas: „Prašymai ir skundai […] turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

35 punktas: „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

45 punktas: „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“

4 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

1. 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189-13/2013):

„Viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas […] neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą […].“

2. Taikant Viešojo administravimo įstatymo normas (LVAT biuletenis Nr. 30, pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime):

2.1. „[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas […]. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų […]. […]. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) […] dokumentuose […]. […]. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų […].“

2.2. „Individualiame teisės akte tiksliai bei aiškiai turi būti išdėstyta, ko prašė suinteresuotas asmuo, koks sprendimas priimtinas tokio prašymo atžvilgiu, kokių faktinių aplinkybių pagrindu bei teisiniu reguliavimu kreipimasis (prašymas, skundas ar kt.) tenkintinas arba atmestinas.“

3. 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021:

„[…] Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).“

4. 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-65-552/2025:

„Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą su prašymu suteikti informaciją (VAĮ 2 str. 10 d.), šis asmuo yra laikomas pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyviu VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją), arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023). […].“

5. 2025 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-282-968/2025:

„[…] Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, o asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimus), o iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimus).“

6. 2025 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025:

„[…] išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos gero viešojo administravimo principą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024; ir kt.). Vadovaujantis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-822/2025; ir kt.).“

7. 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2025:

„Atsakingo valdymo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi, Migracijos departamentas yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, iš kurio išplaukia asmens teisė į gerą administravimą, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą objektyviai įvertinti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.“