aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-960 PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 4 d. gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėja) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste ir citatose – NŽT) pareigūnų veiksmų, nesprendžiant žemės sklypo dalies pardavimo klausimo pagal jos 2025 m. gegužės 15 d. prašymą (toliau tekste ir citatose – Prašymas) (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėja Skunde nurodo:

2.1. 2025 m. gegužės 15 d. kreipėsi į NŽT su Prašymu leisti išpirkti žemės sklypą / dalį prie statinio, esančio Vilniuje (toliau tekste ir citatose – Žemės sklypas), kadangi gyvena šiuo adresu. 2025 m. birželio 5 d. gavo atsakymą iš NŽT, kad šiuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, NŽT laikinai neparduoda, kol nepriimtas sprendimas dėl verčių skaičiavimo sudarant žemės po daugiabučiais pardavimo sutartis. Kai bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl verčių skaičiavimo, apie Prašymo nagrinėjimo rezultatus NŽT ją informuos atskiru pranešimu.

2.2. Pakartotinai (Pareiškėja nenurodė kreipimosi datos) elektroniniu paštu kreipėsi į NŽT, prašydama nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis šis procesas yra sustabdytas ir Žemės sklypas neparduodamas. 2025 m. birželio 16 d. gavo atsakymą iš NŽT, kad 2025 m. birželio 5 d. raštu NŽT neatsisako parduoti jai tenkančią Žemės sklypo dalį, tik šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl kainos nustatymo (skaičiavimo) po daugiabučiais, todėl Prašymo nagrinėjimas yra atidėtas. Priėmus sprendimą dėl kainos skaičiavimo metodikos, Žemės sklypo dalies pardavimo procedūra bus tęsiama.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Siekdama išsiaiškinti pirmiau aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. SE-1639 kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti (1 priedo 1 punktas).

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. rugsėjo 29 d. gavo NŽT raštą Nr. 1SD-109531-(6.1Mr.) (1 priedo 2 punktas).

 

5. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. SE-2235 papildomai kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama išsamiau paaiškinti 2025 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodytas aplinkybes (1 priedo 3 punktas). Taip pat 2026 m. vasario 24 d. ir 2026 m. balandžio 21 d. buvo papildomai kreiptasi į NŽT dėl informacijos, reikalingos Skundo nagrinėjimui.

 

6. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 27 d. gavo NŽT raštą Nr. 1SD-134559-(6.1Mr.) (1 priedo 4 punktas). Taip pat tyrimo metu 2026 m. vasario 25 d. ir 2026 m. balandžio 27 d. iš NŽT gauta papildoma informacija (1 priedo 5 ir 6 punktai).

 

7. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje, Seimo kontrolierių įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau tekste ir citatose – Taisyklės Nr. 1), Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau tekste ir citatose – Taisyklės Nr. 2, bendrai kartu Taisyklės Nr. 1 ir Taisyklės Nr. 2 vadinamos Taisyklėmis), Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau tekste ir citatose – Vyriausybės nutarimas Nr. 205), Vyriausybės 2026 m. vasario 4 d. nutarime Nr. 62 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo“ (toliau tekste ir citatose – Vyriausybės nutarimas Nr. 62), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), pateikiamas 2 priede.

 

8. Atsižvelgiant į Pareiškėjos Skunde nurodytas faktines aplinkybes, tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir teisinį reguliavimą (2 priedas), darytinos toliau išdėstytos išvados.

8.1. Valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra daugiabučiai namai, parduodami vadovaujantis Žemės įstatymu, Žemės reformos įstatymu, Taisyklėmis, reglamentuojančiomis žemės sklypų pardavimo tvarką (prašymų pateikimą, nagrinėjimą, sutarčių sudarymą), Vyriausybės nutarimu Nr. 205 ir juo patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau – Metodika), reglamentuojančia šių sklypų vertės nustatymo ir apskaičiavimo tvarką (2 priedas). Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro NŽT, o asmens teisė įsigyti žemės sklypo dalį statiniui eksploatuoti kyla iš Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2 priedo 4 punktas). Ši nuostata, be kita ko, numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Pardavimo sąlygas ir apimtį detalizuoja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis (redakcija, aktuali nagrinėjant Skundo aplinkybes, su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai.

8.2. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2025 m. gegužės 15 d. kreipėsi į NŽT su Prašymu dėl Žemės sklypo dalies prie daugiabučio namo Vilniuje, kuriame ji gyvena, įsigijimo. 2025 m. birželio 5 d. gavo atsakymą, kuriame NŽT nurodė, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, laikinai neparduoda, kol nebus priimtas sprendimas dėl verčių skaičiavimo sudarant žemės po daugiabučiais pardavimo sutartis, ir informavo, jog apie Prašymo nagrinėjimo rezultatus Pareiškėja bus informuota atskiru pranešimu. Pareiškėjai pakartotinai kreipusis į NŽT, prašant nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis Žemės sklypo dalies pardavimo procesas sustabdytas, NŽT 2025 m. birželio 16 d. atsakyme jai nurodė, kad neatsisako parduoti jai tenkančios Žemės sklypo dalies, tačiau jos Prašymo nagrinėjimas atidėtas iki bus nustatyta aiški kainos skaičiavimo metodika. Pareiškėjai taip pat buvo pakartota, kad, priėmus sprendimus dėl kainos skaičiavimo metodikos, ji bus papildomai informuota ir Žemės sklypo dalies pardavimo procedūra bus tęsiama.

Vertinant NŽT 2025 m. birželio 5 ir 16 d. atsakymų turinį matyti, kad šiais raštais NŽT dėl Pareiškėjos Prašymo nepriėmė galutinio administracinio sprendimo, kaip jis apibrėžtas VAĮ (2 straipsnio 5 dalis ir 10 straipsnio 5 dalis), o tik informavo apie Prašymo nagrinėjimo sustabdymą neapibrėžtam laikui dėl neišspręsto žemės pardavimo kainos nustatymo klausimo. Pažymėtina, kad tyrimo metu NŽT neinformavo Seimo kontrolierės apie konkrečias teisės aktų nuostatas, leidžiančias sustabdyti žemės sklypų pardavimo procedūras. Be to, VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės taip pat nenumato atvejų ir pagrindų sustabdyti prašymų nagrinėjimo tais atvejais, kai galimai nėra išspręstas tam tikras teisinio reguliavimo klausimas ar, pavyzdžiui, laukiama, kol bus priimtas sprendimas dėl žemės pardavimo kainos skaičiavimo metodikos, kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju. Priešingai, VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta aiški pareiga viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – NŽT) administracinį sprendimą dėl asmens prašymo priimti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, apie pratęsimą per 5 darbo dienas asmeniui pranešant raštu ir nurodant pratęsimo priežastis. Taigi, įstatymas leidžia tik ribotą termino pratęsimą, tačiau nesudaro teisinio pagrindo viešojo administravimo subjektui (NŽT) neribotam laikui sustabdyti prašymo nagrinėjimą, nenustato jo teisės neapibrėžtą laiką nespręsti prašymo, kuriuo prašoma atlikti konkrečius veiksmus, o kaip tik įpareigoja aktyviai veikti ir priimti administracinį sprendimą – patenkinti prašymą arba motyvuotai atsisakyti jį tenkinti.

8.3. Tyrimo metu NŽT Seimo kontrolierę informavo (1 priedo 2 ir 4 punktai), kad tokia situacija dėl Pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo susidarė dėl teisinio reguliavimo pokyčių ir kilusio neaiškumo, kokia verte turi būti parduodami valstybinės žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų po to, kai 2024 m. kovo 29 d. įsigaliojus Taisyklėms Nr. 2, jų 10 punkte nustatyta, kad pagal 1.1 papunktyje nurodytus teisinius pagrindus be aukciono parduodami suformuoti ir Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoti naudojami žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Be aukciono parduodamiems naudojamiems žemės sklypams taip pat priskiriami namų valdos sklypai, kaip jie apibrėžiami Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse.

Kaip paaiškino NŽT, iki 2024 m. kovo 29 d. galiojusiose Taisyklėse Nr. 1 buvo aiškiai nustatyta, kad žemės sklypai prie daugiabučių namų laikomi namų valdos žemės sklypais ir gali būti parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir kitų patalpų savininkams) už nominalią kainą, apskaičiuojamą pagal Metodiką. Tačiau, nuo 2024 m. kovo 29 d. įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, ši nuostata buvo panaikinta. NŽT teigimu, pagal naują teisinį reguliavimą, valstybinės žemės sklypų, užimtų daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, pardavimo vertė buvo susieta su žemės verte rinkoje, t. y. nustatyta, kad ji negali būti mažesnė už rinkos kainą. Tokiu atveju daugiabučių pastatų savininkai (butų ir kitų patalpų savininkai), pageidaujantys įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi ne tik sumokėti individualiu turto vertinimu nustatytą žemės rinkos kainą, bet ir padengti visas išlaidas, susijusias su valstybinės žemės pardavimu (teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto parengimo, individualaus vertinimo ataskaitos parengimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, įskaitant notaro patvirtinimą ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, reikalingų sandoriui sudaryti, tikrinimą, išlaidas), dėl to galutinė valstybinės žemės įsigijimo kaina gali viršyti pačią žemės rinkos kainą. Taigi, kaip nurodė NŽT, įsigaliojus Taisyklėms Nr. 2, pakeitusioms valstybinės žemės sklypo, skirto daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, statusą, tapo neaišku, kaip praktiškai taikyti naujas nuostatas ir už kokią kainą parduoti tokius sklypus – ar už nominalią kainą pagal Metodiką (NŽT pažymėjo, kad ji gerokai mažesnė už rinkos kainą), ar už rinkos kainą, nustatomą individualiu turto vertinimu pagal Taisyklių Nr. 2 nuostatas, nepriskiriant šių sklypų namų valdos sklypams.

8.4. Tyrimo metu NŽT Seimo kontrolierę informavo (1 priedo 2 ir 4 punktai), kad dėl susiklosčiusios situacijos, kai dviejuose Vyriausybės nutarimuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir kainos nustatymą (Metodika ir Taisyklės Nr. 2), NŽT vertinimu, buvo viena kitai prieštaraujančių nuostatų, o neteisingas jų taikymas galėjo lemti tiek galimą žalą valstybei, tiek teisinių ginčų su pirkėjais kilimą, parduodamų žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertės nustatymo klausimas 2025 m. balandžio 30 d. buvo svarstytas NŽT komisijos probleminiams klausimams spręsti posėdyje. Šio posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl tarnybinės pagalbos ir oficialaus išaiškinimo. NŽT 2025 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, „išdėstydama susidariusią teisinę situaciją“. NŽT nurodė, kad, panaikinus teisės aktuose nuostatas, pagal kurias namų valdos žemės sklypams buvo priskiriami ir žemės sklypai, reikalingi daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, Vyriausybės nutarime Nr. 205 liko nuostatos, kurios, NŽT vertinimu, ir toliau suponavo tokių sklypų pardavimo kainos nustatymą ne pagal individualų turto vertinimą, bet nominalia verte, nes šio nutarimo prieduose (Metodikoje) daugiabučiams gyvenamiesiems namams skirti žemės sklypai buvo nurodyti kaip konkretūs vertinimo objektai.

Seimo kontrolierės vertinimu, esant tokiam, NŽT nurodytam, prieštaringam teisiniam reguliavimui bei galimoms neigiamoms finansinėms ir teisinėms pasekmėms, NŽT siekis išsiaiškinti taikytiną teisinį reguliavimą ir užtikrinti asmenims palankesnį bei vienodą teisės aktų taikymą laikytinas suprantamu ir pateisinamu. Tačiau pažymėtina, kad NŽT Seimo kontrolierei nepateikė paaiškinimo (nors tokio buvo prašyta), dėl kokių priežasčių į kompetentingą instituciją dėl, jos vertinimu, kilusio teisinio neaiškumo kreiptasi tik 2025 m. gegužės 9 d., nors, pačios NŽT teigimu, abejonių dėl taikytino teisinio reguliavimo kilo dar 2024 m. kovo 29 d. Seimo kontrolierės vertinimu, daugiau nei vienerius metus trukęs NŽT delsimas imtis aktyvių veiksmų siekiant pašalinti kilusį teisinio reguliavimo neaiškumą, laikytinas nepateisinamu. Pastebėjusi, jos vertinimu, galimą teisinio reguliavimo neaiškumą, NŽT turėjo pareigą veikti rūpestingai ir nedelsdama imtis aktyvių veiksmų – inicijuoti situacijos išaiškinimą arba, prireikus, teisės aktų keitimą.

8.5. Aplinkos ministerija 2025 m. gegužės 30 d. raštu NŽT pateikė išaiškinimą, kad žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų nepriskirtini namų valdos sklypams, todėl jų vertė, juos parduodant, turi būti nustatoma atliekant individualų turto vertinimą (1 priedo 2 punktas). Ministerija taip pat prašė užtikrinti tokios praktikos laikymąsi. Pažymėtina, kad šis išaiškinimas NŽT buvo gautas praėjus dviem savaitėms po Pareiškėjos 2025 m. gegužės 15 d. Prašymo gavimo ir dar iki NŽT atsakymų Pareiškėjai pateikimo 2025 m. birželio 5 ir 16 d.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad, nepaisydama gauto Aplinkos ministerijos išaiškinimo, NŽT ir toliau nevykdė tokių žemės sklypų pardavimų. NŽT laikėsi pozicijos, jog individualaus turto vertinimo taikymas gali lemti situacijas, kai daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų patiriamos bendros išlaidos už įsigyjamą valstybinės žemės sklypo dalį, įskaitant vertinimo ir kitas su pardavimo procedūra susijusias išlaidas, gali viršyti pačią žemės rinkos vertę. Seimo kontrolierės vertinimu, toks NŽT siekis užtikrinti asmenims ekonomiškai palankesnes žemės įsigijimo sąlygas pats savaime nelaikytinas nepagrįstu.

Vis dėlto tyrimo metu nustatyta, kad NŽT, 2025 m. birželio 5 ir 16 d. raštais informuodama Pareiškėją apie jos Prašymo nagrinėjimo sustabdymą, nenurodė konkrečių teisinių ir faktinių tokio sprendimo priežasčių: nepaaiškino, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos, NŽT vertinimu, prieštarauja viena kitai, nenurodė konkretaus tokio sustabdymo teisinio pagrindo, planuojamų veiksmų ir numatomos situacijos sprendimo trukmės. Dėl to Pareiškėja ilgą laiką buvo palikta nežinioje.

8.6. Tyrimo metu NŽT Seimo kontrolierę informavo (1 priedo 2.2 papunktis), kad, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Aplinkos ministerija inicijavo Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimą, kuriuo siūlyta nustatyti naują žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertės apskaičiavimo būdą pagal žemės verčių žemėlapius. NŽT paaiškino, kad taip nustatyta kaina būtų didesnė už nominalią, tačiau mažesnė už rinkos kainą, nustatomą individualiu turto vertinimu. NŽT taip pat nurodė, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimo projektas 2025 m. lapkričio 3 d. buvo užregistruotas ir pateiktas Vyriausybei.

NŽT Seimo kontrolierę taip pat informavo, kad Aplinkos ministerija ir NŽT 2025 m. rugsėjo 25 d. vykusiame bendrame pasitarime aptarė susidariusią situaciją ir teisinio reguliavimo taikymo klausimus (1 priedo 4.3 papunktis). Po pakartotinio Aplinkos ministerijos 2025 m. spalio 15 d. išaiškinimo, NŽT raštais informavo piliečius, pageidaujančius įsigyti žemės sklypo dalį prie daugiabučių namų, apie galimybę pasirinkti: įsigyti žemės sklypą (jo dalį), nustatant jo pardavimo vertę pagal individualų turto vertinimą, arba laukti Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimo, kuriame būtų taikomos žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams namams eksploatuoti, vertės nustatymo pagal žemės verčių žemėlapius nuostatos. Pareiškėja apie tokią galimybę buvo informuota 2025 m. spalio 27 d. (1 priedo 4.4 papunktis) ir 2025 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į NŽT nurodydama, kad dar nėra apsisprendusi, ar pirkti Žemės sklypo dalį už vertę, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą, bei paprašė „pateikti kainų palyginimą, t. y. apskaičiuoti Žemės sklypo dalies vertę pagal individualų turto vertinimą ir Žemės sklypo dalies vertę apskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimo projekte siūlomą vertės apskaičiavimą“. 2025 m. gruodžio 10 d. NŽT atsakė, pateikdama informaciją apie galimus žemės sklypo vertės nustatymo variantus ir kainų skirtumus, bei paprašė per 20 darbo dienų informuoti dėl tolesnio Prašymo (2025 m. gegužės 15 d.) nagrinėjimo – ar Pareiškėja sutinka nustatyti vertę pagal individualų turto vertinimą, ar pageidauja laukti planuojamo reguliavimo pakeitimo, kuriuo būtų taikomas vertinimas pagal žemės verčių žemėlapius (1 priedo 5.1 papunktis).

Pareiškėja 2025 m. gruodžio 31 d. raštu informavo NŽT apie sutikimą užsakyti individualų turto vertinimą ir apmokėti išlaidas (1 priedo 5.2 papunktis). Atlikus vertinimą, 2026 m. sausio 20 d. Pareiškėja buvo NŽT informuota apie nustatytą Žemės sklypo kainą, o 2026 m. vasario 13 d. jai buvo išsiųstas suderinti valstybinės Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Pažymėtina, kad tuo metu jau buvo įsigaliojęs Vyriausybės  nutarimas Nr. 62 (2 priedo 10 punktas), kuriuo Vyriausybės nutarimas Nr. 205 buvo papildytas 5.5¹ papunkčiu, nustatančiu, jog parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius (2 priedo 11 punktas). Vadovaujantis šio nutarimo 2.2 papunkčio pereinamosiomis nuostatomis, tais atvejais, kai daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų pirkimo procedūros jau pradėtos, bet dar nėra pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, žemės sklypo vertė turi būti nustatoma pagal šiame nutarime nustatytą tvarką ir sąlygas. NŽT tyrimo metu informavo (1 priedo 5.2 papunktis), kad Pareiškėjai pateiktame sutarties projekte Žemės sklypo kaina buvo apskaičiuota pagal naują tvarką (žemės verčių žemėlapius) ir buvo mažesnė nei individualaus turto vertinimo metu nustatyta kaina (NŽT 2026 m. vasario 13 d. raštas). Taigi ši aplinkybė patvirtina, kad NŽT siekis sudaryti prielaidas asmenims įsigyti valstybinę žemę ekonomiškai palankesnėmis sąlygomis faktiškai buvo pasiektas.

Kaip nustatyta tyrimo metu (1 priedo 6 punktas), Pareiškėja raštu neatsakė į 2026 m. vasario 13 d. raštu pateiktą pasiūlymą suderinti pirkimo–pardavimo sutarties projektą, o tik telefonu informavo NŽT, jog sutartyje nurodyta Žemės sklypo dalies kaina jai yra per didelė. NŽT telefonu Pareiškėjai paaiškino, kad jai nepateikus suderinto sutarties projekto, pirkimo–pardavimo procedūra bus nutraukta. Kadangi Pareiškėja nepateikė nei pasirašyto sutarties projekto, nei motyvuoto atsisakymo jį derinti, NŽT 2026 m. kovo 20 d. raštu, vadovaudamasi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu (2 priedas 11 punktas), priėmė sprendimą nutraukti Pareiškėjos 2025 m. gegužės 15 d. Prašymo nagrinėjimą.

 

9. Seimo kontrolierė, apibendrindama visa tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuoja, kad NŽT nagrinėdama Pareiškėjos 2025 m. gegužės 15 d. Prašymą dėl valstybinės Žemės sklypo dalies įsigijimo, nustatė, jos vertinimu, galiojančių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tokių žemės sklypų vertės nustatymą, taikymo neaiškumų. NŽT siekė užtikrinti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams valstybinės žemės sklypai būtų parduodami ekonomiškai palankesnėmis sąlygomis, o galutinė įsigyjamos žemės kaina neviršytų pačios žemės rinkos vertės. Vėliau priimti teisės aktų pakeitimai ir Pareiškėjos atveju taikytos palankesnės pereinamojo laikotarpio teisės aktų nuostatos patvirtino, kad toks NŽT siekis vertintinas kaip pagrįstas.

Tačiau tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo užtęsimą iš esmės lėmė ne pats galiojančio teisinio reguliavimo neaiškumas, o NŽT delsimas daugiau nei vienerius metus kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl oficialaus šio teisinio reguliavimo išaiškinimo ir laiku imtis kitų aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai spręsti. Be to, informuodama Pareiškėją apie Prašymo nagrinėjimo sustabdymą, NŽT nepateikė išsamių tokio sprendimo teisinių ir faktinių priežasčių ir nenurodė, per kiek laiko numatoma išspręsti susidariusią situaciją. Dėl to Pareiškėja, neturėdama aiškumo dėl Prašymo nagrinėjimo eigos ir baigties, ilgą laikotarpį buvo palikta nežinioje.

Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos Skundas dėl NŽT pareigūnų veiksmų, nesprendžiant Žemės sklypo dalies pardavimo klausimo pagal jos 2025 m. gegužės 15 d. Prašymą, pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl NŽT pareigūnų veiksmų, nesprendžiant Žemės sklypo dalies pardavimo klausimo pagal jos 2025 m. gegužės 15 d. Prašymą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė rekomenduoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui atkreipti dėmesį į šioje pažymoje nustatytus teisės aktų pažeidimus ir:

11.1. imtis priemonių užtikrinti, kad nagrinėjant asmenų prašymus dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo, administraciniai sprendimai būtų priimami per teisės aktuose nustatytus terminus, o nesant galimybės sprendimo priimti per nustatytą terminą, būtų taikomos tik teisės aktuose numatytos termino pratęsimo procedūros, nepaliekant prašymų nenagrinėjamų ar faktiškai sustabdytų neapibrėžtam laikui;

11.2. imtis organizacinių ir (ar) metodinių priemonių, kad NŽT pareigūnams kilus abejonių dėl taikytino teisinio reguliavimo ar jo aiškinimo, būtų nedelsiant imamasi aktyvių veiksmų tokiems neaiškumams pašalinti, įskaitant savalaikį kreipimąsi į kompetentingas institucijas dėl oficialių išaiškinimų ar teisės aktų tobulinimo inicijavimo;

11.3. užtikrinti, kad asmenims teikiamuose atsakymuose, kai dėl objektyvių priežasčių administracinio sprendimo priėmimas užtrunka, būtų pateikiama aiški, išsami ir konkreti informacija apie tokio užtrukimo teisines ir faktines priežastis, planuojamus veiksmus bei numatomą klausimo išsprendimo eigą.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Dėl Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. SE-1639 kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama išsamiai ir nuosekliai chronologine tvarka surašyti visus veiksmus, kuriuos NŽT atliko nuo Pareiškėjos Prašymo gavimo NŽT dienos, ir, be kita ko, atsakyti į šiuos klausimus ir prašymus: kokiu (-iais) teisės aktu (-ais) vadovaujantis (nurodyti konkrečias nuostatas) turėjo būti nagrinėjamas Prašymas; ar Prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo NŽT; kokiu (-iais) teisės aktu (-ais) vadovaujantis (nurodyti konkrečias nuostatas, konkretų teisinį pagrindą) NŽT neparduoda Pareiškėjai prašomos Žemės sklypo dalies, ją informuodama, kad „šiuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, laikinai nepardavinėjame, kol nepriimtas sprendimas dėl verčių skaičiavimo sudarant pardavimo sutartis po daugiabučiais“; kada bus priimtas NŽT 2025 m. birželio 5 d. atsakyme minimas „atitinkamas sprendimas dėl verčių skaičiavimo“; kas jį turi priimti; kokiais teisės aktais vadovaujantis turi jį priimti; nurodyti konkretų teisinį pagrindą, leidžiantį atidėti Prašymo nagrinėjimą („šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl kainos nustatymo (skaičiavimo) po daugiabučiais, todėl prašymo nagrinėjimas yra atidėtas“) ir vėliau vėl tęsti jo nagrinėjimą („kai bus priimti sprendimai dėl kainos skaičiavimo metodikos, tuomet […] tęsime žemės sklypo dalies pardavimo procedūrą“); jeigu toks teisinis pagrindas yra, kartu nurodyti ir terminus, kuriam laikui Prašymo nagrinėjimas gali būti atidedamas; ar, kaip nurodo NŽT atsakymuose Pareiškėjai, priėmus sprendimus dėl verčių skaičiavimo, ir NŽT tęsiant Prašymo nagrinėjimą, Pareiškėjai bus taikomos iki perskaičiavimo galiojusios žemės kainos (Prašymo pateikimo metu galiojusios kainos) ar po perskaičiavimo įsigaliosiančios kainos; tuo atveju, jeigu bus taikomos jos Prašymo pateikimo metu galiojusios kainos, nurodyti priežastis, kodėl tuomet prašoma Žemės sklypo dalis dabar yra neparduodama Pareiškėjai; tuo atveju, jeigu bus taikomos po perskaičiavimo įsigaliosiančios kainos, nurodyti konkretų tai leidžiantį daryti teisinį pagrindą; išsamiai ir motyvuotai paaiškinti Skundo teiginį, kad „kitiems pirkėjams, kurie mano kieme pirko žemę, jokio panašaus pasiūlymo nebuvo pateikta, todėl nėra aišku kodėl man daromos tokios išskirtinės pirkimo sąlygos“; nurodyti, kiek prašymų (panašiu metu kaip ir Pareiškėjos Prašymas) dėl Žemės sklypo dalies pardavimo gavo NŽT iš asmenų, gyvenančių Pareiškėjos minimu adresu (adresas Seimo kontrolierei žinomas) Vilniuje; informuoti, kokie sprendimai dėl analogiškų prašymų buvo priimti; jeigu kitiems asmenims, kaip nurodo Pareiškėja, buvo leista pirkti žemės sklypo dalis, nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis; pateikti galimus Skunde nurodytos problemos sprendimus.

 

2. Seimo kontrolierė 2025 m. rugsėjo 29 d. gavo NŽT raštą Nr. 1SD-109531-(6.1Mr.) (kartu su informaciją įrodančiais dokumentais), kuriame, be kita ko, nurodyta:

2.1. „[…] NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – Skyrius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo Pareiškėjos […] 2025 m. gegužės 15 d. gautą Prašymą dėl kitos paskirties valstybinės Žemės sklypo […] dalies pardavimo […] ir Skyriaus 2025 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1SD-66576-(15.2.48Mr.) „Dėl informacijos apie prašymo vykdymą pateikimo“ pateikė Pareiškėjai atsakymą. Minėtu raštu Skyrius informavo Pareiškėją, kad apie Prašymo nagrinėjimo rezultatus informuos Pareiškėją atskiru raštu, kadangi šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl verčių skaičiavimo sudarant pardavimo sutartis prie daugiabučių namų.“

2.2. „[…] valstybinė žemė po daugiabučiais namais […] Taisyklių Nr. 1 2.1 papunkčio pagrindu iki 2024 m. kovo 29 d. buvo priskirta namų valdos žemės sklypams ir jos vertė nustatoma pagal Metodikos 3 punktą ir Metodikos 5 priedo 4 punktą ir namų valdos žemės sklypai parduodami už vadinamąją nominalią kainą.

Nuo 2024 m. kovo 29 d. įsigaliojusiose Taisyklėse Nr. 2 nebeliko anksčiau nurodytos nuostatos dėl namų valdų žemės sklypų prie daugiabučių namų pardavimo. Taisyklių Nr. 2 10 punkte nustatyta, kad pagal Taisyklių Nr. 2 1.1 papunktyje nurodytus teisinius pagrindus be aukciono parduodami ir išnuomojami suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Be aukciono parduodamiems ir išnuomojamiems naudojamiems žemės sklypams taip pat priskiriami namų valdos žemės sklypai, kaip jie apibrėžiami Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse.

Susidarė situacija, kad be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti vertė nuo 2024 m. kovo 29 d. turi būti nustatoma pagal Metodikos 5.6 papunktį, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Taigi šiuo metu valstybinės žemės sklypų, kurie užimti daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, pardavimo vertė susieta su žemės verte rinkoje, t. y. vertė nustatoma ne mažesnė negu rinkos kaina. Šią valstybinę žemę pageidaujantys pirkti daugiabučių pastatų savininkai turi ne tik sumokėti individualiu turto vertinimu nustatytą žemės rinkos kainą, bet ir apmokėti visas išlaidas, susijusias su valstybinės žemės pardavimu (teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto parengimo, individualaus vertinimo ataskaitos parengimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, įskaitant notaro patvirtinimą ir nekilnojamojo turto registro duomenų, reikalingų sandoriui sudaryti, tikrinimą, išlaidas), tad galutinė valstybinės žemės įsigijimo kaina tampa net didesnė nei žemės rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuo 2024 m. kovo 29 d. įsigaliojus Taisyklėms Nr. 2, pakeitusioms valstybinės žemės sklypo, skirto daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, statusą, tapo neaišku, kaip taikyti aptariamas nuostatas ir už kokią kainą parduoti žemės sklypus daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, t. y. ar už nominalią kainą, vadovaujantis Metodika, ar už rinkos kainą, nustatytą individualiu turto vertinimu, laikantis Taisyklių Nr. 2 nuostatų ir žemės sklypų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nepriskiriant namų valdos žemės sklypams. Pažymėtina, kad nominali žemės sklypo kaina yra gerokai mažesnė už rinkos kainą.

NŽT 2025 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 1SD-54713-(6.1Mr.) „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, išdėstydama susidariusią teisinę situaciją. Aplinkos ministerija 2025 m. gegužės 30 d. raštu Nr. D8(E)-2233 „Dėl valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti“ pateikė savo teisinės situacijos vertinimą, pasisakydami, kadangi namų valdos žemės sklypams nepriskiriami esamais daugiabučiais gyvenamaisiais namais užimti valstybinės žemės sklypai, šių žemės sklypų vertė, juos parduodant, nustatoma atliekant individualų turto vertinimą.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią teisinę situaciją, Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ projektą (toliau – Projektas) (TAIS Nr. 25-11750), kuriuo siūloma Vyriausybės nutarimą Nr. 205 […] papildyti 5.5¹ papunkčiu, kuriame būtų nustatyta, kad parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius ir dauginama iš koeficiento 0,07889, o apskaičiuotos vertės dydis taikomas 12 mėnesių nuo jos apskaičiavimo dienos. Taip pat siūloma atlikti redakcinius patikslinimus su siūlomu pakeitimu susijusiuose Vyriausybės nutarimo Nr. 205 ir Metodikos punktuose ir nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl procedūrų, susijusių su valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, pardavimu. Pažymėtina, kad Projekte siūloma nustatyti trečią parduodamo žemės sklypo kainos apskaičiavimo būdą – pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Tai reikštų, kad tokių žemės sklypų kaina būtų didesnė negu nominali žemės sklypo kaina, tačiau mažesnė negu rinkos kaina, apskaičiuota individualiu turto vertinimu.

Atitinkamai, analizuojant ir su atsakingomis institucijomis aiškinantis situaciją, valstybinės žemės sklypų, skirtų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti pardavimas nebuvo vykdomas. Informuojame, kad atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos […] rašte […] pateiktą informaciją, NŽT vykdys nurodytą valstybinės žemės sklypų, skirtų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, procesą, atliekant žemės sklypo vertės skaičiavimą pagal individualų vertinimą.“

2.3. „[…] Pareiškėja į NŽT kreipėsi 2025 m. gegužės 15 d., jau po 2024 m. kovo 29 d. […] teisės aktų pasikeitimų. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjai parduodamo Žemės sklypo vertė jos kreipimosi į NŽT dieną būtų buvusi apskaičiuota atlikus individualų vertinimą pagal nuo 2024 m. kovo 29 d. galiojantį teisinį reglamentavimą.“

2.4. „[…] NŽT nėra gavusi kitų prašymų iš asmenų, gyvenančių adresu […], Vilniuje, dėl žemės sklypo dalies pardavimo.“

 

3. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. SE-2235 papildomai kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama išsamiau paaiškinti NŽT 2025 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodytas aplinkybes: dėl kokių priežasčių NŽT tik 2025 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 1SD-54713-(6.1Mr.) „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama teisinio susidariusios situacijos vertinimo, nors tokia neaiški situacija susidarė dar 2024 m. kovo 29 d.; ar Aplinkos ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai jau yra priimti (jeigu ne, nurodyti, dėl kokių priežasčių); jeigu taip, kokie konkrečiai pakeitimai priimti; atsižvelgiant į informaciją, kad aiškinantis situaciją, valstybinės žemės sklypų, skirtų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti pardavimas nebuvo vykdomas, informuoti, kiek laiko pardavimai nebuvo vykdomi; ar šiuo metu jie jau vykdomi ir jei taip, nuo kada; ar pardavimai vykdomi „atliekant žemės sklypo vertės skaičiavimą pagal individualų vertinimą“; informuoti, kokia šiandien situacija dėl Pareiškėjos keliamo klausimo; jei šiuo metu valstybinės žemės sklypas nėra parduotas Pareiškėjai, nurodyti, ar ji yra informuota apie galimybę laukti, kol bus priimti atitinkami teisės aktų pakeitimai (tuo atveju, jei dar jie nepriimti), pagal kuriuos, kaip teigia NŽT, žemės sklypo kaina būtų mažesnė nei pagal individualų vertinimą; jeigu tokia informacija Pareiškėjai nepateikta, informuoti Pareiškėją apie tai (pateikti tai patvirtinančius dokumentus).

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 27 d. gavo NŽT raštą Nr. 1SD-134559-(6.1Mr.) (kartu su informaciją įrodančiais dokumentais), kuriame, be kita ko, nurodyta:

4.1. „[…] Taisyklėse Nr. 2 […] nuo 2024-03-29 neliko teisinio reglamentavimo, kad „namų valdų žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir kitų patalpų savininkams)“, o nuo 2024-03-29 galiojančioje Taisyklių Nr. 2 10 punkto nuostatoje įtvirtinta, kad pagal Taisyklių Nr. 2 1.1 papunktyje nurodytus teisinius pagrindus be aukciono parduodami ir išnuomojami suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Be aukciono parduodamiems ir išnuomojamiems naudojamiems žemės sklypams taip pat priskiriami namų valdos žemės sklypai, kaip jie apibrėžiami Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse.

Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 […], 3.3.1 papunktyje yra nustatyta, kad parduodamų valstybinės kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties (išskyrus durpynus) žemės sklypo vertė apskaičiuojama įvertinus ir šios Metodikos 5 priede nurodytą pataisos koeficientą teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti. Šio priedo 4 punkte yra nurodyti kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypams kaimo gyvenamojoje vietovėje atitinkami koeficientai, kurie turi būti taikomi privačių namų valdų žemės sklypams ir sklypams daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, taip pat sklypams, užimtiems statinių, kurie įsigyti privačion nuosavybėn iš žemės ūkio įmonių ir naudojami žemės ūkio veiklai: 1) miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra vidurinė mokykla, kultūros įstaiga, maldos namai, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigos ir kuriuose yra gyventojų; 2) miesteliuose ir kaimuose, kuriuose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra pagrindinė mokykla, parduotuvė, sveikatos apsaugos įstaiga ir kuriuose gyventojų; 3) miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra parduotuvė, pradinė mokykla, autobusų (geležinkelio) stotelė ir kuriuose gyventojų; 4) kituose kaimuose ir vienkiemiuose.

Taigi, panaikinus Taisyklėse Nr. 2 nuostatas, pagal kurias buvo laikoma, kad namų valdos žemės sklypams priskiriami ir žemės sklypai, reikalingi daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, Vyriausybės nutarime Nr. 205 liko nuostatos, suponuojančios žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, pardavimo kainos nustatymą ne pagal individualų turto vertinimą, bet nominalia verte, nes Vyriausybės nutarimo Nr. 205 prieduose yra konkrečiai nurodyti tokios vertės nustatymo objektai, t. y. daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti skirti žemės sklypai. […].

Dėl susiklosčiusios situacijos, kai dviejuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kurie nustato valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir kainą, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų, ir dėl klaidingo traktavimo ar neteisingo parduodamų valstybinės žemės sklypų kainos nustatymo gali kilti žala valstybei ir teisiniai konfliktai su tokios žemės pirkėjais, parduodamų žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams namams eksploatuoti, vertės nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas NŽT komisijos probleminiams klausimams spręsti 2025 m. balandžio 30 d. posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. NŽT 2025 m. gegužės 9 d. raštu […] kreipėsi į Aplinkos ministeriją, išdėstydama susidariusią teisinę situaciją. […].“

4.2. „[…] šiuo metu Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimo projektas 2025-11-03 registruotas TAIS (Nr. 25-11750) ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“

4.3. „Nagrinėjant NŽT apygardų žemės tvarkymo ir administravimo padalinių pateiktus klausimus buvo pateiktas teisės aktų nuostatų pasikeitimo vertinimas. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, NŽT apygardų žemės tvarkymo ir administravimo padaliniuose nuo šių metų vasario mėn. valstybinės žemės sklypų, skirtų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, pardavimas nebuvo vykdomas. Informuojame, kad Aplinkos ministerija ir NŽT bendrame pasitarime, įvykusiame šių metų rugsėjo 25 d., aptarė situaciją ir teisinio reguliavimo taikymo klausimus. Aplinkos ministerija 2025-10-15 rašte Nr. D8(E)-4147 „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad „[…] Kliūčių tenkinti asmenų prašymus pirkti daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti suformuotus žemės sklypus ar jų dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, už vertę, nustatytą atliekant individualų turto vertinimą, ar stabdyti pateiktų prašymų nagrinėjimą teisinių pagrindų nėra.“ Atsižvelgiant į tai, piliečiai, pageidaujantys įsigyti žemės sklypo dalį prie daugiabučių namų, NŽT raštais buvo informuoti apie galimybę pasirinkti – įsigyti žemės sklypą (ja dalį), nustačius prašomo įsigyti žemės sklypo (jo dalies) pardavimo vertę atlikus individualų turto vertinimą, arba žemės sklypą (jo dalį) įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus nutarimą Nr. 205 pagal jame nustatytas žemės sklypo, reikalingos daugiabučiams namas eksploatuoti, vertės nustatymo nuostatas.

Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimo projekto 5.5¹ papunktyje siūloma nustatyti, kad parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, vertė nustatoma šių žemės sklypų vertę, apskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapius, padauginus iš koeficiento 0,1, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį. Taip pat minėtu projektu siūloma nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl procedūrų, susijusių su valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, pardavimu. Šiuo projektu siūloma nustatyti kitą parduodamo žemės sklypo kainos apskaičiavimo būdą – pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Tai reikštų, kad tokių žemės sklypų kaina būtų didesnė negu nominali žemės sklypo kaina, tačiau mažesnė negu rinkos kaina, apskaičiuota pagal individualų turto vertinimą.“

4.4. „[…] Pareiškėja NŽT 2025-10-27 raštu Nr. 1SD-120344-(15.2.48Mr.) „Dėl kainos apskaičiavimo“ buvo informuota apie galimybę pasirinkti – įsigyti žemės sklypo dalį už vertę, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą, arba laukti, kol bus pakeistos ir įsigalios Vyriausybės nutarimo Nr. 205 nuostatos dėl žemės sklypų vertės nustatymo prie daugiabučių gyvenamųjų namų.

Pareiškėja NŽT 2025-11-14 pateikė prašymą (registracijos Nr. 1GP-50691) (prašymo kopija pateikta Seimo kontrolierių įstaigai), kuriame nurodė, kad Pareiškėja nėra apsisprendusi, ar pirkti žemės sklypo dalį už vertę, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą, todėl paprašė pateikti kainų palyginimą, t. y. apskaičiuoti žemės sklypo dalies vertę pagal individualų turto vertinimą ir žemės sklypo dalies vertę apskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 205 pakeitimo projekte siūlomą vertės apskaičiavimą.“

 

5. 2026 m. vasario 25 d. iš NŽT gauta papildoma informacija (kartu su ją pagrindžiančiais dokumentais):

5.1. „[…] į Pareiškėjos 2025 m. lapkričio 14 d. pateiktą prašymą, NŽT pateikė atsakymą 2025-12-10 raštu Nr.1SD-141509-(15.2.48Mr.) „Dėl prašymo“ […], kuriame pateikė informaciją dėl Žemės sklypo, esančio […] Vilniuje […], kainų skirtumų, bei paprašė informuoti dėl tolimesnio Pareiškėjos Prašymo (2025 m. gegužės 15 d. Prašymas dėl Žemės sklypo dalies pirkimo) nagrinėjimo – ar prašomo įsigyti Žemės sklypo dalies pardavimo vertę nustatyti pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. atlikus individualų turto vertinimą, ar Žemės sklypo (jo dalies) pardavimo vertę nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ projekto 5.5¹ papunktyje siūlomą vertinimą, kuris, Vyriausybei pritarus, būtų taikomas nuo 2026 m. gegužės 1 d. Apie priimtą sprendimą Pareiškėjos buvo paprašyta informuoti per 20 d. d. nuo šio rašto gavimo.“

5.2. „[…] Pareiškėja 2025-12-31 NŽT pateikė prašymą […], kuriame informavo apie sutikimą dėl individualaus turto vertinimo užsakymo, bei sutikimą apmokėti vertinimo išlaidas.

NŽT 2026-01-20 raštu Nr. 1SDds-5599-(15.2.48Mr.) „Dėl vertinimo išlaidų apmokėjimo ir informacijos pateikimo“ […] informavo Pareiškėją apie atliktą Žemės sklypo individualų vertinimą ir nustatytą Žemės sklypo kainą, bei paprašė susimokėti už atliktą paslaugą – individualų turto vertinimą.

[…] NŽT 2026-02-13 raštu Nr. 1SDds-14810-(15.2.48Mr.) „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo“ Pareiškėjai išsiuntė suderinti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą […].

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodyta (apskaičiuota) kaina pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 62 […] pakeistą Vyriausybės nutarimą Nr. 205, kuris papildytas 5.5¹ papunkčiu, kuris reglamentuoja, kad parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius […]. Pažymėtina, kad kaina, nustatyta pagal žemės verčių žemėlapius, yra mažesnė, nei kaina nustatyta atlikus individualaus turto vertinimą. Pareiškėja apie tai informuota nurodytu NŽT 2026-02-13 raštu […].“

5.3. „[…] šiai dienai Pareiškėja nėra pateikusi informacijos apie valstybinės Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo projekto derinimą/nesutikimą derinti. Pareiškėjai pateikus suderintą pirkimo–pardavimo sutarties projektą bus tęsiama Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo procedūra, t. y. Pareiškėjai apmokėjus perkamo Žemės sklypo dalies kainą, nurodytą pirkimo-pardavimo sutarties projekte, bus pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.“

 

6. 2026 m. balandžio 27 d. iš NŽT gauta papildoma informacija (kartu su informaciją pagrindžiančiais dokumentais):

6.1. „Į NŽT 2026-02-13 raštą Nr. 1SDds-14810-(15.2.48Mr.) „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo“, kuriuo Pareiškėjai NŽT išsiuntė suderinti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, Pareiškėja […] neatsakė. Tik telefonu informavo NŽT, kad Žemės sklypo […] dalies kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutarties projekte […] yra per didelė jai susimokėti. Pareiškėja telefonu NŽT buvo informuota apie tai, kad jai nepateikus suderinto sutarties projekto, pirkimo–pardavimo procedūra bus nutraukta.“

6.2. „NŽT 2026-03-20 raštu Nr. 1SDds-26345-(15.2.48Mr.) „Dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo“ […] informavo Pareiškėją, kad per nurodytą laiką jai nepateikus pasirašyto sutarties projekto ar motyvuoto atsisakymo jį derinti, vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, […], 34 punktu, Prašymo (2025 m. gegužės 15 d. reg. Nr. 1GP-23070) parduoti Žemės sklypą (jo dalį) nagrinėjimas nutrauktas.“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Konstitucijos 5 straipsnis: „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

2. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis: „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

 

3. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 10 dalis: „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

4. Žemės įstatymo (nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija su vėlesniais pakeitimais):

11 straipsnio „Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimas“:

1 dalis: „Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia: […]; 3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“

5 dalis: „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, […]. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; […].“

 

5. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio „Parduodamų žemės sklypų dydžiai“ 2 dalis: „Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.“

 

6. Žemės reformos įstatymo (nuo 2025 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija su vėlesniais pakeitimais):

8 straipsnio „Valstybinės žemės pardavimas“:

2 dalis: „Ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.“

3 dalis: „Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė.“

9 straipsnio „Parduodamų žemės sklypų dydžiai“ 2 dalis: „Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ar Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų tvirtinamuose dvarų sodybų teritorijų ribų planuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai dvaro sodybos teritorija pagal teritorijų planavimo dokumentus arba dvarų sodybų teritorijų ribų planus nustatyta didesnė. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.“

 

7. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Taisyklės Nr. 1; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) 2 punktas: „Asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn: 2.1. naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Namų valdų žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir kitų patalpų savininkams); […].“

 

8. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Taisyklės Nr. 2; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. kovo 29 d. su vėlesniais pakeitimais):

1 punktas: „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja: 1.1. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (toliau – naudojami žemės sklypai), pardavimo […] tvarką, kai jie […] be aukciono parduodami pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Taisyklių II skyrius); […].“

2 punktas: „Taisyklėmis privalo vadovautis Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas subjektas, organizuodamas ir vykdydamas kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūras, […].“

10 punktas: „Pagal Taisyklių 1.1 papunktyje nurodytus teisinius pagrindus be aukciono parduodami […] suformuoti ir Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoti naudojami žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Be aukciono parduodamiems […] naudojamiems žemės sklypams taip pat priskiriami namų valdos žemės sklypai, kaip jie apibrėžiami Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse.“

 

9. Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Vyriausybės nutarimas Nr. 205; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2026 m. vasario 6 d.):

„[…] Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Žemės įvertinimo metodiką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:

2.1. šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma:

2.1.1. apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 5.7 papunktyje nurodytus valstybinės žemės plotus, vertę; […]

5. Nustatyti, kad: […]; 5.6. kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 2.1.1 ir 5.5 papunkčiuose nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą; […].“

 

10. Vyriausybės 2026 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 62 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo“ (Vyriausybės nutarimas Nr. 62):

„[…] Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“: […]

1.2. Papildyti 5.5¹ papunkčiu:

„5.5¹. parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį;“.

2. Nustatyti, kad: […]

2.2. daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų, kurių pirkimo procedūros pradėtos, tačiau iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) nėra gavusi valstybinės žemės pirkėjo pasirašyto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto, vertė nustatoma pagal šiame nutarime nustatytą tvarką ir sąlygas. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos informuoja valstybinės žemės pirkėją apie žemės sklypo vertės perskaičiavimą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informavimo perskaičiuoja parduodamo žemės sklypo vertę, patikslina valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir pateikia jį valstybinės žemės pirkėjui. Jei iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos Nacionalinė žemės tarnyba yra gavusi valstybinės žemės pirkėjo pasirašytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina neperskaičiuojama.“

 

11. Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Vyriausybės nutarimas Nr. 205; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2026 m. vasario 6 d.):

„[…] Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Žemės įvertinimo metodiką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:

2.1. šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma:

2.1.1. apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 5.7 papunktyje nurodytus valstybinės žemės plotus, vertę; […]

5. Nustatyti, kad: […]

5.5¹. parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį; […].“

 

12. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

34 punktas: „Jeigu prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo ar skundo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikta prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, ir gali būti nutrauktas, jeigu asmuo trūkstamų dokumentų nepateiks. Jeigu per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymo ar skundo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nutraukiamas […].“