aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-955 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 1 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymu sudaryti galimybę LKT Marijampolės kalėjime dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2025 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į LKT Alytaus kalėjimo viršininką, kuriame nurodė, jog pageidauja dalyvauti psichosocialinės reabilitacijos programoje.

2.2. 2025 m. birželio 3 d. LKT pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad Pareiškėjas nėra baigęs įžanginės grupės programos, kai ją baigs, bus sprendžiama dėl tolimesnio gydymo.

2.3. Pabaigęs LKT Alytaus kalėjime naująją įžanginės grupės programą, 2025 m. birželio 12 d. Pareiškėjas vėl pateikė prašymą LKT, kuriame aprašė savo vartojimo istoriją, nurodė, kad yra baigęs įžanginę programą ir nori dalyvauti psichosocialinės reabilitacijos programoje.

2.4. 2025 m. liepos 8 d. Pareiškėjas gavo LKT atsakymą, kuriame nurodytos perkėlimo į reabilitacijos programą sąlygos ir paaiškinta, kad jis neatitinka nustatytų kriterijų, todėl nebus perkeltas į LKT Marijampolės kalėjimo būrį, kuriame vykdoma priklausomybių reabilitacijos programa.

2.5. Pareiškėjo nuomone, jis visas sąlygas atitinka, tačiau LKT pareigūnai užkerta kelią gauti pagalbą – gydymą.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. SE-1568 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. rugsėjo 4 d. gavo LKT raštą Nr. 1S-6368 (1 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse, Viešojo administravimo įstatyme, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-760, (toliau – Aprašas), ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiama 2 ir 3 prieduose.

 

6. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė LKT prašymą, kuriame išreiškė pageidavimą dalyvauti psichosocialinės reabilitacijos programoje LKT Marijampolės kalėjime, nes nori sveikti nuo priklausomybių. Tačiau LKT pareigūnai atsisakė jį perkelti į LKT Marijampolės kalėjimo būrį, kuriame vykdoma priklausomybių reabilitacijos programa, nors, Pareiškėjo nuomone, jis visas sąlygas atitinka.

Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjui šiuo metu nėra diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, todėl jis neatitinka Apraše nustatytų kriterijų, leidžiančių perkelti nuteistąjį į Psichosocialinės reabilitacijos programos būrį. Apie tai, kad neatitinka kriterijų, Pareiškėjas buvo informuotas LKT raštu.

 

7. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigoms pareiga užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (2 priedo 1 punktas).

Nuteistieji, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ir kurie raštu išreiškė norą sveikti, gali būti perkeliami į Psichosocialinės reabilitacijos programos būrį. Sąlygos, kurias turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti perkeltas į Psichosocialinės reabilitacijos programos būrį, ir perkėlimo procedūra nustatyta Apraše (2 priedo 3 punktas).

Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje taip pat privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės ir išsamumo principų. Viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas tiek administracinio sprendimo teisinis, tiek faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai (2 priedo 2 punktas).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Taigi viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektai savo sprendimą turi pagrįsti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo rezultato (3 priedas).

 

8. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 22 d. LKT Alytaus kalėjimo viršininkui pateikė prašymą perkelti jį į Psichosocialinės reabilitacijos programos būrį, nes nori sveikti nuo priklausomybių (1 priedo 1 punktas).

LKT 2025 m. birželio 3 d. raštu Pareiškėją informavo, kad jo perkėlimo į būrį, kuriame galėtų dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinėje programoje, klausimas bus svarstomas numatyta tvarka tuomet, kai Pareiškėjas baigs įžanginę programą (1 priedo 2 punktas).

Pabaigęs įžanginę programą, Pareiškėjas 2025 m. birželio 12 d. vėl pateikė LKT prašymą dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje.

LKT 2025 m. liepos 8 d. raštu Pareiškėją informavo, kad jo 2025 m. birželio 12 d. prašymas išnagrinėtas, nurodė, kokias sąlygas nuteistasis turi atitikti, kad galėtų būti perkeltas į būrį, kuriame vykdoma psichosocialinės reabilitacijos programa, bei informavo, kad šiuo metu nėra galimybės Pareiškėjo perkelti į tokį LKT Marijampolės kalėjime esantį būrį, nes Pareiškėjas neatitinka nustatytų kriterijų (1 priedo 5 punktas). Tačiau nei teisės akto, kuriame tie kriterijai nustatyti, nei kurio (-ų) kriterijaus (-ų) Pareiškėjas neatitinka, minėtame rašte LKT nenurodė. Taigi, iš Pareiškėjui pateikto sprendimo nėra aišku, kokio teisės akto ir kokia (kokiomis) konkrečiai teisės norma (normomis) remiantis priimtas toks sprendimas. Pareiškėjui pateiktame sprendime taip pat nenurodytos ir jį lėmusios konkrečios faktinės aplinkybės.

Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjas konsultacijų pas psichiatrą metu neigė psichoaktyvių medžiagų vartojimą, šiuo metu jam nėra diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, taigi jis neatitinka Aprašo 32.1 punkte nustatyto kriterijaus, todėl negali būti perkeltas į būrį, kuriame vykdoma priklausomybių reabilitacijos programa (1 priedo 4 punktas). Tačiau Pareiškėjui pateiktame LKT sprendime šios aplinkybės nenurodytos (1 priedo 5 punktas).

Seimo kontrolierė pažymi, kad toks neindividualizuotas sprendimas, kuriame tiksliai ir aiškiai neapibūdinta faktinė situacija, faktinės aplinkybės nėra susietos su taikomomis teisės normomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės ir išsamumo principų bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

Kaip minėta, tai, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, savo praktikoje nuolat akcentuoja ir LVAT.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžanginės grupės programa yra Psichosocialinės reabilitacijos programos pirma dalis. Tačiau LKT, įtraukdama Pareiškėją į įžanginės grupės programą ir atsakydama į Pareiškėjo 2025 m. gegužės 22 d. prašymą, nevertino, ar jam diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, t. y., ar jis atitinka kitą sąlygą, kuri keliama norintiems dalyvauti Psichosocialinės reabilitacijos programoje. Taigi, arba LKT suklaidino Pareiškėją, nurodydama baigti įžanginę programą, nors buvo žinoma, kad Pareiškėjas neatitinka kitos sąlygos, arba diagnozė praktikoje nėra būtinas kriterijus. Bet kuriuo atveju, LKT privalėjo Pareiškėjui pateikti neklaidinantį ir aiškų atsakymą, o ne pateikti bet kokias priežastis tik tam, kad patenkintų formalius reikalavimus.

 

9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad LKT pareigūnai, pateikdami Pareiškėjui sprendimus dėl jo prašymo sudaryti galimybę LKT Marijampolės kalėjime dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje, nesivadovavo gero administravimo principais ir nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl Skundas laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierei LKT pateiktame paaiškinime dėl sprendimo netenkinti Pareiškėjo prašymo dalyvauti psichosocialinės reabilitacijos programoje nurodyti argumentai ir teisinis pagrindas yra pateikti ir šioje pažymoje (1 priedo 4 punktas), Seimo kontrolierė neteiks rekomendacijos LKT direktoriui dar kartą išnagrinėti Pareiškėjo 2025 m. birželio 12 d. prašymą ir pateikti argumentuotą atsakymą, tačiau atkreipia LKT direktoriaus dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai pareiškėjo prašymas netenkinamas, LKT pareigūnai administraciniame sprendime privalo tiksliai ir aiškiai apibūdinti faktinę situaciją ir ją susieti su konkrečia teisės norma, kuria grindžiamas administracinis sprendimas, teikiamas atsakymas turi būti neklaidinantis ir aiškus.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAs

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymu sudaryti galimybę LKT Marijampolės kalėjime dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad tais atvejais, kai pareiškėjo prašymas netenkinamas, LKT pareigūnai administraciniame sprendime tiksliai ir aiškiai apibūdintų faktinę situaciją ir ją susietų su konkrečia teisės norma, kuria grindžiamas administracinis sprendimas, teikiamas atsakymas turi būti neklaidinantis ir aiškus.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

2025 m. rugsėjo 4 d. Seimo kontrolierė gavo LKT raštą Nr. 1S-6368. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 22 d. LKT Alytaus kalėjimo viršininkui pateikė prašymą (LKT reg. Nr. NPS-18-16043), kuriame nurodyta:

„Prašau mene perkelti į reabilitacijos centrą, noriu sveikti nuo priklausomybių.

Jeigu Jūsų vadovaujamoje įstaigoje reabilitacijos centro nėra, arba jeigu jis neveikia, prašau mane perkelti į kitą įkalinimo įstaigą, kur galėčiau sveikti nuo priklausomybių.“

2. LKT vyriausiosios gydytojos 2025 m. birželio 3 d. rašte Nr. 2S-4182, atsakant į Pareiškėjo 2025 m. gegužės 22 d. prašymą, nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnyboje (toliau – Tarnyba) gautas ir išnagrinėtas [Pareiškėjo] 2025-05-22 prašymas nr. NPS-18-16043 (toliau – Prašymas) kuriame nurodote, jog pageidaujate dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje.

Informuojame, kad pagalbą dėl priklausomybių teikia įvairūs specialistai ir savanoriai – gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, priklausomybių konsultantas, atvejo vadybininkas, resocializacijos skyriaus specialistai, saugumo pareigūnai, Anoniminių alkoholikų (AA) ir Anoniminių narkomanų (NA) grupių nariai. Iš priklausomybių konsultantės […] buvo gauta informacija, kad su Jumis individualiai bendrauta priklausomybių prevencijos klausimais bei aptarti tolimesni pagalbos suteikimo veiksmai.

Įvertinus situaciją Jūsų perkėlimas į ilgalaikę psichosocialinę programą bus svarstomas pagal numatytą tvarką kai baigsite įžanginę programą. Be to sprendžiant vartojimo problemas rekomenduojama dalyvauti renginiuose ar užsiėmimuose, skirtuose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, skaityti literatūrą susijusią su priklausomybės ligų įveikimu, dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kurios skatintų laisvalaikį leisti socialiai priimtinais būdais.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

3. „Nuteistųjų perkėlimo į psichosocialinės reabilitacijos programos būrį sąlygas nustato Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-346, V skyrius.“
4. „Informuojame, kad pareiškėjui šiuo metu nėra diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, dėl ko jis neatitinka Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-346, 32.1 punkto.“

„Pareiškėjas gali būti perkeltas į psichosocialinės reabilitacijos programos būrį, kai atitiks apraše nustatytas sąlygas. Konsultacijų pas psichiatrą metu pareiškėjas neigia psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Asmuo turi kreiptis į psichiatrą jog būtų nustatyta priklausomybės diagnozė.“

5. Apie tai, kad neatitinka kriterijų, Pareiškėjas buvo informuotas LKT vyriausiosios gydytojos 2025 m. liepos 8 d. raštu Nr. 2S-5249, kuriame nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnyboje (toliau – Tarnyba) gautas ir išnagrinėtas [Pareiškėjo] 2025-06-12 prašymas nr. NPS-18-18584 (toliau – Prašymas) kuriame nurodote, jog pageidaujate dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje Marijampolės kalėjime.

Informuojame, kad pagalbą dėl priklausomybių teikia įvairūs specialistai ir savanoriai – gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, priklausomybių konsultantas, atvejo vadybininkas, resocializacijos skyriaus specialistai, saugumo pareigūnai, Anoniminių alkoholikų (AA) ir Anoniminių narkomanų (NA) grupių nariai.

Pažymime, kad psichosocialinės reabilitacijos programa vykdoma Vilniaus, Pravieniškių 2-ame, Marijampolės kalėjimuose, o nuteistasis gali būti perkeliamas į būrį, kuriame vykdoma kai atitinka visas šias sąlygas:

1) Asmeniui diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) žymima kodu F10-F19 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl PAM vartojimo) ir raštu išreiškė norą dalyvauti priklausomybių psichosocialinės reabilitacijos programoje;

2) Nuteistieji, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko nuo vienerių iki dvejų metų;

3) Nuteistieji yra baigę naująją Įžanginės grupės programą. Ją baigus Įžanginės grupės pažymėjimas galios 3 mėn.;

4) Atsižvelgiant į būryje patvirtintą vietų skaičių ir dirbančių specialistų darbo krūvį.

Informuojame, kad šiuo metu nėra galimybės jus perkelti į Marijampolės kalėjimo būrį, kuriame vykdoma priklausomybių reabilitacijos programa, nes neatitinkate numatytų kriterijų.

Jeigu, manote, kad turite su vartojimu susijusių problemų, galite registruotis pas šeimos gydytoją, gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų gydymo. Be to sprendžiant vartojimo problemas rekomenduojama dalyvauti renginiuose ar užsiėmimuose, skirtuose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, skaityti literatūrą susijusią su priklausomybės ligų įveikimu, dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kurios skatintų laisvalaikį leisti socialiai priimtinais būdais.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

Nacionalinės teisės aktai:

1. Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio „Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymas“ 1 dalis: „Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.“

 

2. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis: „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

 

3. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-760:

32 punktas: „Nuteistieji, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ir kurie raštu išreiškė norą sveikti, gali būti perkeliami į Psichosocialinės reabilitacijos programos būrį, jei atitinka visas šias sąlygas: 32.1. nuteistajam diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ir jis raštu išreiškė norą dalyvauti programoje; 32.2. nuteistajam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko ne mažiau kaip 9 (devyni) mėnesiai. Pirmenybė teikiama nuteistiesiems, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos ar galimo lygtinio paleidimo taikymo liko nuo 1 (vienerių) iki 2 (dvejų) metų; 32.3. nuteistasis yra baigęs įvadinį programos etapą (priklausomybių konsultanto vertinamąją konsultaciją arba įžanginę programą); 32.4. Psichosocialinės reabilitacijos programos būryje yra laisvų vietų. Dėl riboto vietų skaičiaus į Psichosocialinės reabilitacijos programą (toliau – programa) negalintys patekti nuteistieji užrašomi į eilę ir priimami eilės tvarka, pirmenybę teikiant nuteistiesiems, kuriems likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė.“

33 punktas: „Nuteistieji, norintys dalyvauti ilgalaikėje programoje, pateikia prašymą kontaktiniam pareigūnui.“

34 punktas: „Nuteistojo atitiktį programos sąlygoms vertina priklausomybių konsultantas (Sveikatos priežiūros koordinavimo skyrius) arba atvejo vadybininkas (Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius), kurie parengia motyvuotą pažymą kalėjimų viršininkui apie nuteistojo atitiktį programos sąlygoms ir per teisės aktų nustatytą terminą nuteistajam pateikia rašytinį atsakymą.“

35 punktas: „Kalėjimo viršininkas, DBSIS priemonėmis susipažinęs su pateiktais dokumentais, priima rezoliuciją dėl nuteistojo perkėlimo procedūros pradėjimo arba nepradėjimo ir nukreipia kontaktiniam pareigūnui parengti sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo arba atsakymo projektą.“

36 punktas: „Kalėjimo viršininkui priėmus rezoliuciją neperkelti nuteistojo, kontaktinis pareigūnas parengia atsakymą prašymą pateikusiam nuteistajam, kuriame nurodomi neperkėlimo motyvai bei apskundimo tvarka, ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas supažindina su juo.“

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

1. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012).
2. 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-706/2014 pažymėta: „Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.“
3. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“
4. LVAT praktikos taikant Viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinime, kuriam buvo pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime, yra nurodęs:

4.1. „[…] teisės normų taikymo aktą paprastai turėtų sudaryti įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalis. Motyvuojamojoje akto dalyje išdėstoma įrodymų analizė ir vertinimas, jų juridinė kvalifikacija ir pagrįstumas, nuorodos į materialines ar proceso teisės normas. […] (šiuo aspektu žr. 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2377/2012).“

4.2. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus […].“