aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-475 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 23 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su darbinės veiklos pagal įgytą specialybę suteikimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. „Pirmas prašymas buvo pateiktas būrio viršininkui 2023 metų liepos 13 d. kuris buvo atmestas, dėl mano praeities nuobaudų ir kitokių įstaigos nusistatymų prieš mano asmenį“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta (tik šiek tiek pakoreguota dėl aiškumo)).

2.2. „2024 metų gruodžio mėn. pateikiau prašymą vėl į elektriko pareigas ir mano prašymas buvo atmestas, kad įdarbino kitą nuteistąjį ir nebėra laisvos darbo vietos, nors jis prašymą savo pateikė daug vėliau nei aš buvau pateikęs.“

2.3. „[…] kreipiausi su prašymu į Vilniaus kalėjimų tarnybą dėl elektriko darbo 2025-02-10, kad ji laisva pridėjau net skelbimą, kad tokio darbuotojo ieškoma, kad tiksliai ši darbo vieta laisva, bei prisegiau elektriko specialybės atestatą, kad nebūtų trūkumų gaunant šį darbą. Bet vėl istorija pasikartojo sugalvojo priežastį, kaip neduoti šio darbo, parašydami,
kad esu įtrauktas į linkusių sukčiauti sąrašą, dėl to darbo negali duoti, ir yra tik tvarkymo darbas tvarkyti tualetus.“

2.4. „[…] kiti nuteistieji dirba […] įtraukti į linkusių sukčiauti įskaitą ir dirba sėkmingai. O toliau būtent, buvęs elektrikas dirbo su turima įtraukta sukčiauti įskaita, tai susidaro išvada, kad mane jau nurašo už akių ir daro psichologinį spaudimą žeminantį mano savivertę ir neleidžia siekti kokios pažangos“.

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 5 d. raštu Nr. SE-862 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1S-3965 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Pareiškėjo asmens byloje yra duomenys apie šias bausmės atlikimo metu įgytas
specialybes: mūrininko-betonuotojo, siuvinių gamintojo, baldžiaus, šildymo ir vėdinimo sistemų montuotojo. Turimais duomenimis, informacijos apie įgytą elektriko specialybę asmens byloje nėra, tačiau pareiškėjas elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacijos pažymėjimą buvo pateikęs kartu su 2025-02-10 prašymu Nr. NPS-25-1294 (kopija pridedama).“

4.2. „Per pastaruosius 12 mėnesių pareiškėjas darbine veikla neužsiėmė.“

4.3. „Nurodome, jog pareiškėjui buvo siūloma darbinė veikla, nesusijusi su elektriko
pareigomis, tačiau nuteistasis nepateikė prašymo ir neišreiškė noro užsiimti pasiūlyta darbine veikla.

Elektriko darbas pareiškėjui nebuvo siūlomas atsižvelgiant į jam taikomus saugumo apribojimus.
Akcentuojame, kad nuteistųjų vykdoma darbinė veikla privalo būti suderinta su bausmės atlikimo vietos saugumo užtikrinimo bei taikomo bausmės atlikimo režimo reikalavimais, o nuteistieji turi rodyti iniciatyvą didindami įsitraukimą į pozityvų užimtumą. Pabrėžiame, jog vien tai, kad pareiškėjui nesuteikiama jo reikalaujama darbinė veikla, nereiškia, jog Vilniaus kalėjimo darbuotojai ir pareigūnai savo pareigas atlieka netinkamai ar kažkokiu būdu pažeidžia pareiškėjo teises.“

4.4. „Turimais duomenimis, Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos
skyriaus viršininko, atliekančio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2025-01-16 rašte Nr. SN-25-80 pareiškėjui nurodoma, jog „Jūsų prašymo nagrinėjimo metu buvo gauta LKT Turto valdymo skyriaus pateikta informacija, kad šiuo metu Jūsų prašyme nurodytos pageidaujamos darbo pozicijos – laisvos elektriko pareigybės nėra“.

Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. kovo 3 d. atsakyme Nr. SN-25-386 nurodoma, jog „VK administracija šiuo metu negali Jums pasiūlyti darbo elektriko pareigoms užimti, kadangi gali kilti sunkumų, užtikrinant Jums taikomų papildomų režimo reikalavimų vykdymo kontrolę“. Pabrėžiame, jog elektriko pareigos pareiškėjui nesiūlomos atsižvelgiant į saugumo apribojimus.“

4.5. „2025 m. gegužės 21 d. duomenimis, Vilniaus kalėjime laisvos darbinės veiklos vietos: elektrikas (1 etatas), suvirintojas (2 etatai), tvarkinys (1,75 etato), darbininkas (1,75 etato).“
4.6. „Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra įtrauktas į linkusių sukčiauti asmenų įskaitą, nuteistajam yra taikomi tam tikri darbinės veiklos galimybių ribojimai. Informuojame, jog Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, atliekančio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2025-01-16 raštu Nr. SN-25-80 pareiškėjui buvo pasiūlytos šios darbinės veiklos galimybės: 2 aukšto tvarkinio pareigos (0,25 etato), 3 aukšto tvarkinio pareigos (0,75 etato), 1 aukšto tvarkinio pareigos (0,5 etato). Vilniaus kalėjimo viršininko 2025-03-03 atsakyme Nr. SN-25-386 pareiškėjui pasiūlyta darbinė veikla – užimti I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 3 aukšto tvarkinio pareigas (1 etatas).

Turimais duomenimis, pareiškėjas neišreiškė noro ir nepateikė prašymo užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į veiklą pagal jų įgytą profesiją ar specialybę, panaudoti turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Paaiškiname, jog Vilniaus kalėjimo darbuotojai siekia vadovautis šia nuostata, kad visos esančios laisvos užimtumo darbine veikla pareigos būtų užimtos, tačiau, esant pagrįstiems saugumo apribojimams, pasiūlomi juos atitinkantys darbinės veiklos variantai, kurių šiuo atveju pareiškėjas atsisakė.“

4.7. „Šiuo metu pareiškėjas darbine veikla neužsiima, tačiau mokosi Vilniaus mokymo centre eksternu.“

4.8. „Pareiškėjas į linkusių sukčiauti asmenų įskaitą buvo įtrauktas Vilniaus kalėjimo
Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atlikusio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2024-05-10 sprendimu Nr. NĮ-25-640 (kopija pridedama).“

4.9. „Nurodome, jog Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-3146-764/2025, kurioje nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl jo įtraukimo į linkusių sukčiauti asmenų įskaitą. Skunde pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad dėl šio sprendimo prarado teisę užsiimti darbine veikla Vilniaus kalėjime. Teismas pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.

Akcentuojame, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis
atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat pagrįstai ir teisėtai yra įtrauktas į linkusių sukčiauti asmenų įskaitą, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Šiuo atveju pabrėžiame, jog pareiškėjui darbinė veikla buvo siūlyta, atsižvelgiant į jam taikomus apribojimus, tačiau pareiškėjas pageidauja tik norimos darbinės veiklos. Pažymime, jog teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems patiems rinktis norimą darbinę veiklą.“

4.10. Vilniaus kalėjimo administracijos 2025 m. kovo 3 d. atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. vasario 10 d. prašymą įdarbinti jį elektriku nurodyta:

„[…] neturintys teisės šio kodekso 69 straipsnyje nustatytais atvejais išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik bausmės atlikimo vietos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytose jų prieigose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Paprastai šie nuteistieji užsiima bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūra, nuteistųjų buities sąlygų gerinimu, bausmės atlikimo vietos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymu, produkcijos gamyba.

Informuojame, kad Jūsų prašymo nagrinėjimo metu, patikrinus Jūsų bylos duomenis, buvo nustatyta, kad Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, 223 ir 226 punkto reikalavimais bei atsižvelgiant į Vilniaus kalėjimo viršininko 2024-05-10 sprendimu Nr. NĮ-25-640 Jūs buvote įtrauktas į linkusių sukčiauti įskaitą, su šiuo sprendimu buvote supažindintas pasirašytinai. Atsižvelgiant į tai, Jums yra taikomi papildomi režimo reikalavimai:

– nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus;

– draudžiama dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų;
– ne mažiau kaip tris kartus per dieną (pradedant signalu „Keltis“, baigiant nurodymu
„Miegoti“) atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti Linkusių pabėgti, sukčiauti ar
užpulti kalinamųjų patikrinimo apskaitos žurnale;

– ant viršutinių drabužių nuteistasis privalo nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir mėlynos spalvos įstriža juosta.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, VK administracija šiuo metu negali Jums pasiūlyti darbo elektriko pareigoms užimti, kadangi gali kilti sunkumų, užtikrinant Jums taikomų papildomų režimo reikalavimų vykdymo kontrolę. Įstaiga šiuo metu gali Jums pasiūlyti darbo poziciją ūkinio aptarnavimo srityje, šiuo metu yra laisva darbo vieta – I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 3 aukšto tvarkiniui (1 etatas).“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) (toliau ir – EKT):

26.2 papunktis – „Kalėjimų valdžia turėtų stengtis suteikti kaliniams pakankamai naudingo darbo.“

26.6 papunktis – „Atsižvelgiant į turimų darbų pasiūlą, tinkamą profesinę atranką bei įstaigos tvarkos ir drausmės reikalavimus, kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti.“

 

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“ – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […] 4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes […]; 7) normalizavimo. Šio principo esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; […].“

54 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas“ – „Nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių jiems lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos“.

55 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos“:

1 dalis – „Bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.“

2 dalis – „Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

56 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas“:

1 dalis – „Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.“

2 dalis – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą: 1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; 2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų; 3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas; 4) ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant; 5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius; 6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius.“

59 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje tvarka“:

1 dalis – „Kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo.“

4 dalis – „Neturintys teisės šio kodekso 69 straipsnyje nustatytais atvejais išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik bausmės atlikimo vietos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytose jų prieigose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Paprastai šie nuteistieji užsiima bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūra, nuteistųjų buities sąlygų gerinimu, bausmės atlikimo vietos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymu, produkcijos gamyba. Trumpesnę kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji paprastai neužsiima produkcijos gamyba.“

 

Tyrimo išvados

 

7. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymais leisti dirbti elektriku, tačiau jo prašymai vis atmetami, nors jis turi elektriko specialybę ir kreipdavosi tada, kai ši darbo vieta būdavo neužimta. Vilniaus kalėjimo administracija Pareiškėjui siūlė dirbti tik tvarkinio darbus, neatsižvelgdama į jo turimą išsilavinimą ir įgytas specialybes.

 

8. Iš Skundo tyrimui LKT pateiktos informacijos matyti:

– Pareiškėjas yra įgijęs šias specialybes: mūrininko-betonuotojo, siuvinių gamintojo, baldžiaus, šildymo ir vėdinimo sistemų montuotojo, elektros įrengimų remonto;

– Pareiškėjas pastaruosius 12 mėnesių neužsiėmė jokia darbine veikla, tačiau mokosi Vilniaus mokymo centre eksternu;

– Pareiškėjui Vilniaus kalėjimo administracija siūlė užsiimti darbine veikla, tačiau tai buvo ne elektriko, o tvarkinio pareigos ir nuteistasis neišreiškė noro užsiimti pasiūlyta darbine veikla;

– Pareiškėjas 2024 m. gegužės 10 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo įtrauktas į linkusiųjų sukčiauti įskaitą ir, kaip paaiškino LKT, elektriko darbas jam negali būti siūlomas atsižvelgiant į taikomus saugumo apribojimus;

– informacijos teikimo metu Vilniaus kalėjime buvo laisvos šios darbinės veiklos vietos: elektriko (1 etatas), suvirintojo (2 etatai), tvarkinio (1,75 etato), darbininko (1,75 etato).

9. Vadovaujantis BVK nuostatomis, nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Dėl šios priežasties atsakingų bausmių vykdymo institucijų pareigūnai privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Kartu nuteistųjų užimtumo tikslas yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš kalėjimo.

Europos kalėjimo taisyklėse numatyta, kad atsižvelgiant į turimų darbų pasiūlą, tinkamą profesinę atranką bei įstaigos tvarkos ir drausmės reikalavimus, kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti. Panaši nuostata įtvirtinta ir BVK 55 straipsnyje, numatančiame, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas turi net keletą specialybių ir net keletą kartų kreipėsi į administraciją su prašymu įdarbinti jį elektriku, tačiau prašymai nebuvo tenkinti ir, neatsižvelgiant į nuteistojo įgytas profesijas, buvo siūloma dirbti tik tvarkinio darbus.

 

10. LKT informavo, kad Pareiškėjas yra įtrauktas į linkusiųjų sukčiauti įskaitą ir jam taikomi tam tikri saugumo apribojimai, tai yra, jam nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, nesuteikiama teisė parvykti į namus; jam draudžiama dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų; ne mažiau kaip tris kartus per dieną jis turi atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti Linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti kalinamųjų patikrinimo apskaitos žurnale.

Kaip matyti, Pareiškėjui nėra taikomi apribojimai dirbti įstaigos teritorijos ribose, kaip ir nėra taikomi ribojimai dirbti tam tikrus darbus, be to, LKT teikdama informaciją nepaaiškino, kodėl būtent elektriko darbas yra nesuderinamas su Pareiškėjui taikomais saugumo ribojimais. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė vertina, kad Pareiškėjui taikomas ribojimas dirbti elektriko darbą motyvuojant saugumo apribojimais, kaip būtent šis darbas yra susijęs su sukčiavimo rizika.

Būtina atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis BVK nuostatomis, laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą. Nuteistųjų darbas pagal įgytas profesijas turi didelę teigiamą įtaką jų pasiruošimui integruotis į visuomenę už kalėjimo ribų, kur jie įgytas teorines ir praktines žinias galėtų pritaikyti siekdami įsitvirtinti visuomenėje.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta, kad elektriko darbo vieta vis dar buvo neužimta, todėl Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimas neleisti Pareiškėjui net pabandyti užsiimti šia darbine veikla, kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo Europos kalėjimo taisyklių ir BVK nuostatų, reglamentuojančių nuteistųjų užimtumo organizavimą, taikymo.

 

11. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad Vilniaus kalėjimo administracija netenkino Pareiškėjo prašymo įdarbinti jį elektriku, nors ši darbo vieta buvo neužimta, o jam buvo siūloma užimti tik tvarkinio pareigas, neatsižvelgiant į jo įgytą specialybę bei nepaaiškinant, kuris konkrečiai jam taikomas saugumo apribojimas yra nesuderinamas su pageidaujamu darbu, darytina išvada, kad Skundas dėl nepagrįstai ribojamos teisės užsiimti pageidaujama darbine veikla pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su darbinės veiklos pagal įgytą specialybę nesuteikimu pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad, sprendžiant Pareiškėjo užimtumo darbine veikla klausimus, būtų atsižvelgiama ir į jo interesus bei įgytas specialybes, kad nuteistasis galėtų užsiimti labiau kvalifikuotu, atitinkančiu jo profesinį parengimą, darbu.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                               Erika Leonaitė