SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 22 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) ir LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundų nagrinėjimu, sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimu, užimtumo organizavimu, informacijos teikimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 16 d. gavo LKT atsakymą į skundą, iš kurio sužinojo, kad jam 2025 m. vasario 3 d. buvo paskirtas vizitas pas gydytoją, bet jis atsisakė gydytojo konsultacijos. Pareiškėjas teigia, kad jam net nebuvo pranešta apie paskirtą gydytojo konsultaciją ir jis tikrai neatsisakė eiti į konsultaciją, nes apie ją nežinojo.

2.2. Pareiškėjas gavo teismo atsiųstą atsiliepimo į jo skundą kopiją ir tik iš pateiktų priedų sužinojo, kad neva jis pats atsisakė jam siūlomo užimtumo. Pareiškėjas įtaria, kad tokie įrašai gali būti padaryti ir dėl atsisakymo eiti į kirpyklą, nes, jo teigimu, šios paslaugos jis turi laukti po keletą mėnesių.

2.3. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 14 d. turėjo būti vedamas į užimtumo veiklas, tačiau niekas neatėjo jo nuvesti, todėl, Pareiškėjo manymu, vėl galėjo būti padarytas įrašas, kad jis pats atsisakė eiti.

2.4. Pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. kreipėsi į LKT su skundu dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, prašydamas išsiaiškinti dėl melagingų įrašų, kad jis atsisakė eiti į užimtumo veiklas. LKT atsakė, kad jo skundas nebus nagrinėjamas, nes nuo skundžiamų veiksmų praėjo daugiau nei vienas mėnuo. Pareiškėjas apie šią aplinkybę sužinojo tik iš teismo atsiųstų dokumentų, o nuo dokumentų gavimo ir skundo pateikimo praėjo mažiau nei mėnuo ir ši aplinkybė LKT buvo žinoma.

2.5. 2025 m. kovo 3 d. prie kameros buvo atėjęs pareigūnas, kuris neprisistatė ir neturėjo jokių skiriamųjų ženklų. LKT Pareiškėjui atsakė, kad šį pareigūną jis ir taip pažįsta, nes jau skundėsi dėl jo veiksmų. Pareiškėjas 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi su prašymu, kad jį informuotų, dėl kurio pareigūno jis yra skundęsis. LKT atsakyme nurodomas visai kitas pareigūnas, kurį Pareiškėjas žino, tačiau informacijos apie neprisistačiusį pareigūną taip ir negavo.

 

3. Pareiškėjas prašė ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SE-825 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. gegužės 19 d. atsakymu Nr. 1S-3734 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Pareiškėjas apie vizitą pas gydytoją buvo informuotas žodžiu, dėl to patvirtinančios dokumentinės medžiagos pateikti negalime.“

4.2. „Teikiame Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025-03-31 pažymos Nr. RV-24-611 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo“ kopiją, kurioje matoma, kad pareiškėjas 2025-01-31 kreipėsi su žodiniu prašymu dėl vizito pas gydytoją.“

4.3. „Pareiškėjas apie atsisakymą eiti pas gydytoją informavo žodžiu, dėl to patvirtinančios dokumentinės medžiagos pateikti negalime. Informacija, kad pareiškėjas neatvyko į paskirtą konsultaciją, yra Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje.“

4.4. „Informuojame, kad 2025 m. pareiškėjas buvo konsultuotas medikų 2025-02-13, 2025-03-25, 2025-04-08 ir 2025-04-25.“

4.5. „Pridedamas laisvalaikio užimtumo grafikas, kuriame nėra nurodyta, kad 2025-04-14 X būtų buvęs įtrauktas į užimtumą. Tuo metu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 10. Remiantis 2025-04-22 Šiaulių kalėjimo Saugumo skyriaus pažyma (reg. Nr. SV-24-10345), susijusių vaizdo įrašų nėra.“

4.6. „Informuojame, kad 2025 m. X nedalyvavo užimtumo veiklose. Socialinių darbuotojų pateiktais duomenimis, jis taip pat nedalyvavo programose.“

4.7. „Remiantis Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pažymomis dėl kirpyklos
paslaugų suimtiesiems (nuteistiesiems), pareiškėjas naudojosi kirpimo paslaugomis 2025-02-17, 2025-03-03, 2025-04-22. Duomenų apie pareiškėjo atsisakymą 2025 m. pasinaudoti kirpėjo
paslaugomis nėra.“

4.8. Seimo kontrolierei buvo pateiktos Pareiškėjo 2025 m. balandžio 8 d. kreipimosi dėl neįvykusio vizito pas gydytoją ir LKT atsakymo į šį raštą kopijos.

LKT 2025 m. balandžio 15 d. atsakyme Nr. 2S-2766, be kitų aplinkybių, nurodyta:

„Atsakydami dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (<…>), informuojame, kad susipažinus su įrašais jūsų ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (toliau – ASI), Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) nustatyta, kad 2025-01-31 buvote užregistruotas šeimos gydytojo konsultacijai, kuri buvo numatyta 2025-02-03, tačiau į konsultaciją atsisakėte atvykti. Daugiau duomenų apie pateiktus prašymus dėl registracijos šeimos gydytojo konsultacijai sveikatos priežiūros specialistai neturi.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis pirmiau paminėto aprašo nuostatomis šeimos
gydytojo konsultacijai į PASPS suimtasis/nuteistasis patenka pagal išankstinę registraciją,
rezervavus priėmimo pas gydytoją laiką. Atsižvelgiant į tai turėjote kreiptis į Šiaulių kalėjimo specialistus dėl registracijos šeimos gydytojo konsultacijai. Įvertinus įrašus ESPBI IS matome, kad turėjote galimybę kreiptis į PASPS sveikatos priežiūros specialistus dėl šeimos gydytojo
konsultacijos poreikio, kadangi 2025-02-13, 2025-04-08 jums suteikta gydytojo psichiatro
konsultacija PASPS, veiklos adresu Šiaulių kalėjimas. 2025-02-13 gydytojo psichiatro konsultacijos anamnezėje pažymėta <<…>>, paskirtas gydymas […]. 2025-03-25 gydytojo psichiatro konsultacijos atsisakėte, 2025-04-08 gydytojo psichiatro konsultacijos metu taip pat išsakėte skundus dėl <…>, paskirtas gydymas.“

4.9. Seimo kontrolierei buvo pateikta Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. skundo dėl užimtumo organizavimo ir nenuvedimo į paskirtas veiklas bei neteisingo pareigūno įrašo, kad jis 2025 m. sausio 13 d. atsisakė eiti į užimtumo veiklas, kopija.

LKT 2025 m. balandžio 16 d. atsakyme Nr. 2S-2783 nurodyta:

„LKT, išnagrinėjusi Jūsų Skundus ir pateiktą dokumentinę medžiagą – Šiaulių kalėjimo
Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 2025-04-02 paaiškinimą Nr. SV-24-8564, Šiaulių kalėjimo 2025-02-04 raštą Nr. SN-24-142 (toliau – Atsakymas) – informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 str. 1 d. Atsakymas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos galėjo būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, kadangi to nepadarėte, o Skunde nepateikėte naujos ar papildomos informacijos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 5 p. numatančiu, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu „nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo“, LKT pakartotinai šiais klausimais nepasisakys.“

4.10. Seimo kontrolierei buvo pateiktos Pareiškėjo 2025 m. kovo 3 d. skundo dėl neprisistačiusio pareigūno ir LKT atsakymo į jį kopijos.

LKT 2025 m. kovo 26 d. atsakyme Nr. 2S-2098 Pareiškėjui nurodyta:

„Atsakydami dėl pareigūnų prisistatymo, informuojame, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymas įpareigoja bausmių vykdymo sistemos pareigūnus atliekant tarnybines pareigas ir kreipiantis į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą).

Paaiškiname, kad pareigūnas, atlikdamas savo pareigas ir pokalbio metu Jums neprisistatęs, objektyviai vertino situaciją, tarnybą atlieka jau ilgą laiką, yra Jums žinomas, ne kartą yra minėtas Jūsų skunduose ir prašymuose, todėl Jūs, reikalaudamas formalaus prisistatymo, tiesiog piktnaudžiaujate savo teisėmis.

Jūsų Skundo dalis dėl neapiprekinimo yra nepagrįsta, Skundo dalis dėl pareigūno
neprisistatymo – iš dalies pagrįsta.“

4.11. Seimo kontrolierei buvo pateikta Pareiškėjo 2025 m. kovo 28 d. prašymo pateikti visų jo skundų ir prašymų datas bei registracijos numerius, kuriuose jis kada nors būtų minėjęs 2025 m. kovo 26 d. rašte Nr. 2S-2098 nurodytą pareigūną, kopija. Pareiškėjo įsitikinimu, jis niekada nėra skundęsis tokio pareigūno veiksmais.

LKT 2025 m. balandžio 16 d. atsakyme Nr. 2S-2795 nurodyta:

„LKT, išnagrinėjusi Jūsų Prašymą, informuoja, kad 2025-03-03 pirmajame aukšte pareigas atliko Saugumo valdymo skyriaus specialistas A. D. [Pareiškėjui nurodytas pareigūno vardas ir pavardė]. Atsižvelgdami į tai, kad prašote nurodyti Jūsų prašymų ir skundų datas ir numerius, kuriuose minimas šis pareigūnas, reikalautų nepagrįstai didelių sąnaudų (laiko, duomenų gavimo) ir tai, kad ši analizė niekaip nepakeistų Jūsų teisinės padėties, šių duomenų neteiksime.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės) 39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata.“

 

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“ – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

52 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai ir priemonės“:

1 dalis – „Nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.“

2 dalis – „Nuteistųjų resocializacijos tikslai:

1) užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją;

2) mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.“

3 dalis – „Nuteistųjų resocializacijos priemonės yra šios:

1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija;

2) nuteistųjų dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės;

3) pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas;

4) socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo priemonės;

5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas;

6) individuali ar grupinė psichoterapija;

7) psichologinė pagalba;

8) atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis.“

54 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas“ – „Nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių jiems lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos.“

55 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos“:

1 dalis – „Bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.“

2 dalis – „Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

56 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas“ 1 dalis – „Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.“

90 straipsnio „Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra“:

1 dalis – „Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

2 dalis – „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai.“

3 dalis – „Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba.“

 

7. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“ – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; 6) atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą).“

 

8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 2 dalis – „Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

[…]

3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;

4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas;

5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo.“

 

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 14 straipsnio „Duomenų ir duomenų rinkinių parengimo ir teikimo reikalavimai“ 2 dalis – „Iš institucijos ir valstybės valdomo subjekto negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su institucijos ir valstybės valdomo subjekto neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.“

 

10. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […].“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

 

12. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimas
    administracinėje byloje Nr. I1-798-872/2023:

„Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (ginčo metu galiojusi redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 9 straipsnyje įtvirtintos pataisos pareigūnų pareigos. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, jog pataisos pareigūnai privalo atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą). Taigi teismo vertinimu, pažodžiui aiškinant įstatymo normą, pareigūnas atlikdamas savo darbines funkcijas, privalėjo, nuteistajam pareikalavus, prisistatyti. Pažymėtina, kad pats pareigūnas atsakovės pateiktame atsiliepime neneigia fakto, kad neprisistatė nuteistajam bei neparodė tarnybinio pažymėjimo. Pareigūnas teigia, kad to nepadarė, nes ne pats kreipėsi į nuteistąjį, tarnybą poste atlieka jau ne vieną mėnesį ir nurodo, kad pažymėjimą palieka įeidamas į įstaigą kontrolės ir praleidimo poste. Teismas pažymi, kad teisės norma, įtvirtinta minėtame straipsnyje, suponuoja faktą, kad pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, visada turi turėti šalia savo tarnybinį pažymėjimą.“

 

Tyrimo išvados

 

13. Pareiškėjas nurodė, kad tik iš LKT atsakymo sužinojo, kad jam Šiaulių kalėjime 2025 m. vasario 3 d. buvo paskirtas vizitas pas gydytoją ir jis neva jo atsisakė. Pareiškėjas teigia, kad apie paskirtą gydytojo konsultaciją jam nebuvo pranešta.

13.1. Skundo tyrimo metu iš LKT pateiktos informacijos matyti, kad Pareiškėjas 2025 m. sausio 31 d. žodžiu kreipėsi dėl vizito pas gydytoją. Vizitas buvo paskirtas 2025 m. vasario 3 d., tačiau nuteistasis pas gydytoją neatvyko. Pareiškėjas Šiaulių kalėjime 2025 metais gydytojų buvo konsultuotas 2025 m. vasario 13 d., 2025 m. kovo 25 d., 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. balandžio 25 d.

13.2. LKT paaiškino, kad Pareiškėjas apie paskirtą vizitą pas gydytoją buvo informuotas žodžiu, taip pat ir apie atsisakymą eiti pas gydytoją nuteistasis informavo žodžiu, todėl nėra galimybės pateikti informaciją patvirtinančios dokumentinės medžiagos.

13.3. Europos kalėjimų taisyklėse numatyta, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata.

BVK 90 straipsnyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nuteistųjų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

13.4. Įvertinus tyrimo metu gautą dokumentinę medžiagą, konstatuotina, kad Šiaulių kalėjime Pareiškėjui buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. teiktos konsultacijos, skirtas gydymas. Tyrimo metu nebuvo patvirtinti Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie 2025 m. vasario 3 d. paskirtą vizitą, be to, 2025 m. vasario 13 d. jis buvo konsultuotas gydytojo ir jam buvo paskirti medikamentai. Apibendrinus tyrimo metu surinktą informaciją, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjui buvo apribotas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

 

14. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad kovo mėnesio pradžioje gavo teismo atsiųstą atsiliepimą, iš kurio sužinojo, jog neva jis 2025 m. sausio 13 d. atsisakė eiti į užimtumo veiklas, nors niekada to nebuvo. Pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. kreipėsi į LKT su skundu dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, prašydamas išsiaiškinti dėl melagingo įrašo, kad jis atsisakė eiti į užimtumo veiklas. LKT atsakė, kad jo skundas nebus nagrinėjamas, nes nuo skundžiamų veiksmų praėjo daugiau nei vienas mėnuo.

Pareiškėjas teigė, kad 2025 m. balandžio 14 d. turėjo būti vedamas į užimtumo veiklas, tačiau niekas neatėjo jo nuvesti, todėl įtaria, kad ir vėl buvo padarytas įrašas, kad jis pats atsisakė eiti.

14.1. Skundo tyrimo metu LKT paaiškino, kad 2025 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas į jokias užimtumo veiklas. Pareiškėjas 2025 metais Šiaulių kalėjime nedalyvavo nė vienoje užimtumo veikloje ir nelankė jokių programų.

14.2. Pareiškėjas dėl užimtumo organizavimo buvo kreipęsis į Šiaulių kalėjimo viršininką ir 2025 m. vasario 4 d. gavo atsakymą.

LKT 2025 m. balandžio 16 d. atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. prašymą nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 4 d. atsakymas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos galėjo būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau Pareiškėjas to nepadarė, skunde nepateikė naujos ar papildomos informacijos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, LKT pakartotinai šiais klausimais nepasisakė.

14.3. Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, taip pat, kai paaiškėja, kad nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo.

14.4. Atkreiptinas dėmesys, kad, susipažinus su Pareiškėjo 2025 m. kovo 19 d. skundu dėl užimtumo veiklų, matyti, kad nuteistasis neskundė Šiaulių kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 4 d. atsakymo, tačiau skundėsi dėl galimai neteisingo įrašo, kad jis atsisakė eiti į užimtumo veiklas, nurodė, kad šią aplinkybę sužinojo tik iš gautų teismo dokumentų, ir prašė atlikti aplinkybių tyrimą.

Įvertinus LKT 2025 m. balandžio 16 d. atsakymą matyti, kad į Pareiškėjo skunde keliamus klausimus neatsakyta, skundą tirti atsisakyta vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostata, kuri negalėjo būti taikoma, nes apie skunde nurodytas aplinkybes Pareiškėjas sužinojo neseniai, iš teismo atsiųstų dokumentų. LKT atsakyme taip pat nurodoma, kad pakartotinai skundo aplinkybės nebus tiriamos, tačiau nenurodoma, kada šias aplinkybes LKT jau tyrė ir kokiu raštu apie tyrimo rezultatus Pareiškėjas jau buvo informuotas.

14.5. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad LKT nepagrįstai nurodė, jog pakartotinai skunde nurodytų aplinkybių nenagrinės, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos nebuvo praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo, ir pažeidė Pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų skundo išnagrinėjimą.

 

15. Pareiškėjas nurodo, kad po keletą mėnesių negali pasinaudoti kirpyklos paslaugomis, ir įtaria, jog gali būti daromi melagingi įrašai, kad jis atsisako eiti į kirpyklą.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos matyti, kad Pareiškėjas Šiaulių kalėjime kirpyklos paslaugomis naudojosi 2025 m. vasario 17 d., 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. balandžio 22 d. LKT neturi duomenų apie Pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, tokia informacija neužfiksuota ir kirpyklos registracijos žurnaluose.

Įvertinus tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kad Pareiškėjas kirpyklos paslaugomis naudojosi kartą per mėnesį, o informacijos apie tai, kad jis būtų atsisakęs kirptis, registracijos žurnale nėra, darytina išvada, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl apribotos galimybės pasinaudoti kirpyklos paslaugomis nepasitvirtino ir ši Skundo dalis atmestina.

 

16. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad Šiaulių kalėjime 2025 m. kovo 3 d. prie jo kameros buvo atėjęs pareigūnas, kuris neprisistatė ir neturėjo jokių skiriamųjų ženklų. Pareiškėjas dėl tokio pareigūno elgesio kreipėsi į LKT. LKT Pareiškėjui atsakė, kad šį pareigūną jis ir taip pažįsta, nes jau skundėsi dėl jo veiksmų. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi su prašymu, kad jį informuotų, dėl kurio pareigūno jis yra skundęsis. LKT atsakyme nurodomas visai kitas pareigūnas, kurį Pareiškėjas žino, tačiau informacijos apie neprisistačiusį pareigūną taip ir negavo.

16.1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į LKT su skundu dėl neprisistačiusio pareigūno. LKT 2025 m. kovo 26 d. atsakyme paaiškino, kad pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas ir kreipdamasis į asmenį, privalo prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą). LKT nurodė, kad su Pareiškėju bendravęs pareigūnas objektyviai vertino situaciją, tarnybą atlieka jau ilgą laiką, Pareiškėjui yra žinomas, ne kartą yra minėtas jo skunduose ir prašymuose. Pareiškėjo skundo dalį dėl neprisistačiusio pareigūno LKT pripažino iš dalies pagrįsta.

16.2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymas įpareigoja bausmių vykdymo sistemos pareigūnus atliekant tarnybines pareigas ir kreipiantis į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą).

Seimo kontrolierė laikosi pozicijos, kad pareigūnai, atlikdami savo tarnybines
pareigas, privalo būti identifikuojami. Tai padeda užtikrinti skaidrumo ir asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principų įgyvendinimą, skatina laikytis pagarbaus ir pasitikėjimu grįsto bendravimo taisyklių. Kartu pažymėtina, kad ir Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) po apsilankymo Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose dar 2016 metais pateiktoje pirminėje ataskaitoje pažymėjo, kad turi būti užtikrinama reali galimybė identifikuoti kalinamųjų atžvilgiu veiksmus atlikusius pareigūnus.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareigūnas, nepateikdamas savo tarnybinio
pažymėjimo (ženklo) Pareiškėjui prašant, pažeidė Bausmių vykdymo sistemos įstatymo nuostatas, kuriose nurodyta, jog pareigūnai privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą (ženklą) jų to prašant, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų nesuteikiant informacijos – neprisistatant, pripažįstama pagrįsta.

 

17. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi į LKT direktorių su prašymu pateikti visų jo skundų ir prašymų, kuriuose jis kada nors būtų minėjęs LKT 2025 m. kovo 26 d. rašte nurodytą pareigūną, datas bei registracijos numerius.

17.1. LKT 2025 m. balandžio 16 d. atsakyme įvardijo budėjusį ir su nuteistuoju bendravusį pareigūną bei informavo, kad neteiks informacijos apie prašymų ir skundų, kuriuose minimas šis pareigūnas, datas ir numerius, nes tai reikalautų nepagrįstai didelių sąnaudų (laiko, duomenų gavimo), taip pat kad ši analizė niekaip nepakeistų nuteistojo teisinės padėties.

17.2. Taisyklėse numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti.

17.3. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad iš institucijos ir valstybės valdomo subjekto negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su institucijos ir valstybės valdomo subjekto neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

17.4. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

17.5. Vertinant LKT 2025 m. balandžio 16 d. atsakymą matyti, kad, nors atsisakymas teikti prašomą informaciją nebuvo pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau Pareiškėjui buvo paaiškintos informacijos neteikimo priežastys, kurios numatytos Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 14 straipsnyje, tai yra, neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudos, taip pat nuteistajam išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka, todėl ši Pareiškėjo skundo dalis dėl nesuteiktos informacijos atmestina.

17.6. Atkreiptinas LKT direktoriaus dėmesys, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, atsakymai pareiškėjams turi būti pagrindžiami nurodant konkretaus teisės akto atitinkamas nuostatas, kuriomis buvo remtasi vertinant prašymo ar skundo aplinkybes.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalis dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir dėl teisės naudotis kirpyklos paslaugomis atmesti.

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT atsakymo į skundą apie užimtumo organizavimą pagrįstumo ir teisėtumo pripažinti pagrįsta.

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Šiaulių kalėjime su juo bendravusio ir neprisistačiusio pareigūno pripažinti pagrįsta.

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT atsakymo į prašymą pateikti informaciją atmesti.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami asmenų prašymus (skundus), laikytųsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, skundus ir prašymus nagrinėtų išsamiai, atsakytų į visus skunduose ir prašymuose pateiktus klausimus, o atsisakymą tenkinti prašymą motyvuotų teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

 

23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių užtikrinti, kad pareigūnai, atlikdami savo tarnybines pareigas būtų identifikuojami ir nuteistajam (suimtajam) prašant prisistatytų.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                               Erika Leonaitė