SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 11 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundo nagrinėjimu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Pareiškėjas 2025 m. kovo 14 d. kreipėsi į LKT su skundu, „kuriame be kita ko skundžiausi netinkamomis pasivaikščiojimo kiemeliuose sudaromomis sąlygomis vaikščioti neturint tinkamos avalynės“;

2.2. LKT 2025 m. balandžio 4 d. atsakyme Pareiškėjui nurodė, kad Šiaulių kalėjime jam buvo išduota avalynė, tačiau dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių nepateikė jokios informacijos;

2.3. Pareiškėjas mano, kad jo skundas buvo ištirtas netinkamai ir neišsamiai.

3. Pareiškėjas prašė ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 17 d. raštu Nr. SE-778 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. gegužės 2 d. atsakymu Nr. 1S-3298 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Informuojame, kad patikrinus dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, jog nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) pateikė 2025-03-14 skundą (reg. 2025-03-19, Nr. 2G-1189), į kurį atsakymas pateiktas Turto valdymo skyriaus vedėjo 2025-04-04 raštu Nr. 2S-2447 (kopijos pridedamos).“

4.2. „Pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, pagal poreikį yra aprūpinamas tinkama apranga bei avalyne. Avalynė pareiškėjui buvo išduota 2025-03-28, atsižvelgiant į tai, jog kalėjime nebuvo pareiškėjui tinkamos išskirtinio dydžio avalynės (pridedamos dokumentų kopijos).“

4.3. Pareiškėjas 2025 m. kovo 14 d. skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra šlapias, telkšo balos, jo turima avalynė labai greitai sušlampa, todėl pasivaikščiojimui reikia specialios avalynės. Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad 2025 m. kovo 14 d. duše buvo priverstas maudyti po šaltu vandeniu, kameroje tebuvo 13 laipsnių šilumos, o prašymas išduoti šildytuvą nebuvo tenkintas. Pareiškėjas prašė jį perkelti į kitą kamerą, kur būtų užtikrinama reikiama oro temperatūra.

LKT 2025 m. balandžio 4 d. atsakyme į skundą nurodoma, kad siekiant patikrinti nurodytas aplinkybes buvo kreiptasi į sandėlininkę ir nustatyta, kad 2025 m. kovo mėnesį Pareiškėjui buvo išduota avalynė.

Pareiškėjui buvo rekomenduota dėl perkėlimo į kitą kamerą kreiptis tiesiogiai į Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, kurie yra atsakingi už tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimą.

Pareiškėjui paaiškinta, kad 2025 m. balandžio 1 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atliko patikrinimą Šiaulių kalėjime, kuriame nuosekliai ir sistemingai tikrino higienos normų laikymąsi dušuose. Patikrinimo rezultatai neatskleidė jokių pažeidimų, dušų sistema atitinka nustatytus standartus.

Nuteistasis informuotas, kad siekiant užtikrinti ne tik higienos normas, bet ir saugumą tiek suimtiesiems (nuteistiesiems), tiek darbuotojams, leidžiant išvengti galimų nemalonių arba pavojingų situacijų, susijusių su netinkama karšto vandens temperatūra, Šiaulių kalėjimo dušinių Nr. 3, 4 ir 5 automatiniai vandens tiekimo į dušo galvutes termostatai buvo nustatyti ties 38 °C temperatūra. Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso antrajame aukšte yra įrengtos ir eksploatuojamos dušinės Nr. 3 ir 4, kuriose sumontuoti antivandaliniai potinkinės sistemos dušai. Šie dušai suprojektuoti laikantis aukščiausių saugumo ir funkcinio efektyvumo reikalavimų, užtikrinant saugų ir patogų vandens naudojimą nuteistiesiems. Kiekvieno dušo vandens srauto atidarymui įrengti specialūs antivandaliniai automatiniai ventiliai, veikiantys ciklais po 30 sekundžių. Šis sprendimas leidžia užtikrinti, kad vanduo būtų tiekiamas tinkama trukme, taip pat sumažinti galimybę, kad vanduo būtų švaistomas. Vandens temperatūra dušinėje reguliuojama automatiniu termostatu, kuris yra įrengtas dušinių išorėje. Šis sprendimas užtikrina, kad nuteistieji galėtų prausimosi metu mėgautis komfortiška vandens temperatūra, nebijodami, kad ji gali staiga pasikeisti. Šiaulių kalėjimo dušinės atitinka modernius saugumo ir sanitarinius standartus, kurie yra būtini užtikrinant nuteistųjų gerovę, taip pat atsižvelgiant į objekto specifiką.

Pareiškėjui nurodyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kontroliuoja higienos normų reikalavimų vykdymą Šiaulių kalėjime.

Nuteistajam išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 2 dalis – „Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

6. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

7. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų
   Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo taisyklės):

5 punktas – „Taisyklėse vartojamos sąvokos: […] Pasivaikščiojimo kiemas – specialiai
įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore.“

15 punktas – „Pasivaikščiojimo kiemų išorinės lauko sienos įrengiamos iš mūro, monolitinio gelžbetonio, surenkamo gelžbetonio arba plieninio karkaso apsiūto profiliuota skarda. Mūro sienos tarp kamerų turi būti ne plonesnės kaip 25 cm storio, gelžbetonio sienos ne plonesnės kaip 8 cm, profiliuotos skardos storis ne mažesnis kaip 1,2 mm.“

16 punktas – „Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniais tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema.“

18 punktas – „Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Tyrimo išvados

9. Pareiškėjas nurodė, kad į LKT kreipėsi su skundu, kuriame, be kitų aplinkybių, skundėsi dėl netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose ir teigė, kad pasivaikščiojimui būtina turėti specialią avalynę. LKT 2025 m. balandžio 4 d. atsakyme nurodė, kad Šiaulių kalėjime jam buvo išduota avalynė, tačiau apie kitas skunde nurodytas aplinkybes nepateikė jokios informacijos.

10. Iš Skundo tyrimui LKT pateiktos informacijos matyti:

– Pareiškėjo skundas LKT buvo gautas 2025 m. kovo 19 d., atsakymas pateiktas 2025 m. balandžio 4 d.;

– Pareiškėjas skundėsi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose šlapia, po lietaus daug balų, todėl reikia specialios avalynės, skundėsi dėl šalto vandens duše ir per žemos oro temperatūros kameroje, prašė perkelti jį į kitą kamerą;

– LKT atsakyme Pareiškėjui nurodyta, kad kovo mėn. jam buvo išduota lauko avalynė, informuota, kad vandens temperatūra duše reguliuojama įrengus specialią sistemą, taip pat nurodyta, kad patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta;

– Pareiškėjui buvo pasiūlyta dėl perkėlimo į kitą kamerą kreiptis į atsakingus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus. Pareiškėjui išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

11. Seimo kontrolierė pažymi, kad kiekviena valstybės įstaiga (institucija) (nagrinėjamu
    atveju – LKT) yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo.

Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

11.1. VAĮ 10 straipsnyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Prašymų nagrinėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti.

11.2. Pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

11.3. Vertinant LKT atsakymą matyti, kad Pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta dėl jo skundo aplinkybių, susijusių su avalyne, vandens tiekimo sistemos įrengimu dušų patalpose, paaiškinta, kokia institucija kontroliuoja higienos normų reikalavimų vykdymą Šiaulių kalėjime, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad LKT atsakyme nieko nepasakyta apie pasivaikščiojimo kiemeliuose lietingu oru atsirandančias balas, tačiau būtina pabrėžti, kad reaguojant į Pareiškėjo skundą buvo tikrinama bei vertinama aplinkybė dėl Pareiškėjo aprūpinimo tinkama avalyne. Pastebėtina ir tai, kad, vadovaujantis Įrengimo taisyklių nuostatomis, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių, tai reiškia, kad tik dalis kiemo uždengiama stogu, o kita kiemelio dalis lieka atvira ir neapsaugota nuo kritulių.

11.4. Įrengimo taisyklėse numatyta ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, o grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Būtina paminėti, kad Šiaulių kalėjime pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti ant pastato stogo ir jų plotas nėra didelis. Vertinant Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kiemeliuose lietingomis dienomis susidaro balos ir pasivaikščiojimo metu reikia specialios avalynės, kad nesušlaptų kojos, kyla abejonių, ar lietingu oru Šiaulių kalėjimo pasivaikščiojimų kiemeliuose nuteistieji ir suimtieji turi tinkamas sąlygas pasivaikščioti. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, LKT direktoriui siūlytina įvertinti Šiaulių kalėjimo kiemelių būklę lietingu oru, išsiaiškinti kritulių vandens kaupimosi priežastis ir užtikrinti tinkamas pasivaikščiojimo sąlygas.

11.5. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas vieno langelio principas. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.

LKT atsakyme Pareiškėjui paaiškinama, kad dėl perkėlimo į kitą kamerą jis turėtų pats kreiptis į Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, kurie atsakingi už šių klausimų sprendimą. Būtina pabrėžti, kad minėtas Saugumo valdymo skyrius yra LKT padalinys, kuriame dirba LKT direktoriui pavaldūs pareigūnai, todėl, vadovaujantis vieno langelio principu, LKT turėjo patys kreiptis į Saugumo valdymo skyrių ir spręsti klausimą dėl Pareiškėjo perkėlimo, o ne įpareigoti tai padaryti skundą teikusį asmenį.

11.6. LKT, nagrinėdama Pareiškėjo skundą, vertino jo nurodytas aplinkybes dėl aprūpinimo avalyne, tačiau Pareiškėjui neaišku, ar bus sprendžiamos problemos dėl balų susidarymo kiemeliuose, todėl darytina išvada, kad buvo pateiktas nevisiškai išsamus atsakymas, nepaaiškinta, kaip buvo arba bus sprendžiamos visos jo skunde nurodytos problemos. Be to, atsakant į skundo aplinkybę dėl perkėlimo į kitą kamerą, buvo nesivadovauta Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu vieno langelio principu ir administracinė našta nepagrįstai buvo perkelta besikreipiančiam asmeniui.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad LKT, nagrinėdama Pareiškėjo skundą ir pateikdama nevisiškai išsamų atsakymą bei pasiūlydama pačiam Pareiškėjui kreiptis į pareigūnus dėl perkėlimo į kitą kamerą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo įtvirtinto išsamumo ir vieno langelio principų, nesivadovavo gero viešojo administravimo principu, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl LKT pareigūnų veiksmų, susijusių su skundo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami asmenų prašymus (skundus), laikytųsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, vieno langelio principo, išsamiai, aiškiai ir suprantamai besikreipiančiam asmeniui atsakytų į visus skunduose ir prašymuose pateiktus klausimus taip, kad nebūtų sudaromos prielaidos kilti abejonėms dėl tinkamo skundų ir prašymų išnagrinėjimo.

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja įvertinti Šiaulių kalėjimo pasivaikščiojimo kiemelių būklę lietingu oru, išsiaiškinti kritulių vandens kaupimosi priežastis ir užtikrinti tinkamas pasivaikščiojimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                               Erika Leonaitė