PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-423 PRIEŠ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 10 d. gavo X (MB „Aktivitas“ direktoriaus; toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau citatose ir tekste – SODRA) pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant atsakymą į Pareiškėjo 2025 m. balandžio 3 d. prašymą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

„SODROS paskyroje [2025 m. balandžio 3 d.] pateikiau prašymą „Sveiki, esu šaukiamas nuo 2025-04-28 atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (karo prievolininko kodas […]. PSD [Privalomasis sveikatos draudimas; toliau – PSD] mokėti nebereikia nuo 2025-04-28? Pateikite detalų išaiškinimą“ (toliau – Prašymas).

„Gavau atsakymą […]. Minėtame atsakyme nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje, nustatančiame viešojo administravimo principus, 13 punktu įtvirtintas „vieno langelio“ principas.“

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo „atlikti detalų tyrimą dėl SODROS kompetentingo darbuotojo taikyto biurokratizmo.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Pareiškėjo pateiktais 2025 m. balandžio 9 d. SODROS Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (toliau – EDAS) duomenimis, SODRA per šią sistemą 2025 m. balandžio 7 d. Pareiškėjui pateikė tokį atsakymą į jo Prašymą: „Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo [toliau – SDĮ] 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių, mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengimo sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. SODRA tik administruoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Dėl privalomojo sveikatos draudimo galiojimo konsultacijas teikia Valstybinė ligonių kasa telefonu – (8 5) 232 2222“ (toliau – Atsakymas).

 

5. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, 2025 m. balandžio 22 d. raštu kreipėsi į SODRĄ, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją, taip pat ir į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), prašydama pagal kompetenciją el. pašto adresu [email protected] pateikti Pareiškėjui, kuris šaukiamas nuo 2025 m. balandžio 28 d. atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, motyvuotus paaiškinimus („detalų išaiškinimą“) dėl jo Prašymo klausimo, ar „PSD mokėti nebereikia nuo 2025-04-28?“ (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo Pareiškėjui kopiją).

 

6. Seimo kontrolierė papildomai 2025 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – SADM), prašydama pateikti motyvuotą nuomonę dėl SODROS kompetencijos atsakyti į Pareiškėjo prašymą pateikti paaiškinimus, ar jam, pašauktam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, „PSD mokėti nebereikia nuo 2025-04-28“, bei imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai atsakyta į Prašymą (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo Pareiškėjui kopiją) ir kt. Seimo kontrolierė taip pat kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – SAM), prašydama pateikti motyvuotą nuomonę dėl VLK kompetencijos atsakyti į Pareiškėjo prašymą pateikti paaiškinimus, ar jam, pašauktam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, „PSD mokėti nebereikia nuo 2025-04-28“ (kartu įvertinant ir SDĮ nustatytas VLK funkcijas, pvz., Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro tvarkymas, draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenų tvarkymas), ir imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai atsakyta į Prašymą (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo Pareiškėjui kopiją) ir kt.

 

7. Pareiškėjas:

7.1. 2025 m. gegužės 13 d. kartotinai kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą paklausė: „Kada gausiu konkretų atsakymą dėl PSD įmokų karinės prievolės atlikimo metu?“

7.2. 2025 m. gegužės 23 d. papildė skundą, nurodydamas:

„2025 m. balandžio 9 d. SODRAI pateikiau prašymą […] dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nutraukimo atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kartu nurodydamas ankstesniame atsakyme padarytus galimus teisės aktų pažeidimus ir prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą.

Iki šiol – 2025 m. gegužės 23 d. – atsakymo į minėtą prašymą nesu gavęs. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, vertinu tai kaip viešojo administravimo procedūrų pažeidimą ir neveikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu, prašau: 1. Įvertinti SODROS veiksmų ir neveikimo teisėtumą bei atitikimą Viešojo administravimo įstatymui […].“

 

8. Pareiškėjo kartu su Skundo papildymu pateiktame jo 2025 m. balandžio 9 d. prašyme SODRAI pažymėta:

„SODROS paskyroje pateikiau prašymą „Sveiki, esu šaukiamas nuo 2025-04-28 atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (karo prievolininko kodas […], eilės numeris […]). PSD mokėti nebereikia nuo 2025-04-28? Pateikite detalų išaiškinimą.“ Gavau atsakymą […]. Minėtame atsakyme nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, nustatančiame viešojo administravimo principus, 13 punktu įtvirtintas „vieno langelio“ principas. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir reikalingą informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų, gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas to atlikti prašymą ar skundą pateikusio asmens.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašau nedelsiant pavesti atlikti detalų tarnybinį tyrimą dėl SODROS kompetentingo darbuotojo teisės aktų nesilaikymo vykdant tarnybines funkcijas.“

 

9. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į Skundo papildymą, 2025 m. birželio 5 d. papildomai kreipėsi į SODRĄ, prašydama informuoti, ar SODRA pateikė atsakymą Pareiškėjui į jo 2025 m. balandžio 9 d. prašymą, jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją, jeigu ne – nurodyti motyvuotas priežastis ir pateikti Pareiškėjui atsakymą į jo 2025 m. balandžio 9 d. prašymą (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo kopiją) ir kt.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

10. SODRA 2025 m. gegužės 15 d. Seimo kontrolierei pateikė informaciją ir dokumentus:

10.1. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kokiu teisės aktu vadovaujantis nagrinėjami per EDAS pateikiami asmenų prašymai, skundai (primenama, kad VAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta: „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 2. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis […]“), SODRA paaiškino:

„Per EDAS pateikti asmenų prašymai, skundai nagrinėjami vadovaujantis VAĮ, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 […] [toliau – Taisyklės], Asmenų prašymų nagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis SODROS direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu […].“ (toliau – SODROS taisyklės).

10.2. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kokia teisės akto norma vadovaujantis Prašymas SODROJE nebuvo nagrinėjamas, kodėl tai nenurodyta Atsakyme; jeigu Prašymas nebuvo nagrinėjamas dėl to, kad jis pateiktas SODRAI ne pagal kompetenciją (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas), papildomai motyvuotai paaiškinti SODROS kompetenciją PSD mokėjimo (nemokėjimo) ir galiojimo klausimais (šiuo atveju – atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą), SODRA paaiškino:

„Nustatėme, kad MB „Aktivitas“ per EDAS 2025-04-03 pateiktas paklausimas dėl privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų mokėjimo buvo nagrinėjamas, tačiau nebuvo pakankamai įsigilinta į paklausimo turinį, todėl 2025-04-07 klientui buvo pateiktas neišsamus Atsakymas.

SODRA 2025-05-13 raštu Nr. (13.12E) I-5587 MB „Aktivitas“ pateikė išsamų atsakymą, paklausėjui paaiškindama apie PSD įmokų mokėjimo tvarką, kai asmuo atlieka privalomąją karo tarnybą ir tuo pat metu yra mažosios bendrijos narys“.

10.3. Dėl Seimo kontrolierės klausimų, kokiu teisės aktu vadovaujantis SODRA Atsakyme pažymėjo, kad „dėl privalomojo sveikatos draudimo galiojimo konsultacijas teikia Valstybinė ligonių kasa“ ir jas teikia būtent telefonu, kodėl konkrečios teisės aktų nuostatos dėl VLK kompetencijos ir konsultavimo tvarkos nebuvo nurodytos Atsakyme, kodėl teikiant Atsakymą, kuriame nurodyta, kad dėl Prašyme nurodytų aplinkybių tikslinga kreiptis į kitą viešojo administravimo instituciją, nebuvo vadovautasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimais, t. y. prašymas nebuvo persiųstas nagrinėti kitai viešojo administravimo institucijai pagal kompetenciją, SODRA paaiškino:

„MB „Aktivitas“ per EDAS 2025-04-03 pateiktame paklausime buvo teiraujamasi apie PSD įmokų mokėjimo tvarką. Įvertinus aplinkybę, kad PSD įmokų mokėjimą administruoja SODRA, 2025-04-03 paklausimas buvo nagrinėjamas tik SODROJE ir VLK nebuvo persiųstas, nes VLK nekompetentinga nagrinėti paklausime keliamus klausimus, susijusius su PSD įmokų mokėjimu.

Įvertinus aplinkybę, kad su PSD įmokų sumokėjimu yra susijęs PSD galiojimas, 2025-04-07 pateiktame Atsakyme buvo pateikta papildoma informacija apie VLK kaip apie įstaigą, administruojančią PSD galiojimą. Sutinkame, kad Atsakyme nebuvo nurodytas VLK elektroninio pašto adresas bei kreipimosi į šios įstaigos priimamuosius tvarka, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad tai buvo tik papildoma informacija apie įstaigą, kompetentingą klausimais, susijusiais su Pareiškėjo užduotu klausimu, manome, kad SODRA neturėjo pareigos pateikti išsamią VLK kontaktinę informaciją ir kreipimosi į ją tvarką.“

10.4. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kodėl Atsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu ir Taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka („nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas“), SODRA paaiškino:

„Pagal susiklosčiusią praktiką atsakymai į per EDAS teikiamus paklausimus rengiami taikant lengvai suprantamos kalbos principus: informacija pateikiama glaustai, vengiama cituoti teisės aktus, vartoti sudėtingus ir specifinius terminus, todėl nenurodoma ir atsakymų apskundimo tvarka. Mūsų nuomone, tai yra priimtina klientams, ypač turintiems specialiųjų poreikių, nors ši praktika ir neatitinka VAĮ 14 straipsnio ir Taisyklių 47 punkto nuostatų dėl prievolės nurodyti atsakymo apskundimo tvarką.“

10.5. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, ar teikiant Atsakymą buvo tinkamai įgyvendinti VAĮ nustatyti įstatymo viršenybės ir išsamumo principų reikalavimai, SODRA paaiškino:

„Vertiname, kad, teikiant 2025-04-07 atsakymą MB „Aktivitas“, VAĮ nustatyti įstatymo viršenybės principo reikalavimai buvo tinkamai įgyvendinti […] – įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą SODROS administravimo įstaigoms nustatyti laikantis minėto įstatymo nustatytų reikalavimų, o SODROS administravimo įstaigų veikla iš esmės atitinka minėtame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Deja, tačiau paklausime nurodyto prašymo nagrinėjimo metu išsamumo principo reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti […].“

10.6. Dėl Seimo kontrolierės klausimo, kaip teikiant Atsakymą buvo įgyvendinamas VAĮ nustatytas vieno langelio principas; jeigu nebuvo įgyvendinamas – nurodyti motyvuotas priežastis, SODRA paaiškino:

„Vertiname, kad, teikiant 2025-04-07 atsakymą MB „Aktivitas“, VAĮ nustatytas „vieno langelio“ principas buvo tinkamai įgyvendintas […], nes pagal paklausimo turinį nebuvo pagrindo paklausimą persiųsti kitai institucijai nagrinėti pagal kompetenciją.“

 

11. VLK 2025 m. balandžio 28 d. raštu, atsakydama į Seimo kontrolierės 2025 m. balandžio 22 d. rašte prašytą informaciją, Pareiškėjui ir Seimo kontrolierei (Seimo kontrolierei pateikta rašto kopija) pateikė informaciją:

„Pagal kompetenciją paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, taip pat privalomosios karo tarnybos kariai, kurie paskelbus mobilizaciją yra pašaukti į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo (toliau – privalomosios karo tarnybos kariai), jei jie pagal savo turimą teisinį statusą nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir nepatenka į draudžiamųjų asmenų grupes, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal SDĮ 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal SDĮ 6 straipsnio 3 dalį – tokie asmenys privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti neturėtų. Tačiau kita situacija, jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys vykdo apmokestinamąją veiklą ir turi prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo SDĮ nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Susijusių su minėta mokestine prievole duomenų VLK nevaldo ir funkcijų apskaičiuoti mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei vykdyti asmenų sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų kontrolę VLK neturi.

Vadovaujantis SDĮ 18 straipsnio 1 dalimi, privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja (tam tikrais SDĮ nustatytais atvejais – jas išskaito) SODROS administravimo įstaigos SDĮ nustatyta tvarka, todėl manome, kad, įvertinus valdomus duomenis, motyvuotai atsakyti į klausimą, kaip ir kiek turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmuo, kurio teisinis statusas keičiasi nuo atitinkamos datos, pagal kompetenciją turėtų SODRA.“

 

12. SADM 2025 m. gegužės 16 d. Seimo kontrolierei pateikė informaciją:

12.1. SADM, atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą pateikti motyvuotą nuomonę dėl SODROS kompetencijos atsakyti į Pareiškėjo prašymą pateikti paaiškinimus, ar jam, pašauktam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, „PSD mokėti nebereikia nuo 2025-04-28“, nurodė:

„Privalomasis sveikatos draudimas (toliau – PSD) – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, SDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims sveikatos priežiūrą ir jos išlaidų kompensavimą PSD fondo biudžeto lėšomis. PSD vykdo [SDĮ 4 straipsnio 1 dalis] Privalomojo sveikatos draudimo taryba, VLK. PSD galiojimo laikotarpiai nustatomi tik įregistruotiems į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą [Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1K-112 dėl Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo] (DPSDR) gyventojams už kurį atsakinga VLK. PSD galiojimo laikotarpiai registro sistemoje nustatomi automatiniu būdu pagal DPSDR duomenų teikėjų ir susijusių registrų pateiktus duomenis apie draudžiamųjų teisinį statusą ir (arba) mokėtas PSD įmokas. Informacija apie PSD draudimą ir asmens draustumo faktą (draudžiamojo paieškos sistemos langelyje įrašius asmens kodo paskutiniuosius keturis skaičius ir asmens gimimo datą) yra skelbiama VLK puslapyje. Todėl Pareiškėjui atsakyti pagal kompetenciją turėjo VLK, kuri savo atsakyme 2025 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 4K-2404 Pareiškėjui pagal kompetenciją paaiškino SDĮ nuostatas, susijusias su asmenimis, kurie pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. PSD įmokas administruoja SODROS administravimo įstaigos [SDĮ 18 straipsnio 1 dalis], kurios turi teikti VLK reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas PSD įmokas. Todėl VLK galėjo pateikti aiškų atsakymą Pareiškėjui dėl jo PSD galiojimo, pašauktam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.“

12.2. SADM, atsakydama į Seimo kontrolierės siūlymą imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai atsakyta į Prašymą (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo Pareiškėjui kopiją), kitu atveju – nurodyti motyvuotas priežastis, informavo:

„Siekiant imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai atsakyta į Prašymą, SADM 2025 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SD-1775 (23.1 E-55) paprašė SODROS [SDĮ 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas] užtikrinti sklandų ir efektyvų teritorinių skyrių darbą bei išsamiai atsakyti Pareiškėjui į jo klausimą, nepažeidžiant vieno langelio principo.“

SADM rašte SODRAI, be kita ko, nurodyta:

„Vadovaujantis SDĮ 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu, SODRA koordinuoja ir užtikrina teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą, juos kontroliuoja, todėl maloniai prašome SODROS užtikrinti sklandų ir efektyvų teritorinių skyrių darbą, ir imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai atsakyta į Prašymą, nepažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 13 punkto nuostatų.

Tais atvejais, kai klausimai susiję su PSD draustumo nustatymu, maloniai prašome SODROS užtikrinti sklandų teritorinių skyrių darbą ir atsakymuose reikėtų nurodyti ne tik atsakingos įstaigos kontaktus, bet ir persiųsti asmens paklausimą VLK pagal kompetenciją nagrinėti. Taip pat teritorinių skyrių atsakymuose turi būti nurodyta apskundimo tvarka.“

12.3. SADM, atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą paaiškinti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu Pareiškėjui, pašaukus jį į privalomąją pradinę karo tarnybą, yra prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau Pareiškėjas, negavęs, konkretaus paaiškinimo, atsakymo į Prašymą, šių įmokų nesumokėjo arba sumokėjo ne tokio dydžio įmokas, paaiškino:

„Įvertinus VLK 2025 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 4K-2404 pateiktą atsakymą, galima teigti, kad Pareiškėjui buvo nurodytos dvi skirtingos situacijos, kai asmuo atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą ir PSD įmokų mokėti neturėtų, bei kita situacija, kai asmuo atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą ir kartu vykdo pasirinktą veiklą, todėl prievolė mokėti PSD įmokas išlieka, kaip ir iki šaukimo tokia prievolė buvo. Tokiu būdu nesumokėjus PSD įmokų ar sumokėjus ne tokio dydžio įmokas, susidarytų PSD įmokų skola. Informuojame, kad kiekvienas fizinis asmuo gali pasitikrinti, ar nėra skolingas PSD įmokų prisijungus prie asmeninės Sodros paskyros gyventojui ir susiformavus suvestinę REP.41 Informacija apie apskaičiuotas ir sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Juridiniams asmenims, vykdantiems pasirinktą veiklą, galimybė pasitikrinti įmokų skolą taip pat sudaryta, tačiau jungtis reikia prie SODROS paskyros draudėjui, t. y. Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos meniu punkte „Įmokų mokėjimas“.

Priklausomai nuo susidariusio PSD įmokų skolos dydžio, Pareiškėjas galėtų prašyti išdėlioti nesumokėtų PSD įmokų skolą ir sumokėti ją dalimis. Primintina, kad susidariusios skolos nuo 125 Eur iki 1500 Eur atidedamos supaprastinta tvarka, pateikiant SODRAI Prašymą dėl (įmokų, delspinigių, baudų) įsiskolinimo iki 1500 Eur sumokėjimo atidėjimo. Jei susidariusi įmokų skola viršija 1500 Eur reikia pildyti tą patį prašymą, tik užpildant papildomus laukelius, ir pateikti prašymą patogiu būdu nurodytu adresu: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/noriu-sumoketi-imokas/ar-galiu-skola-sodrai-sumoketi-dalimis?lang=lt.“

12.4. SADM, atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą, jeigu SODRA ir SADM nekompetentingos atsakyti į Pareiškėjo prašymą, pateikti motyvuotą nuomonę, kuri kita viešojo administravimo institucija turi kompetenciją atsakyti į Prašymą, nurodė:

„Pažymėtina, kad SAM veiklos vienas iš tikslų yra formuoti valstybės politiką PSD srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, be to, siekdama nustatytų veiklos tikslų, ši ministerija rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą, analizuoja jų taikymo praktiką [Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.4 ir 8.1 papunkčiai].

Kaip jau minėta anksčiau SODRA administruoja PSD įmokas, todėl SDĮ nustatytas ir gautas PSD įmokas bei papildomai išieškotas PSD priklausančias draudimo įmokas SDĮ nustatyta tvarka perveda į VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą [SDĮ 25 straipsnio 1 dalis], todėl nei SADM, nei SODRA nėra kompetentingos atsakyti Pareiškėjui dėl statuso pasikeitimo ir PSD draustumo galiojimo, kai asmuo pradedantis privalomąją pradinę karo tarnybą tikisi, kad valstybė pasirūpins jo PSD įmokų prievole ir nebereikės mokėti šių įmokų, pradėjus tarnybą.

Papildomai pažymime, kad SADM, suprasdama susiklosčiusią situaciją, kai nuolat gaunami Lietuvoje gyvenančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių skundai dėl nustatytos prievolės mokėti PSD įmokas, kai jie turėdami apmokestinamąją veiklą negauna jokių pajamų, parengė SDĮ Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo 2026 m. pradžios nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai PSD būtų draudžiami valstybės lėšomis. Priėmus siūlomus pakeitimus šie kariai, neturėdami pajamų, neturėtų mokėti PSD įmokų ir gautų tokios pačios apimties ir tokia pačia tvarka bei sąlygomis PSDF biudžeto lėšomis apmokamą asmens sveikatos priežiūrą kaip visi kiti apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis SDĮ 17 straipsnio 4 ir 12 dalimis, veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, bet ne mažiau kaip 6,98 procento 12 minimaliųjų mėnesinių algų per metus. Minimalios metinės PSD įmokos reikalavimas netaikomas, kai asmuo patenka į kurią nors valstybės lėšomis PSD draudžiamų asmenų kategoriją. Šiuo metu privalomosios pradinės karo tarnybos kariai nepatenka į valstybės lėšomis PSD draudžiamų asmenų kategoriją.

Tikimės tolimesnio sklandaus kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, mažinant biurokratizmo apraiškas.“

 

13. SAM 2025 m. gegužės 28 d. Seimo kontrolierei pateikė informaciją:

13.1. Atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą pateikti motyvuotą nuomonę dėl VLK kompetencijos atsakyti į Pareiškėjo prašymą pateikti paaiškinimus, ar jam, pašauktam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, „PSD mokėti nebereikia nuo 2025-04-28“, ir imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai atsakyta į Prašymą, SAM pažymėjo:

13.1.1. „VLK vykdo privalomąjį sveikatos draudimą ir atlieka jai įstatymu deleguotas funkcijas, numatytas SDĮ 30 straipsnyje. VLK neformuoja ir nekontroliuoja asmens prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos – mokestinių prievolių duomenų VLK nevaldo ir funkcijų apskaičiuoti mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei vykdyti asmenų sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų kontrolę VLK neturi. Atitinkamai VLK, remdamasi SDĮ, gali paaiškinti asmeniui bendrus privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo principus, tačiau kompleksiškai įvertinti asmens prievoles (jei taikomos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo SDĮ nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat šių prievolių vykdymo ypatumus (priklausomai nuo asmens turimo statuso) bei motyvuotai atsakyti į klausimą, ar konkrečiam asmeniui konkrečioje situacijoje reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, VLK negali.

Vadovaujantis SDĮ 30 straipsnio 6 dalimi, VLK tvarko Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą (toliau – Draudžiamųjų registras) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968 […] nustatyta tvarka. Šio registro paskirtis – Nuostatų nustatyta tvarka registruoti Nuostatų 17 punkte nurodytus Draudžiamųjų registro objektus (privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, nurodytus SDĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir asmenis, gaunančius SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą sveikatos priežiūrą), taip pat rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir įstatymų nustatytais atvejais teikti duomenis apie Draudžiamųjų registro objektus, atlikti kitus Draudžiamųjų registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Draudžiamųjų registras pagal savo paskirtį surenka duomenis iš pirminių duomenų šaltinių apie SDĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus asmenis, registruoja juos Nuostatų IV skyriaus nustatyta tvarka, įregistruotų draudžiamųjų duomenys papildo privalomojo sveikatos draudimo laikotarpių duomenimis arba laikotarpiais, kuriais SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodyti sveikatos priežiūros paslaugų rinkiniai apmokami valstybės biudžeto lėšomis (šie laikotarpiai nustatomi automatiniu būdu pagal Draudžiamųjų registro duomenų teikėjų, nurodytų Nuostatų 26 ir 29 punktuose, taip pat susijusių registrų ir informacinių sistemų, nurodytų Nuostatų 59 punkte, pateiktus duomenis) ir teikia įregistruotų asmenų informaciją Draudžiamųjų registro duomenų gavėjams – privalomojo sveikatos draudimo įmokų administratoriui (t. y. SODRAI), asmens priežiūros įstaigoms ir kitiems Draudžiamųjų registro gavėjams, turintiems teisę tokią informaciją gauti. Pažymėtina, kad SODRA, vadovaudamasi SDĮ 18 straipsnio 1 dalimi, privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja (tam tikrais SDĮ nustatytais atvejais – jas išskaito) SDĮ nustatyta tvarka, todėl manome, kad, įvertinus valdomus duomenis, motyvuotai atsakyti į klausimą, kaip ir kiek turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmuo, kurio teisinis statusas keičiasi nuo atitinkamos datos, pagal kompetenciją turėtų SODRA. VLK privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų duomenis tvarko Nuostatų 4 punkte nustatytais asmens duomenų tvarkymo tikslais – identifikuoti Nuostatų 17 punkte nurodytus Draudžiamųjų registro objektus, SDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis nustatyti Draudžiamųjų registro objektų privalomojo sveikatos draudimo laikotarpius ir teikti šių laikotarpių duomenis Draudžiamųjų registro duomenų gavėjams. Kitais tikslais tvarkyti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų asmens duomenis, pvz. mokestinės prievolės tvarkymo tikslais, VLK teisės aktais nėra reglamentuota.“

13.1.2. „VLK 2025 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 4K-2404 […] pateikė atsakymą paklausėjui (kopija buvo išsiųsta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai), kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, taip pat privalomosios karo tarnybos kariai, kurie paskelbus mobilizaciją yra pašaukti į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo (toliau – privalomosios karo tarnybos kariai), jei jie pagal savo turimą teisinį statusą nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir nepatenka į draudžiamųjų asmenų grupes, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal SDĮ 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal SDĮ 6 straipsnio 3 dalį – tokie asmenys privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti neturėtų. Tačiau kita situacija, jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys vykdo apmokestinamąją veiklą ir turi prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo SDĮ nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos SDĮ nustatyta tvarka, manome, kad informaciją dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos asmenims, kurių teisinis statusas keičiasi nuo atitinkamos datos, galėtų pateikti SODRA.“

13.2. SAM, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, kaip turėtų būti sprendžiama situacija, jeigu Pareiškėjui, pašaukus jį į privalomąją pradinę karo tarnybą, yra prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau Pareiškėjas, negavęs, konkretaus paaiškinimo, atsakymo į Prašymą, šių įmokų nesumokėjo arba sumokėjo ne tokio dydžio įmokas, paaiškino:

„[…] Nuo privalomosios karo tarnybos pradžios asmeniui, kurio teisinis statusas atitinka SDĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus ir kurio duomenys yra pateikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Draudžiamųjų registre formuotas laikotarpis, kuriuo valstybės biudžeto lėšomis gali būti teikiama reikiama sveikatos priežiūra. Kitaip tariant, SDĮ nustatyta garantija privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gauti valstybės lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, asmeniui taikoma nepriklausomai nuo to, kurioje grupėje draudėjų yra apskaitomas socialiniu draudimu draudžiamas asmuo SODROJE, ar SODRA tokiam asmeniui taiko prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ar šios įmokos jau buvo sumokėtos (nesumokėtos) arba buvo sumokėtos dalinai.“

13.3. SAM, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą – jeigu VLK ir SAM nekompetentingos atsakyti į Pareiškėjo prašymą, pateikti motyvuotą nuomonę, kuri kita viešojo administravimo institucija turi kompetenciją atsakyti į šį klausimą, pažymėjo:

„[…] vadovaujantis SDĮ 18 straipsnio 1 dalimi, privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja (tam tikrais SDĮ nustatytais atvejais – jas išskaito) SODROS administravimo įstaigos SDĮ nustatyta tvarka, todėl manome, kad SODRA, valdanti ir tvarkanti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, yra kompetentinga atsakyti į klausimą, kaip ir kiek turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmuo, kurio teisinis statusas keičiasi nuo atitinkamos datos.“

 

14. SODRA 2025 m. birželio 10 d. Seimo kontrolierei, jos prašymu, pateikė papildomą informaciją dėl Pareiškėjo 2025 m. balandžio 9 d. prašymo nagrinėjimo:

„MB „Aktivitas“ 2025-04-09 prašymas, pasirašytas Pareiškėjo, SODROJE gautas elektroniniu paštu, užregistruotas 2025-04-10, registracijos Nr. GP-1480“, SODRA į pirmiau nurodytą prašymą atsakė 2025-05-13 raštu Nr. (13.12E) I-5587 „Dėl 2025-04-09 prašymo“, „kuris paklausėjui išsiųstas elektroniniu paštu“ (adresatas MB „Aktivitas“; toliau – 2025 m. gegužės 13 d. Atsakymas).

2025 m. gegužės 13 d. Atsakyme (pateiktas per 21 darbo dieną) nurodyta:

SODRA „išnagrinėjo Jūsų 2025-04-09 prašymą. Nustatėme, kad buvo nepakankamai įsigilinta į Jūsų per EDAS 2025-04-03 pateiktą paklausimą dėl PSD įmokų mokėjimo [Prašymas], todėl 2025-04-07 buvo pateiktas neišsamus Atsakymas. Nuoširdžiai Jūsų dėl to atsiprašome ir apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų.

Dėl privalomojo sveikatos draudimo

Paaiškiname, kad tuo laikotarpiu, kai Jūs atliksite privalomąją karo tarnybą (Jūsų sveikatos priežiūra bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis [Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis] ir būsite mažosios bendrijos narys, ir jei nebūsite draudžiamas PSD valstybės lėšomis, mažoji bendrija už Jus kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turės mokėti ne mažesnę kaip 6,98 proc. dydžio PSD įmoką nuo minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama PSD įmoka (2025 m. – 72,45 Eur).

Papildomai informuojame, kad jeigu tuo laikotarpiu Jūs, kaip mažosios bendrijos narys, išsiimsite lėšų asmeniniams poreikiams, kurios bus deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (pajamų rūšies kodas – 02) ir išsiimta 50 proc. lėšų suma bus didesnė nei minimali mėnesinė alga, tai PSD įmokos turės būti mokamos nuo tos sumos.

Daugiau informacijos apie mažosios bendrijos narių valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką galite rasti čia.

Dėl 2025-04-03 pateikto paklausimo persiuntimo

Informuojame, kad Jūsų 2025-04-03 paklausime pateiktas klausimas yra susijęs su PSD įmokų mokėjimu (prievole mokėti įmokas), kuris priskirtinas SODROS kompetencijai, todėl persiųsti šį paklausimą VLK nebuvo pagrindo. Paaiškiname, kad informaciją PSD įmokų mokėjimo klausimais teikia SODRA, o ne VLK.

Dar kartą nuoširdžiai atsiprašome dėl patirtų nepatogumų. Siekdami gerinti klientų aptarnavimo kokybę, pakartotinai atkreipėme darbuotojų dėmesį į VAĮ nuostatas dėl išsamumo ir vieno langelio principų.

Vadovaujantis SDĮ 41 straipsnio 5 dalimi, šį SODROS sprendimą turite teisę per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo (gavimo) dienos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai […].“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

15. 15. Lietuvos Respublikos teisės aktai

15.1. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis – „[…] Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

15.2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […]; 13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo struktūrinių padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […].“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

4 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […].“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

15.3. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (SDĮ):

13 straipsnio „Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas“ 1 dalis – „Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

25 straipsnio „SODROS santykiai su fondais“ 1 dalis – „SODRA SDĮ nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas SDĮ nustatyta tvarka perveda į VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. […].“

28 straipsnis „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje“ – „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuodama šios srities valstybės politiką: 1) koordinuoja socialinio draudimo ir strateginių jo krypčių plėtojimą; 2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus; […] 4) kontroliuoja SODROS veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus; 5) pagal kompetenciją tvirtina SODROS nuostatus […].“

32 straipsnio „SODROS funkcijos ir teisės“ 1 dalis – „SODRA: […] 14) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl SODROS administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų bei sprendimų; […] 20) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu […].“

34 straipsnis „SODROS teritorinių skyrių funkcijos“ – „SODROS teritoriniai skyriai: 1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų […] sumokėjimą […]; 3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą […]; 10) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais […]; 19) vykdo asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, socialinį draudimą ir apskaitą; […].“

15.4. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai: 1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

22 straipsnio „Seimo kontrolieriaus sprendimai“ 3 dalis – „Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

 

16. Kiti teisės aktai

16.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Taisyklių):

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

36 punktas – „Jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją […].“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […] 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; […].“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

16.2. Asmenų prašymų nagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų SODROS direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-63 redakcija; SODROS taisyklės):

6 punktas – „SODROS administravimo įstaigose asmenys aptarnaujami (prašymai nagrinėjami) pagal atitinkamos SODROS administravimo įstaigos kompetenciją.“

9 punktas – „Vieno langelio“ principas SODROS administravimo įstaigose reiškia, kad prašymai priimami ir atsakymai į juos pateikiami Priimamuosiuose, prašymą nagrinėjanti SODROS administravimo įstaiga sprendimui priimti reikalingą informaciją pati gauna iš savo įstaigos struktūrinių padalinių, kitų SODROS administravimo įstaigų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų, neįpareigodama to atlikti prašymą pateikusį asmenį […].“

78 punktas – „Asmenų prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, Taisyklių 50 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

79 punktas – „Prašymas SODROS administravimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jei: […] 79.4. prašymas SODROS administravimo įstaigai pateiktas ne pagal kompetenciją […].“

81 punktas – „Jeigu SODROS administravimo įstaiga pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ji jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos SODROS administravimo įstaigoje persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. […].“

91 punktas – „Jei specialiosios teisės normos nenumato kitaip, SODROS administravimo įstaigų atsakymai (sprendimai), veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami šia tvarka: […].“

93 punktas – „Atsakyme į prašymą arba atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys (pranešama apie prašymo nenagrinėjimo priežastis) asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant teisės aktą (-us), reglamentuojantį (-ius) apskundimo tvarką, konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

17. Konstitucinio Teismo praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą). Neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados – „konstitucinis atsakingo valdymo principas […] suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus“.

2024 m. spalio 30 d. nutarimas – „Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą […] apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2024 m. balandžio 24 d. nutarimai) […].“

 

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A⁵-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą.“

2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015 – „Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat šis principas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-708/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-756/2015).“

2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015 – „Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip yra aišku iš LVAT praktikos, neatsiejamas ir nuo gero administravimo reikalavimų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės […] ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012, 2015-10-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1095-492/2015).“

2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1380-815/2021 – „pažymėtina, jog VAĮ viešojo administravimo subjektams exressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta imperatyvi pareiga atsakyti į bet kurį asmens kreipimąsi (t. y. tiek skundą, tiek prašymą): asmens kreipimosi nagrinėjimo iš esmės atveju, per 20 darbo dienų […] nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos. Šios VAĮ nuostatos įtvirtina gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, užtikrinantį asmenų, atliekančių atitinkamus veiksmus ir siekiančių tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, lūkestį, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015; kt.).“

 

Tyrimo išvados

 

19. Apibendrinus Skunde ir jo papildyme Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi SODROS pareigūnų veikla, neveikimu nagrinėjant jo 2025 m. balandžio 3 d. Prašymą (nepateikiant konkretaus atsakymo į jam rūpimą konkretų klausimą – ar būtent jam nuo 2025 m. balandžio 28 d. (šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dienos) nebereikia mokėti PSD, taip pat nesilaikant vieno langelio principo reikalavimų; pažymos 2 punktas ir 7.1 papunktis) bei nepateikiant atsakymo į 2025 m. balandžio 9 d. prašymą (pažymos 7.2 papunktis).

 

20. Apibendrinus Skundo tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (pažymos 17 punktas), kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise“, kad „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas“, o „neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.“

Iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (pažymos 15.1 papunktis) kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kad suinteresuotam asmeniui būtų pateikta objektyvi ir teisinga informacija jį dominančiu klausimu ir pan.

Apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama valdžios įstaigų pareiga laikytis teisės principų.

 

21. Vadovaujantis SDĮ (pažymos 15.3 papunktis) 32 straipsniu, SODRA pagal kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, nagrinėja apdraustųjų asmenų skundus dėl SODROS administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų bei sprendimų, nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, koordinuoja ir užtikrina SODROS teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą (pvz., priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, socialinio draudimo ir apskaitos vykdymą), juos kontroliuoja ir kt. Vadovaujantis SDĮ 28 straipsnio 1 dalimi, SODRA SDĮ nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas SDĮ nustatyta tvarka perveda į VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.

Vadovaujantis SDĮ 28 straipsniu, SADM, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuodama šios srities valstybės politiką, kontroliuoja SODROS veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus, pagal kompetenciją tvirtina SODROS nuostatus ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 15.4 papunktis). Seimo kontrolieriams nepriskirta atlikti vertinimų specialiųjų (specifinių) žinių reikalaujančiose srityse, įskaitant PSD mokėjimo klausimus. Seimo kontrolieriai taip pat nėra įgalioti aiškinti teisės aktų, šiuo atveju dėl valstybės institucijoms teisės aktais priskirtos kompetencijos, spręsti valstybės institucijų nesutarimų dėl jų kompetencijos pateikti Pareiškėjui konkretų atsakymą į jo Prašymą.

 

22. Remiantis teismų praktika (pažymos 18 punktas) bei vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 4 ir 5 dalimis (pažymos 15.2 papunktis), viešojo administravimo subjektui nustatyta imperatyvi pareiga atsakyti į bet kurį asmens kreipimąsi. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, ir kt.

Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal VAĮ ir Taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus turi būti laikomasi įstatymo viršenybės, išsamumo, vieno langelio ir kitų VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų reikalavimų. Atsižvelgus į teismų praktiką (pažymos 18 punktas), viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Vadovaujantis Taisyklių 45 punktu, į prašymą institucija turi atsakyti atsižvelgdama į jo turinį, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti.

Prašymas viešojo administravimo subjekto sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją ir kitais VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Taigi, SODRA, gavusi Pareiškėjo prašymus, turėjo juos išnagrinėti pagal kompetenciją ir jų turinį, vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo, vieno langelio ir kitų principų reikalavimais (nurodydama visas prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymų turinį, prireikus, surinkti informaciją iš savo teritorinių padalinių, valstybės registrų, kitų viešojo administravimo institucijų, pateikti Pareiškėjui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu), arba atsisakyti prašymus nagrinėti VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse (pažymos 15.2 papunktis), Taisyklių 36 punkte (pažymos 16.1 papunktis) bei SODROS taisyklių 79 ir 81 punktuose (pažymos 16.2 papunktis) nustatyta tvarka, priimant motyvuotą administracinį sprendimą. Pareiškėjo prašymai turėjo būti išnagrinėti per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, SODROS atsakymuose Pareiškėjui nurodant jų apskundimo terminus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

23. Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas SODROS veiklos aplinkybes, susijusias su Pareiškėjo prašymų nagrinėjimu, konstatuotina:

23.1. Dėl 2025 m. balandžio 3 d. Prašymo (pažymos 4 punktas) nagrinėjimo:

SODRA, gavusi Prašymą per EDAS, į jį 2025 m. balandžio 7 d. pateikė Atsakymą taip pat per EDAS (pažymos 4 punktas).

Pažymėtina, kad SODRA neišnagrinėjo Prašymo teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje nustatytų įstatymo viršenybės, išsamumo, vieno langelio principų reikalavimų ir pagal kompetenciją bei Prašymo turinį nepatikrino konkrečios Pareiškėjo nurodytos situacijos ir nepateikė konkretaus atsakymo į Pareiškėjo klausimą, ar jam nuo šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dienos nebereikia mokėti PSD (SODRA šio tyrimo metu pripažino, kad Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas; pažymos 10.2 papunktis).

Pastebėtina, kad SODRA, pagal Atsakymo turinį, faktiškai atsisakė nagrinėti Prašymą, tačiau to nemotyvavo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Atsakyme nurodė kitą viešojo administravimo instituciją – VLK, kuri, SODROS nuomone, turėtų atsakyti Pareiškėjui, tačiau Prašymo nepagrįstai nepersiuntė nagrinėti VLK, nenurodė Atsakymo apskundimo tvarkos (taigi, nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 36 punkto, SODROS taisyklių 81 punkto reikalavimų).

23.2. Dėl atsakymo į 2025 m. balandžio 9 d. prašymą nepateikimo (pažymos 8 punktas):

SODRA šio tyrimo metu (kai į ją ir SADM kreipėsi Seimo kontrolierė, kai SADM kreipėsi į SODRĄ; pažymos 5 ir 6 punktai, 12.2 papunktis), pavėlavusi 1 darbo dieną, pateikė 2025 m. gegužės 13 d. Atsakymą į Pareiškėjo 2025 m. balandžio 9 d. prašymą (pažymos 14 punktas).

Pažymėtina, kad laikytina, jog 2025 m. gegužės 13 d. Atsakyme pateiktas konkretus atsakymas į Pareiškėjo klausimą dėl PSD mokėjimo nuo šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dienos, būnant mažosios bendrijos nariu.

Be to, pastebėtina, kad SODRA 2025 m. gegužės 13 d. Atsakyme, kitaip nei Atsakyme (bei kitaip nei paaiškino SADM 2025 m. gegužės 16 d. rašte Seimo kontrolierei; pažymos 12.1 papunktis) pripažino, kad informaciją PSD įmokų mokėjimo klausimais teikia SODRA, o ne VLK.

 

24. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes (šio tyrimo metu išspręstos Skunde nurodytos problemos, t. y. pateiktas tinkamas atsakymas Pareiškėjui į jo prašymus), darytina išvada, kad vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia; pažymos 15.4 papunktis), Skundo tyrimas nutrauktinas, kartu teikiant rekomendacijas SODRAI dėl viešojo administravimo gerinimo.

 

25. Be to, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Konstitucinio Teismo praktika (pažymos 17 punktas) tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo, visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Šio tyrimo atveju pažymėtina, kad ne tik skundžiamoji institucija (SODRA iki 2025 m. gegužės 13 d. Atsakymo neigė savo kompetenciją atsakyti į Pareiškėjo klausimą, 2025 m. gegužės 13 d. Atsakymu pripažino, kad ne VLK, o SODRA turi pateikti Pareiškėjui atsakymą; pažymos 4 punktas ir 10.2 papunktis) bei VLK, bet ir ministerijos, kurios formuoja valstybės politiką atitinkamose srityse ir kurių reguliavimo sritims priskirtos SODRA ir VLK (SADM ir SAM), pateikia skirtingas nuomones, kuri valstybės institucija (SODRA ar VLK) turėjo pateikti Pareiškėjui konkretų atsakymą į jo Prašymą: VLK nuomone, atsakymą į Prašymą yra kompetentinga pateikti SODRA (pažymos 11 punktas), SADM nuomone – VLK (pažymos 12 punktas), SAM nuomone – SODRA (pažymos 13 papunktis).

Pastebėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktiką (pažymos 17 ir 18 punktai), viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, gero administravimo principas suponuoja valstybės institucijų pareigą pateikti Pareiškėjui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Valstybės institucijos turi apsaugoti asmenų teises, gerbti jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, nes neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo praktiką (pažymos 17 punktas), valstybės institucijų darbas turi būti organizuotas taip, kad į jas kreipęsi asmenys nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Neleistina, kad valstybės įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės instituciją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.

Vadovaujantis SKĮ 2 straipsnio 1 dalimi (pažymos 15.4 papunktis) biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Įvertinus šio tyrimo metu gautą informaciją, yra pagrindas vertinti, kad valstybės institucijų, kurių kompetencija susijusi su privalomojo sveikatos draudimo sritimi, veikla turi biurokratizmo požymių, nėra pakankamai aiški, neužtikrinanti Pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos (Pareiškėjas, negaudamas konkretaus atsakymo į jo Prašymo klausimą, buvo priverstas du kartus kreiptis į SODRĄ, pateikti skundą Seimo kontrolierei; SODRA keitė savo požiūrį į jos kompetenciją pateikti atsakymą Pareiškėjui, SADM, aiškindama, kad atsakymą Pareiškėjui turi pateikti VLK, kartu kreipėsi į SODRĄ, kad ji išsamiai atsakytų Pareiškėjui į jo klausimą; pažymos 12 punktas).

Siekiant, kad ateityje būtų išvengta šio tyrimo metu aprašytos biurokratinės situacijos (Pareiškėjui nebuvo pateiktas kompetentingos institucijos (SODROS) tinkamas atsakymas į jo Prašymą, nukreipiant jį į VLK, VLK siūlant Prašymą vėl nagrinėti SODRAI), tikslinga teikti rekomendaciją SODRAI, kad ji informuotų Seimo kontrolierę, kokių priemonių ėmėsi, kad būtų užtikrintas informacijos teikimas pareiškėjams pagal kompetenciją, taip pat vieno langelio principo taikymas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė SODROS direktoriui rekomenduoja imtis teisinių ir (ar) organizacinių priemonių, kad SODROS darbuotojai ateityje nagrinėdami pareiškėjų prašymus ir skundus veiktų apdairiai, rūpestingai ir operatyviai, laikytųsi visų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo procedūras, įskaitant išsamumo, vieno langelio principų reikalavimus, sprendimų priėmimo terminus, sprendimų apskundimo tvarkos nurodymą atsakymuose pareiškėjams.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                 Erika Leonaitė