PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-332 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ

Dokumento numeris PA-110
Data 2025-06-11
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-332 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Pažymos nuoroda
https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2025/06/5D_2025_2.1-332PA-110.pdf
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 17 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai ribojusių jo teisę dalyvauti komisijos posėdyje ir teisę pasiaiškinti prieš priimant sprendimą, taip pat dėl teisės sportuoti apribojimo (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė:

2.1. 2025 m. sausio 27 d. Pareiškėjas gavo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad iš gyvenamosios patalpos jis gali būti išvedamas tik su antrankiais;

2.2. Pareiškėjui neaišku, kuo vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas, nes jis niekam nėra grasinęs ar kažko užpuolęs;

2.3. Pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje, nebuvo leista parašyti paaiškinimo;

2.4. Pareiškėjas nebegali sportuoti pagal pirmiau sudarytą grafiką su kitais nuteistaisiais, nes jis visur vedamas su antrankiais;

2.5. Pareiškėjas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos veiksmų ir priimto sprendimo kreipėsi į LKT, tačiau jo skundas buvo atmestas.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 27 d. raštu Nr. SE-629 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1S-3006 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Pažymime, kad 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) buvo paliktas linkusių užpulti įskaitoje. Sprendimas dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą priimtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 2-676.“

4.2. „Komisijos posėdis dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą vyko 2022 m. kovo 21 d., o 2024 m. gegužės 23 d., atsižvelgiant į pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. prašymą Nr. NPS-23-8257, vyko komisijos posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusių užpulti įskaitos. 2025 m. sausio 22 d. susirinkime buvo svarstoma dėl sustiprintos priežiūros pareiškėjui.“

4.3. „Informuojame, kad pareiškėjui nebuvo ribojama teisė pateikti paaiškinimą dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą ar antrankių naudojimo, tačiau tokio paaiškinimo Pravieniškių 2-asis kalėjimas nėra gavęs.“

4.4. „Informuojame, kad 2022 m. svarstant pareiškėjo įtraukimą į linkusių užpulti įskaitą, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (2023-12-29 neteko galios), 230 punktu, pareiškėjas buvo pakviestas į komisijos posėdį. 2024 m. svarstant pareiškėjo išbraukimą iš linkusių užpulti įskaitos, vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, 230.2 papunkčiu, pareiškėjui buvo suteikta
teisė pasiaiškinti. 2025 m. svarstant dėl sustiprintos priežiūros (antrankių naudojimo) pareiškėjas nebuvo kviečiamas į susirinkimą.“

4.5. „Sprendimas dėl antrankių naudojimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) vyriausiojo tyrėjo 2025-01-16 tarnybinį pranešimą Nr. LV-3335, kuriame nurodoma, kad KŽS disponuoja informacija apie tai, jog nuteistasis planuoja įvykdyti smurtinį nusikaltimą kito nuteistojo ar pareigūno atžvilgiu, tokiu būdu siekdamas prailginti bausmės atlikimo laiką, kadangi dėl nenustatytų priežasčių nori išvengti deportacijos į Čečėnijos Respubliką.“

4.6. „Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 14-o būrio nuteistųjų išvedimas į lauke esantį sporto
aikštyną organizuojamas pagal 2025-02-14 patvirtintą grafiką Nr. SV-23-5394. Pagal grafiką
pareiškėjas gali pasinaudoti sporto aikštynu pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 10 iki 11 val. Pažymėtina, kad 14-o būrio nuteistieji yra vedami į įvarius grupinius užsiėmimus, tačiau, atsižvelgiant į 2024-12-09 užimtumo klasėje įvykusi konfliktą, kuriame dalyvavo ir nuteistasis X, Saugumo valdymo skyrius kartu su užimtumo specialistais pradėjo koreguoti nuteistųjų srautus, kad būtų išvengta galimų konfliktų tarp nuteistųjų per grupinius ir individualius užsiėmimus. Šiuo metu pareiškėjas gali dalyvauti individualiuose užsiėmimuose.“

4.7. Seimo kontrolierei buvo pateiktos Pareiškėjo 2025 m. vasario 3 d. skundo, teikto Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui ir 2025 m. kovo 3 d. atsakymo kopijos.

Pareiškėjas šiame skunde rašo, kad nesutinka su sprendimu išvedant iš kameros jam dėti antrankius ir nurodo įvairias aplinkybes, pagrindžiančias sprendimo nepagrįstumą. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad jam nebuvo leista dalyvauti posėdyje ir pasiaiškinti prieš priimant tokį sprendimą.

Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. kovo 3 d. atsakyme išsamiai paaiškinamos sprendimo taikyti papildomą režimo reikalavimą – naudoti antrankius išvedant iš kameros ir lydint kalėjimo teritorijoje iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos, priežastys ir motyvai. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nuteistasis turi būti kviečiamas į Komisijos posėdį, kai svarstomas įtraukimo į atitinkamą įskaitą klausimas, Pareiškėjas į šį Komisijos posėdį buvo kviečiamas. Tačiau jis nebuvo kviečiamas sprendžiant antrankių naudojimo klausimą, nes teisės aktai tokio reikalavimo nenumato. Pareiškėjui buvo paaiškinta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimų ir LKT atsakymo apskundimo tvarka.

4.8. Pareiškėjo 2025 m. vasario 3 d. skunde, adresuotame LKT direktoriui, nurodoma, kad jis nesutinka su sprendimu išvedant iš kameros jam dėti antrankius ir nurodo įvairias aplinkybes, pagrindžiančias sprendimo nepagrįstumą. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad jam nebuvo leista dalyvauti posėdyje ir pasiaiškinti prieš priimant tokį sprendimą. Pareiškėjas skundžiasi, kad buvo sudarytas naujas sportavimo grafikas ir dabar jis nebegali užsiimti sportine veikla su kitais nuteistaisiais.

Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 10 d. atsakyme nurodoma, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimas išvesti Pareiškėją iš kameros tik su uždėtais antrankiais yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus (administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos; administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens).

LKT atsakyme nurodoma, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos 225 punkte aprašyta procedūra privaloma svarstant tik kalinamojo įrašymo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą klausimą. Svarstant papildomų režimo reikalavimų nustatymo klausimą, imperatyvus reikalavimas dėl kalinamojo dalyvavimo nenustatytas.

Pareiškėjui paaiškinama, kad 14-o būrio nuteistųjų sporto aikštyno grafike numatytas jo sportavimo laikas – tris kartus per savaitę po vieną valandą. Bausmę Pareiškėjas atlieka
uždaro tipo sąlygomis, kur užimtumas organizuojamas kiekvienai kamerai atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo asmenybę, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnę resocializaciją kiekvienam nuteistajam individualiai, todėl šiuo metu yra sudarytas ir patvirtintas grafikas visiems nuteistiesiems padalinant laiką sporto aikštyne, siekiant užtikrinti jiems galimybes pasinaudoti sporto aikštynu lygiomis sąlygomis. Taigi, laisvalaikio užimtumas sporto aikštyne organizuojamas tinkamai.

4.9. Pareiškėjo 2025 m. kovo 10 d. skunde, adresuotame LKT direktoriui, nurodoma, kad jis nesutinka su Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko atsakymu į skundą dėl sprendimo naudoti antrankius pagrįstumo bei dėl apribotos galimybės dalyvauti Komisijos posėdyje ir pasiaiškinti.

LKT 2025 m. kovo 18 d. atsakyme Pareiškėjui nurodoma, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimo dėl antrankių naudojimo pagrįstumo Lietuvos kalėjimų tarnyba Pareiškėjui jau pateikė atsakymą, nagrinėdama jo tapataus turinio skundą, todėl skundas pakartotinai nebus nagrinėjamas.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“ – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […] 4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes […]; 7) normalizavimo. Šio principo esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; […].“

52 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai ir priemonės“:

1 dalis – „Nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.“

2 dalis – „Nuteistųjų resocializacijos tikslai:

1) užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją;

2) mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.“

3 dalis – „Nuteistųjų resocializacijos priemonės yra šios:

1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija;

2) nuteistųjų dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės;

3) pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas;

4) socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo priemonės;

5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas;

6) individuali ar grupinė psichoterapija;

7) psichologinė pagalba;

8) atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis.“

56 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas“ 1 dalis – „Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.“

 

  1. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo:

11 straipsnio „Prievartos naudojimo sąlygos“:

1 dalis – „Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.“

2 dalis – „Pataisos pareigūnai turi teisę naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą.“

3 dalis – „Prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti šiais atvejais: 1) saugodamiesi ar siekdami apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; 2) kai asmuo nevykdo Probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi); 3) kai reikia atremti kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdami šiuos objektus susigrąžinti; 4) kai reikia atremti Probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimą; 5) siekdami patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką; 6) siekdami užkirsti kelią nusikalstamai veikai; 7) kai yra ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais).“

4 dalis – „Pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdami šių asmenų apžiūrą.“

5 dalis – „Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.“

 

 

  1. Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija):

222 punktas – „LKT pareigūnas, gavęs informaciją, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio buvimo kalėjime metu arba sukčiauja, arba turėdamas duomenų, kad jis užpuolė LKT darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja apie tai kalėjimo vadovybę, nurodydamas, iš kur ir kaip gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali tai patvirtinti.“

224 punktas – „Į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė.“

225 punktas – „SVS pareigūnai medžiagą dėl kalinamojo įrašymo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą bei savo pasiūlymus pateikia šiems klausimams svarstyti kalėjime sudarytai komisijai. Prieš posėdį kalinamajam suteikiama galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu. Komisijos posėdyje pristatomas kalinamasis, kurio elgesys svarstomas ir kuriam sudaroma galimybė apsiginti. Kalinamajam atsisakius dalyvauti komisijos posėdyje, tai užfiksuojama komisijos posėdžio protokole; 225.1. Komisijos pirmininkas pasiūlo (arba ne) kalėjimo viršininkui įrašyti kalinamąjį į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą. Kalėjimo viršininkui pritarus komisijos siūlymui įrašyti kalinamąjį į minėtą įskaitą, komisijos pirmininkas sprendimą patvirtina. Kalinamasis pasirašytinai supažindinamas su režimo reikalavimais, kurie jam bus taikomi papildomai (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai); 225.2. Komisijos posėdžių protokolų ir kalėjimo viršininko sprendimų išrašai (arba sprendimų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami įrašyti į įskaitą kalinamieji, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose. Kalinamajam įteikiama sprendimo kopija. Visa dokumentinė medžiaga apie kalinamąjį, kuris įrašytas į tokią įskaitą, saugoma SVS. Kalinamojo perkėlimo į kitą kalėjimą atveju su visa dokumentine medžiaga, susijusia su įrašymu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, supažindinami atitinkami to kalėjimo, į kurį perkeliamas kalinamasis, asmenys. […].“

226 punktas – „Įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamiesiems taikomi papildomi režimo reikalavimai: […] 226.7. esant agresyviems kalinamiesiems, įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, motyvuotu kalėjimo viršininko sprendimu gali būti taikomas papildomas reikalavimas išvesti juos iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais (tramdomosiomis priemonėmis). Antrankiai tokiems kalinamiesiems uždedami užvedus rankas už nugaros.“

230 punktas – „Dėl kalinamojo palikimo linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitoje tikslingumo jo paties prašymu komisija svarsto kas vienus metus. Turėdamas informacijos, kad įrašytas į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamasis tikrai nebeturi noro bėgti, sukčiauti ar užpulti, SVS pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, o kalėjime kuruojantis kriminalinės žvalgybos pareigūnas – pažymą komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti kalėjimo viršininkui palikti įskaitoje kalinamąjį, ar siūlyti jį iš jos išbraukti:

230.1. nusprendusi, kad yra pagrindas kalinamąjį išbraukti iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos, komisija kreipiasi į kalėjimo viršininką su pasiūlymu dėl kalinamojo išbraukimo iš minėtos įskaitos, kartu pateikdama sprendimo projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, posėdžio protokolo išrašas ir kalėjimo viršininko sprendimo nuorašas (arba sprendimo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomi kalinamojo asmens byloje. Su sprendimu dėl kalinamojo išbraukimo iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos pasirašytinai supažindinamas pats kalinamasis, jam įteikiama sprendimo kopija;

230.2. komisijai nutarus, kad išbraukti kalinamąjį iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos nėra pagrindo, į komisijos posėdį kviečiamas kalinamasis, dėl kurio svarstoma, ir jam suteikiama teisė pasiaiškinti. Komisijai išklausius kalinamojo paaiškinimo ir nusprendus, kad išbraukti jį iš minėtos įskaitos vis dėlto nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija kalėjimo viršininkui teikia siūlymą neišbraukti kalinamojo iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos. Jei kalėjimo viršininkas komisijos siūlymui pritaria, jis tai patvirtina pasirašydamas sprendimą. Kalėjimo viršininko sprendimo nuorašas ir komisijos posėdžio protokolo išrašas (arba sprendimo ir protokolo kopijos ar nuorašai), su kuriais supažindinamas įskaitoje paliktas kalinamasis, jam pasirašius, saugomi jo asmens byloje.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime):

IV skyriaus 1 poskyrio:

3 punktas – „[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).“

5 punktas – „[…] gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra:

[…]

5.7. Teisę būti išklausytam ir informuotam. Viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti Lietuvos teisėje gali būti kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Pastebėtina, kad Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis taip pat numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.“

5.7.1. „[…] iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (šiuo aspektu žr. 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

9.1. dėl teisės būti išklausytam;

9.2. dėl teisės sportuoti.

 

Dėl teisės būti išklausytam

 

  1. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. sausio 27 d. gavo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą įrašyti jį į linkusiųjų užpulti įskaitą. Sprendime nurodyta, kad iš gyvenamosios patalpos jis gali būti išvedamas tik su antrankiais. Pareiškėjui neaišku, kuo vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas, nes jis niekam nėra grasinęs ar kažko užpuolęs, jam nebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje, nebuvo leista parašyti paaiškinimo.

 

  1. Iš Skundo tyrimui LKT pateiktos informacijos matyti:

– Pareiškėjas 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo paliktas linkusiųjų užpulti įskaitoje; sprendimas dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą priimtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 2-676;

– klausimas dėl sustiprintos priežiūros Pareiškėjui taikymo buvo svarstomas 2025 m. sausio 22 d.;

– Pareiškėjas paaiškinimų dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą ar antrankių naudojimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai nepateikė;

– Pareiškėjas buvo pakviestas į komisijos posėdį, kai 2022 m. buvo svarstoma dėl jo įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą;

– Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, kai 2024 m. buvo svarstomas jo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos klausimas;

– Pareiškėjas nebuvo kviečiamas į posėdį, kai 2025 m. sausio 22 d. buvo svarstomas sustiprintos priežiūros (antrankių) taikymo jam klausimas;

– Pareiškėjas pagal grafiką gali sportuoti aikštyne pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 10 iki 11 val. Pareiškėjui sudaryta galimybė dalyvauti individualiuose užsiėmimuose.

 

  1. Instrukcijoje numatyta, kad į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė. Įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamiesiems taikomi papildomi režimo reikalavimai, be kitų, esant agresyviems kalinamiesiems, įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, motyvuotu kalėjimo viršininko sprendimu gali būti taikomas papildomas reikalavimas išvesti juos iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais (tramdomosiomis priemonėmis).

Dėl kalinamojo palikimo linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitoje tikslingumo jo paties prašymu komisija svarsto kas vienus metus. Komisijai nutarus, kad išbraukti kalinamąjį iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos nėra pagrindo, į komisijos posėdį kviečiamas kalinamasis, dėl kurio svarstoma, ir jam suteikiama teisė pasiaiškinti. Komisijai išklausius kalinamojo paaiškinimo ir nusprendus, kad išbraukti jį iš minėtos įskaitos vis dėlto nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija kalėjimo viršininkui teikia siūlymą neišbraukti kalinamojo iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos. Jei kalėjimo viršininkas komisijos siūlymui pritaria, jis tai patvirtina pasirašydamas sprendimą. Kalėjimo viršininko sprendimo nuorašas ir komisijos posėdžio protokolo išrašas (arba sprendimo ir protokolo kopijos ar nuorašai), su kuriais supažindinamas įskaitoje paliktas kalinamasis, jam pasirašius, saugomi jo asmens byloje.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu Pareiškėjas buvo paliktas linkusių užpulti asmenų įskaitoje. Priėmus šį sprendimą Pareiškėjui nebuvo taikoma papildoma priemonė – antrankių naudojimas išvedant iš kameros. Komisijos posėdžio metu Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti.

 

  1. Instrukcijos 226.7 papunktyje numatyta, kad esant agresyviems kalinamiesiems, įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, motyvuotu kalėjimo viršininko sprendimu gali būti taikomas papildomas reikalavimas išvesti juos iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais (tramdomosiomis priemonėmis). Antrankiai tokiems kalinamiesiems uždedami užvedus rankas už nugaros.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos matyti, kad 2025 m. sausio 16 d. buvo gautas Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gauta informacija apie tai, jog Pareiškėjas planuoja įvykdyti smurtinį nusikaltimą kitų asmenų atžvilgiu. Įvertinus šią informaciją Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 24 d. sprendimu Pareiškėjui buvo nustatytas papildomas režimo reikalavimas – naudoti antrankius išvedant iš kameros ir lydint kalėjimo teritorijoje iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d.

Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas nedalyvavo posėdyje svarstant papildomos priemonės – antrankių naudojimo išvedant iš gyvenamosios kameros – klausimą.   Pareiškėjas su Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu naudoti antrankius buvo supažindintas pasirašytinai, o, kaip nurodo ir pats Pareiškėjas, sprendimo kopija jam taip pat buvo įteikta.

 

  1. LKT, tiek atsakydama Pareiškėjui į jo skundus, tiek teikdama informaciją Seimo kontrolierei, paaiškino, kad kalėjimo administracija nėra įpareigota pakviesti nuteistąjį į komisijos posėdį, kur svarstoma dėl papildomo režimo reikalavimo jam taikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. Apibrėždamas gero administravimo principo turinį LVAT, be kita ko, taip pat nurodo, kad šis principas apima ir teisės būti išklausytam imperatyvą, kuris reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

LVAT praktikoje yra nurodyta, kad nuteistajam, prieš priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjui papildomas režimo reikalavimas dėl antrankių naudojimo išvedant iš kameros buvo priimtas kaip atskiras sprendimas.  Instrukcijoje įtvirtinta, jog įrašant asmenį į linkusiųjų pabėgti, sukčiauti ar užpulti įskaitą (Instrukcijos 225 punktas) bei Komisijai nutarus, jog nėra pagrindo išbraukti asmens iš įskaitos (Instrukcijos 230.2 papunktis), į Komisijos posėdį abiem atvejais kviečiamas ir kalinamasis bei jam suteikiama teisė apsiginti ir pasiaiškinti. Taigi šiuo atveju ir priimant atskirą sprendimą, kuris yra papildantis anksčiau priimtą sprendimą dėl palikimo įskaitoje, turėtų būti taikoma analogija ir turėtų būti sudaryta galimybė nuteistajam pasiaiškinti.

LVAT praktikoje nustatyta, kad iš gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, nesuteikdama Pareiškėjui galimybės pasisakyti bei išreikšti savo pozicijos svarstomu klausimu dėl antrankių naudojimo, pažeidė Pareiškėjo teisę būti išklausytam.

 

  1. Pastebėtina, kad Seimo kontrolierė savo praktikoje, tirdama panašaus pobūdžio skundus, LKT direktoriui jau teikė rekomendacijas dėl būtinumo užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų teisę būti išklausytiems ir pasiaiškinti prieš priimant sprendimą.

LKT 2024 m. spalio 15 d. rašte Nr. 1S-6543, kuriuo informuojama apie Seimo kontrolierės rekomendacijos vykdymą, pranešama, kad su teikta rekomendacija buvo supažindinti Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų viršininkai, kuriems pavesta užtikrinti teisę būti išklausytiems visiems nuteistiesiems Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdžiuose, prieš priimant sprendimą jų atžvilgiu. Pareiškėjo Skundas ir tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės parodė, kad ir toliau ne visais atvejais ši teisė nuteistiesiems yra užtikrinama, o šios teisės neužtikrinimas motyvuojamas tuo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo suteikti teisę nuteistajam pasiaiškinti.

Atsižvelgiant į tai, LKT direktoriui siūlytina apsvarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo būtinybę, numatant, kad visais atvejais, prieš priimant sprendimą taikyti bet kokią individualią nepalankią priemonę, nuteistiesiems ir suimtiesiems būtų užtikrinta teisė pasiaiškinti.

 

  1. Apibendrinant Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjas buvo supažindintas su priimtu sprendimu taikyti papildomą priemonę – antrankius, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Tokiu būdu pažeista jo teisė būti išklausytam, todėl Skundas dėl galimybės pasiaiškinti nesuteikimo pripažįstamas pagrįstu.

 

Dėl teisės sportuoti

 

  1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad priėmus sprendimą iš kameros jį išvesti tik su antrankiais, jis nebegali sportuoti pagal pirmiau sudarytą grafiką su kitais nuteistaisiais.

 

  1. Bausmių vykdymo kodekse numatyta, jog organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų prasmingomis, jo ir visuomenės interesus atitinkančiomis veiklomis – darbine veikla bausmės atlikimo vietoje, darbu ne bausmės atlikimo vietoje, bendruoju ugdymu, profesiniu mokymusi, aukštuoju mokslu, individualia veikla, dalyvautų įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis, dalyvautų nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializaciją organizuoja kalėjimų administracija. Nuteistųjų resocializacijos proceso metu taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, teikiama psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, skiriamos skatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas gali padėti nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Iš Skundo tyrimui pateiktos informacijos matyti, kad Pareiškėjui sudaryta galimybė mankštintis sporto aikštyne tris kartus per savaitę pagal patvirtintą grafiką. Atsižvelgus į režimo reikalavimus, Pareiškėjui sudaryta galimybė dalyvauti individualiuose užsiėmimuose.

Seimo kontrolierė pastebi ir nuolat atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį, kad nuteistųjų užimtumas vis dar nėra pakankamas ir kalėjimų administracijos turėtų nuolat siekti sudaryti sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems prasmingai leisti laiką.

 

  1. Įvertinus tai, kad Pareiškėjas turi galimybę sportuoti ir gali lankytis sporto aikštyne, o kolektyvinių užsiėmimų lankymas jam buvo apribotas dėl režimo užtikrinimo reikalavimų ir atsižvelgus į individualias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad taikoma priemonė – sprendimas iš kameros išvesti Pareiškėją su antrankiais – iš esmės apribojo jo teisę sportuoti, todėl ši Skundo dalis atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai ribojančių Pareiškėjo teisę dalyvauti komisijos posėdyje ir teisę pasiaiškinti prieš priimant sprendimą, pripažinti pagrįstu.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), ribojančių Pareiškėjo teisę sportuoti, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja apsvarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo būtinybę, numatant, kad visais atvejais, prieš priimant sprendimą taikyti bet kokią individualią nepalankią priemonę, nuteistiesiems ir suimtiesiems būtų užtikrinta teisė pasiaiškinti.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                           Erika Leonaitė