SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. vasario 7 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) ir LKT Kauno kalėjimo (toliau – Kauno kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo kreipimusi nagrinėjimu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. „[…] Kauno kalėjime esu laikomas nuo 2024-07-19 d. per visą šį laiką man nesuteikiama galimybė išsiplauti rūbų, o norint pasinaudoti mokama paslauga skalbimui, tai pasiūloma už kiekvieną skalbiamą rūbą sumokėti po 4 eurus 25 centus (tai pvz.: jei skalbčiau 2 maikes, megztinį, kelnes bei sporto rūbų komplektą tai gautųsi 7 daiktai, tai viso apie 30 eurų kaina). Daugybę kartų kreipiausi į Kauno kalėjimą, kad padėtų, bet siūloma skalbtis rankomis arba mokėti nežmoniškus pinigus […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „[…] Kreipiausi į Kauno kalėjimą skundas 2025-01-08 pateikė atsakymą 2025-01-13 Nr. SN-19-21, kuriame cituoju „nėra numatyta, jog kamerose turėtų būti įrengtos specialios vietos drabužiams […] džiovinti. Drabužius bei avalynę galite džiovinti kitais jums patogiais būdais“ […]“;

2.3. „[…] kreipiausi į Lietuvos Kalėjimų tarnybą 2025-01-02 d. Nr. NPS-19-38 pateiktas atsakymas 2025-01-17 Nr. 2S-395, kuriame teigiama, cituoju: „kiekvienas asmuo gauna į kamerą skalbimo miltelius, turi tam skirtą talpą, todėl smulkius daiktus galite išsiskalbti kamerose, išsidžiovinti taip pat. Kamerose yra ištempiamos virvės“ (pažymėtina, kad su prašymu esu kreipęsis, kad ištemptų virves, gautas atsakymas 2025-01-13 Nr. SN-19-21)“;

2.4. „[…] kreipiausi į kalėjimų tarnybą skųsdamas Kauno kalėjimo veiksmus […] prašymas 2025-01-15 Nr. NPS-19-72, pateiktas atsakymas 2025-01-23 Nr. 2S-525, pasikartojama, kad kameroje turi būti ištemptos virvės […]“;

2.5. „[…] tame pačiame kalėjime yra laikomi suimtieji dinamine priežiūra, tai šie suimtieji turi net skalbimo mašiną ir skalbiasi patys, taip pat ir nuteistieji dirbantys ūkio būryje skalbiasi skalbimo mašinoje, nemokėdami už paslaugas po 4.23 eur už 1 daiktą“;

2.6. „[…] prašant pakabinti virves Kauno kalėjimas atsisako, o jau aukštesnė instancija patys nurodo ir nesuprantama, jei nurodo tiesioginiai vadovai, o Kauno kalėjimo administracija vis tiek savo daro“.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. vasario 10 d. raštu Nr. SE-293 prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1S-1405 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Pažymime, jog apatiniai drabužiai bei patalynė yra skalbiami kalėjime esančioje skalbykloje. Jeigu asmuo yra mokus, jo drabužiai pateikus prašymą yra skalbiami pagal su tiekėju sudarytą sutartį, kadangi kalėjime esančioje skalbykloje nėra sąlygų visiems nemokamai skalbti viršutinius drabužius. Jeigu asmuo nemokus, viršutiniai drabužiai skalbiami kalėjimo skalbykloje“;

4.2. „ […] pareiškėjui yra sudarytos sąlygos gyvenamojoje kameroje džiovintis drabužius, džiovinimui reikalinga virvė yra ištempta (pridedamos pareiškėjo gyvenamosios kameros nuotraukos)“;

4.3. „ […] Kauno kalėjime […] buvo gautas ir užregistruotas suimtojo X […] 2025-01-08 skundas […], į kurį pateiktas Kauno kalėjimo viršininko 2025-01-13 atsakymas Nr. SN-19-21“;

4.3.1. Pareiškėjas 2025 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo viršininką prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo kameroje nėra įrengta vieta, skirta džiovinti drabužius;

4.3.2. Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 13 d. atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. sausio 8 d. kreipimąsi rašoma:

„[…] informuojame, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245, „dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“, nėra numatyta, jog kamerose turėtų būti įrengtos specialios vietos drabužiams bei avalynei džiovinti. Drabužius bei avalynę galite džiovinti kitais Jums patogiais būdais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalimi, šis atsakymas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui (L. Sapiegos g. 1, 10312 Vilnius)“;

4.4 „Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo 2025-01-02 skundas […], į kuri pateiktas Turto valdymo skyriaus 2025-01-17 atsakymas Nr. 2S-395“;

4.4.1. Pareiškėjas 2025 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo viršininką skųsdamasis Kauno kalėjime galiojančia viršutinių drabužių skalbimo tvarka, pagal kurią jis privalo sumokėti už pirmiau nurodytų drabužių skalbimą;

4.4.2. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 17 d. atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. sausio 2 d. kreipimąsi rašoma:

„[…] siekiant užtikrinti vieningą organizavimo tvarką, kiekvienas asmuo gauna į kamerą skalbimo miltelius, turi tam skirtas talpas, todėl smulkius daiktus galite išsiskalbti kamerose, išsidžiovinti taip pat. Kamerose yra ištempiamos virvės.

Kamerinio tipo patalpose esantiems asmenims nėra sudaryta galimybė savarankiškai skalbtis, todėl siūlome: mokiems – susimokėti už paslaugas ir skalbtis pagal galiojančią sutartį (drabužių paėmimą ir pateikimą įmonei išvežimui ir išskalbimui – organizuojame mes), nemokiems – išskalbiame mes, kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje. […].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius)“;

4.5. „[…] Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo 2025-01-14 prašymas […], į kurį pateiktas Turto valdymo skyriaus 2025-01-23 atsakymas Nr. 2S-525“.

4.5.1. Pareiškėjas 2025 m. sausio 14 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo viršininką prašydamas nurodyti, kur, kada ir kaip jis galėtų išsiskalbti drabužius;

4.5.2. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 23 d. atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. sausio 14 d. kreipimąsi rašoma:

„[…] siekiant užtikrinti vieningą organizavimo tvarką, kiekvienas asmuo gauna į kamerą skalbimo miltelius, turi tam skirtas talpas, todėl smulkius daiktus galite išsiskalbti kamerose, išsidžiovinti taip pat. Kamerose yra ištempiamos virvės.

Kamerinio tipo patalpose esantiems asmenims nėra sudaryta galimybė savarankiškai skalbtis, todėl siūlome: mokiems – susimokėti už paslaugas ir skalbtis pagal galiojančią sutartį (drabužių paėmimą ir pateikimą įmonei išvežimui ir išskalbimui – organizuojame mes), nemokiems – išskalbiame mes, kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius)“.

5. LKT 2025 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1S-1443 Seimo kontrolierę informavo:

5.1. „Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus kalėjimuose viršutiniai drabužiai suimtiesiems skalbiami nemokamai kalėjimuose įrengtose skalbyklose“;

5.2. pagal Kauno kalėjimo 2022 m. gegužės 12 d. pasirašytos viršutinių drabužių skalbimo, cheminio valymo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20 – 41 2.2 papunktį bet kurios rūšies vieno viršutinio drabužio vieneto skalbimo kaina yra 4.24 eur.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės):

19.5 punktas – „Kalinių asmeniniai daiktai, drabužiai bei miegamosios vietos turi būti švarūs ir tvarkingi“.

20.3 punktas – „Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus pakeičiami“.

7. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ):

25 straipsnio „Suimtųjų buities poreikių užtikrinimo tvarka“ 1 dalis – „Suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų higienos normų reikalavimus“.

8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos“.

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles“.

9. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […]; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

10. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 40 punktas – „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais“.

Tyrimo išvados

11. Skunde rašoma, kad Pareiškėjas raštu ne kartą kreipėsi į Kauno kalėjimo pareigūnus dėl jam kylančių problemų, susijusių su drabužių skalbimu ir džiovinimu, tačiau į jo kreipimusis nebuvo tinkamai atsakyta.

12. Seimo kontrolierė ne kartą savo pažymose konstatavo, kad visi suimtieji (nuteistieji) turi teisę į saugią gyvenamąją aplinką, kurią, be kita ko, užtikrina higienos reikalavimų laikymasis. Higienos reikalavimų turi laikytis tiek pati bausmės atlikimo vieta, tiek suimtieji (nuteistieji).

Pažymėtina, kad pareiga sudaryti sąlygas suimtiesiems (nuteistiesiems) palaikyti asmeninę higieną tenka bausmės atlikimo vietai, t. y., ji turi užtikrinti, kad visi suimtieji (nuteistieji) bus aprūpinti higienos priemonėmis, turės tinkamas sąlygas nusiprausti, skalbti rūbus bei patalynę.

Pagal standartus, nustatytus Europos kalėjimų taisyklėse (šios pažymos 6 punktas), visi bausmės atlikimo vietose laikomų asmenų drabužiai turi būti švarūs ir geros būklės.

Atkreiptinas dėmesys, kad bene vienintelis būdas užtikrinti drabužių švarą yra jų skalbimas. Dėl šios priežasties visiems bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu bausmės atlikimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais bei viršutiniais drabužiais. Pareiga sudaryti minėtas sąlygas šiuo atveju tenka Kauno kalėjimui.

Kauno kalėjime mokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutiniai drabužiai yra skalbiami tiekėjo pagal galiojančią sutartį, o nemokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutiniai drabužiai yra skalbiami Kauno kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje. Seimo kontrolierė vertina, kad ši Kauno kalėjime galiojanti viršutinių drabužių skalbimo tvarka neužtikrina, kad visi Kauno kalėjime laikomi suimtieji (nuteistieji), įskaitant ir Pareiškėją, galėtų be kliūčių išsiskalbti viršutinius drabužius, ir neatitinka pirmiau nurodytų tarptautinių standartų bei teisės aktų reikalavimų, nes:

12.1. viršutinių drabužių skalbimas Kauno kalėjime yra brangus (pagal Kauno kalėjimo 2022 m. gegužės 12 d. pasirašytos viršutinių drabužių skalbimo, cheminio valymo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20 – 41 2.2 papunktį bet kurios rūšies vieno viršutinio drabužio vieneto skalbimo kaina yra 4.24 eur.). Kaip teisingai nurodo Pareiškėjas, Kauno kalėjime laikomas mokus suimtasis (nuteistasis), siekdamas palaikyti higieną ir išsiskalbti pagrindinius viršutinius drabužius, kiekvieną kartą bus priverstas mokėti vidutiniškai apie 30 eur. Akivaizdu, kad toks brangus viršutinių drabužių skalbimas yra prieinamas ne kiekvienam mokiam suimtajam (nuteistajam). Taigi, nors teisė į saugią gyvenamąją aplinką yra garantuojama visiems bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims, tačiau Kauno kalėjimas sudaro realias sąlygas palaikyti asmeninę higieną tik daliai mokių suimtųjų (nuteistųjų).

12.2. dėl viršutinių drabužių skalbimo neprieinamumo dalis Kauno kalėjime laikomų mokių suimtųjų (nuteistųjų), tikėtina, negali ir ateityje negalės tinkamai laikytis higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad suimtojo (nuteistojo) laikymo sąlygos tokioje situacijoje neabejotinai pažeistų jo žmogiškąjį orumą, sukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir neatitiktų tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

12.3. kitose LKT įstaigose suimtieji (nuteistieji), t. y. tiek mokūs, tiek nemokūs, gali nemokamai išsiskalbti viršutinius drabužius, todėl manytina, kad dėl nevienodos suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo tvarkos bausmės atlikimo vietose yra sudaromos sąlygos pažeisti asmenų lygybės principą.

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Konstitucijos 29 straipsnio normose įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais; Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė; Konstitucinis Teismas pažymi, kad vienodas situacijas teisiškai reikia vertinti vienodai, ir draudžia iš esmės tokias pat situacijas vertinti skirtingai; asmenų lygybės principo turinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) kontekste yra aptaręs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas; šis teismas savo praktikoje pažymi, kad Konvencija saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio, jiems naudojantis joje numatytomis laisvėmis ir teisėmis; tam, kad būtų nagrinėjamas galimas asmenų lygybės principo pažeidimas, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje, bei turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į asmens skundo esmę, jis atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip; apibendrinant pirmiau išdėstytą Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, konstatuotina, kad asmenų lygybės principo pažeidimas pasireiškia tuo, jog asmenys, kurie iš esmės yra tokioje pačioje situacijoje, traktuojami skirtingai.

Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai tapatų suimtojo (nuteistojo) teisinį statusą turintys asmenys neturi vienodų galimybių išsiskalbti viršutinius drabužius, nes jie yra laikomi skirtingose bausmės atlikimo vietose. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) skirtingose bausmės atlikimo vietose taikant nevienodą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas.

13. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT ir Kauno kalėjimas), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautą prašymą (skundą) jis turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo (skundo) gavimo institucijoje (šios pažymos 8 ,9 punktai).

14. Skundo tyrimo metu nustatyta:

14.1. Pareiškėjas 2025 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo viršininką skųsdamasis Kauno kalėjime galiojančia viršutinių drabužių skalbimo tvarka, pagal kurią jis privalo sumokėti už pirmiau nurodytų drabužių skalbimą. Į šį Pareiškėjo kreipimąsi buvo formaliai atsakyta LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 17 d. raštu, nurodant Kauno kalėjime galiojančią drabužių skalbimo tvarką, t. y., LKT pareigūnai neįsigilino į Pareiškėjo skunde keliamą problemą dėl viršutinių drabužių skalbimo tvarkos Kauno kalėjime ydingumo (žiūrėti šios pažymos 12 punktą) bei nesiėmė priemonių jai išspręsti, o kartu ir sudaryti realias sąlygas Pareiškėjui išsiskalbti viršutinius drabužius. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 17 d. atsakymas neatitinka Pareiškėjo kreipimosi turinio, yra neišsamus ir nepagrįstas, todėl neatitinka teisės aktų reikalavimų.

14.2. Pareiškėjas 2025 m. sausio 14 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo viršininką prašydamas nurodyti, kur, kada ir kaip jis galėtų išsiskalbti drabužius. Į šį Pareiškėjo kreipimąsi per teisės aktuose nustatytą terminą buvo atsakyta LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 23 d. raštu, t. y., paaiškinta, kad smulkius daiktus Pareiškėjas turi galimybę išsiskalbti kameroje, nes kiekvienam asmeniui į kamerą yra išduodamos tam skirtos talpos ir skalbimo milteliai, nurodyta, kad Kauno kalėjimo kamerinio tipo patalpose esantiems asmenims nėra sudaryta galimybė savarankiškai skalbtis, todėl siūloma: mokiems – susimokėti už paslaugas ir skalbtis pagal galiojančią sutartį, nemokiems – viršutiniai drabužiai yra išskalbiami Kauno kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje, išdėstyta pateikto atsakymo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjui pateiktas Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 23 d. atsakymas formaliai atitinka VAĮ ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad šiuo atveju LKT pareigūnai elgėsi nerūpestingai ir neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad Pareiškėjas jau ne pirmą kartą kreipiasi dėl tapačios problemos, ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, kokios problemos Pareiškėjui nepavyksta išspręsti, ir rastų būdą jam padėti.

15. Pareiškėjas 2025 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo viršininką prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo kameroje nėra įrengta vieta, skirta džiovinti drabužius. Į šį Pareiškėjo kreipimąsi buvo atsakyta Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 13 d. raštu, kuriame paaiškinama, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ nėra įtvirtinta bausmės atlikimo vietos pareiga suimtųjų (nuteistųjų) kamerose įrengti drabužių ir avalynės džiovinimo vietą, todėl pirmiau nurodytus daiktus Pareiškėjas gali džiovintis jam patogiais būdais.

15.1. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 13 d. atsakymas Pareiškėjui yra grindžiamas nuo 2023 m. birželio 2 d. negaliojančiu teisės aktu (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“).

15.2. Antra, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 10 punktas) bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos ne tik skalbti, bet ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiga sudaryti minėtas sąlygas šiuo atveju tenka Kauno kalėjimo pareigūnams. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 13 d. atsakyme Pareiškėjui yra nurodoma, kad Kauno kalėjimo pareigūnams pirmiau nurodyta pareiga nekyla. Juo labiau, kad po Pareiškėjo kreipimosi Kauno kalėjimo pareigūnai šią pareigą įvykdė ir Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ištempė drabužių džiovinimui skirtą virvę (šios pažymos 4.2 papunktis).

15.3. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjui pateiktas Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 13 d. atsakymas neatitinka tikrovės, Pareiškėjo kreipimosi turinio ir yra nepagrįstas Pareiškėjo prašymui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl neatitinka VAĮ ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl LKT ir Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo kreipimusi nagrinėjimu, yra pagrįstas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundą dėl LKT ir Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo kreipimusi nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

18.1. užtikrinti, kad visi (tiek mokūs, tiek nemokūs) suimtieji (nuteistieji), įskaitant ir Pareiškėją, galėtų nemokamai išsiskalbti viršutinius drabužius Kauno kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje;

18.2. imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, elgtųsi rūpestingai, įsigilintų į juose keliamas problemas ir imtųsi priemonių pagal kompetenciją, siekiant jas išspręsti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė