aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1730 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS MARIJAMPOLĖS KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 31 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo nagrinėjimu ir galimybės laikyti vairavimo egzaminą ribojimu (toliau – Skundas).

 

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Marijampoles kalėjimas prieš kelis mėnesius leido atviro tipo be sargybos atlikimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems laikyti vairuotojo pažymėjimą. Man yra reikalinga perlaikyti vairuotojo pažymėjimą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Kreipiuosi prašydamas įvertinti Marijampoles kalėjimo sprendimą neleisti man perlaikyti teisių. Nors neseniai kiti nuteistieji esantys analogiškoje teisinėje ir faktinėje, padėtyje tokia galimybe buvo suteikta. Man nurodė, kad neatitinku Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 str. reikalavimų“;

2.3. „Vairuotojo pažymėjimo įgijimas yra tiesiogiai susijęs su galimybe įsidarbinti, savarankiškai vykti į darbą, ir pasirengti gyvenimui laisvėje, todėl toks draudimas neatitinka resocializacijos tikslo“.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 7 d. raštu Nr. SE-47 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 29 d. gavo LKT atsakymą Nr. 1S-579 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse, Viešojo administravimo įstatyme (toliau ir – VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės), pateikiamas 2 priede.

 

5. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir teisinį reguliavimą (2 priedas), pateikiamos išvados.

 

6. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir kreipėsi į administraciją su prašymu leisti laikyti vairuotojo egzaminą. Marijampolės kalėjimo administracija leidimo nesuteikė, nors kiti nuteistieji tokius leidimus gauna.

 

7. Skundo tyrimo metu nustatyta:

7.1. Pareiškėjui nuo 2025 m. lapkričio 4 d. yra suteikta teisė be palydos vykti į darbą už laisvės atėmimo vietos ribų nustatytu maršrutu ir laiku;

7.2. Pareiškėjas bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, tačiau yra apgyvendintas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje;

7.3. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės Marijampolės kalėjime atlikimo metu nėra laikęs vairavimo egzamino;

7.4. LKT paaiškino, kad pagal šiuo metu taikomą praktiką mokytis vairavimo ir laikyti vairavimo egzaminą išleidžiami nuteistieji iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos, jiems išduodant vienkartinį leidimą;

7.5. LKT informavo, kad vykimas į vairavimo kursus nėra priskirtinas galimoms išvykos priežastims, kurios numatytos BVK 69 straipsnyje, nes vairavimo mokyklos ar kitos įstaigos, susijusios su vairuotojo pažymėjimo gavimu, nėra priskirtos nei darbo, nei mokymosi, nei resocializacijos įstaigoms.

LKT vertinimu, nuteistųjų išvykimas mokytis vairavimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos būtų galimas tik tuo atveju, jei tokie mokymai būtų sudėtinė profesinio mokymo programos dalis, vykdoma atitinkamoje švietimo įstaigoje.

7.6. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Marijampolės kalėjimo administraciją su prašymu suteikti galimybę laikyti teorinį ir praktinį vairavimo egzaminus. Pareiškėjas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas dėl planuojamos individualios veiklos – baldų gamybos. Nuteistasis informavo, kad jam liko išlaikyti teorijos egzaminą, atlikti vieną mokyklinį važiavimą ir išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą.

Marijampolės kalėjimo 2025 m. gruodžio 18 d. atsakyme Pareiškėjui pacituotas BVK 69 straipsnis ir konstatuota, kad prašymas leisti perlaikyti vairuotojo pažymėjimą netenkinamas, nes neatitinka BVK 69 straipsnyje numatytų reikalavimų.

 

8. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, jeigu atitinka nurodytas sąlygas.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjui nuo 2025 m. lapkričio 4 d. suteikta teisė nustatytu maršrutu ir laiku iš laisvės atėmimo vietos vykti į darbą be palydos, tai yra, Pareiškėjas atitinka visas BVK 69 straipsnyje išvardytas sąlygas ir toks leidimas jam buvo duotas.

 

9. BVK 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse kalbama apie leidimą vykti už laisvės atėmimo vietos ribų, kai nuteistasis vyksta dirbti, mokytis arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones.

Pastebėtina, kad BVK 69 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kada leidimas gali būti duodamas ir kitais atvejais, tai yra, kai norima gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neteikiamos bausmės atlikimo vietoje, kai siekiama susirasti darbo vietą ar gauti kitas nuteistajam reikalingas nereguliaraus pobūdžio viešąsias paslaugas. Šiais atvejais leidimą duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas ir nustato grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, pasirašytinai supažindina nuteistąjį su informacija apie vietovės arba teritorijos, kurioje išvykos metu jam leidžiama būti, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti.

Tyrimo metu LKT pabrėžė, kad vairavimo mokyklos dažniausiai nėra priskiriamos švietimo įstaigoms, o bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje atliekantys nuteistieji gali vykti tik į BVK 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytas įstaigas, kuriose nuteistasis dirba, mokosi arba vykdo resocializacijos priemones.

Būtina pažymėti, kad BVK 69 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kai leidimas išvykti už kalėjimo ribų gali būti duodamas ir vykstant į kitas įstaigas, nesusijusias su darbu, mokymusi ar resocializacijos priemonėmis.

Pareiškėjas, prašydamas suteikti leidimą vykti laikyti vairavimo egzaminą, paaiškino prašymo priežastis ir nurodė, kodėl vairavimo pažymėjimas jam reikalingas, informavo, kiek kartų jam reikės išvykti laikyti egzaminus ir paaiškino, kad turi paruošęs visus reikiamus dokumentus. Marijampolės kalėjimo administracija, atsakydama į prašymą pacitavo visas BVK 69 straipsnio nuostatas ir nurodė, kad prašymas nebus tenkinamas, nes neatitinka šio straipsnio nuostatų. Atsakyme nepaaiškinama, kokių konkrečiai nuostatų Pareiškėjo prašymas neatitinka ir nenurodomi motyvai, kodėl jis negali būti tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informacija, jog Pareiškėjo išleidimas už kalėjimo ribų laikyti vairavimo egzaminus sukeltų kokių nors neigiamų pasekmių ar grėsmių, nebuvo pateikta nei Seimo kontrolierei, nei nuteistajam.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti bausmių vykdymo principai. Vienas jų – bausmių vykdymo individualizavimo – reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, bet ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. Vykdant bausmes taip pat turi būti vadovaujamasi humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas. Taikomos bausmių vykdymo priemonės neturi riboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei toks ribojimas nėra pagrįstas ir būtinas.

Vertinant Marijampolės kalėjimo administracijos sprendimą neleisti Pareiškėjui vykti į vairavimo egzaminus, būtina atkreipti dėmesį, kad Pareiškėjas prieš gaudamas leidimą išvykti dirbti už įstaigos ribų privalėjo atitikti visas BVK 69 straipsnio nuostatas bei reikalavimus ir šis leidimas jam buvo suteiktas. Taigi Marijampolės kalėjimo administracijos sprendimas netenkinti prašymo, nenurodant, kurių BVK 69 straipsnio reikalavimų Pareiškėjas neįvykdė, ir nevertinant šiame straipsnyje numatytų išimčių bei galimybių leisti išvykti į kitas įstaigas, vertintinas kaip prieštaraujantis bausmių vykdymo individualizavimo, humanizmo ir normalizavimo principams.

 

10. VAĮ 10 straipsnyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Prašymų nagrinėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymų turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, į prašymą konsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tai padaryti. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinti reikalavimai administraciniam sprendimui, tai yra, be kitų, sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir sprendimo motyvai.

Pastebėtina, kad VAĮ įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo institucija į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo ar skundo turinį. Taigi, viešojo administravimo institucijos, rengdamos atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

Viešojo administravimo institucija taip pat yra saistoma gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo institucijos pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai.

Vertinant Marijampolės kalėjimo administracijos sprendimą neleisti Pareiškėjui vykti laikyti vairavimo egzaminų nustatyta, kad atsakyme pacituojamas visas BVK 69 straipsnis, tačiau Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kokių konkrečių nuostatų ir teisės akto reikalavimų jo prašymas neatitinka, nepaaiškinta, ar nuteistasis galėtų imtis kokių nors veiksmų ar priemonių, kad jo prašymas galėtų būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Marijampolės kalėjimo administracija Pareiškėjui pateikė neišsamų ir nemotyvuotą atsakymą, nepaaiškino, kaip galėtų būti sprendžiama jo prašyme nurodyta situacija ir taip sukėlė pagrįstas jo abejones dėl tinkamo prašymo išnagrinėjimo ir tinkamo pareigūnams priskirtų funkcijų atlikimo.

 

11. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Marijampolės kalėjimo administracija Pareiškėjui pateikė nemotyvuotą ir neišsamų atsakymą, o priimdami neigiamą sprendimą nevertino visų BVK 69 straipsnio nuostatų, numatančių galimybę duoti leidimą išvykti už kalėjimo ribų ir į kitas įstaigas, taip nesilaikė bausmių vykdymo individualizavimo, humanizmo ir normalizavimo principų, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo nagrinėjimu ir galimybės laikyti vairavimo egzaminą ribojimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

13. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas į jo prašymą ir būtų dar kartą įvertinta jo galimybė išvykti už kalėjimo ribų ir laikyti vairavimo egzaminus.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant, priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                        Erika Leonaitė

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2026 m. sausio 29 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. sausio 29 d. raštą Nr. 1S-579. Rašte pateikta ši informacija:

1.1. „Informuojame, jog atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam X (toliau – pareiškėjas) nuo 2025-11-04 yra suteikiama teisė iš laisvės atėmimo vietos nustatytu maršrutu ir laiku išvykti be palydos, jis yra apgyvendintas atviruose namuose, t. y. atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis.“

1.2. „Pateiktais duomenimis pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, neturėjo galimybės laikyti vairavimo egzamino ir gauti vairuotojo pažymėjimo.“

1.3. „Nurodome, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 35 straipsnio 3 dalies 5 punktu, atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę, be kita ko, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikiną išvykimą detaliau reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – LAVĮ VTT), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444. LAVĮ VTT XVII skyriaus, reglamentuojančio atviro tipo bausmės atlikimo vietose laisvės atėmimo bausmę atliekančių
nuteistųjų laikiną išvykimą, 125 punktu nustatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti išduodami vienkartiniai ir daugkartiniai leidimai išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų. Pagal šiuo metu taikomą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad paprastai dauguma įmonių, vykdančių vairavimo mokymus neturi švietimo įstaigos statuso, išleidžiant mokytis į vairavimo mokyklas, kurios neturi švietimo įstaigos statuso, bei į vairavimo egzaminą nuteistieji iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos išleidžiami išduodant vienkartinį leidimą, įvertinus visas aplinkybes.“

1.4. „Pažymėtina, jog BVK 69 straipsnis numato, jog nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, jeigu jie atitinka visas numatytas sąlygas. Šiuo atveju pažymėtina, jog vykimas į vairavimo kursus nėra priskirtinas galimoms išvykos priežastims – BVK 69 straipsnyje leidimas mokytis ne bausmės atlikimo vietoje suteikiamas mokantis bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje arba studijuojant pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą. Vairavimo mokyklos ar kitos įstaigos, susiję su vairuotojo pažymėjimo laikymu, nėra priskirtos nei vienai iš šių minimų mokymosi įstaigų. Lietuvos kalėjimų tarnybos vertinimu, nuteistųjų išvykimas mokytis vairavimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos būtų galimas tik tuo atveju, jei tokie mokymai būtų sudėtinė profesinio mokymo programos dalis, vykdoma atitinkamoje švietimo įstaigoje. Pažymėtina, kad dauguma privačių vairavimo mokyklų neturi švietimo įstaigos (profesinio mokymo teikėjo) statuso, todėl nuteistųjų išleidimas į tokio tipo įmones neatitiktų BVK 69 straipsnyje numatytų sąlygų. Be to, konkrečios vykdytinos resocializacijos priemonės yra numatomos nuteistųjų individualiuose resocializacijos planuose.

Atsižvelgiant į tai, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems nėra suteikiama galimybė leisti laikyti (perlaikyti) vairavimo egzamino.“

 

2. Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 25 d. prašyme, adresuotame Marijampolės kalėjimo administracijai, nurodoma (citatų kalba netaisyta):

„Aš […] šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės kalėjime, besargyboje be palydos dirbu laisvėje bei naudojosi mobiliuoju telefonu galiu laisvės parduotuvėse apsipirkti
maloniai prašau suteikti galimybę persilaikyti vairuotojo teises (teorinį ir praktinį egzaminą).

Šis leidimas yra be galo man svarbus nes planuoju užsiimti individualia veikla – baldų gamyba. Norint vykdyti šią veiklą, man reikalingos vairuotojo teisės tam, kad galėčiau parsivežti baldines plokštes ir kitas reikalingas medžiagas darbui, taip pat nuvykti į trumpalaikes išvykas į namus ir sugrįžti atgal. Taip kuo greičiau integruotis į visuomenę ir gyvent pilnavertį gyvenimą.

Visi reikalingi dokumentai ir pažymos jau yra paruošti, man liko išlaikyti teorijos egzaminą Regitroje, vieną mokyklinį važiavimą kuris yra būtinas be jokių išimčių perlaikant vairuotojo pažymėjimą, ir praktikos egzaminą Regitroje. Suteikta galimybė tai atlikti ženkliai palengvintų mano kasdienybę ir sudarytų sąlygas pasiruošti būsimos individualios veiklos vykdymui.“

 

3. Marijampolės kalėjimo 2025 m. gruodžio 18 d. atsakyme į Pareiškėjo prašymą nurodoma:

„Atsakydami į Jūsų 2025 m. lapkričio 25 d. prašymą Nr. 2G-4630, informuojame, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 str. „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos“ numato:

1. Nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

1) atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje;

2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga ją mažinant;

3) atlieka ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

4) yra atlikę ketvirtadalį laisvės atėmimo bausmės (ši sąlyga taikoma nuteistiesiems,
kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų);

5) iki galimo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą liko ne daugiau kaip vieni metai (ši sąlyga taikoma nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų);

6) nėra pripažinti pavojingais recidyvistais ar ribotai pakaltinamais;

7) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;

8) užsiima pasiūlyta darbine veikla šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems);

9) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta oro lašeliniu būdu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji darbo, mokymosi arba resocializacijos priemonių taikymo laiku privalo būti tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje ar vykti tam tikru maršrutu. Su informacija apie grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti, nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji, išvykę iš bausmės atlikimo vietos, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę turintys nuteistieji taip pat gali būti apgyvendinami bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam gali būti suteikiamas vienkartinis leidimas be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, kai to reikia siekiant gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neteikiamos bausmės atlikimo vietoje, susirasti darbo vietą ar gauti kitas nuteistajam reikalingas nereguliaraus pobūdžio viešąsias paslaugas. Suteikdamas šioje dalyje nurodytą leidimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistajam nustato grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, pasirašytinai supažindina jį su informacija apie vietovės arba teritorijos, kurioje išvykos metu jam leidžiama būti, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti.
4. Nuteistieji netenka teisės be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo,
   mokymosi ar resocializacijos, jeigu jie nutraukė darbo santykius, nebesimoko ar nebedalyvauja ne bausmės atlikimo vietoje vykdant resocializacijos priemones arba nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

Taip pat norime informuoti, kad Marijampolės kalėjimo administracija įgyvendina savo uždavinius vadovaudamiesi veiklą reguliuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Marijampolės kalėjimo administracija negali komentuoti, interpretuoti ar keisti galiojančius
norminius aktus ar įstatymus. Administracijos kompetencija yra užtikrinti visų paminėtų norminių aktų vykdymą.

Remiantis aukščiau išdėstyta informacija, konstatuojame, kad Jūsų prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 str. numatytų reikalavimų, todėl Jūsų prašymas leisti perlaikyti vairuotojo pažymėjimą netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalies reikalavimais, šis Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (L. Sapiegos g. 1, Vilnius).“

 

 

 

2 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

 

1. Bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnio „Bausmių vykdymo principai“:

1 dalis – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais:

[…]

4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes;

5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami;

6) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo. Šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama;

7) normalizavimo. Šio principo esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas“.

35 straipsnio „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji ir jiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos“:

1 dalis – „Į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu).“

2 dalis – „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji.“

3 dalis – „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę:

1) turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;

2) be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu;

3) nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;

4) tęsti darbą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, jei nuteistojo darbo vietoje galima tinkamai užtikrinti jo elgesio kontrolę;

5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus;

6) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius;

7) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius;

8) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.“

37 straipsnio „Nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimas“:

5 dalis – „Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas šias sąlygas:

1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios;

2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip dveji metai;

3) vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones;

4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo;

5) neturi drausminių nuobaudų;

6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus;

7) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius.“

6 dalis – „Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems pagal šio kodekso 83 straipsnį negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos ir kurie yra atlikę tris ketvirtadalius bausmės, likus ne daugiau kaip dvejiems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.“

69 straipsnio „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos“:

1 dalis – „Nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

1) atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje;

2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga ją mažinant;

3) atlieka ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

4) yra atlikę ketvirtadalį laisvės atėmimo bausmės (ši sąlyga taikoma nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų);

5) iki galimo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą liko ne daugiau kaip vieni metai (ši sąlyga taikoma nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų);

6) nėra pripažinti pavojingais recidyvistais ar ribotai pakaltinamais;

7) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;

8) užsiima pasiūlyta darbine veikla šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems);

9) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta oro lašeliniu būdu.“

2 dalis – „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji darbo, mokymosi arba resocializacijos priemonių taikymo laiku privalo būti tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje ar vykti tam tikru maršrutu. Su informacija apie grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti, nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji, išvykę iš bausmės atlikimo vietos, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę turintys nuteistieji taip pat gali būti apgyvendinami bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų.“

3 dalis – „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam gali būti suteikiamas vienkartinis leidimas be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, kai to reikia siekiant gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neteikiamos bausmės atlikimo vietoje, susirasti darbo vietą ar gauti kitas nuteistajam reikalingas nereguliaraus pobūdžio viešąsias paslaugas. Suteikdamas šioje dalyje nurodytą leidimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistajam nustato grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, pasirašytinai supažindina jį su informacija apie vietovės arba teritorijos, kurioje išvykos metu jam leidžiama būti, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti.“

4 dalis – „Nuteistieji netenka teisės be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos, jeigu jie nutraukė darbo santykius, nebesimoko ar nebedalyvauja ne bausmės atlikimo vietoje vykdant resocializacijos priemones arba nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.“

 

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

 

3. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.