aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1674 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 18 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su laikymo sąlygomis, nepagarbiu elgesiu, apribota galimybe gauti psichologinę pagalbą (toliau – Skundas).

Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 18 d. gavo Pareiškėjo papildomą kreipimąsi, kuriuo patikslinamos Skundo aplinkybės.

 

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma, kad Pareiškėjas:

2.1. kameroje nuo 2025 m. spalio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d. buvo laikomas vienas, nors to nenori ir daug kartų kreipėsi į kalėjimo administraciją su prašymais laikyti kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau į prašymus nereaguojama;

2.2. prašė bent per šventes leisti pabūti ir pabendrauti su kitais nuteistaisiais ir 2025 m. gruodžio 29 d. buvo apgyvendintas su kitu nuteistuoju, tačiau nuo 2026 m. sausio 30 d. vėl laikomas vienas;

2.4. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau keletą metų ir jam reikalinga psichologų pagalba, tačiau Šiaulių kalėjime psichologų konsultacijų nesulaukia;

2.5. nuolat susiduria su nepagarbiu pareigūnų bendravimu, dažnai iškraipoma jo pavardė ne tik bendraujant žodžiu, bet ir raštuose.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 7 d. raštu Nr. SE-36 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 28 d. gavo LKT atsakymą Nr. 1S-558 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoje Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoje Nr. R(98)7 valstybėms narėms „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų įkalinimo įstaigose“, Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatuose (toliau – Nuostatai), pateikiamas 2 priede.

 

5. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir teisinį reguliavimą (2 priedas), pateikiamos išvados.

 

6. Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką kameroje yra laikomas vienas, kreipėsi į administraciją su prašymais laikyti kameroje su kitais nuteistaisiais, tačiau į prašymus nereaguojama. Jam reikalinga psichologų pagalba, tačiau Šiaulių kalėjime jos nesulaukia.

 

7. Skundo tyrimo metu nustatyta:

7.1. Pareiškėjas Šiaulių kalėjime laikomas nuo 2025 m. vasario 3 d.;

7.2. Pareiškėjas bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje drausmės grupėje. Pareiškėjas Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu nuo 2026 m. birželio 3 d. buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą;

7.3. Pareiškėjas dažnai buvo laikomas vienas, tačiau ne nuolat, t. y. ne visą buvimo Šiaulių kalėjime laiką. Pareiškėjas patikslino, kad kameroje vienas buvo laikomas nuo 2025 m. spalio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2026 m. sausio 30 d. iki papildomo kreipimosi į Seimo kontrolierę dienos (2026 m. vasario 18 d.).

LKT informavo, kad patikrinus informacinę sistemą nenustatyta, jog Pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais kameroje jį laikyti ne vieną.

7.4. Šiaulių kalėjime nuo 2025 m. gegužės 5 d. nebėra konsultuojančio psichologo, todėl iki to laikotarpio, kol bus rastas naujas darbuotojas, Šiaulių kalėjimo nuteistieji neturi galimybės gauti psichologo konsultacijų. Nuteistiesiems ir suimtiesiems sudaryta galimybė psichologinę pagalbą gauti skambinant nemokamomis emocinės pagalbos linijomis. LKT paaiškino, kad imasi priemonių, siekiant užpildyti esamus psichologų etatus;

7.5. Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimo darbuotojus ar pareigūnus dėl nepagarbaus pareigūnų bendravimo, neteisingai tariamos ir rašomos jo pavardės nesikreipė. Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje rastas tik vienas Pareiškėjo 2025 m. balandžio 11 d. skundas, kuriame jis minėjo, kad pareigūnė „pradėjo grubiai […] kalbėti“ bei 2025 m. gegužės 27 d. paaiškinimas, kuriame jis išreiškė nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais. Abiem atvejais Pareiškėjas pateikė prašymus šių kreipimųsi nenagrinėti.

7.6. Pareiškėjas Šiaulių kalėjime lankė šias užimtumo veiklas bei resocializacijos priemones: „Žolinių puokščių gamyba“, „Baudų mėtymo varžybos“, „Baltas Angelas“, „Diskusija apie savikritiką per humorą“, „Filmas „Tarp pilkų debesų“, „Vyrų pokalbių ratas“, „Jaunųjų mokslininkų renginys „Mokslas aplink mus“, „Nesmurtinė komunikacija“, „Meno užsiėmimai“, „Susitikimai su katalikų kunigu“, „Susitikimai su stačiatikių šventiku“, „Elgesio korekcijos programa „Equip“.

 

8. Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kaliniai kartu gali būti laikomi tik jei yra tinkamos sąlygos ir kaliniai gali sugyventi vienas su kitu. Jei kaliniai apgyvendinami kartu su kitais kaliniais, tai, pagal galimybes, jie turėtų turėti pasirinkimą. Šiose taisyklėse taip pat pabrėžiama, kad įkalinimas jau pats savaime kaip laisvės atėmimas yra bausmė, todėl režimas nuteistiems kaliniams neturi didinti kalinių kančių, būdingų įkalinimo metu.

Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje drausmės grupėje, tai yra, nuteistasis visą dieną yra laikomas rakinamoje kameroje, iš kurios išvedamas pasivaikščioti ir į užimtumo veiklas bei programas.

Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir
baudimą yra konstatavęs, kad įkalinto asmens laikymas vienutėje gali sukelti itin sunkias pasekmes psichikos, somatinei ir socialinei asmens sveikatai. Kuo ilgiau taikoma ši priemonė, tuo didesnis neigiamas jos poveikis asmeniui. Tais atvejais, kai ši priemonė taikoma asmens apsaugos tikslais, valstybė turi pareigą sudaryti kuo didesnes socialinių kontaktų galimybes, taip pat turi būti užtikrinta periodinė šios priemonės taikymo būtinumo peržiūra (CPT/Inf(2011)28).

Pastebėtina, kad pareiškėjas nėra izoliuotas, tačiau, kaip nurodo nuteistasis, 2025 metų spalio–gruodžio mėn. vienas buvo laikomas daugiau kaip du mėnesius, vienas buvo laikomas beveik mėnesį ir papildomo kreipimosi pateikimo metu. Pareiškėjo teigimu, toks jo laikymas, kai neturi galimybių bendrauti su kitais nuteistaisiais, jam psichologiškai yra labai sunkus.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, todėl jo ir kitų asmenų saugumui užtikrinti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir papildomi režimo reikalavimai bei saugumo ribojimai. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Šiaulių kalėjime nebuvo užregistruotas nė vienas nuteistojo prašymas laikyti kameroje ne vieną.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog, laikantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principinių nuostatų, asmens kalinimo sąlygos turi nepažeisti jo žmogiškojo orumo, turi būti adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Kalinami asmenys turi būti laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.

 

9. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistajam, kuris ilgą laiką kameroje laikomas vienas, ypač svarbu užtikrinti kuo didesnį užimtumą ir kuo daugiau resocializacijos priemonių. Kalėjimų administracija pagal esamas galimybes turėtų stengtis sudaryti sąlygas nuteistajam dirbti bei užsiimti kita įvairia teigiama veikla. Siekiant visiems nuteistiesiems užtikrinti galimybes užsiimti prasminga veikla bei sudaryti tinkamas sąlygas jų socialinei reabilitacijai, BVK įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo principas, numatantis, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta, kad Pareiškėjas nedirba, dalyvauja pavienėse užimtumo veiklose, elgesio korekcijos programoje, tačiau šios veiklos vyksta ne dažniau nei kartą per savaitę, o dažnu atveju ir rečiau.

 

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne mažiau svarbios nei užimtumo veiklos yra ir resocializacijos priemonės, apimančios individualią ar grupinę psichoterapiją bei psichologinę pagalbą. Pastebėtina, kad ypač dėmesys turėtų būti kreipiamas į nuteistojo, kuris ilgą laiką laikomas vienas kameroje, psichologinę būseną ir, esant poreikiui, turėtų būti teikiama psichologo pagalba.

Europos kalėjimų taisyklėse numatyta, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata, o kalėjimo personalą turi sudaryti pakankamas skaičius tam tikrų specialistų, tokių kaip psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų įkalinimo įstaigose“ numatyta, kad visiems sulaikytiems asmenims turėtų būti užtikrinama tinkama medicininė apžiūra, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tikrinant psichinius sutrikimus, psichologinį prisitaikymą kalėjime.

Pareiškėjas Skunde nurodė, kad jo psichologinė būklė yra bloga, tačiau psichologų konsultacijų nesulaukia, nes, kaip patvirtino LKT, šio specialisto Šiaulių kalėjime nėra jau nuo 2025 m. gegužės mėnesio.

LKT Nuostatuose numatyta, kad LKT vykdo individualų ir grupinį darbą su suimtaisiais ir nuteistaisiais, teikia pagalbą jiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, vykdo individualią ar grupinę psichoterapiją, teikia psichologinę pagalbą, įgyvendina elgesio korekcijos programas ir kitas priemones, siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis. Nuostatuose taip pat numatyta, kad LKT direktorius planuoja žmogiškuosius išteklius, priima į pareigas ar atleidžia iš jų Tarnybos pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kalėjime nėra psichologo jau beveik metus laiko, darytina išvada, kad kalėjime neįgyvendinamos BVK nuostatos, apimančios resocializacijos priemonės – psichologinės pagalbos teikimą.

 

11. Pastebėtina, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.

Kartu būtina pažymėti, kad, kaip numatyta Vidaus tvarkos taisyklėse, tiek darbuotojų, tiek kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas turi būti grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu.

Šiuo tiriamuoju atveju Pareiškėjo Skunde nurodyta informacija ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistajam kyla problemų bendraujant su kai kuriais pareigūnais, tai jis buvo nurodęs ir kalėjimo administracijai adresuotame skunde, vėliau ir paaiškinime. Pastebėtina, kad nors Pareiškėjas įteikė prašymą jo skundo nenagrinėti, tačiau toks prašymas skundo teiginių nepaneigia.

Seimo kontrolierė atkreipia LKT direktoriaus dėmesį į tai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai įgyja pozityvias pareigas prižiūrėti ir rūpintis jų žinioje esančiais nuteistaisiais, elgtis su jais humaniškai, vengti konfliktinių ar dviprasmiškų situacijų.

 

12. Apibendrinant nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Pareiškėjas bausmę atlieka drausmės grupėje, laikomas rakinamoje kameroje, yra įrašytas į linkusių užpulti įskaitą ir šios aplinkybės lėmė, kad nuteistasis ilgą laiką, tačiau ne nuolat, kameroje buvo laikomas vienas. Pareiškėjui Šiaulių kalėjime neteikiamos psichologo konsultacijos, jis nedirba, resocializacijos programose ir veiklose dalyvauja retai, todėl beveik visą parą praleidžia kameroje be reguliaraus užimtumo ir dažnai visiškai vienas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareiškėjo laikymas kameroje vieno, neužtikrinant užimtumo, nesudarant galimybių reguliariai užsiimti kuo įvairesne pozityvia veikla, neužtikrinant galimybės ilgą laiką gauti psichologinės pagalbos, laikytinas nesuderinamu su bausmės vykdymo ir resocializacijos tikslais, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

13. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su laikymo sąlygomis, nepagarbiu elgesiu, apribota galimybe gauti psichologinę pagalbą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

14. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad Šiaulių kalėjime būtų įdarbintas psichologas ir būtų užtikrinta nuteistųjų teisė gauti pilnavertę psichologinę pagalbą.

 

15. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad pareigūnai su nuteistaisiais ir suimtaisiais bendrautų pagarbiai, vadovautųsi sąžiningumo ir žmogiškumo principais.

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad pagal galimybes Pareiškėjas kameroje nebūtų laikomas vienas ilgą laiką bei užtikrinti kuo didesnį nuteistojo užimtumą.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                    Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2026 m. sausio 28 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. sausio 15 d. raštą Nr. 1S-558. Rašte pateikta ši informacija:

1.1. „Informuojame, jog vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025-01-30 nutarimu Nr. NN-28 nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (toliau – Šiaulių kalėjimas) buvo perkeltas 2025-02-03.“

1.2. „Patikrinus dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą nustatyta, kad siekiant užtikrinti stabilią kalėjimo kriminogeninę būklę, pareiškėjas dažniausiai buvo laikomas vienas, tačiau ne nuolat, t. y. ne visą buvimo Šiaulių kalėjime laiką.“

1.3. „Pareiškėjas bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietos drausmės grupėje.“

1.4. „Patikrinus dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą nenustatyta, kad
pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais kameroje jį laikyti ne vieną. Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. 2025-07-04, Nr. 2G-2529), persiųstas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, kuriame jis mini, kad kreipėsi į pareigūnus dėl perkėlimo su kitais nuteistaisiais, tačiau prašymų kopijos buvo pateiktos bei nenustatyta, jog tokie prašymai buvo gauti ir registruoti.“

1.5. „Nurodome, jog nuo 2025-05-05 Šiaulių kalėjime nebėra konsultuojančio psichologo, todėl iki to laikotarpio, kol bus rastas naujas darbuotojas, Šiaulių kalėjimo nuteistieji neturi galimybės gauti psichologo konsultacijų, tačiau emocinę pagalbą gali gauti skambinant nemokamomis emocinės pagalbos linijomis. Pažymime, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi priemonių, siekiant užpildyti esamus psichologų etatus.“

1.6. „Pateiktais duomenimis, į Šiaulių kalėjimo darbuotojus ar pareigūnus pareiškėjas dėl nepagarbaus pareigūnų bendravimo, neteisingai tariamos ir rašomos jo pavardės nesikreipė.

Patikrinus dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą nuo 2025-02-03 iki 2026-01-26 nustatyta, jog pareiškėjas buvo pateikęs 2025-04-11 skundą Nr. NPS-24-3295, kuriame minėjo, kad pareigūnė „pradėjo grubiai <…> kalbėti“ bei 2025-05-27 paaiškinimą Nr. NPS-24-4802, kuriame išreiškė nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, tačiau abiem atvejais pareiškėjas pateikė prašymus šių kreipimųsi nenagrinėti.“

 

2. Seimo kontrolierei pateiktas Pareiškėjo užimtumo veiklų sąrašas. Pareiškėjas dalyvavo šiose veiklose: „Žolinių puokščių gamyba“, „Baudų mėtymo varžybos“, „Baltas Angelas“, „Diskusija apie savikritiką per humorą“, „Filmas „Tarp pilkų debesų“, „Vyrų pokalbių ratas“, „Jaunųjų mokslininkų renginys „Mokslas aplink mus“, „Nesmurtinė komunikacija“, „Meno užsiėmimai“, „Susitikimas su katalikų kunigu“, „Elgesio korekcijos
   programa „Equip“.

 

3. LKT 2025 m. liepos 25 d. atsakyme Nr. 2S-5834 į Pareiškėjo skundą nurodoma:

„Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2025-05-08 iki Skundo pateikimo dienos Jūs buvote laikomas Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 35 (16 dienų), Nr. 8 (5 dienas), Nr.25 (30 dienų). Nė viena iš nurodytų kamerų nėra vienvietė (aptariamu laikotarpiu visą dieną kameroje išbuvote vienas tik 2025-05-23 ir 2025-05-27), nė viena iš jų kompetentingų
institucijų nėra pripažinta kaip neatitinkanti įrengimo taisyklių ar higienos reikalavimų.“

 

 

 

 

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių:

18.6 punktas – „Kaliniai kartu gali būti laikomi tik jei yra tinkamos sąlygos ir kaliniai gali sugyventi vienas su kitu.”

18.7 punktas – „Jei kaliniai apgyvendinami kartu su kitais kaliniais, tai, pagal galimybes, jie turėtų turėti pasirinkimą.“

39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata.“

89.1 punktas – „Kiek tai įmanoma, personalą turi sudaryti pakankamas skaičius tam tikrų specialistų, tokių kaip psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai bei profesinio parengimo, fizinio lavinimo ir sporto instruktoriai.“

102.2 punktas – „Įkalinimas jau pats savaime kaip laisvės atėmimas, yra bausmė, todėl režimas nuteistiems kaliniams neturi didinti kalinių kančių, būdingų įkalinimo metu.“

 

2. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (98) 7 valstybėms-narėms „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų įkalinimo įstaigose“ (priimta 627-ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1998 m. balandžio 8 d.) (neoficialus vertimas):

1 punktas – „Visiems sulaikytiems asmenims turėtų būti užtikrinama tinkama medicininė apžiūra. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tikrinant psichinius sutrikimus, psichologinį prisitaikymą kalėjime, abstinencijos simptomus, atsirandančius dėl narkotikų, vaistų ar alkoholio vartojimo.“

44 punktas – „Kalėjimo gydytojas turėtų skatinti kalinius pasinaudoti socialinės ar psichoterapinės sistemos teikiama pagalba, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo narkotikais, vaistais ir alkoholiu rizikai.“

 

3. Bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“ – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

33 straipsnio „Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji ir jiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos“:

3 dalis – „Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje.“

5 dalis – „Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie vyksta nuotoliniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;

2) kasdien pasivaikščioti po vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas;

3) keturis kartus per savaitę paskambinti.“

52 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai ir priemonės“ 3 dalis:

„Nuteistųjų resocializacijos priemonės yra šios:

1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija;

2) nuteistųjų dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės;

3) pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas;

4) socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo priemonės;

5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas;

6) individuali ar grupinė psichoterapija;

7) psichologinė pagalba;

8) atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis.“

 

4. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“ – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

5. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

23 punktas – „Suimtieji suėmimo vykdymo vietoje rakinami kamerose, o nuteistieji bausmės atlikimo vietoje – gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis šių reikalavimų:

[…]

23.4. drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), o nuteistieji arešto bausme ir paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei būtina užtikrinti jų atskirą laikymą arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba jei tai būtina laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo užtikrinimo tikslais“.

 

6. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Nuostatai):

9 punktas – „Tarnyba, siekdama šių nuostatų 8.2 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:

9.1. atlieka nuteistųjų, kuriems vykdomos laisvės atėmimo bausmės, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus;

9.2. planuoja nuteistųjų resocializacijos procesą ir tikslines nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymo priemones, kartu su nuteistuoju įgyvendina suplanuotas priemones;

9.3. vykdo individualų ir grupinį darbą su suimtaisiais ir nuteistaisiais, teikia pagalbą jiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, vykdo individualią ar grupinę psichoterapiją, teikia psichologinę pagalbą, įgyvendina elgesio korekcijos programas ir kitas priemones, siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis, o suimtiesiems maksimaliai sumažinti neigiamą suėmimo vykdymo poveikį“.

23 punktas – „Tarnybos direktorius:

[…]

23.8. suderinus su Teisingumo ministerija, planuoja žmogiškuosius išteklius, pagrįstus racionaliu poreikiu Tarnybos tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti;

23.9. atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos nustatytas Tarnybos finansavimo apimtis, tvirtina Tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičių, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus. Tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų, išskyrus Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (-ų), administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, pareigybių aprašymus gali tvirtinti Tarnybos direktoriaus įgalioti asmenys;

23.10. priima į pareigas ar atleidžia iš jų Tarnybos pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas“.