aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1519 PRIEŠ PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 19 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pareigūnų veiksmų, susijusių su skundo nagrinėjimu ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojų neveikimo (toliau – Skundas).

 

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Šiuo raštu pakartotinai kreipiuosi dėl Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojų neveikimo ir teikiu papildomą skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos man atsiųsto atsakymo (2025-11-18 Nr. 9.4-2575/2025(3.65 E)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Beveik visą 2025 m. spalio mėnesį Kaune, <…> gatvėje, ties namu Nr. <…>, tinkamai neveikė šviesoforo perjungimo pultas, skirtas pėstiesiems. Jis nereagavo į prisilietimą, todėl pėstiesiems nuolat degė raudona šviesa“;

2.3. „Dėl šio gedimo telefonu 112 skambinau keturis kartus, maždaug savaitės intervalais“;

2.4. „Nors pirmųjų skambučių metu BPC operatoriai teikėsi išklausyti, vėliau, ypač skambinant 2025-10-28, man buvo nurodyta, kad tai ne jų kompetencija ir aš pats turiu kreiptis į kitas tarnybas mokamu numeriu 1871“.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierei pateikė PAGD 2025 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 9.4-2575/2025(3.65 E) kopiją (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Bendrojo pagalbos centro įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklėse, patvirtintose Bendrojo pagalbos centro viršininko 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 41V-93 (toliau – BPC taisyklės), pateikiamas 2 priede.

 

5. Tyrimui aktuali Lietuvos teismų praktika pateikiama 3 priede.

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas), teisinį reguliavimą (2 priedas) ir teismų praktiką (3 priedas), pateikiamos išvados.

 

7. Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į PAGD dėl Bendrojo pagalbos centro darbuotojų veiksmų / neveikimo, tačiau gautas atsakymas neišsamus ir neobjektyvus, nenurodyta apskundimo tvarka.

 

8. Skundo tyrimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatyta:

8.1. Pareiškėjas 2025 m. spalio mėnesį į Bendrąjį pagalbos centrą dėl netinkamai veikiančio šviesoforo skambino tris kartus. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai Pareiškėjui paaiškino, kad tokie klausimai nepriskirti Bendrojo pagalbos centro kompetencijai ir nurodė, kur Pareiškėjui reikėtų kreiptis;

8.2. Pareiškėjo 2025 m. spalio 29 d. skundą dėl Bendrojo pagalbos centro darbuotojų veiksmų Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 7 d. tarpininkavimo raštu persiuntė PAGD, prašydama jį išnagrinėti pagal kompetenciją. PAGD 2025 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjui pateikė atsakymą.

Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad viešojo administravimo institucija administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos matyti, kad atsakymas Pareiškėjui pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą.

8.3. Pareiškėjas 2025 m. spalio 29 d. skunde nurodė, kad, jo manymu, Bendrojo pagalbos centro operatoriai, nereaguodami į jo pranešimus, elgėsi biurokratiškai, todėl pašė
įvertinti pagalbos centro darbuotojų biurokratizmą tinkamai nereaguojant į pranešimus.

PAGD skundo nagrinėjimo metu patikrino Pareiškėjo skambučius, įvertino pokalbių turinį ir nustatė, kad Pareiškėjas skambino 3 kartus, visi skambučiai buvo nesusiję su Bendrojo pagalbos centro veikla, todėl jam buvo suteikta informacija, kur jis turėtų kreiptis.

Pareiškėjui atsakyme išsamiai paaiškinama Bendrojo pagalbos centro kompetencija ir atsakymo į pagalbos skambučius bei reagavimo į pagalbos prašymus taisyklės.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo pagalbos centro darbuotojai turi teisę atsisakyti teikti pagalbą ir nutraukti pokalbį, kai nustato, kad gautas prašymas negali būti laikomas pagalbos prašymu, nes yra nesusijęs su pagalbos tarnybų kompetencija (Bendrojo pagalbos centro įstatymo 15 straipsnis). Šiuo tiriamu atveju Pareiškėjas skambino dėl neveikiančio pėsčiųjų šviesoforo įjungimo pulto, o tokių klausimų sprendimas yra nesusijęs su skubiosios pagalbos tarnybų kompetencija. Pareiškėjui ši informacija buvo suteikta pokalbių metu ir pakartota PAGD atsakyme į skundą.

Pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

Vertinant PAGD atsakymą matyti, kad Pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta dėl jo skundo aplinkybių, susijusių su skambučiais į Bendrąjį pagalbos centrą ir jo aptarnavimo kokybe, atsakymas motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

8.4. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato. VAĮ taip pat numatyta, kad viešojo administravimo institucijos turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Taigi, vadovaujantis šiais bei gero viešojo administravimo principais, visos viešojo administravimo institucijos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir veikti teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose.

Šiuo tiriamu atveju Pareiškėjo kreipimaisi nebuvo susiję su Bendrojo pagalbos centro kompetencija, todėl atsakingi darbuotojai Pareiškėjui suteikė informaciją, kur jis turėtų kreiptis, kad problema būtų kuo operatyviau išspręsta.

8.5. PAGD 2025 m. lapkričio 18 d. rašte, kuriuo atsakoma į Pareiškėjo skundą,  neišaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, kurioje turi būti nurodyta konkreti skundą nagrinėjanti institucija ar įstaiga, skundo padavimo terminas ir teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką.

VAĮ 14 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo institucijos priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo institucijos vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Taisyklių 47 punkte taip pat nurodyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog VAĮ nustatytas reikalavimas, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą administracinį sprendimą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad administracinio sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nedera su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Kaip nustatyta šio tyrimo metu, Pareiškėjui nebuvo nurodyta PAGD 2025 m. lapkričio 18 d. atsakymo apskundimo tvarka, taigi PAGD pareigūnų veiksmai, neišaiškinant atsakymo apskundimo tvarkos, laikytini prieštaraujančiais VAĮ ir Taisyklių nuostatoms bei gero viešojo administravimo principui.

 

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad PAGD pateikė Pareiškėjui išsamų, motyvuotą ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, o Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pagrįstai ir vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis pranešimų neregistravo, apie tai Pareiškėją informavo ir siekiant padėti operatyviau išspręsti nurodytą problemą, suteikė informaciją apie atsakingą instituciją. Įvertinus šias aplinkybes, Pareiškėjo Skundas dėl neišsamaus PAGD atsakymo ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojų neveikimo atmestinas.

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad PAGD 2025 m. lapkričio 18 d. rašte Pareiškėjui nebuvo išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka ir tokiu būdu buvo nesilaikyta Viešojo administravimo ir Taisyklių nuostatų bei gero viešojo administravimo principo, Pareiškėjo Skundas dėl apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), pateikiant neišsamų atsakymą į skundą ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojų neveikimo, atmesti.

 

13. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo apskundimo tvarkos neišaiškinimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

14. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad nagrinėjant pareiškėjų skundus būtų laikomasi visų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų nuostatų ir visais atvejais būtų išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. PAGD 2025 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 9.4-2575/2025(3.65 E) atsakoma į Seimo kontrolierių įstaigos 2025 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. SE-2272 persiųstą Pareiškėjo 2025 m. spalio 29 d. skundą dėl Bendrojo pagalbos centro darbuotojų veiksmų. Rašte pateikta ši informacija:

1.1. „Nustatyta, kad Jūs 2025 m. spalio mėnesį iš telefono numerio + 370 **** skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 dėl šviesoforo žalios spalvos signalo iškvietimo jungiklio (toliau – šviesoforo jungiklis) gedimų skambinote 3 kartus:

1. 2025-10-11 20 val. 08 min. 43 s. skambučio metu pranešėte, kad Kauno m., <…> g., ties <…> ir <…> g., neveikia šviesoforo jungiklis. Centro darbuotojui aiškinantis įvykio aplinkybes, nurodėte, kad šalia stovėjęs asmuo jį paspaudė ir signalas įsijungė. Paaiškinote, jog situacija išsisprendė ir pokalbį nutraukėte.
2. 2025-10-14 14 val. 01 min. 16 s. skambučio metu pranešėte, kad Kauno m., K. <…>, neveikia šviesoforo jungiklis. Centro darbuotojas, išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, Jums paaiškino, kad dėl tokio pobūdžio pranešimų reikia kreiptis į tarnybą, atsakingą už Kauno m. šviesoforų reguliavimą, nes su Centro funkcijomis tokio pobūdžio klausimai nesusiję ir pokalbį nutraukė.
3. 2025-10-28 13 val. 32 min. 39 s. gauto skambučio metu pranešėte, kad adresu Kauno m., <…>, neveikia pėstiesiems skirtas šviesoforo jungiklis. Centro darbuotojas, išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, Jums paaiškino, kad Centras tokio pobūdžio pranešimų neregistruoja ir informavo, kad tokio pobūdžio klausimais kreiptumėtės telefonu 1871. Pokalbio pabaigoje Jūs pasitikslinote telefono numerį, kuriuo Centro darbuotojas Jums pasiūlė kreiptis, ir pokalbį nutraukėte.“

1.2. „Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 1 d. 2 p. nustato, kad Centro darbuotojai turi teisę atsisakyti teikti pagalbą ir nutraukti pokalbį, kai nustato, jog gautas prašymas negali būti laikomas pagalbos prašymu (yra nesusijęs su skubiosios pagalbos tarnybų kompetencija). Įstatymo 2 str. 8 d. nurodyta, kad skubiosios pagalbos tarnybomis laikomos policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir aplinkos apsaugos pajėgos, 2 str. 9 d. – skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – bendras ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti).“

1.3. „Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklės, patvirtintos Centro viršininko 2024-12-13 įsakymu Nr. 41V-93 „Dėl atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių patvirtinimo“ numato, kad atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas nustatęs, kad gautas prašymas (pranešimas) negali būti laikomas pagalbos prašymu (neatitinka Įstatymo 2 str. 9 d. nurodytų aplinkybių), atsižvelgdamas į gauto prašymo (pranešimo) pobūdį ir turinį: atsisako teikti pagalbą ir nutraukdamas pokalbį, pasako: „Tai ne pagalbos prašymas, pokalbis baigiamas“ (4.7.1.p.), atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas suteikia informaciją, nurodydamas skambinančiam asmeniui reikiamą adresą,
telefono numerį ir (ar) kitą informaciją (konsultaciją) (4.7.2.p.).

Centro darbuotojas 2025-10-14 skambučio metu Jums nurodė kreiptis į tarnybą, atsakingą už Kauno m. šviesoforų reguliavimą, 2025-10-28 – Jums buvo nurodytas konkretus telefono numeris, kuriuo kreiptis dėl šviesoforo jungiklio gedimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teigtina, kad Centro darbuotojai, reaguodami į Jūsų
skambučius, susijusius su šviesoforo jungiklio gedimu, reagavo tinkamai, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka.“

1.4. „Dėkojame, kad kreipėtės pranešdamas apie Departamentui pavaldžios įstaigos darbuotojų galimai netinkamus veiksmus. Tokiu būdu prisidedate prie Departamento vidaus tvarkos stiprinimo ir mūsų įsipareigojimo užtikrinti aukščiausius etikos ir profesionalumo standartus.“

 

 

 

 

2 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

 

1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

2. Bendrojo pagalbos centro įstatymo:

2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

8 dalis – „Skubiosios pagalbos tarnybos (toliau – pagalbos tarnybos) – policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba, aplinkos apsaugos pajėgos.“

9 dalis – „Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 (toliau – numeris 112) – bendras ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti).“

15 straipsnis „Centro pareigūno teisės“:

1 dalis – „Centro pareigūnas turi teisę:

1) prašyti papildomos informacijos apie susidariusias aplinkybes iš pagalbos prašančio asmens ir (ar) pagalbos tarnybų;

2) atsisakyti teikti pagalbą ir nutraukti pokalbį, kai nustato, kad gautas prašymas negali būti laikomas pagalbos prašymu (yra nesusijęs su pagalbos tarnybų kompetencija)“.

 

3. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

4. Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių, patvirtintų Bendrojo pagalbos centro viršininko 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 41V-93, 4 punktas:

„Atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas:

[…]

4.7. nustatęs, kad gautas prašymas (pranešimas) negali būti laikomas pagalbos prašymu (neatitinka Bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų aplinkybių), atsižvelgdamas į gauto prašymo (pranešimo) pobūdį ir turinį:

4.7.1. atsisako teikti pagalbą ir nutraukdamas pokalbį, pasako: ,,Tai ne pagalbos prašymas, pokalbis baigiamas“;

4.7.2. suteikia informaciją, nurodydamas skambinančiam asmeniui reikiamą adresą, telefono numerį ir (ar) kitą informaciją (konsultaciją). Suteikęs informaciją (konsultaciją), visais atvejais BPCIS parengia pranešimą (įvykį) ir jį klasifikuoja įvykio tipu ,,Konsultacija“. Pranešimo (įvykio) skiltyje „Įvykio vieta“ mygtukas „Valstybė“ turi būti aktyvus (lauke matomas Lietuvos Respublikos kodas: ,,LT“), pranešimo (įvykio) „Informacija“ lauke trumpai aprašo prašymo (pranešimo) pobūdį ir nurodo kokia informacija (konsultacija) buvo suteikta (pvz.: teiravosi informacijos dėl baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo, suteiktas policijos informacinis tel. Nr. XXX ir pan.). Suteikdamas kontaktinę informaciją (adresą, telefono numerį ir (ar) kt.), naudojasi BPCIS esamais kontaktiniais duomenimis. BPCIS nesant atitinkamų kontaktinių duomenų, skambinančiajam rekomenduoja ieškoti kontaktinių duomenų savarankiškai“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI AKTUALI TEISMŲ PRAKTIKA

 

 

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:

1.1. „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

1.2. „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog
individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“ (2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015).