aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1438 PRIEŠ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 6 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) (per jam atstovaujantį advokatą) skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT arba tarnyba) pareigūnų veiksmų vykdant Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą išsiųsti Pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (Irako Kurdistano autonominį regioną, Sulaymaniyah miestą) (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą nesuteikti Pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (Irako Kurdistano autonominį regioną, Sulaymaniyah miestą). Pareiškėjo išsiuntimą pavesta vykdyti VSAT.

2.2. Kadangi Pareiškėjas neturėjo galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento, skirto vykti į užsienio valstybę, VSAT pareigūnai, vykdydami Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kreipėsi į Irako Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje.

2.3. Irako Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, tarpininkaujant VSAT, 2025 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjui kelionės dokumentą, kuriame nurodyta, kad jis „galioja tik savanoriškam grįžimui į Iraką jo paties prašymu“. Dokumentas buvo gautas apgaule, kadangi Pareiškėjas niekada neteikė prašymo savanoriškai grįžti į Irako Respubliką ir nesikreipė į Irako Respublikos ambasadą. Nepaisant to, 2025 m. rugsėjo 30 d. VSAT pareigūnai, vykdydami Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą, prievarta išsiuntė Pareiškėją į Irako Respubliką. Pažymėtina, kad savanoriško grįžimo tikslu išduotas Pareiškėjo kelionės dokumentas negalėjo būti naudojamas vykdant priverstinį išsiuntimą.

2.4. Pareiškėjas baimę grįžti į Irako Respubliką grindė konvertitų persekiojimu Irake. Migracijos departamentas šios grėsmės buvimą pripažino, tačiau nustatė, kad ji nėra neišvengiama Irako Respublikos Kurdistano autonominiame regione, todėl 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime nurodė Pareiškėją išsiųsti į Irako Respubliką (Irako Kurdistano autonominį regioną, Sulaymaniyah miestą). Nepaisant to, Pareiškėjas buvo prievarta grąžintas į Bagdadą, neįvertinus pavojų, galinčių jam kilti centrinės valdžios kontroliuojamoje teritorijoje.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. lapkričio 13 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į VSAT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo VSAT 2025 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 21-14-2498 (1 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendime 2004/573/EB „Dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo“ (toliau – Tarybos sprendimas), įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas), Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – Aprašas), pateikiamas 2 priede.

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir taikomą teisinį reguliavimą (2 priedas), išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

6.1. dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai organizavus Pareiškėjo kelionės į kilmės šalį dokumentų išdavimą;

6.2. dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant Migracijos departamento sprendimą išsiųsti Pareiškėją į sprendime nurodytą paskirties vietą.

 

Dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai organizavus Pareiškėjo kelionės į kilmės šalį dokumentų išdavimą

 

7. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad VSAT pareigūnai, vykdydami Migracijos departamento sprendimą išsiųsti Pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (Irako Kurdistano autonominį regioną, Sulaymaniyah miestą), dėl kelionės dokumento išdavimo kreipėsi į Irako Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje. Ambasada išdavė Pareiškėjui kelionės dokumentą, kuriame nurodyta, kad jis „galioja tik savanoriškam grįžimui į Iraką jo paties prašymu“. Pareiškėjas niekada neteikė tokio prašymo ir nebuvo linkęs savanoriškai grįžti. Nepaisant to, VSAT pareigūnai prievarta išsiuntė jį į Irako Respubliką, nors minėtas kelionės dokumentas negaliojo priverstinio išsiuntimo atveju.

 

8. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyta, kad sprendimus dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdo VSAT (2 priedo 2.1 papunktis). Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime nesuteikti Pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (Irako Kurdistano autonominį regioną, Sulaymaniyah miestą) taip pat nurodyta, kad išsiuntimo vykdymas pavedamas VSAT.

Kai iš kelių valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri sprendimai dėl išsiuntimo, organizuojamas jungtinis skrydis, atsižvelgiama į Tarybos sprendimą, kuriame nustatyta, kad organizuojančioji valstybė narė ir kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas grąžinamasis turėtų galiojančius kelionės dokumentus ir kitus būtinus papildomus dokumentus (2 priedo 1 punktas).

Sprendimų dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Aprašas. Apraše numatyta, kad priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento, sprendimą dėl išsiuntimo vykdantis VSAT struktūrinis padalinys kreipiasi į atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl kelionės dokumento grįžti į užsienio valstybę išdavimo (2 priedo 2.2 papunktis).

 

9. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad VSAT pareigūnai, vykdydami minėtą Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą, dėl Pareiškėjo kelionei į kilmės valstybę reikalingų dokumentų kreipėsi į Irako Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje. Ambasada paprašė oficialaus rašto, išsiunčiamo asmens turimų dokumentų kopijų ir susitikimo su išsiunčiamu asmeniu.

VSAT Užsieniečių registracijos centro 2025 m. liepos 29 d. rašte Irako Respublikos ambasadai Lenkijos Respublikoje buvo pateikta informacija apie Pareiškėją ir nurodyta, kad rašte išvardyti Irako Respublikos piliečiai, įskaitant Pareiškėją, nesutinka savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį.

2025 m. rugsėjo 22 d. Irako Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje pareigūnas nuotoliniu būdu (per Zoom programėlę) tiesiogiai bendravo su Pareiškėju.

2025 m. rugsėjo 23 d. Irako Respublikos ambasada Varšuvoje Pareiškėjui išdavė leidimą keliauti (kelionės dokumentą) į Iraką. Seimo kontrolierei Pareiškėjas su Skundu pateikė šio kelionės dokumento kopiją ir oficialų vertimų biuro patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą.

Susipažinus su vertimu nustatyta, kad kelionės dokumento pastabose arabų kalba parašyta, jog šis leidimas išduotas Pareiškėjo Irako paso pagrindu, nurodyti paso duomenys, taip pat įrašyta, kad kelionės dokumentas skirtas savanoriškam grįžimui į Iraką Pareiškėjo prašymu.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė paprašė VSAT paaiškinti, ar VSAT pareigūnai, gavę užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos išduotą užsieniečio kelionės dokumentą, tikrina, ar jame nurodyta informacija atitinka VSAT pateiktus duomenis, taip pat ar jį išverčia į lietuvių arba anglų kalbą, kai jame yra teksto ne anglų kalba.

VSAT pateiktame atsakyme nurodoma, kad visi iš užsienio valstybių diplomatinių įstaigų gauti užsieniečių kelionės dokumentai yra patikrinami. Pirmiausia patikrinami asmens duomenys ir su dokumento galiojimu susijusi informacija, o informacija užsienio kalba išsiverčiama ir patikrinama. Nustačius, kad dokumentuose pateikta neteisinga informacija, VSAT susisiekia su atitinkama diplomatine atstovybe ar konsuline įstaiga ir prašoma ištaisyti (1 priedo 2 punktas). Pareiškėjo kelionės dokumento pastabose buvo nurodyta, kad dokumentas skirtas grąžinimui, o ne savanoriškam grįžimui (1 priedo 4 punktas).

 

10. Pažymima, kad oficialiai vertimų biuro patvirtinto vertimo teisingumu Seimo kontrolierė neturi pagrindo abejoti. VSAT nepateikė Seimo kontrolierei duomenų, kad tarnybos pareigūnai būtų kreipęsi į vertimų biurą ir gavę oficialiai patvirtintą dokumento vertimą. Taigi, konstatuotina, kad VSAT pareigūnų pateiktas dokumento pastabos vertimas nėra teisingas – arabų kalba nurodyta, kad dokumentas skirtas savanoriškam grįžimui į Iraką paties Pareiškėjo prašymu, ir tarnyba Seimo kontrolierei pateikė informaciją neįsitikinusi jos teisingumu.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad VSAT pareigūnai, kreipdamiesi į Irako Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo dokumentų išdavimo Irako Respublikos piliečiams, labai aiškiai pažymėjo, kad rašte išvardyti asmenys nesutinka savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį. Taigi, išduodant Pareiškėjo kelionės dokumentą, ambasadai buvo žinoma, kad dokumentas skirtas vykdyti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą išsiųsti Pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nepaisant jo nesutikimo.

Be to, minėtą kelionės dokumentą Irako Respublikos ambasada išdavė tik po ambasados pareigūno asmeninio pokalbio su Pareiškėju. Taigi, ambasados pareigūnai turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti su Pareiškėjo pozicija dėl planuojamo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad VSAT pareigūnai nuslėpė nuo dokumentą išduodančios institucijos tikrąjį jo išdavimo tikslą ar kitas aplinkybes arba netinkamai informavo Irako Respublikos ambasadą.

Skundo tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad įrašas Pareiškėjo kelionės dokumento pastabose galėjo turėti kokią nors įtaką Pareiškėjo teisėms ar pareigoms.

 

11. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Pareiškėjo Skundo dalis dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai organizavus jo kelionės į kilmės šalį dokumentų išdavimą, laikytina nepagrįsta. Tačiau, įvertinusi tai, kad VSAT pareigūnai netiksliai išvertė Pareiškėjo kelionės dokumente arabų kalba parašytą tekstą, taigi neįsitikino, kad dokumente nurodyta informacija atitinka tarnybos pateiktą ambasadai informaciją, Seimo kontrolierė rekomenduoja VSAT vadui užtikrinti, kad VSAT pareigūnai, gavę užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų išduotus užsieniečių kelionės dokumentus, patikrintų (prireikus, pasitelkdami kvalifikuotus vertėjus) visą juose nurodytą informaciją ir įsitikintų, jog ji atitinka VSAT pateiktą informaciją diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

 

Dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant Migracijos departamento sprendimą išsiųsti Pareiškėją į sprendime nurodytą paskirties vietą

 

12. Pareiškėjas prieglobsčio prašyme baimę grįžti į Irako Respubliką grindė konvertitų persekiojimu Irake. Migracijos departamentas šią grėsmę pripažino, tačiau nustatė, kad ji nėra neišvengiama Irako Respublikos Kurdistano autonominiame regione, todėl sprendime dėl Pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos nurodė jį išsiųsti į šį regioną. Nepaisant to, VSAT pareigūnai Pareiškėją išsiuntė ne į sprendime nurodytą regioną, o į Bagdadą, t. y. į centrinės valdžios kontroliuojamą teritoriją.

 

13. Skundo tyrimo metu VSAT informavo Seimo kontrolierę, kad Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos vyko dalyvaujant jungtinėje grąžinimo į Irako Respubliką operacijoje, organizuotoje Vokietijos Federacinės Respublikos ir koordinuotoje Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX). Irako Respublikos atsakingos institucijos buvo nurodžiusios grąžinamų asmenų atvykimo vietą – Bagdadą. Kadangi operacija buvo vykdoma pagal Vokietijos Federacinės Respublikos planą, VSAT pareigūnų palyda buvo organizuota iki Bagdado. Išsiunčiamų užsieniečių sutikimo Bagdado oro uoste metu dalyvavo Irako Respublikos atsakingų institucijų atstovai iš visos šalies. Pareiškėjas buvo perduotas atsakingoms institucijoms, tarp kurių buvo ir Kurdistano autonominio regiono pareigūnai (1 priedo 5, 6 punktai).

VSAT pažymėjo, kad, Irako Respublikos reikalavimu, visiems išsiunčiamiems Irako Respublikos piliečiams, tarp jų ir Pareiškėjui, buvo skirta po 200 eurų, kad grįžę į Iraką galėtų pasiekti savo gyvenamąsias vietas (1 priedo 5 punktas).

 

14. Apraše nustatyta, kad priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, jį vykdantis VSAT struktūrinis padalinys tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja užsieniečio palydą iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos arba, jeigu tai būtina, į užsienio valstybę, į kurią jis išsiunčiamas (2 priedo 2.2 papunktis). Kai iš kelių valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius organizuojamas jungtinis skrydis, atsižvelgiama į Tarybos sprendimo nuostatas. Pagal jas, kiekviena skrydyje dalyvaujanti valstybė kiekvienam iš šalies išsiunčiamam trečiosios šalies piliečiui užtikrina pakankamą lydinčiųjų asmenų ir (arba) atstovų skaičių. Šie atstovai atsako už trečiųjų šalių piliečių, už kuriuos jie yra atsakingi, perdavimą paskirties šalies valdžios institucijoms (2 priedo 1 punktas).

 

15. Atsižvelgiant į Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktą informaciją, darytina išvada, kad VSAT pareigūnai, nors dėl objektyvių priežasčių (dalyvavimo jungtiniame skrydyje, vykusiame tik iki Bagdado) Pareiškėjo nepristatė į Kurdistano autonominio regiono Sulaymaniyah miestą, pasirūpino, kad jį Bagdade pasitiktų Kurdistano autonominio regiono pareigūnai. Be to, prieš išsiuntimą jam buvo išmokėta 200 eurų, kad jis turėtų lėšų nuvykti į savo gyvenamąją vietą. Tai, kad Pareiškėjas šiuo metu gyvena Bagdade, nepaneigia minėtų faktinių aplinkybių, rodančių, kad jam buvo sudarytos sąlygos pasiekti Sulaymaniyah miestą.

Įvertinus tai, kad VSAT pareigūnai pasirūpino, kad Pareiškėjui būtų sudaryta galimybė, pasitelkiant Kurdistano autonominio regiono pareigūnus, pasiekti Migracijos departamento sprendime nurodytą Irako Respublikos regioną, Skundo dalis dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant Migracijos departamento sprendimą išsiųsti Pareiškėją į nurodytą paskirties vietą, yra nepagrįsta ir atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERės SPRENDIMAi

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

atmesti X Skundo dalį dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai organizavus jo kelionės į kilmės šalį dokumentų išdavimą.

 

17. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

atmesti X Skundo dalį dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant Migracijos departamento sprendimą išsiųsti Pareiškėją į sprendime nurodytą paskirties vietą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJa

 

18. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė VSAT vadui rekomenduoja užtikrinti, kad tarnybos pareigūnai, gavę užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų išduotus užsieniečių kelionės dokumentus, patikrintų (prireikus, pasitelkdami kvalifikuotus vertėjus) visą juose nurodytą informaciją ir įsitikintų, jog ji atitinka VSAT pateiktą informaciją diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

2025 m. lapkričio 19 d. Seimo kontrolierė gavo VSAT 2025 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 21-14-2498. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

 

1. Neteisėtai į Lietuvos Respubliką patekusiems asmenims, tiek tiems, kurie išreiškė norą grįžti į kilmės valstybę, tiek užsieniečiams, dėl kurių buvo priimti galutiniai neigiami sprendimai prieglobsčio bylose, grįžimo į kilmės šalį kelionės dokumentų išdavimo ir galiojimo tvarką nustato trečiosios šalies atsakingos institucijos, šiuo atveju – Irako Respublika.

„Organizuojant pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Irako Respublikos ambasada Varšuvoje (Lenkijos Respublikoje) prašė oficialaus rašto, dokumentų kopijų ir gyvo susitikimo su išsiunčiamu asmeniu (raštų kopijos pridedamos). Rašte Irako Respublikos ambasadai Varšuvoje buvo pateikta informacija apie pareiškėją, nurodant, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir kad nesutinka savanoriškai sugrįžti.

Irako Respublikos ambasados Varšuvoje prašomas susitikimas su pareiškėju vyko 2025 m. rugsėjo 22 d. nuotoliniu būdu (pridedama prisijungimo kopija). Jo metu pareiškėjas tiesiogiai bendravo su ambasados darbuotoju.“

 

2. „Visi iš užsienio valstybių diplomatinių įstaigų gauti užsieniečių kelionės dokumentai yra patikrinami. Pirmiausia patikrinami asmens duomenys, taip pat ir kita informacija, susijusi su dokumento galiojimu.“

„Kelionės dokumente esanti informacija užsienio kalba išverčiama ir patikrinama. Konkrečiai Irako Respublikos kelionės dokumentų išdavimo atveju susitikimų su konsuliniais pareigūnais metu tarnybos pareigūnams būna paaiškinama apie dokumento išdavimą / neišdavimą, apie kitas susijusias aplinkybes.“

„Nustačius, kad kelionės dokumentuose pateikta neteisinga informacija, susisiekiama su diplomatine atstovybe ar konsuline įstaiga ir prašoma ištaisyti atsiradusią klaidą.“

 

3. „Pareiškėjo kelionės dokumente buvo nurodyta, kad dokumentas išduotas grįžti į Irako Respubliką. Irako Respublikos ambasadai išduodant kelionės dokumentą buvo žinoma, kad kelionės dokumentas skirtas išsiuntimo procedūrai vykdyti, o išduotas jis buvo tik po ambasados darbuotojo asmeninio pokalbio su pareiškėju.“

 

4. „Kelionės dokumentas pareiškėjui buvo išduotas pagal pateiktą Lietuvos atsakingų institucijų prašymą, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad pareiškėjas bus išsiųstas iš Lietuvos, nes Lietuvoje jo buvimas yra neteisėtas. Kelionės dokumento pastabose buvo parašyta, kad dokumentas skirtas grąžinimui, o ne savanoriškam grįžimui.“

 

5. „Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos buvo vykdomas dalyvaujant jungtinėje grąžinimo operacijoje į Irako Respubliką, kurią organizavo Vokietijos Federacinė Respublika ir koordinavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – FRONTEX). Irako Respublikos atsakingos institucijos buvo nurodžiusios atvykimo tašką – Bagdadą. Išsiunčiamų užsieniečių sutikimo metu oro uoste dalyvavo Irako Respublikos atsakingų institucijų atstovai iš visos šalies. Taip pat pažymėtina, kad Irako Respublikos reikalavimu visiems išsiunčiamiems Irako piliečiams, taip pat ir pareiškėjui, buvo skirta po 200 eurų išmoka, kad grįžę į Irako Respubliką asmenys galėtų pasiekti savo gyvenamąsias vietas.“

 

6. „Tarnybos pareigūnų palyda buvo organizuota iki Irako Respublikos (Bagdado), nes buvo dalyvaujama jungtinėje grąžinimo operacijoje, kurią organizavo Vokietijos Federacinė Respublika. Pareiškėjas buvo perduotas atsakingoms Irako Respublikos institucijoms, kurias sudarė ir Bagdado, ir Kurdistano autonominio regiono pareigūnai.“

 

7. VSAT 2025 m. spalio 29 d. gautame Pareiškėjo advokato prašyme grąžinti Pareiškėjui jo asmens tapatybės dokumentus nurodyta, kad jis šiuo metu gyvena Bagdade.

 

8. VSAT Užsieniečių registracijos centro 2025 m. liepos 29 d. rašte Nr. 21-7K-979 Irako Respublikos ambasadai Lenkijos Respublikoje „Dėl grįžimo dokumentų išdavimo Irako Respublikos piliečiams“ rašoma:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras […] informuoja jus, kad Lietuvos Respublikoje neteisėtai yra 7 Irako Respublikos piliečiai, kuriems yra priimti ir įsiteisėję išsiuntimo sprendimai, todėl jie turi būti grąžinti į savo kilmės šalį ([Pareiškėjas], […]).

Pažymima, kad Irako Respublikos piliečiai nesutinka savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį.

Atsižvelgiant į esamą situaciją prašome Jūsų patvirtinti šių Irako Respublikos piliečių tapatybes ir išduoti grįžimo dokumentus.

[…].“

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Tarptautinės teisės dokumentai:

 

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimo 2004/573/EB „Dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo“:

5 straipsnis „Dalyvaujančiosios valstybės narės uždaviniai“: „Nusprendusi dalyvauti jungtiniame skrydyje, valstybė narė: a) praneša organizuojančiosios valstybės narės nacionalinės valdžios institucijoms apie savo ketinimą dalyvauti jungtiniame skrydyje, nurodydama išsiunčiamų trečiųjų šalių piliečių skaičių; b) kiekvienam išsiunčiamam trečiosios šalies piliečiui parūpina pakankamą lydinčiųjų asmenų skaičių. Jei lydinčiuosius asmenis turi paskirti tik organizuojančioji valstybė narė, kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė užtikrina bent dviejų atstovų buvimą orlaivyje. Atstovai, kurių statusas toks pat kaip lydinčiųjų asmenų, atsako už trečiųjų šalių piliečių, už kuriuos jie yra atsakingi, perdavimą paskirties šalies valdžios institucijoms.“

6 straipsnis „Bendri uždaviniai“: „Organizuojančioji valstybė narė ir kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė: a) užtikrina, kad kiekvienas trečiosios šalies pilietis ir lydintieji asmenys turėtų galiojančius kelionės dokumentus ir visus kitus būtinus papildomus dokumentus, tokius kaip įvažiavimo ir (arba) tranzito vizos, pažymėjimai ar pažymos; […].“

Priedo „Bendrosios gairės dėl jungtinio išsiuntimo oro transportu saugos nuostatų“:

1.1.3 papunktis „Dokumentai“: „Organizuojančioji valstybė narė ir kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas grąžinamasis turėtų galiojančius kelionės dokumentus ir kitus būtinus papildomus dokumentus, pažymėjimus ir pažymas. Iki atvykimo į paskirties vietą dokumentus saugo įgaliotas asmuo.“

5 punktas „Atvykimo etapas“: „Atvykus: a) organizuojančioji valstybė narė yra atsakinga už kreipimąsi į paskirties šalies valdžios institucijas; į šį procesą įtraukiamos dalyvaujančiosios valstybės narės; b) organizuojančiosios valstybės narės išsiuntimo operacijos vadovas yra atstovas, kuris atvykus užmezga pirmą kontaktą su vietinėmis valdžios institucijomis, išskyrus atvejus, kai prieš atvykimą organizuojančioji ir dalyvaujančiosios valstybės narės susitaria dėl kito atstovo; c) organizuojančioji valstybė narė ir kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė paskirties valstybės valdžios institucijoms perduoda grąžinamuosius, už kuriuos jos yra atsakingos, su jų bagažu ir kitais daiktais, kurie buvo paimti prieš įlipant į orlaivį. Atvykus, vadovaujantieji organizuojančiosios ir dalyvaujančiųjų valstybių narių atstovai yra atsakingi už grąžinamųjų perdavimą vietinėms valdžios institucijoms. […]; […].“

 

2. Nacionalinės teisės aktai:

 

2.1. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“:

126 straipsnio „Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos“ 1 dalis: „Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu: 1) jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti; 2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę; 2¹) jis yra šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę; 3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; 4) priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.“

127 straipsnio „Sprendimų dėl įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo terminai ir tvarka“:

2 dalis: „Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.“

5 dalis: „Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“

7 dalis: „Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“

 

2.2. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429:

1 punktas: „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos (toliau – įpareigojimas išvykti), grąžinimo į užsienio valstybę (toliau – grąžinimas), išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – išsiuntimas), kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, priimto sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymo galimumo (toliau – kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumas), vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – vykimas tranzitu) priėmimo bei jų vykdymo ir pagalbos vykdant tranzitą oro transportu prašymo ir jos teikimo tvarką.“

9 punktas: „Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo priimamas dėl kiekvieno neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio.

Jeigu užsienietis neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento, skirto vykti į užsienio valstybę ir pripažinto Lietuvos Respublikoje (toliau – kelionės dokumentas), ir pats tokio dokumento negali gauti dėl objektyvių priežasčių (Lietuvoje nėra tos užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ar kt.), tai dokumentus dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo renkantis arba sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo priėmęs Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) tarpininkauja užsieniečiui kreipiantis į atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl kelionės dokumento grįžti į užsienio valstybę išdavimo arba dėl tokio dokumento gavimo kreipiasi į atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“

12 punktas: „Išsiunčiamą užsienietį ir, jeigu tai būtina, grąžinamą užsienietį, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taip pat grąžinamą užsienietį, kuriam Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Migracijos departamentas teikia paramą savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, Valstybės sienos apsaugos tarnyba lydi iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos arba, jeigu tai būtina, į užsienio valstybę. Organizuojant ir (ar) vykdant išsiunčiamo užsieniečio palydą į užsienio valstybę, atsižvelgiama į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimą 2004/573/EB „Dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo“ (toliau – Tarybos sprendimas). Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra institucija, atsakinga už jungtinių skrydžių organizavimą ir (ar) dalyvavimą juose ir su tuo susijusios informacijos teikimą kitoms valstybėms narėms pagal Tarybos sprendimą.“

59 punktas: „Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ar sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo vykdantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ar sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo, nedelsdamas atlieka šiuos veiksmus: […] 59.4. jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento – kreipiasi į atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl kelionės dokumento grįžti į užsienio valstybę išdavimo, o gavę šį dokumentą, jo skaitmeninę kopiją įkelia į MIGRIS. Šiame papunktyje nurodyti veiksmai neatliekami, kai aprašo 11 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju užsieniečiui netaikoma sąlyga turėti galiojantį kelionės dokumentą; 59.5. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja užsieniečio palydą iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos arba, jeigu tai būtina, į užsienio valstybę, į kurią jis išsiunčiamas.“

82 punktas: „Užsienietis, nesantis Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis (toliau – trečiosios šalies pilietis), gali būti perduotas paskirties valstybei per Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, kuriai taikoma 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 233) (toliau – valstybė narė), oro uosto zoną, išsiunčiant jį oro transportu (toliau – tranzitas oro transportu), jeigu nėra galimybės pasinaudoti tiesioginiu skrydžiu į paskirties valstybę.“