SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 30 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo skundų nagrinėjimu, ir LKT Kauno kalėjimo (toliau – Kauno kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su viršutinių drabužių skalbimu (toliau – Skundas). Pareiškėjas 2025 m. vasario 24 d. pateikė Skundo papildymo raštą.

2. Pareiškėjas Skunde ir jo papildymo rašte nurodo:

2.1. „[…] skundžiu Kauno kalėjimo gautą raštišką atsakymą į mano skundą 2025 m. sausio 13 d. Nr. NPS-19-509 dėl viršutinių drabužių skalbimo […]. […] Kauno kalėjimo gautas atsakymas yra akivaizdžiai mažų mažiausiai absurdiškas 2025-01-24 Nr. 2S-565.[…]

Šioje įstaigoje iš suimtųjų laikomų kamerose yra reikalaujama už skalbimą viršutinių drabužių paslaugą susimokėti patiems, o kas neturi savo sąskaitoje lėšų privalo pildyti reikiamą dokumento formą. O po to dar tenka ilgą laiko terminą laukti, kad juos išskalbus bus grąžinti.[…].

[…] kaip paklausiau Kauno kalėjimo SRS pareigūno dėl kokių priežasčių taip tenka ilgą laiko tarpą laukti tai atsakymą gavau lakonišką – Kauno kalėjimo buhalterė tvarko tokius dalykus ir mes čia ne prie ko.[…]. […] Vilniaus kalėjime ir Šiaulių kalėjime […] jam tą pačią dieną išskalbia ir vakare išdžiovintus drabužius grąžina […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Ir pateikiu (pridedu) papildomos gautos rašytinės medžiagos. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025-02-05 atsakymas Nr. 2S-823 yra pateiktas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstas. Net neįsigilino į Kauno kalėjimo esamą problemą, atsakymą man pateikė demagoginį ir šablonišką“.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. vasario 6 d. raštu Nr. SE-271 ir 2025 m. balandžio 11 d. raštu Nr. SE-720 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1S-1443 ir 2025 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1S-3132 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Tais atvejais, kai suimtasis turi lėšų, jo drabužiai yra skalbiami pagal sutartį su tiekėju, o kai asmuo yra nemokus, viršutiniai drabužiai skalbiami kalėjimo skalbykloje teisės aktų nustatyta tvarka“;

4.2. „Informuojame, kad terminai, per kuriuos turi būti išskalbiami suimtųjų viršutiniai drabužiai, nėra numatyti teisės aktuose. Drabužių skalbimas organizuojamas atsižvelgiant į suimtųjų prašymus. Tais atvejais, kai suimtasis pateikia prašymą dėl rūbų išskalbimo, yra vertinamas asmens mokumas. […]. Po prašymo pateikimo per vieną mėnesį Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus atsakingi darbuotojai patikrina, ar asmuo yra mokus, ar nemokus. Tik nustačius asmens nemokumą, konkretaus asmens drabužiai yra skalbiami arba pateikiamas atsakymas raštu, jog asmuo yra mokus, todėl viršutiniai drabužiai kalėjimo skalbykloje skalbiami nebus. Fiksavimas, kada iš suimtojo buvo paimti skalbiniai, vyksta užregistruojant suimtojo prašymą leisti išskalbti viršutinę aprangą kalėjimo skalbykloje. Pareiškėjui grąžinant išskalbtus skalbinius, suimtasis tai patvirtina parašu ant pirminio prašymo. Informuojame, kad Pareiškėjas 2024 m. du kartus buvo pateikęs prašymus dėl skalbimo (pridedama)“;

4.2.1. Pareiškėjas 2024 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo pareigūnus prašydamas išskalbti jo viršutinius drabužius; nustačius Pareiškėjo nemokumo faktą (2024 m. lapkričio 5 d.), jo nešvarūs viršutiniai drabužiai buvo paimti 2024 m. lapkričio 7 d., o išskalbti grąžinti 2024 m. lapkričio 11 d.;

4.2.2. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo pareigūnus prašydamas išskalbti jo viršutinius drabužius; nustačius Pareiškėjo nemokumo faktą (2024 m. gruodžio 13 d.), jo išskalbti viršutiniai drabužiai buvo grąžinti 2024 m. gruodžio 23 d.;

4.3. „[…] Kauno kalėjime 2025-01-13 gautas suimtojo X skundas […] dėl viršutinių drabužių skalbimo. 2025-01-24 raštu Nr. 2S-565 Pareiškėjui pateiktas atsakymas, nurodant viršutinių drabužių skalbimo tvarką“; LKT 2025 m. sausio 24 d. atsakyme rašoma:

„Kamerinio tipo patalpose esantiems asmenims nėra sudaryta galimybė savarankiškai skalbtis, todėl siūlome: mokiems – susimokėti už paslaugas ir skalbtis pagal galiojančią sutartį (drabužių paėmimą ir pateikimą įmonei išvežimui ir išskalbimui – organizuojame mes), nemokiems – išskalbiame mes, kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje. Pažymime, kad kiekvieno nuteistojo prašymas registruojamas Dokumentų valdymo sistemoje DBSIS, nukreipiamas Turto valdymo skyriui ir Finansų skyriui dėl nuteistojo mokumo / nemokumo patikrinimo. Finansų skyriaus specialistas patikrinęs nuteistojo lėšas, esančias per vieną mėnesį iki prašymo pateikimo dienos, įrašo nuteistojo sąskaitos likutį Dokumentų valdymo sistemoje.

Akcentuojame, kad Jūsų nurodytas parų skaičius, kurį teko laukti išskalbus darbužius ir juos grąžinus Jums, nėra niekur reglamentuotas. Skalbimo paslaugą organizuoja atsakingi administracijos darbuotojai, todėl susiduriama su žmogiškuoju faktoriumi, kaip greitai atliekamos paslaugos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius)“;

4.4. „suimtasis X 2025-01-27 pateikė skundą dėl skalbimo tvarkos […] Kauno kalėjime […]. 2025-02-05 Lietuvos kalėjimų tarnybos raštu Nr. 2S-823 Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į 2025-01-27 skundą“; LKT 2025 m. vasario 5 d. atsakyme rašoma:

„Atsižvelgiant į tai, kad dėl Skunde išdėstytų aplinkybių atsakymas Jums buvo pateiktas LKT 2025-01-24 raštu Nr. 2S-565 bei į tai, kad Skunde nebuvo pateikti nauji ar papildomi duomenys, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, Jūsų Skunde nurodytos aplinkybės pakartotinai nagrinėjamos nebus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius)“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės):

19.5 punktas – „Kalinių asmeniniai daiktai, drabužiai bei miegamosios vietos turi būti švarūs ir tvarkingi“.

20.3 punktas – „Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus pakeičiami“.

6. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ):

15 straipsnio „Suimtųjų teisė laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi jais reikalavimai“ 1 dalis – „Suimtieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Šiuos daiktus suimtieji gali įsigyti (išskyrus suimtuosius, laikomus teritorinių policijos įstaigų areštinėse) arba gauti perduodamus. Suimtiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras“.

25 straipsnio „Suimtųjų buities poreikių užtikrinimo tvarka“ 1 dalis – „Suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų higienos normų reikalavimus“.

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos“.

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3 dalies 3 punktas – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą“.

8. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 40 punktas – „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais“.

9. Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės):

51 punktas – „Suimtiesiems ir nuteistiesiems, išskyrus atliekantiems arešto bausmę ar bausmę atliekantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose, leidžiamų turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 30 kg“;

310 punktas – „Laikoma, kad suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis ar nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu“.

Tyrimo išvados

10. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

10.1. dėl Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su viršutinių drabužių skalbimu;

10.2. dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundų nagrinėjimu.

Dėl Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo),

susijusių su viršutinių drabužių skalbimu

11. Skunde rašoma, kad Kauno kalėjime nėra sudaromos tinkamos sąlygos išsiskalbti viršutinius drabužius, nes jų skalbimo procesas trunka nepagrįstai ilgą laiko tarpą.

12. Suimtieji (nuteistieji) turi teisę į saugią gyvenamąją aplinką, kurią, be kita ko, užtikrina higienos reikalavimų laikymasis. Higienos reikalavimų turi laikytis tiek pati bausmės atlikimo vieta, tiek suimtieji (nuteistieji).

Pažymėtina, kad pareiga sudaryti sąlygas suimtiesiems (nuteistiesiems) palaikyti asmeninę higieną tenka bausmės atlikimo vietai, t. y., ji turi užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) bus aprūpinti higienos priemonėmis, turės tinkamas sąlygas nusiprausti, skalbti rūbus bei patalynę.

Pagal standartus, nustatytus Europos kalinimo taisyklėse(šios pažymos 5 punktas), visi bausmės atlikimo vietose laikomų asmenų drabužiai turi būti švarūs ir geros būklės.

Atkreiptinas dėmesys, kad bene vienintelis būdas užtikrinti drabužių švarą yra jų skalbimas. Bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu bausmės atlikimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais bei viršutiniais drabužiais. Pareiga sudaryti minėtas sąlygas šiuo atveju tenka Kauno kalėjimui.

Kauno kalėjime kamerinio tipo patalpose laikomas suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis išsiskalbti viršutinius drabužius, privalo pateikti prašymą, kuris yra registruojamas ir nukreipiamas LKT Turto valdymo skyriui ir Finansų skyriui dėl suimtojo (nuteistojo) mokumo (nemokumo) patikrinimo. LKT Finansų skyriaus specialistas patikrinęs suimtojo (nuteistojo) lėšas, turėtas ar išleistas per vieną mėnesį iki prašymo pateikimo dienos, įrašo suimtojo (nuteistojo) sąskaitos likutį Dokumentų valdymo sistemoje. Atlikus šiuos veiksmus, pradedamas organizuoti suimtųjų (nuteistųjų) nešvarių viršutinių drabužių surinkimas, skalbimas (mokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutiniai drabužiai yra skalbiami tiekėjo pagal galiojančią sutartį, o nemokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutiniai drabužiai yra skalbiami Kauno kalėjimo rūsyje esančioje skalbykloje) ir grąžinimas.

Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Pareiškėjas 2024 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo pareigūnus prašydamas išskalbti jo viršutinius drabužius; nustačius Pareiškėjo nemokumo faktą (2024 m. lapkričio 5 d.), jo nešvarūs viršutiniai drabužiai buvo paimti 2024 m. lapkričio 7 d., o išskalbti grąžinti 2024 m. lapkričio 11 d.;

– Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo pareigūnus prašydamas išskalbti jo viršutinius drabužius; nustačius Pareiškėjo nemokumo faktą (2024 m. gruodžio 13 d.), jo išskalbti viršutiniai drabužiai buvo grąžinti 2024 m. gruodžio 23 d.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Kauno kalėjimo pareigūnai sudarė sąlygas Pareiškėjui išsiskalbti viršutinius drabužius ir formaliai teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

13. Nepaisant to, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Pareiškėjo viršutinių drabužių skalbimo trukmę, t. y., pirmą kartą jo viršutinių drabužių skalbimo procesas užtruko 18 dienų, o antrą kartą – 13 dienų. Tokia Kauno kalėjimo praktika, kai suimtųjų (nuteistųjų), o šiuo atveju Pareiškėjo, viršutiniai drabužiai yra skalbiami gana ilgą laiko tarpą, negali būti vertinama teigiamai.

Visų pirma, pagal Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 9 punktas) suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiama turėti ribotą kiekį asmeninių daiktų, įskaitant ir viršutinius drabužius. Tokia Kauno kalėjimo praktika, kai suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo procesas užtrunka gana ilgą laiką, gali sukurti situaciją, kai suimtasis (nuteistasis) pritrūks švarių viršutinių drabužių ir negalės tinkamai laikytis higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad suimtojo (nuteistojo) laikymo sąlygos tokioje situacijoje neabejotinai pažeistų jo žmogiškąjį orumą, sukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir neatitiktų tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad viršutinių drabužių skalbimo procesą labiausiai prailgina suimtojo (nuteistojo) nemokumo (mokumo) fakto nustatymas, t. y., pasak LKT pareigūnų, po suimtojo (nuteistojo) prašymo pateikimo per vieną mėnesį LKT Finansų skyriaus atsakingi darbuotojai patikrina, ar asmuo yra mokus, ar nemokus (šios pažymos 4.2 papunktis). Taigi, jei suimtojo (nuteistojo) nemokumo (mokumo) vertinimas truktų visą nurodytą terminą, galėtų susidaryti situacija, kai suimtajam (nuteistajam) išskalbtų viršutinių drabužių tektų laukti beveik pusantro mėnesio, t. y., suimtojo (nuteistojo) viršutinių drabužių skalbimo dažnis būtų ne didesnis nei vienas kartas per du mėnesius. Paminėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų nuomone (ši institucija ne kartą ją teikė Seimo kontrolieriams, nagrinėjant panašius įkalintų asmenų skundus), vieną kartą per du mėnesius skalbiant suimtųjų (nuteistųjų) viršutinius drabužius (išskyrus paltus, striukes) bausmės atlikimo vietose gali būti neužtikrinama saugi gyvenamoji aplinka bei tinkamos buities sąlygos.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjo Skundo dalis dėl Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su viršutinių drabužių skalbimu, yra pagrįsta.

LKT direktoriui rekomenduotina imtis priemonių, kurios ateityje sutrumpintų suimtųjų (nuteistųjų) nemokumo (mokumo) vertinimo ir jų viršutinių drabužių skalbimo procesą.

Dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo),

 susijusių su skundų nagrinėjimu

15. Skunde rašoma, kad Pareiškėjas raštu ne kartą kreipėsi į LKT pareigūnus dėl jam kylančių problemų, susijusių su viršutinių drabužių skalbimu Kauno kalėjime, tačiau į jo kreipimusis nebuvo tinkamai atsakyta.

16. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautą prašymą (skundą) jis turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo (skundo) gavimo institucijoje (šios pažymos 7 punktas).

17. Skundo tyrimo metu nustatyta:

17.1. Pareiškėjas 2025 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į LKT pareigūnus su skundu dėl jam kylančių problemų, susijusių su viršutinių drabužių skalbimu Kauno kalėjime. Į šį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą buvo atsakyta LKT 2025 m. sausio 24 d. raštu, t. y., Pareiškėjui išdėstyta Kauno kalėjime taikoma suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo tvarka, paaiškinta, kad teisės aktuose nėra įtvirtinti suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo terminai, o pirmiau nurodyto proceso trukmė priklauso nuo turimų žmogiškųjų resursų, nurodyta pateikto atsakymo apskundimo tvarka (šios pažymos 4.3 papunktis). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjui pateiktas LKT 2025 m. sausio 24 d. raštas formaliai atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus.

Nepaisant to, pažymėtina, kad LKT pareigūnai, spręsdami Pareiškėjo skunde nurodytą problemą, nebuvo pakankamai rūpestingi. Užuot formaliai nagrinėdami šį Pareiškėjo skundą, pareigūnai turėjo įsigilinti į Kauno kalėjime taikomą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, atkreipti dėmesį į nepagrįstai ilgą šio proceso trukmę ir imtis priemonių nustatyti, kokios priežastys tai lemia, bei imtis veiksmų pašalinti kliūtis, trukdančias suimtiesiems (nuteistiesiems), įskaitant ir Pareiškėją, sėkmingai pasinaudoti Kauno kalėjime esančiomis viršutinių drabužių skalbimo galimybėmis.

17.2. Pareiškėjas 2025 m. sausio 27 d. raštu kreipėsi į LKT pareigūnus su pakartotiniu skundu dėl jam kylančių problemų, susijusių su viršutinių drabužių skalbimu Kauno kalėjime. Į šį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą buvo formaliai teisingai atsakyta LKT 2025 m. vasario 5 d. raštu, t. y., nurodyta, kad tapataus turinio Pareiškėjo skundas jau yra išnagrinėtas, į jį yra atsakyta LKT 2025 m. sausio 24 d. raštu, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu teisiniu reglamentavimu, Pareiškėjo 2025 m. sausio 27 d. skundas pakartotinai nagrinėjamas nebus.

Nepaisant to, pažymėtina, kad, užuot formaliai nagrinėdami ir šį Pareiškėjo skundą, LKT pareigūnai turėjo atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad Pareiškėjas pakartotinai kreipiasi dėl tapačios problemos, o kartu ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kokios problemos Pareiškėjui nepavyksta išspręsti, ir rasti būdą jam padėti.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjo Skundo dalis dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundų nagrinėjimu, yra pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su viršutinių drabužių skalbimu, pripažinti pagrįsta.

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundų nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

21.1. imtis priemonių, kurios ateityje sutrumpintų suimtųjų (nuteistųjų), esančių Kauno kalėjime, nemokumo (mokumo) vertinimo ir jų viršutinių drabužių skalbimo procesą;

21.2. imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, elgtųsi rūpestingai, įsigilintų į juose keliamas problemas ir imtųsi priemonių pagal kompetenciją, siekiant jas išspręsti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė