aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1364 PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 22 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą (2025 m. gruodžio 1 ir 11 d., 2026 m. sausio 5 ir 8 d. skundą papildančią informaciją) dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad 2024 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad prašymas suteikti prieglobstį turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Migracijos departamento pareigūnai ne kartą žadėjo, kad sprendimas bus priimtas iki tam tikros datos, tačiau sprendimo iki nurodyto termino nepriimdavo (1 priedas).

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. lapkričio 3 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo Migracijos departamento Imuniteto skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 25SD23540 ir 2026 m. sausio 23 d raštą Nr. 26SD1662 (2 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas), Viešojo administravimo įstatyme, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Aprašas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiami 3 ir 4 prieduose.

 

6. Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktuose Migracijos departamento raštuose nurodyta, kad departamentas jau yra išnagrinėjęs Pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir 2024 m. liepos 15 d. yra priėmęs sprendimą nesuteikti Pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą skundė teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. galutine neskundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas buvo atmestas. 2024 m. liepos 22 d. Migracijos departamentas taip pat yra priėmęs sprendimą atsisakyti Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vienas atsisakymo pagrindų – Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas ir šį sprendimą skundė teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. neskundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas buvo atmestas (2 priedo 1.1 papunktis).

2024 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį ir nurodė papildomus įrodymus bei aplinkybes.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės, iš kurių esant bent vienai, Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja tik skubos tvarka. Viena šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių – kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas ankstesnius Pareiškėjo prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl prieglobsčio suteikimo, iš Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. vasario 15 d., gegužės 2 d., rugpjūčio 14 d. ir rugsėjo 27 d. buvo gavęs išvadas, kuriose konstatuota, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis minėta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 76 straipsnio nuostata, Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Pareiškėjo prašymą iš esmės skubos tvarka (2 priedo 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiai).

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyta, kad prašymai suteikti prieglobstį, nagrinėjami skubos tvarka, turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo dienos arba nuo dienos, kai nustatomi skubos tvarkos taikymo pagrindai. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 16 d. prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2025 m. sausio 3 d.

Nagrinėjant Prašymą, atsižvelgus į Pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir aplinkybes, buvo atliekamas didelės apimties tyrimas ir visapusiškai vertinami nauji įrodymai ir aplinkybės. Migracijos departamentas surinko reikšmingą kilmės valstybės informaciją, apimančią taikytinus teisės aktus, kitų asmenų analogiškas situacijas, atliko kilmės valstybės duomenų bazių patikrą. Atsižvelgiant į šių veiksmų apimtį ir sudėtingumą, prašymo išnagrinėjimas per 10 darbo dienų terminą objektyviai nebuvo įmanomas (2 priedo 1.3 papunktis).

2025 m. vasario 13 d. Migracijos departamentas atliko Pareiškėjo apklausą, kurios metu nustatyta, kad nagrinėjant 2023 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Pareiškėjas nebuvo nurodęs itin reikšmingos informacijos, be to, per apklausą pateikė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs anksčiau. Pareiškėjas papildomai pateikė naujus įrodymus, todėl tyrimas ir faktinių aplinkybių tikslinimo procedūros buvo tęsiami. Tai pareikalavo papildomo laiko (2 priedo 1.3 papunktis).

2025 m. liepos mėn. buvo pagrįstai tikimasi priimti sprendimą, tai patvirtina Migracijos departamento susirašinėjimas su Pareiškėju. Tačiau 2025 m. liepos 16 d. Pareiškėjas, atvykęs registruotis departamente, žodžiu informavo, kad artimiausiu metu atsiras naujų jo prieglobsčio prašymui reikšmingų aplinkybių, nurodydamas, kad 2025 m. liepos 26 d. Vilniuje planuoja surengti pilietinę akciją. Pareiškėjas išreiškė norą ir pateikė prašymą, kad departamentas papildomai įvertintų ir šias aplinkybes. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę visas naujas aplinkybes ir įrodymus pateikti elektroniniu paštu. 2025 m. liepos 16 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui elektroniniu paštu pateikė PDF dokumentą, kuriame nurodė naujas aplinkybes. 2025 m. liepos–rugsėjo mėn. su Pareiškėju vyko susirašinėjimas dėl minėtos pilietinės akcijos ir kitų aplinkybių patikslinimo. Pareiškėjas nuolat teikė naujus įrodymus (2025 m. rugpjūčio 20 d., rugsėjo 26 d.), kuriuos prašė įvertinti (2 priedo 1.3 papunktis).

Migracijos departamento pareigūnams kilus pagrįstų įtarimų dėl Pareiškėjo galimo nesąžiningumo, departamentas 2025 m. rugpjūčio 27 ir 28 d. papildomai kreipėsi į VSD, siekdamas gauti Pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimą remiantis naujai nustatytomis aplinkybėmis. Atsakymą į Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 28 d. paklausimą VSD pateikė 2025 m. spalio 6 d. (2 priedo 1.3 papunktis).

Atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu Pareiškėjo pasakojime buvo nustatyta itin daug prieštaravimų bei galimų naujų grėsmės valstybės saugumui indikacijų, 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikta papildoma Pareiškėjo apklausa. Per ją ir po jos (2025 m. rugsėjo 15 d.) Pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kurios anksčiau nebuvo nustatytos, todėl kilo būtinybė jas papildomai patikrinti ir įvertinti (2 priedo 1.3 papunktis).

Migracijos departamentas rašte Seimo kontrolierei atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaudamasis teisės aktais, neturi teisės iki sprendimo priėmimo atsisakyti nagrinėti naujas aplinkybes, jeigu prieglobsčio prašytojas jas pateikia. Migracijos departamentas nuolat paaiškindavo Pareiškėjui galimybę pateikti papildomus įrodymus ir atsakydavo į visus jo prašymus dėl naujų aplinkybių pateikimo. Tai atskleidžia aktyvų departamento bendradarbiavimą su Pareiškėju ir siekį sudaryti jam visas galimybes pateikti ir papildyti jo paskesnio prieglobsčio prašymo motyvus. Migracijos departamento vertinimu, prašydamas įvertinti naujas aplinkybes, Pareiškėjas turėjo suvokti, kad tai sukels papildomų vertinimo veiksmų poreikį ir neišvengiamai reikalaus papildomų laiko sąnaudų. Be to, 2025 m. rugsėjo 12 d. įvykusios papildomos Pareiškėjo apklausos metu jam buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių sprendimas dar nėra priimtas, ir nurodyta, kad nėra gautas VSD atsakymas. Paklaustas, ar jam suprantama sprendimo priėmimo vėlavimo priežastis, Pareiškėjas patvirtino, kad situacija jam yra aiški (2 priedo 1.4 papunktis).

Apibendrindamas Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjo pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas užsitęsė tiek dėl paties Pareiškėjo teikiamų naujų aplinkybių ir prieglobsčio prašymo motyvų, kurių vertinimas turėjo įtakos nagrinėjimo trukmei, tiek dėl būtinybės pakartotinai konsultuotis su VSD dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo (2 priedo 1.3 papunktis).

 

7. Vienas iš Migracijos departamentui priskirtų veiklos tikslų yra įgyvendinti valstybės politiką migracijos klausimais. Įgyvendinant šį tikslą, departamentui pavesta priimti sprendimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo. Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytus kriterijus, ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, kurioms esant prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas (3 priedo 1, 3 punktai).

Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti (3 priedo 1, 4 punktai).

Prieglobsčio prašytojas, be kitų įstatyme ir Apraše įtvirtintų teisių, turi teisę gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją apie jo pateikto prašymo nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus. Ši informacija turi būti susijusi su konkretaus prieglobsčio prašytojo teisine padėtimi, o jos pateikimo būdas ir apimtis turi sudaryti galimybę prieglobsčio prašytojui ją teisingai suprasti (3 priedo 1, 4 punktai).

Įstatyme nustatyta, kad Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja iš esmės skubos tvarka tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba kai jis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje grėsė valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (3 priedo 1 punktas).

Kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, jis turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos (3 priedo 1 punktas).

 

8. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.

Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėdamas ankstesnius Pareiškėjo prašymus (prašymą suteikti prieglobstį ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) buvo konstatavęs (remdamasis ir VDS pateiktomis išvadomis), jog Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, kurioje išvardyti atvejai, kada Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį turi nagrinėti iš esmės skubos tvarka, priėmė sprendimą nagrinėti jo prašymą iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymą suteikti prieglobstį departamentas turėjo išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Skundo tyrimo metu Migracijos departamentas paaiškino, kad su 2024 m. gruodžio 16 d. prašymu Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naujų įrodymų ir aplinkybių, kurių patikrinti ir įvertinti per 10 darbo dienų terminą nebuvo įmanoma. Migracijos departamentas nurodė, kad siekdamas nustatyti, ar Pareiškėjas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą, taip pat ar nėra aplinkybių, kurioms esant prieglobstis nesuteikiamas, 2025 m. vasario 13 d. atliko Pareiškėjo apklausą. Jos metu Pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kurių anksčiau nebuvo nurodęs. 2025 m. vasario 14 d. ir vėliau (vasario 25 d., balandžio 22, 23 d., birželio 11, 13 d.) Pareiškėjas teikė papildomą informaciją ir paaiškinimus.

Migracijos departamentas nurodo, kad buvo pagrįstai tikimasi sprendimą priimti 2025 m. liepos mėn., tačiau liepos 16 d., Pareiškėjui atvykus registruotis į Migracijos departamentą, jis žodžiu informavo, jog artimiausiu metu atsiras naujų jo prieglobsčio prašymui reikšmingų aplinkybių, ir paprašė departamentą įvertinti ir jas. 2025 m. liepos–rugsėjo mėn. Migracijos departamentas su Pareiškėju susirašinėjo, tikslindamasis su prašymu susijusias aplinkybes; šiuo laikotarpiu Pareiškėjas pateikė naujos informacijos (2025 m. liepos 16 d., rugpjūčio 20, 26 d., rugsėjo 15, 16 ir 26 d.). 2025 m. rugsėjo 12 d. Migracijos departamentas atliko papildomą Pareiškėjo apklausą. 2025 m. spalio 6 d. Migracijos departamentas gavo VSD atsakymą į 2025 m. rugpjūčio 28 d. paklausimą. Taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas papildomos informacijos pateikė ir 2025 m. spalio 17 d., o 2025 m. gruodžio 31 d., Migracijos departamentui pasiteiravus, patvirtino, kad prie prieglobsčio bylos būtų prijungta VšĮ „Mūsų namai“ 2025 m. gruodžio 18 d. departamentui pateikta informacija.

Įvertinus šią Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktą informaciją, atkreiptas dėmesys į tai, kad nors Pareiškėjo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį turėjo būti nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, t. y. turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, Pareiškėjo apklausa buvo atlikta tik praėjus beveik dviem mėnesiams nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos. Be to, nors Migracijos departamentas nurodo, kad Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas užsitęsė tiek dėl paties Pareiškėjo teikiamų naujų aplinkybių ir prieglobsčio prašymo motyvų, kurių vertinimas turėjo įtakos nagrinėjimo trukmei, tiek dėl būtinybės pakartotinai konsultuotis su VSD dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo, vis dėlto nustatyta, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo laikotarpių, kai maždaug du mėnesius nauja informacija Migracijos departamentui nebuvo teikiama (t. y. po 2025 m. vasario ir po spalio mėn. gautos informacijos), bet sprendimas per tą laiką nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad į Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 28 d. paklausimą VSD 2025 m. spalio 6 d. pateikė atsakymą, taip pat į tai, kad VSD, nagrinėjant ankstesnius Pareiškėjo prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl prieglobsčio suteikimo, jau buvo pateikęs išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, paaiškinimas, jog pakartotinės užklausos atsakymo negavimas turėjo reikšmingą įtaką daugiau negu vienerius metus trukusiam Pareiškėjo prašymo nagrinėjimui, vertintinas kritiškai.

 

9. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti informaciją apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigą. Departamentas 2025 m. birželio 12 d. raštu Pareiškėją informavo, kad „sprendimas dėl Jūsų pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas ne vėliau kaip iki 2025-07-10“ (2 priedo 1.4, 1.5 papunkčiai). Tačiau 2025 m. liepos 10 d. Migracijos departamento pareigūnas elektroniniu laišku Pareiškėją informavo, kad sprendimas bus priimtas iki 2025 m. liepos 16 d. (2 priedo 1.4, 1.6 papunkčiai).

2025 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Migracijos departamento pareigūną, atsakingą už jo bylos nagrinėjimą, prašydamas informuoti, kokioje stadijoje yra bylos nagrinėjimas ir kada maždaug bus priimtas sprendimas.

2025 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad numatoma, jog sprendimas bus priimtas 2025 m. rugsėjo–spalio mėn. (2 priedo 1.7 papunktis).

2025 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjo apklausos metu Migracijos departamento pareigūnas Pareiškėją informavo, jog vertinant Pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui departamentui kilo papildomų klausimų, todėl departamentas dar kartą kreipėsi į VSD ir laukia atsakymų. Pareigūnui paklausus Pareiškėjo, ar šis paaiškinimas atsako į jo klausimą, kodėl sprendimas dar nėra priimtas, Pareiškėjas atsakė: „taip, ačiū, viskas suprantama“ (2 priedo 1.4 papunktis).

2025 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjas elektroniniu paštu dar kartą kreipėsi į Migracijos departamento pareigūną, atsakingą už jo bylos nagrinėjimą, prašydamas informuoti, kokioje stadijoje yra 2024 m. gruodžio mėn. pateikto pakartotinio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir kokia numatoma sprendimo priėmimo data. Taip pat buvo prašoma, atsižvelgiant į humanitarines aplinkybes, pagreitinti jau 11 mėnesių trunkantį procesą.

2025 m. gruodžio 3 d. Migracijos departamento pareigūnas elektroniniu laišku Pareiškėjui išreiškė apgailestavimą dėl patiriamų nepatogumų ir informavo, kad sprendimą numatoma priimti gruodžio mėnesį.

2025 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamento pareigūnas elektroniniu paštu pasiteiravo, ar Pareiškėjas pageidauja prie prieglobsčio prašymo medžiagos prijungti VšĮ „Mūsų namai“ 2025 m. gruodžio 18 d. departamentui pateiktus papildomus įrodymus. Taip pat informavo, kad, atsižvelgiant į šiuos papildomus įrodymus, sprendimą dėl prieglobsčio prašymo planuojama priimti iki 2026 m. sausio 6 d.

2026 m. sausio 7 d. Pareiškėjas vėl kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas informuoti apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigą.

Migracijos departamentas 2026 m. sausio 23 d. raštu Pareiškėją informavo, kad sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtas 2026 m. sausio 22 d. ir Pareiškėjas kuo skubiau bus su juo supažindintas (2 priedo 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjui nurodytų terminų, iki kada Migracijos departamentas planavo priimti sprendimą („ne vėliau kaip iki 2025-07-10“, gruodžio mėnesį, „iki 2026 m. sausio 6 d.“), nebuvo laikomasi ir tada, kai jokios naujos informacijos Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė.

 

10. Iš pateiktos informacijos matyti, kad, viena vertus, Migracijos departamento pareigūnai bendradarbiavo su Pareiškėju, sudarė tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, atsakė į visus Pareiškėjo paklausimus, įskaitant apie numatomus sprendimo priėmimo terminus, tačiau, kita vertus, tų terminų nesilaikydami ir kelis kartus atidėdami numatomą sprendimo priėmimo terminą, nors tuo metu Pareiškėjas naujos informacijos nepateikė, neužtikrino teisinio tikrumo, nepateisino Pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nes jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad sprendimas bus priimtas iki pareigūno nurodytos datos.

Pareiškėjo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo išnagrinėtas per Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytą 10 darbo dienų terminą. Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo priimtas praėjus daugiau nei 13 mėnesių nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, todėl buvo pažeistas ne tik skubos tvarka nagrinėjamo prašymo suteikti prieglobstį terminas, bet ir bendra tvarka nagrinėjamiems prašymams nustatyti maksimalūs terminai. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu Pareiškėjas ne kartą Migracijos departamentui teikė naujus įrodymus ir motyvus, kuriuos departamentas privalėjo įvertinti, o tai reikalavo papildomo laiko.

 

11. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir kitais Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Be to, LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai (4 priedas).

Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Tai – teisinės sistemos pamatinis principas, kuriuo yra saistomi visi viešojo sektoriaus subjektai. Gero administravimo principas labai platus: jis reiškia, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekdamos per įmanomai trumpesnį laiką spręsti joms pavestus klausimus, elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Tinkamas ir atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja, kad valstybės institucijos ir jų pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems įstatymais suteiktus įgaliojimus, veikti taip, kad nebūtų pažeistos teisės aktų nuostatos, ir būtų laikomasi teisės principų, įskaitant teisinį tikrumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Šis atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms ir kt., taip pat gero viešojo administravimo ir atsakingo valdymo principų.

Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu buvo apie dviejų mėnesių trukmės laikotarpiai, kai jokios naujos informacijos Pareiškėjas Migracijos departamentui nebeteikė. Nepaisant to, per šiuos laikotarpius departamentas sprendimo vis tiek nepriėmė, todėl pareigūnai neužtikrino, kad prašymas būtų išnagrinėtas kuo greičiau. Be to, Pareiškėjui ne kartą buvo nurodytas numatomas sprendimo priėmimo terminas, bet jo nebuvo laikomasi. Tokie Migracijos departamento pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys gero viešojo administravimo principą.

 

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nesivadovavo gero viešojo administravimo principu, neveikė apdairiai ir rūpestingai. Departamento veiksmai neužtikrino, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau, taip pat nebuvo laikomasi pareigūnų Pareiškėjui nurodytų numatomų sprendimo priėmimo terminų, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

Kadangi Pareiškėjo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jau išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, Seimo kontrolierė neteiks rekomendacijų dėl šio prašymo nagrinėjimo. Tačiau Migracijos departamento direktorei rekomenduojama imtis priemonių, užtikrinančių, kad departamento pareigūnai laikytųsi prašymų nagrinėjimo terminų, sprendimus priimtų per įmanomai trumpiausią terminą, o esant aplinkybėms, kad sprendimas nebus priimtas laiku, tinkamai įvertintų numatomą nagrinėjimo terminą, laiku informuotų prieglobsčio prašytoją apie numatomą sprendimo priėmimo terminą ir užtikrintų, kad suplanuoto termino būtų laikomasi.

Taip pat rekomenduojama, informuojant prieglobsčio prašytoją apie numatomą sprendimo priėmimo terminą, aiškiai nurodyti, kad pateikus naujos informacijos, numatytas sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas.

Įvertinus tai, kad dabar galiojanti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, esant tam tikroms įstatyme išvardytoms aplinkybėms, įskaitant atvejį, kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, be jokių išlygų (neatsižvelgiant į tai, kiek naujos informacijos prieglobsčio prašytojas pateikia, ir į tai, kad naujos informacijos gali pateikti ir prašymo nagrinėjimo metu) nustato Migracijos departamentui pareigą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, t. y. per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, Migracijos departamento direktorei rekomenduojama apsvarstyti tikslingumą kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją dėl inicijavimo tam tikrų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pakeitimo, kuris leistų Migracijos departamentui, turint pagrįstų priežasčių (pvz., prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojui pateikus naujos esminės informacijos), argumentuotai pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą, tačiau neviršijant tam tikro maksimalaus termino.

 

SEIMO KONTROLIERės SPRENDIMAS

 

13. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

14. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja:

14.1. imtis priemonių, kad Migracijos departamento pareigūnai gautus prieglobsčio prašytojų prašymus ir papildomai pateiktą informaciją išnagrinėtų per įmanomai trumpiausią terminą, o informuodami pareiškėjus apie numatomą sprendimo priėmimo terminą tinkamai įvertintų gautos informacijos nagrinėjimo trukmę ir nurodytų terminų laikytųsi;

14.2. informuojant prieglobsčio prašytoją apie numatomą sprendimo priėmimo terminą, aiškiai nurodyti, kad pateikus naujos informacijos numatomas sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas;

14.3. apsvarstyti tikslingumą kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją dėl tam tikrų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pakeitimo inicijavimo, kuris leistų Migracijos departamentui, turint pagrįstų priežasčių (pvz., prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojui pateikus naujos esminės informacijos), argumentuotai pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą, tačiau neviršijant tam tikro maksimalaus termino.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjo Skunde nurodyta:

1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Nuo 2022 metų su žmona ir sūnumi, turinčiais leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pagal kilmę, gyvena Lietuvoje. Atsikėlė į Lietuvą, nes viešai pasisako prieš Rusijos agresiją ir Putino režimą.
2. 2023 m. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau 2023 m. kovo mėn. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimą grįsdamas tuo, kad Pareiškėjo gyvenimas šalyje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjui apskundus Migracijos departamento sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas jį panaikino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą, o LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4. Kadangi Migracijos departamentas Pareiškėją bandė deportuoti dar iki teismo sprendimo įsigaliojimo, o Pareiškėjui kilo grėsmė būti persekiojamam ir sulaikytam Rusijoje, jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas 2024 m. liepos mėn. vėl atmetė Pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė nesuteikti prieglobsčio. Migracijos departamentas sprendimuose nurodė tą pačią, kaip ir anksčiau, priežastį – grėsmę nacionaliniam saugumui.
5. 2024 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio, nes buvo planuojama 2024 m. gruodžio 17 d. jį deportuoti į Rusiją. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti šį prašymą iš esmės skubos tvarka, o tai reiškia, kad prašymas suteikti prieglobstį turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
6. Migracijos departamento pareigūnai ne kartą žadėjo, kad sprendimas bus priimtas iki tam tikros datos („iki liepos 10 d.“, „iki liepos 16 d.“, „per savaitę“, „iki 2025 m. gruodžio pabaigos“, „iki 2026 m. sausio 6 d.“), tačiau sprendimo iki nurodytų terminų vis nepriimdavo.

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2025 m. lapkričio 19 d. Seimo kontrolierė gavo Migracijos departamento Imuniteto skyriaus raštą Nr. 25SD23540. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. „Informuojame, kad 2024-07-15 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S166724, kuriuo nusprendė Pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į Rusijos Federaciją ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S166724 skundė teismui. 2024-12-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) galutine neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2490-463/2024 Pareiškėjo skundas buvo atmestas, t. y. sprendimo Nr. 24S166724 pagrįstumas yra įrodytas ir jis yra įsiteisėjęs pilna apimtimi.

2024-07-22 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S171758 atsisakyti Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 35 str. 1 d. 1, 14, 16 b. ir 16 d. p. nustatytais pagrindais. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S171758 skundė teismui. 2025-07-02 LVAT galutine neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1998-629/2025 Pareiškėjo skundas buvo atmestas, t. y. sprendimo Nr. 24S171758 pagrįstumas yra įrodytas ir jis yra įsiteisėjęs.

Taip pat informuojame, kad Migracijos departamentas 2023-02-15, 2023-05-02,
2023-08-14 ir 2023-09-27 iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) gavo išvadas, kuriose yra konstatuota, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD pateiktas asmens vertinimas dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui įtakojo minėtų sprendimų priėmimą.“

1.2. „2024-12-16 Pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį ir nurodė papildomus įrodymus bei aplinkybes. 2024-12-17 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 76 str. 4 d. 8 p. ir 6 p., priėmė sprendimą nagrinėti minėtą prašymą iš esmės skubos tvarka. Vadovaujantis UTPĮ 81 str. 2 d. nuostatomis, prašymai suteikti prieglobstį, nagrinėjami skubos tvarka, turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos arba nuo dienos, kai nustatomi skubos tvarkos taikymo pagrindai. Šiuo atveju prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų terminą, t. y. iki 2025-01-03.“

1.3. „Pareiškėjo 2024-12-16 pateiktas paskesnis prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas. Sprendimas pratęsti prašymo nagrinėjimą nebuvo priimtas. Pagal UTPĮ 76 str. nuostatas, Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį gali nagrinėti iš esmės skubos tvarka, kai egzistuoja bent viena iš UTPĮ 76 str. 4 d. nurodytų aplinkybių. Pagal UTPĮ 76 str. 4 d. 8 p. prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, jeigu yra rimtų priežasčių manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jei jis jau buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos UTPĮ 126 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 76 str. 4 d. 8 p. nuostata, 2024-12-16 pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį galėjo būti nagrinėjamas tik skubos tvarka. Prašymo nagrinėjimo metu, atsižvelgus į Pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir aplinkybes, buvo atliekamas didelės apimties tyrimas ir visapusiškas naujų įrodymų ir aplinkybių vertinimas. Migracijos departamentas surinko reikšmingą kilmės valstybės informaciją, apimančią taikytinus teisės aktus, panašias kitų asmenų situacijas, taip pat atliko kilmės valstybės duomenų bazių patikrą, kas pareikalavo didelių laiko sąnaudų, todėl prašymo išnagrinėjimas per 10 darbo dienų terminą nebuvo fiziškai įmanomas.

2025-02-13 Migracijos departamentas atliko Pareiškėjo apklausą, kurios metu nustatyta, kad 2023-05-04 pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Pareiškėjas nenurodė itin reikšmingos informacijos apie turimą vidaus Rusijos Federacijos pasą bei 2024 m. su šiuo pasu atliktus veiksmus Rusijoje. Taip pat nurodė naujas aplinkybes dėl Rusijoje turimų finansinių skolų, kurių nebuvo nurodęs anksčiau. Pareiškėjas teikė kitus papildomus įrodymus (žr. priedus Nr. 1–3), todėl tyrimas ir faktinių aplinkybių tikslinimo procedūra buvo tęsiami ir tai pareikalavo papildomo laiko.

Pažymėtina, kad 2025 m. liepos mėn. buvo pagrįstai tikimasi priimti sprendimą, ką patvirtina ir Migracijos departamento susirašinėjimas su Pareiškėju bei jam siųstas raštas (žr. priedus Nr. 4–5), tačiau, 2025-07-16 Pareiškėjui atvykus registruotis Migracijos departamente, jis žodžiu pranešė, jog artimiausiu metu atsiras naujų jo prieglobsčio prašymui reikšmingų aplinkybių – nurodė, kad Vilniuje 2025-07-26 planuoja surengti pilietinę akciją. Pareiškėjas išreiškė norą ir pateikė prašymą, kad Migracijos departamentas papildomai įvertintų ir šias aplinkybes. Jam buvo išaiškinta, kad jis turi teisę visas naujas aplinkybes ir įrodymus pateikti Migracijos departamentui el. paštu. 2025-07-16 Pareiškėjas elektroniniu paštu atsiuntė PDF dokumentą, kuriame pateikė naujas aplinkybes (žr. priedą Nr. 6, pradedant nuo 3 psl.).

2025 m. liepos–rugsėjo mėn. su Pareiškėju vyko susirašinėjimas dėl minėtos pilietinės akcijos ir kitų aplinkybių patikslinimo. Pareiškėjas vis teikė naujus įrodymus, kuriuos prašė įvertinti (žr. priedus Nr. 7 ir 8).

Kilus pagrįstų įtarimų dėl galimo Pareiškėjo nesąžiningumo, Migracijos departamentas 2025-08-27 ir 2025-08-28 papildomai kreipėsi į VSD, siekiant gauti Pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimą remiantis naujai nustatytomis aplinkybėmis (žr. priedus Nr. 9 ir 14).

Atsakydamas į 2025-08-28 Migracijos departamento paklausimą, VSD 2025-10-06 pateikė teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą raštą Nr. 19-847RN. Atsakymo į 2025-08-27 konsultaciją dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo VSD dar nepateikė.

Atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu Pareiškėjo pasakojime buvo nustatyta itin daug prieštaravimų bei galimų naujų grėsmės valstybės saugumui indikacijų, 2025-09-12 buvo atlikta papildoma Pareiškėjo apklausa. Apklausos metu ir po jos Pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos anksčiau, todėl buvo būtina jas patikrinti ir įvertinti (žr. priedą Nr. 10).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktais, neturi teisės iki sprendimo priėmimo atsisakyti nagrinėti naujas aplinkybes, jeigu prieglobsčio prašytojas jas pateikia. Aptarta situacija įrodo, kad Migracijos departamentas nuolat paaiškindavo Pareiškėjui galimybę pateikti papildomus įrodymus ir atsakydavo į visus jo prašymus, susijusius su naujų aplinkybių pateikimu. Manome, kad tai atskleidžia aktyvų Migracijos departamento bendradarbiavimą su Pareiškėju bei siekį sudaryti jam visas galimybes pateikti ir papildyti jo paskesnio prieglobsčio prašymo motyvus. Migracijos departamento vertinimu, prašydamas įvertinti naujas aplinkybes, Pareiškėjas turėjo suvokti, kad tai sąlygojo papildomų vertinimo veiksmų poreikį ir neišvengiamai reikalavo papildomų laiko sąnaudų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad 2024-12-16 pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas užsitęsė tiek dėl paties Pareiškėjo teikiamų naujų aplinkybių ir prieglobsčio prašymo motyvų, kurių vertinimas įtakojo nagrinėjimo trukmę, tiek dėl būtinybės pakartotinai konsultuotis su VSD dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo.“

1.4. „2025-06-12 raštu Nr. 25SD11602 Pareiškėjas buvo informuotas, jog sprendimo priėmimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsė ir kad sprendimą planuojama priimti iki 2025-07-10 (žr. priedą Nr. 4). 2025-07-10 Pareiškėjas buvo informuotas pranešimu el. paštu, nurodant, kad sprendimas bus priimtas iki 2025-07-16 (žr. priedą Nr. 5).

2025-09-03 Pareiškėjas el. paštu kreipėsi su prašymu informuoti, kada bus išnagrinėtas jo prašymas (žr. priedą Nr. 11). 2025-09-12 įvykusios papildomos Pareiškėjo apklausos metu jam buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių sprendimas dar nėra priimtas, nurodant, kad nėra gautas VSD atsakymas. Paklaustas, ar jam suprantama sprendimo priėmimo vėlavimo priežastis, Pareiškėjas patvirtino, kad situacija jam yra aiški (žr. priedą Nr. 12).“

1.5. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2025 m. birželio 12 d. rašte Nr. 25SD11602 Pareiškėjui, be kita ko, nurodyta:

„Atsakydami į Jūsų 2025-05-14 prašymą, informuojame, kad sprendimas dėl Jūsų pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas ne vėliau kaip iki 2025-07-10. Apgailestaujame, kad Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo per UTPĮ 81 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą.“

1.6. Migracijos departamento pareigūno, atsakingo už Pareiškėjo bylos nagrinėjimą, 2025 m. liepos 10 d. elektroniniame laiške Pareiškėjui rašoma:

„Apgailestaujame, tačiau Migracijos departamentas iki šiol nepriėmė sprendimo dėl Jūsų pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį. Sprendimas dėl Jūsų pateikto prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas iki 2025 m. liepos 16 d.“

1.7. Migracijos departamento pareigūno, atsakingo už Pareiškėjo bylos nagrinėjimą, 2025 m. rugsėjo 5 d. elektroniniame laiške, atsakant į Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 3 d. elektroninį laišką, kuriame prašoma informuoti, kokioje stadijoje yra jo bylos nagrinėjimas ir kada maždaug bus priimtas sprendimas, be kita ko, rašoma:

„Apgailestaujame, kad sprendimo priėmimas užsitęsė. Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad 2025 m. liepos 16 d. Jūs papildomai pateikėte visiškai naujas aplinkybes, kurios turi būti išsamiai įvertintos.

Numatoma, kad sprendimas bus priimtas 2025 m. rugsėjį–spalį.“

 

2. 2026 m. sausio 23 d. Seimo kontrolierė gavo Migracijos departamento Imuniteto skyriaus raštą Nr. 26SD1662. Rašte ir jo priede pateikta ši informacija:

2.1. „Informuojame, kad, išnagrinėjus [Pareiškėjo] prieglobsčio prašymą, 2026-01-22 priimtas sprendimas Nr. 26S21811. Asmuo su šiuo sprendimu bus supažindintas artimiausiu metu.

Kartu pridedame Migracijos departamento 2026-01-23 raštą Nr. 26SD1655 „Dėl informacijos apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigą“, išsiųstą pareiškėjui.“

2.2. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2026 m. sausio 23 d. rašte Nr. 26SD1655 Pareiškėjui rašoma:

„Atsakydami į Jūsų 2026-01-07 prašymą, informuojame, kad sprendimas dėl Jūsų pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį buvo priimtas 2026-01-22 ir perduotas Migracijos departamento Vilniaus skyriui, kad Jūs kuo skubiau būtumėte su juo supažindintas, su Jumis susisieks skyriaus darbuotojai. Apgailestaujame, kad Migracijos departamento sprendimas nebuvo priimtas per UTPĮ 81 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, tačiau jis buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su būtinybe išsamiai įvertinti visas Jūsų papildomai pateiktas aplinkybes ir įrodymus.

Pažymėtina, kad 2025-07-16 Jums atvykus registruotis Migracijos departamente, Jūs žodžiu informavote apie artimiausiu metu galinčias atsirasti naujas Jūsų prašymui reikšmingas aplinkybes – nurodėte, jog 2025-07-26 Vilniuje planuojate surengti pilietinę akciją. Jūs 2025-07-16 elektroniniu paštu Migracijos departamentui nurodėte šias aplinkybes, kad jos būtų papildomai įvertintos. 2025 m. liepos-rugsėjo mėnesiais su Jumis vyko susirašinėjimas dėl minėtos pilietinės akcijos ir kitų aplinkybių patikslinimo, o 2025-09-12 buvo atlikta Jūsų papildoma apklausa. Taip pat pažymime, kad 2025-12-18 Jūsų byloje buvo gauti nauji įrodymai iš VšĮ „Mūsų namai“ ir Jūs 2025-12-31 elektroniniu paštu patvirtinote, kad pageidaujate, jog jie būtų prijungti prie prieglobsčio bylos. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Migracijos departamentas iki sprendimo priėmimo prieglobsčio byloje privalo įvertinti visas naujas aplinkybes. Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių, sprendimas buvo priimtas tik 2026-01-22, įvertinus visas Jūsų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“:

4 straipsnio „Užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė“:

4 dalis: „Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“

5 dalis: „Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“

71 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje“:

1 dalis: „Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises: […]; 2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu; […].“

76 straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“:

1 dalis: „Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.“

2 dalis: „Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.“

4 dalis: „Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: 1) atvyko iš saugios kilmės valstybės; 2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; 3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; 4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; 5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus; 6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; 7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; 8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.“

81 straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai“:

1 dalis: „Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“

2 dalis: „Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.“

3 dalis: „Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.“

83 straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį vertinimas“ 1 dalis: „Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju.“

86 straipsnio „Pabėgėlio statuso suteikimas“ 3 dalis: „Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas.“

 

2. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; […].“

 

3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, 8 punktas: „Migracijos departamento veiklos tikslai yra: […]; 8.2. įgyvendinti valstybės politiką migracijos klausimais; […].“

 

4. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131:

1 punktas: „Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, prieglobsčio prašytojų medicininės apžiūros atlikimo organizavimo, užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų jiems išdavimo, užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio pabėgėlio ar užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, neturinčio Lietuvos Respublikoje sudaryto civilinės būklės akto įrašo, vardo, pavardės ir (arba) gimimo datos pakeitimo leidime gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu ir panaikinimu, priėmimo ir jų vykdymo tvarką, taip pat nustato Aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją.“

89 punktas: „Duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.“

192 punktas: „Be Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos, Migracijos departamentas neatlygintinai teikia prieglobsčio prašytojams ir (arba) jų įgaliotiems atstovams: 192.1. informaciją apie prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus; […].“

193 punktas: „Aprašo 192 punkte nurodyta informacija teikiama atsižvelgus į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, t. y. tokia informacija turi būti susijusi su konkretaus prieglobsčio prašytojo teisine padėtimi, o jos pateikimo būdas ir apimtys turi leisti prieglobsčio prašytojui ją teisingai suprasti.“

194 punktas: „Aprašo 192 punkte nurodyta informacija teikiama prieglobsčio prašytojo prašymu. Informacija pateikiama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas raštu, Migracijos departamento atsakymas taip pat įforminamas raštu valstybine kalba. Atsakymas į žodžiu pateiktą prašymą paprastai pateikiamas žodžiu.“

 

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

 

1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

2. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A⁵²⁰-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai.